- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1783-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26942-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- A. V., V. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. V. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai A. V. ir V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iš atsakovų G. S. ir M. A. S. solidariai priteisti ieškovams po 9 371,85 Eur vienbučio gyvenamojo namo trūkumų šalinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų A. V. ir V. V. ieškinį.
3. Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodyta, jog atsakovų G. S. ir M. A. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj., tačiau atsakovai yra skirtingais adresais deklaravę savo gyvenamąsias vietas Vilniaus mieste. Ieškinio faktiniame pagrinde taip pat nurodoma, kad Vilniaus rajono teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-11953-723/2018 pagal tų pačių ieškovų ieškinį tiems patiems atsakovams dėl to paties namo tik kitų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.
4. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-11953-723/2018 buvo nurodytas atsakovų gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj.; pastaroji byla yra nagrinėjama apeliacine tvarka; atsakovai nėra pateikę teismui duomenų, kad jų paskutinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., būtų pasikeitusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs faktinius duomenis apie atsakovų gyvenamąją vietą, padarė išvadą, kad ieškinio padavimo momentu pakanka duomenų, patvirtinančių, jog atsakovų faktinė gyvenamoji vieta nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta ir yra adresu (duomenys neskelbtini)., kaip jie patys yra nurodę kitoje dar nebaigtoje nagrinėti civilinėje byloje.
5. Teismas nurodė, kad ieškinį atsisakoma priimti kaip pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1697-157/2015).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –išspręsti ieškinio priimtinumo klausimą ir bylą perduoti nagrinėti atitinkamam apylinkės teismui.
7. Civilinės bylos Nr. e2-11953-723/2018 nagrinėjimo metu ieškinys galėjo būti teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, tačiau sutinkamai su CPK 34 str. 1 d., šis teismas bylą turėjo išspręsti iš esmės, nors vėliau ji ir tapo teisminga kitam teismui. Tikėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priimdami antrą ieškinį tai pamatė ir įvertino, dėl ko ieškinį atsisakė priimti ir ieškovus nukreipė į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris pasielgė visiškai formaliai – ieškinio nepriėmė pasiūlydamas grįžti atgal į tą patį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
8. Pareiškėjai, dar teikdami teismui ieškinį, nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme tarp tų pačių šalių jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11953-723/2018. Taip pat buvo nurodyta, kad atsakovai yra nurodę (tik žodžiu) ieškovams nurodę savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., tačiau kokia yra faktinė atsakovų gyvenamoji vieta ir ar jie gyvena kartu – ieškovams nėra ir negali būti žinoma. Prie ieškinio buvo pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis, iš kurios ieškovai ir sužinojo kitus atsakovų adresus ir būtent šis teismas nurodė, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą (CPK 30 str. 9 d.), o tiek pirkimo–pardavimo sandoris patvirtintas Vilniaus m. 6-ame notarų biure, esančiame Vilniaus mieste, tiek ir įsigytas turtas yra (duomenys neskelbtini) Vilnius, todėl pagal sandorio įvykdymo vietą, byla nagrinėtina ir patenka į Vilniaus miesto apylinkės teismo veikimo teritoriją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
11. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
12. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). CPK normos, reglamentuojančios bylų teismingumą, nenustato reikalavimo, kad bylos teritorinį teismingumą lemia išimtinai atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.16 str. nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. CK 2.17 str. 1 d. išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).
14. Byloje yra duomenis, kad ieškovai jau antrą kartą inicijuoja civilinę bylą prieš atsakovus dėl piniginių sumų priteisimo. Vilniaus rajono teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-11953-723/2018 pagal tų pačių ieškovų ieškinį tiems patiems atsakovams dėl to paties namo tik kitų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Atsakovai išnagrinėtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo byloje yra padavę apeliacinį skundą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad apeliaciniame skunde atsakovai taip pat yra nurodę savo adresą Vilniaus rajone ir kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, atsakovai nėra pateikę teismui duomenų, kad jų paskutinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., būtų pasikeitusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, išdėstytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog tokiu pareiškimu atsakovai iš esmės procese tiek teismui, tiek proceso šalims viešai deklaravo, kad jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj.. Todėl įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei pačių atsakovų veiksmus – gyvenamosios vietos adreso nurodymą teismui procesinių dokumentų gavimui, tiek nesant duomenų šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje apie atsakovų adreso pasikeitimą, ieškovų teiginiai, jog teismas privalėjo priimti ieškinį, yra nepagrįsti.
15. Ieškovai taip pat nurodo, kad teismas, priėmęs ieškinį ir nustatęs, kad jis teismingas kitam teismui, nutartimi turėtų perduoti bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, kaip tai nustatyta CPK 34 str. 2 d. Nurodyta nuostata šiuo atveju negalėjo būti taikoma, nes pagal CPK 34 straipsnį, byla perduodama nagrinėti kitam teismui tik tuomet, kai iškėlus bylą tame teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Šiuo atveju ieškinys nebuvo priimtas, civilinė byla nebuvo iškelta.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą konstatuodamas, jog ieškovų paduotas ieškinys teismingas ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą