Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovui advokatui Tomui Petrikui, atsakovui V. R., atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Orlen Lietuva“ atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams V. R., AB „Orlen Lietuva“, notarei R. L., tretieji asmenys: bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“, AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl vekselio, vykdomojo įrašo ir susitarimo dėl vekselio išdavimo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė 2017-11-13 teismui pateikė ieškinį, juo prašo: pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo dienos atsakovo V. R. 2012-03-21 atsakovei AB „Orlen Lietuva“ išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo V. R. įsipareigojo 2012-12-17 sumokėti AB „Orlen Lietuva“ 6 300 000 Lt; pripažinti negaliojančiu Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. L. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1L12-5980; pripažinti negaliojančiu 2012-03-21 protokolą, kuriuo įtvirtintas susitarimas tarp atsakovo V. R. ir AB „Orlen Lietuva“ dėl vekselio išdavimo sąlygų.Ieškovė nurodė, kad visus sprendimus dėl bendrovės vardu sudaromų sandorių priimdavo, derybas vesdavo bei visus kitus esminius bendrovės veiklos klausimus spręsdavo ieškovės sutuoktinis. Tačiau bet kokie sandoriai, kurie liesdavo ieškovės sutuoktinio ir ieškovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą asmeninį turtą, visuomet būdavo sudaromi tik abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.Ieškovė nurodė, kad tiesiogiai bendrovės skolų grąžinimo procese nedalyvavo, sandorių nesudarinėjo ir su AB „Orlen Lietuva“ jos nesiejo teisiniai santykiai, tačiau 2017-01-19 ir 2017-01-21 ieškovei buvo įteikti antstolės S. Selezniovienės 2017-01-16 ir 2017-01-17 priimti patvarkymai, kuriais AB „Orlen Lietuva“ naudai buvo areštuotas visas ieškovės turtas, kartu su ieškovės turtu buvo areštuotas ir sutuoktinio V. R. vardu registruotas turtas. Minėtuose patvarkymuose nurodyta, kad areštas taikomas vykdant išieškojimą AB „Orlen Lietuva“ naudai pagal Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. L. išduotą vykdomąjį įrašą. Bendras antstolės nurodytas taikomo turto arešto mastas siekė 1 680 605,64 Eur. Gavus nurodytus antstolės patvarkymus ir išsiaiškinus kokiais pagrindais jie buvo priimti, ieškovei tapo žinoma (iki to ieškovė buvo įsitikinusi, kad visos bendrovės prievolės yra užtikrintos tik bendrovės turtu ir turtinėmis teisėmis), kad jos sutuoktinis 2012-03-21 vykusių derybų su AB „Orlen Lietuva“ metu AB „Orlen Lietuva“ reikalavimu ir šios bendrovės naudai išdavė 1 824 606,12 Eur (6 300 000 Lt paprastąjį vekselį). Ieškovės sutuoktinio sutikimas išduoti ir vekselio išdavimo sąlygos buvo įtvirtintos susitarime, kuris buvo įformintas AB „Orlen Lietuva“ parengtu 2012-03-21 Mažeikiuose, AB „Orlen Lietuva“ patalpose vykusio susitikimo protokolu, kurį pasirašė visi susirinkime dalyvavę asmenys. Protokole buvo nurodyta, kad išduodamas vekselį ieškovės sutuoktinis užtikrins bendrovės įsiskolinimo AB „Orlen Lietuva“ gražinimą, įsipareigodamas nurodytą 6 300 000 Lt sumą sumokėti iki 2012-12-27, AB „Orlen Lietuva“ už tai sutinkant „iki kitos savaitės pradžios susirinkimo (...) nestabdyti naftos produktų pardavimo“. Ieškovės sutuoktiniui šio reikalavimo neįvykdžius,AB „Orlen Lietuva“ įgijo teisę tiesiogiai pagal vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą pradėti išieškojimą iš ieškovės sutuoktinio ir ieškovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, kurį jie kartu valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. AB „Orlen Lietuva“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl ieškovės ir atsakovės nuosavybės dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. AB „Orlen Lietuva“ pareiškimo dalies, nustatyti nuosavybės dalis ieškovės sutuoktinio vardu gaunamoms pajamoms bei piniginėms lėšoms, esančioms ar patenkančioms į jo vardu atidarytas banko sąskaitas, teismas netenkino. Susiklostė situacija, kad išieškojimas pagal vekselį yra vykdomas iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio, kitų gaunamų pajamų ir jos turimų lėšų.Ieškovė nurodė, kad vien tik faktas, jog vekselio pagrindu dalis ieškovei priklausančio turto turi būti perduodama AB „Orlen Lietuva“ įrodo, jog pats vekselio galiojimas sukelia ieškovei tiesiogines teisines pasekmes. Išieškojimas kartu vykdomas ir iš abiejų sutuoktinių valdomų bendrovės bei UAB „Statau“ akcijų dalies bei abiem sutuoktiniams priklausančio žemės sklypo dalies. Išieškojimas pagal vekselį iš šio turto, kuris ieškovei taip pat priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, savaime įrodo ieškovės teisinį suinteresuotumą vekselio pripažinimu negaliojančiu. Ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus dėl protokolu įforminto susitarimo išduoti vekselį, paties vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, nes šių reikalavimų patenkinimas jai sukeltų teisines pasekmes. Ieškinio patenkinimas apgintų ieškovės teises nuo nepagrįsto reikalavimo jos pajamų ir kitų turto atžvilgiu pagal sandorį, kurio ieškovė nesudarė ir jo sudaryme nedalyvavo.Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinio atliktas vekselio išdavimas be ieškovės sutikimo ir žinios prisiimant 1 680 605,64 Eur įsipareigojimus visu šeimos turtu, turėtų būti laikomas pažeidžiančiu ieškovės teises. Ši aplinkybė parodo, kad išduodant vekselį buvo nepaisyta esminės CK 3.92 str. 1 d. įtvirtintos sutuoktinių turto disponavimą reglamentuojančios taisyklės.Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinio protokole pasirašytas įsipareigojimas išduoti vekselį ir vekselio išdavimas buvo nei ieškovei ir jos sutuoktiniui nenaudingi bei objektyviai nepateisinami sandoriai. Šiais sandoriais ieškovės sutuoktinis vienašališkai įsipareigojo iki 2012-12-17 sumokėti AB „Orlen Lietuva“ 1 824 606,12 Eur sumą, tačiau mainais į minėtą įsipareigojimą iš AB „Orlen Lietuva“ realiai negavo nieko. Juolab, kad ieškovės sutuoktinio vienašališkas įsipareigojimas viršija ieškovės ir jos sutuoktinio valdomo turto vertę. Dėl minėtų ieškovės sutuoktinio prisiimtų įsipareigojimų ir išduoto vekselio buvo užkirstas kelias ieškovei disponuoti savo turtu ir vykdyti prievoles tretiesiems asmenims. Vekselio išdavimas reiškia faktišką ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančių įmonių – UAB „Statau“ ir bendrovės valdymo praradimą. Todėl ieškovė turi teisę ir pagrindą teisme reikšti reikalavimus dėl protokolu įforminto įsipareigojimo išduoti vekselį, paties vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais ir tokiu būdu apginti pažeistas teises.Ieškovė nurodė, kad egzistuoja konkretūs pagrindai ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. Pirma, ginčytini sandoriai pripažintini negaliojančiais kaip sudaryti be būtino ieškovės sutikimo (CK 3.96 str. 2 d.), nes ieškovės sutuoktinis neturi ir neturėjo asmeninio turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas. Antra, ieškovės išankstinis sutikimas ginčijamų sandorių sudarymui buvo būtinas ir dėl to, kad jų sudarymas ir vekselio išdavimas faktiškai reiškė ieškovės su sutuoktiniu valdomų bendrovės akcijų (viso ieškovės su sutuoktiniu valdomo