- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-327-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53905-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
- Kategorijos
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo K. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. P. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. P. paskirta 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš V. P. konfiskuota automobilio Hyundai i20, v/n (duomenys neskelbtini), registruoto valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir savininko „Swedbank lizingas“, UAB vardu, vertę atitinkanti suma – 9 540 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurią padarė tokiomis aplinkybėmis: ji 2018 m. lapkričio 10 d., apie 18.45 val. A1 kelyje Vilnius - Kaunas, 53 kilometre, ties Strošiūnų k., Gilučių sen., Elektrėnų sav., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdytojo teise registruotą, „Swedbank lizingas“, UAB priklausantį automobilį „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje buvo nustatytas 1,86 promilės etilo alkoholio kiekis.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu V. P. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nuosprendį: sutrumpinti skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jį nustatant vieneriems metams; panaikinti poveikio priemonę – įpareigojimą įmokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba sumažinti ją iki 5MGL dydžio; sumažinti konfiskuotino automobilio „Hiundai i20“, v/n (duomenys neskelbtini), vertę ir konfiskuoti iš apeliantės 5 413,22 Eur.
3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neproporcingai dideles baudžiamojo poveikio priemones. Parinkdamas skirtingų baudžiamojo poveikio priemonių apimtį ir kiekį, teismas padarė prieštaringas išvadas, netinkamai įvertino kiekvieną iš BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių, todėl netinkamai ir neproporcingai parinko šių priemonių dydžius. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, teismas ignoravo aplinkybes, kurias nustatė atleisdamas pastarąją nuo baudžiamosios atsakomybės.
4. Pasisakydama dėl nustatyto draudimo vairuoti kelių transporto priemones, apeliantė pažymi, kad BK 68 straipsnis ne įpareigoja teismą skirti specialiosios teisės atėmimą, o suteikia tokią teisę. Prašo įvertinti visas bylos aplinkybes, po nusikalstamos veikos padarymo atsiradusias pasekmes, jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, bylos tyrimo eigą. Taip pat nurodo, kad padaryto nusikaltimo aplinkybės nėra išskirtinės, kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, neblaivumo laipsnis tik 0,36 promilėmis viršijantis ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Teismo sprendimą uždrausti jai naudotis specialiąja teise vertina kaip iš esmės pagrįstą, tačiau nesutinka su nustatytu terminu. Vertina, kad pirmosios instancijos teismo motyvacija, nustatant 18 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą yra nepakankama. Teismas apeliantei nustatytą girtumo laipsnį vertino atsietai nuo kitų baudžiamosios bylos aplinkybių. Pažymi, kad jai yra beveik 68 metai, nusikaltimas padarytas pirmą kartą, yra nesunkus, kaltę apeliantė, kaip minėta, visiškai pripažino, gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi 35 metų vairavimo stažą. Laikantis proporcingumo principo, terminas turėtų būti trumpinamas iki minimalaus, t.y. 1 metų.
5. Apeliantė nesutinka ir su jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo skirti būtent tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonę nemotyvavo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į padarytos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybe, nusikalstama veika padarytą žalą, nukentėjusių asmenų skaičių, baudžiamojo poveikio priemonių skaičių, jų suderinamumą bei galimybes taisomai veikti asmenį. Be jau minėtų aplinkybių, V. P. pabrėžia tai, kad darbovietėje ji charakterizuojama gerai. Jos nuomone, jai neskirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė arba jos dydis nustatytinas lygus minimaliam (5 MGL). Teismas visiškai neįvertino jos turtinės padėties, amžiaus, kad ji yra pensininkė, dėl ko gerinti savo turtinę padėtį dėl turimų sveikatos problemų ji neturės galimybės. Nors yra dirbanti, nėra garantijos, kad darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ po šio įvykio bus ilgalaikiai, be to, apeliantei dar reikės sumokėti konfiskuotino automobilio vertę, todėl ši finansinė našta jai bus itin sunki, tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra perteklinis.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančio sumos konfiskavimas, yra neproporcinga padarytai veikai. Pirmosios instancijos teismas šios priemonės taikymo pagrįstumo neanalizavo dviem būtinaisiais aspektais: ar automobilis, kurį vairavo apeliantė, pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone; ar minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra proporcingas. Apeliantė taip pat nesutinka, jog jos vairuotojo automobilio vidutinė kaina su PVM Lietuvoje sudaro 9 540 Eur. Pažymi, kad šios markės automobiliai nėra labai populiarūs, rinkoje ir skelbimuose jų kiekis yra itin ribotas, todėl esant tokiam mažam asortimentui, apskaičiuotas vidurkis gali būti labai nukrypęs nuo realios automobilio kainos. Be to, VšĮ „Emprekis“ tinklapyje nurodoma, kad vidutinė bet kokios transporto priemonės kaina yra tik orientacinė. Kainos gali svyruoti ir tarp atskirų pardavėjų dėl skirtingų garantijų ir aptarnavimo, regioninės specifikos bei rinkos svyravimų, kitų veiksnių, kuriuos turi įvertinti vartotojas, besinaudojantis šios internetinės svetainės duomenimis. Apeliantei užklausus autoplius.lt informacijos apie vidutinę šio automobilio vertę, gautas atsakymas, kad jo vertė yra 6 200 Eur. Automboilis Hyundai, v/n (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas išperkamosios nuomos būdu ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad jo likutinė kaina yra 5 413,22 Eur. Apeliantės vertinimu, tai yra reali automobilio vertė, kuri gali būti konfiskuotina. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad apeliantės vairuojamas automobilis yra žemesnės komforto klasės, tuo tarpu, VšĮ „Emprekis“ pažymima priešingai. Atsižvelgiant į tai, kad tiksli aptariamo automobilio vertė nėra pateikta, yra pagrindas išvadai, kad iš apeliantės konfiskuotina mažiausia byloje pateikta vidutinė transporto priemonės vertė.
7. Teismo posėdžio metu V. P. ir jos gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
8. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas keistinas dalyje dėl konfiskuotino automobilio vertės, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą panaikinimo.
10. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantė prašo: 1) sutrumpinti skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą; 2) panaikinti poveikio priemonę – įpareigojimą įmokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba sumažinti ją iki 5 MGL dydžio; 3) sumažinti konfiskuotino automobilio „Hiundai i20“, v/n (duomenys neskelbtini), vertę ir konfiskuoti iš apeliantės 5 413,22 Eur.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino trumpinimo
11. Nors V. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai skirtos trys baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš jų - atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas galimas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – nuo vienerių iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Apeliantę, pastaroji nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t.y. jai nebus skirta bausmė ir neturės teistumo. Kaip minėta, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Aptariamu atveju, Apeliantės kraujyje buvo nustatytos 1,86 promilės etilo alkoholio. Taigi, terminas, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones paskirtas teisingas ir proporcingas įvertinus padarytą nusikaltimą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą
12. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo būtinumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą ir proporcingumo principą, t. y. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialia teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų ir turto (transporto priemonės konfiskavimas arba konfiskuotino automobilio vertė, kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, kaip šiuo atveju – „Swedbank lizingas“, o valdytojo teise priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“.
13. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas V. P. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, motyvuodamas tuo, kad tai suteiks kaltinamajai galimybę suvokti atsakomybę už savo elgesį ir motyvuos ją ateityje nenusikalsti, padės pasiekti BK 40 straipsnyje numatytus tikslus. Pirmosios instancijos teismas perkėlė bausmės skyrimą, taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę, įmoką į minėtą fondą jai pritaikė tik todėl, kad išvengė bausmės. Visgi jau taikydamas laidavimo institutą teismas nurodė, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtent konfiskuotinos transporto priemonės vertė (5600 Eur) padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o teismo paskirtoji įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (nesmurtinis nusikaltimas) bei neatsižvelgus į jos finansinę padėtį, amžių – pensininkė (67 metai), galimybes pagerinti savo finansinę padėtį ateityje dvi paras praleistas sulaikyme (b. l. 60, 66). Įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą paskyrimas V. P. varžys labiau negu būtina teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, naikinama.
Dėl konfiskuotino turto – automobilio vertės
14. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą, ar automobilis, kurį ji vairavo būdama neblaivi, pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone; ar minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra proporcingas. Apeliantė taip pat nesutinka, jog jos vairuoto automobilio vidutinė kaina su PVM Lietuvoje sudaro 9 540 Eur sumą, nurodytą VšĮ „Emprekis“ pažymoje.
15. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės panaudojimo. Taigi, automobilis „Hiundai i20“, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju visada sprendžiamas automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimas.
16. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018 ir kt.). Šiuo atveju laikyti, kad transporto priemonė, jeigu ji nuosavybės teise priklausytų V. P. konfiskavimas būtų neproporcingas, nėra jokio pagrindo. Argumentai, susiję su V. P. padaryta nusikalstama veika, jos asmenybės bei turtinės padėties apibūdinimu, nėra pakankami teigti, jog nagrinėjamu atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš V. P. pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
17. Kaip jau minėta transporto priemonė „Hiundai i20“, kurią vairavo V. P. valdytojo teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise - „Swedbank lizingas“ (b. l. 46), todėl kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas konfiskuotina automobilio vertė. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę.
18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje kilo ginčas dėl automobilio „Hiundai i20“, v/n (duomenys neskelbtini) vertės. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šio automobilio vertę – 9540 Eur – ir nuspręsdamas šią sumą išieškoti iš V. P., vadovavosi VšĮ „Emprekis“ atliktu vidutinės tokio automobilio kainos Lietuvoje nustatymu (b. l. 47), atmetė gynėjo prašomą konfiskuoti automobilio likutinę vertę, nurodytą dokumentuose - 5413, 22 Eur (be PVM), b.l. 42-43. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme advokatas pateikė Nepriklausomų vertintojų biuro turto vertinimo išvadą (b. l. 140-157), iš kurios matyti, kad automobilio „Hiundai i20“, v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertė su PVM yra 5600 Eur. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atliktu automobilio vertinimu ir konfiskuotino turto – automobilio vertės nustatymu, kadangi nustatyta konkretaus automobilio rinkos vertė su PVM. Skundžiamas nuosprendis keičiamas atsižvelgus į nustatytą ne vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (VšĮ „Emprekis“), o konkretaus automobilio „Hiundai i20“, v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertę su PVM, kuri yra 5600 Eur ir ji yra išieškotina iš V. P..
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, konfiskuoti iš V. P. automobilio Hyundai i20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir savininko „Swedbank lizingas“, UAB vardu, automobilio vertę atitinkančią sumą – 5600 Eur.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.