turto) perleidimą. Trečia, pagal CK 3.92 str. 4 d. sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Ieškovės sutuoktinis prisiėmė įsipareigojimus, faktiškai reiškiančius žemės sklypo, bendrovės akcijų, valdomų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, perleidimą. Ieškovė įgaliojimo sudaryti ginčijamus sandorius nėra davusi, nėra jokia forma šių sandorių patvirtinusi. Todėl ginčijami sandoriai yra sudaryti pažeidžiant minėtą CK 3.92 str. 4 d. nuostatą. Ketvirta, CK 3.92 str. 4 d. norma įtvirtina bendrą principą, kad kai sutuoktinis sudaro sandorius, kurių pagrindu kitų asmenų nuosavybėn būtų perleidžiamas toks esminę reikšmę turintis turtas kaip šeimai priklausanti įmonė ar nekilnojamasis turtas, tokio sandorio sudarymui reikalinga abiejų sutuoktinių valia. Vadinasi, ginčijamų sandorių sudarymui ir vekselio išdavimui ieškovės kaip sutuoktinės valios išreiškimas buvo būtinas. Penkta, ieškovės sutikimas dėl ginčijamais sandoriais prisiimtų ypatingai didelės apimties įsipareigojimų nebuvo gautas, todėl ieškovė turi teisę remtis CK 3.96 str. 2 d. nuostata, prašydama šiuos sandorius ir vekselį pripažinti negaliojančiais.Ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jei ginčijamų sandorių sudarymui ieškovės sutikimas būtų laikomas nereikalingu, ieškovė turi teisę reikalauti juos pripažinti negaliojančiais pagal CK 3.96 str. 1 d., nes egzistuoja šios normos taikymo sąlygos ginčijamiems sandoriams pripažinti negaliojančiais pagal ieškovės ieškinį. Ginčijamų sandorių sudarymas pažeidžia tiek ieškovės, tiek visos jos šeimos teises bei interesus. Minėtų sandorių sudarymas buvo atsakovo veiksmas, nulemtas AB „Orlen Lietuva“ nesąžiningų veiksmų, pasinaudojant susiklosčiusia sudėtinga bendrovės finansine situacija, siekiant įgyti papildomus vienašalius atsakovo įsipareigojimus, mainais neįsipareigojant praktiškai nieko. Toks vienašališkas atsakovo prisiimtas finansinis įsipareigojimas, būdamas didesnis netgi už visą šeimos valdomą turtą, užkerta kelią vykdyti bet kokius kitus šeimos įsipareigojimus ar tenkinti elementarius šeimos poreikius.Ieškovė nurodė, kad egzistuoja pagrindas pripažinti, kad AB „Orlen Lietuva“ įgydama atsakovės įsipareigojimus pagal vekselį veikė nesąžiningai ir pažeidė imperatyvias įstatymų normas. AB „Orlen Lietuva“ vekselį ir jame įtvirtintus ieškovės sutuoktinio įsipareigojimus įgijo nesąžiningai, pasinaudodama susiklosčiusia sudėtinga bendrovės situacija bei savo išskirtine didele įtaka bendrovės veiklai, o kartu ir bendrovės akcininkui – ieškovės sutuoktiniui. Pirma, vekselį ieškovės sutuoktinis išdavė AB „Orlen Lietuva“ reikalavimu, netikėtai susiklosčius ypatingai sunkiai bendrovės situacijai, kuri grėsė visos bendrovės veiklos nutraukimu, o tolimesnės veiklos galimybės priklausė nuo AB „Orlen Lietuva“ sprendimų. Vekselį ieškovės sutuoktinis pasirašė nepasirašydamas jokio susitarimo su AB „Orlen Lietuva“, kuriame mainais už vekselio išdavimą būtų išdėstyti kokie nors AB „Orlen Lietuva“ įsipareigojimai bendrovės ar ieškovės sutuoktinio šeimos naudai, kurie galėtų turėti realios įtakos bendrovės tolesnei veiklai. 2012-03-30 AB „Orlen Lietuva“ nutraukė bendrovei naftos produktų teikimą, kuri dėl to buvo priversta inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, o galiausiai bendrovei buvo pradėta ir bankroto procedūra. Antra, AB „Orlen Lietuva“ siekė įgyti reikalavimo teisę ir į bendrovės akcininkus fizinius asmenis, kas suteikė galimybę, įvykdžius išieškojimus iš ieškovės ir jos sutuoktiniui priklausančių bendrovės akcijų galimai perimti pačios bendrovės kontrolę ir jos valdymą. Ieškovės sutuoktinis neturėjo pareigos atsakyti AB „Orlen Lietuva“ pagal bendrovės prievoles ir grąžinti bendrovės įsiskolinimą. AB „Orlen Lietuva“ privertė ieškovės sutuoktinį išduoti vekselį tokiomis sąlygomis, pagal kurias visos pareigos atiteko išskirtinai ieškovės sutuoktiniui, o visos reikalavimo teisės išskirtinai tik AB „Orlen Lietuva“. Susiklostė akivaizdi įsipareigojimų disproporcija, o tai yra pagrindas preziumuoti tokio sandorio šalių nesąžiningumą. AB „Orlen Lietuva“ įgydama vekselį buvo nesąžininga. AB „Orlen Lietuva“ vekselį įgijo klaidindama bendrovę ir jos akcininką – ieškovės sutuoktinį, jog vekselio išdavimas suteiks palankesnes sąlygas bendrovei grąžinti įsiskolinimą AB „Orlen Lietuva“. Vekselio išdavimo aplinkybės sudaro pagrindą vekselį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.91 str. kaip sandorį, sudarytą dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo. Vekselio pareikalavimas buvo AB „Orlen Lietuva“ pasinaudojimas susiklosčiusia situacija, kai ieškovės sutuoktinis galėjo rinktis tarp dviejų realių tolesnių veiksmų variantų – arba 1) išduoti vekselį, taip tikintis pratęsti naftos produktų tiekimą ir bendrovės veiklą arba 2) faktiškai stabdyti bendrovės veiklą, kas reikštų jos žlugimą. Nebuvo protingo kriterijaus atitinkančio pagrindo ginčijamam sandoriui sudaryti. AB „Orlen Lietuva“ nesąžiningumą CK 3.92 ir 3.96 straipsnių taikymo kontekste papildomai patvirtina ir tai, kad AB „Orlen Lietuva“ nesudarė galimybių ieškovei išreikšti savo valią dėl vekselių prisiimamų įsipareigojimų.Ieškovė nurodė, kad vekselį pripažinus negaliojančiu nuo jo išdavimo momento, kartu negaliojančiu turi būti pripažintas ir vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas kaip nuo vekselio teisėtumo ir jo galiojimo priklausantis išvestinis dokumentas.Atsakovė AB „Orlen Lietuva“ atsiliepimu prašė: taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį (CK 3.96 str. 1 d.); ieškinį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; skirti ieškovei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 proc. iš šios baudos skirti atsakovei. Nurodė, kad vekselio galiojimas nesukelia teisinių pasekmių ir nepažeidžia jos teisėtų interesų, ieškovė siekia ginti sutuoktinio V. R. interesus, pakartotinai ginčydama V. R. teismo tvarka ginčytus V. R. prievoles sukeliančius vekselį ir vykdomąjį įrašą, tačiau tokios teisės ieškovė neturi. Išieškojimas pagal vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą yra vykdomas iš V. R. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nėra bei niekada nebuvo vykdomas iš ieškovės asmeninio turto bei iš jos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vekselio davėjas V. R. yra realizavęs teisę ginčyti vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad vekselis ir vykdomasis įrašas yra teisėti bei nėra pagrindo juos pripažinti negaliojančiais. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis – nesąžiningai pareiškė ieškinį, todėl vadovaujantis CK 1.137 str. 3 d. atsisakytina ginti ieškovės subjektinę teisę. Ieškovės argumentas, kad pats vekselio išdavimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms yra nepagrįstas. Prievolė pagal vekselį ir vykdomąjį įrašą yra asmeninė V. R. prievolė, todėl V. R. pagal vekselį atsako tik savo asmeniniu turtu, o jo nepakankant savo turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl vekselio išdavimui nėra taikytinos CK 3.92 str. nuostatos ir ieškovės sutikimas vekselio išdavimo nebuvo būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis 3K-3-132/2013). Ginčijamame vekselyje yra nurodyta, kad V. R. įsipareigoja sumokėti atsakovei 6 300 000 Lt pinigų sumą ir nėra jokių įsipareigojimų perleisti atsakovei turtą. Nei iš LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, nei iš vekselio nekyla vekselio davėjo V. R. įsipareigojimai perleisti turtą atsakovei ar kitam asmeniui, todėl CK 3.92 str. 4 d. nustatyti reikalavimai vekselio išdavimui netaikytini. Ieškovei neabejotinai buvo žinoma apie jos sutuoktinio išduotą vekselį. Todėl CK 3.96 str. 1 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti vekselį prasidėjo ne vėliau kaip 2014-02-03 (ieškovė raštu patvirtino 2014-01-29 nutarties gavimą) ir pasibaigė 2015-02-03. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ginčijamų sandorių sudarymas buvo nulemtas nesąžiningų atsakovės veiksmų, pasinaudojant sudėtinga bendrovės finansine situacija, siekiant įgyti papildomus vienašalius atsakovės įsipareigojimus, mainais neįsipareigojant nieko. Ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 str. 1 d. pagrindu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nutartimi konstatuota, kad V. R. vekselį išdavė nesant AB „Orlen Lietuva“ nesąžiningų veiksmų, apgaulės ir ekonominio spaudimo. Vekselio išdavimas visiškai atitiko šalis siejusius verslo santykius. Pareikštu ieškiniu ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai siekia ginti ne savo, o savo sutuoktinio interesus bei iš naujo kvestionuoti įsitesėjusiais teismo sprendimu ir nutartimi jau konstatuotas vekselio išdavimo ir vykdomojo įrašo padarymo aplinkybes bei šių sandorių galiojimą.Atsakovas V. R. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu ir teismo prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškinyje vekselio išdavimo aplinkybės yra nurodytos iš esmės teisingai. AB „Orlen Lietuva“ vekselį ir iš jo atsiradusį 6 300 000 Lt reikalavimą įgijo nesąžiningomis sąlygomis, pasitelkdama apgaulę ir pasinaudodama susiklosčiusia sunkia bendrovės ir V. R. kaip akcininko situacija po AB banko „Snoras“ bankroto. Nurodė ir tai, kad pasirašydamas vekselį ieškovės apie tai neinformavo ir negavo jos sutikimo. Tokio sutikimo gauti neturėjo galimybės, nes sprendimą dėl vekselio pasirašymo reikėjo priimti to paties susirinkimo Mažeikiuose metu, kad bendrovei nebūtų nutrauktas degalų tiekimas. Papildomo laiko šio sprendimo apsvarstymams AB „Orlen Lietuva“ nedavė. AB „Orlen Lietuva“ vekselį pasirašyti V. R. privertė apgaulingai jo pasirašymą siedama su papildomų degalų tiekimo bendrovei terminu, tačiau neketino už vekselio suteikimą suteikti jokių papildomų garantijų. V. R. kreipėsi į teismą dėl vekselio nuginčijimo. Ieškovė į vekselio išdavimo ir vykdymo procesą iki tol nebuvo įtraukta, todėl į bylą traukiama taip pat nebuvo. Ieškinys buvo atmestas, nurodant, kad vekselio išdavimas atitiko tuometinę V. R. valią. Prasidėjo vykdymo veiksmai pagal vekselį, ieškovė gavo dokumentus, patvirtinančius apie jos turto areštą ir pradėtą išieškojimą iš jos turto. Nuo to momento ieškovė buvo įtraukta į vekselio išdavimo atsiradusį procesą. Vekselis ir pagal jį vykdomas išieškojimas pažeidžia V. R. ir ieškovės teises. Vekselis ir pagal jį šiuo metu atliekami išieškojimo veiksmai ieškovei sukelia neigiamas pasekmes.Atsakovė notarė R. L. atsiliepime nurodė, kad nieko esminio byloje pateikti negali, nes susirinkime nedalyvavo, vekselio išdavimo aplinkybių notaras netikrina, su šalimis jos nesieja jokie santykiai. Visi dokumentai 2012-12-19 vykdomajam įrašui išduoti buvo pateikti, buvo atliktas teisėtas notarinis veiksmas. Ieškovė vykdomąjį įrašą prašo panaikinti kaip reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu pasekmę, o ne savarankiškais pagrindais, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu spręsti teismo nuožiūra.Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepime nurodė, kad palaiko notarės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Prašė atmesti ieškovės ieškinio dalį, kuria prašoma pripažinti notarės 2012-12-19 atliktą vykdomąjį įrašą negaliojančiu, o dėl likusių pareikšto ieškinio reikalavimų tenkinimo/netenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, taip pat šiam ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad draudikas nedalyvavo notarei išduodant vykdomąjį įrašą ir su ginčo šalimis nėra susijęs jokiais teisiniais santykiais, jokių šiam ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių nurodyti negali, todėl jokių paaiškinimų neteikia. Nurodė ir tai, kad ieškovė vykdomąjį įrašą prašo pripažinti negaliojančiu kaip tariamai neteisėto vekselio teisinę pasekmę, tačiau nenurodo savarankiškų vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų. Teismui atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu, atitinkamai turės būti atmestas ir ieškovės išvestinis reikalavimas dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, nes ieškovė nėra nurodžiusi savarankiškų vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu pagrindų. Prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai turinčiu Mažeikiu rajono apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-215/20169 ir Šiaulių apygardos teismo 2016-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-728-883/2016 yra konstatuota, kad notarė vykdomąjį įrašą pagal ginčijamą vekselį atliko vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka, jis yra teisėtas, todėl atsakovo V. R. ieškinys toje dalyje buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Notarės, jos draudiko dalyvavimas nagrinėjamoje byloje yra išimtinai formalaus (procesinio) pobūdžio, nes teismo priimtas sprendimas (koks jis bebūtų), neturės įtakos notarės ir jos draudiko teisėms ir pareigoms. Nurodė, kad notarė į nagrinėjamą bylą nepagrįstai įtraukta kaip atsakovė, t. y. atsakovės procesinius statusu. Atsižvelgiant į ginčo dalyką ir pagrindą, notarės procesinė padėtis galėtų būti tik kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Nurodė ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra (ir ateityje nebus) draudžiamojo įvykio, dėl kurio draudikui galėtų kilti prievolė išmokėti draudiminę išmoką. Notarė jai teisės aktais nustatytas pareigas, susijusias su vykdomųjų įrašų paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose atlikimu, įvykdė tinkamai, atidžiai ir rūpestingai. Todėl net tuo atveju, jeigu dėl šios bylos procesinės baigties ieškovė, kiti atsakovai ir kiti tretieji asmenys patirs žalos (bet kokia forma), tai už šios žalos atlyginimą notarė negalės būti laikoma atsakinga, nes nėra nei vienos iš būtinųjų notarės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų. Tai atitinkamai reiškia, kad nėra draudiminio įvykio, ko pasekoje draudikui negali kilti pareigos mokėti draudimo išmokos.Trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo nepateikė.Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad jokie išieškojimai negali būti nukreipti į ieškovę, nes prievolė pagal vekselį ir vykdomąjį įrašą yra asmeninė V. R. prievolė. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nori globaliuoju būdu apginti ieškovės pažeistas teises, kurios yra pažeistos dėl išieškojimo iš jos turto, taikomų apribojimų, areštų, todėl nepakaktų AB „Orlen Lietuva“ patvirtinimo, kad prievolė pagal vekselį ir vykdomąjį įrašą yra asmeninė V. R. prievolė ir AB „Orlen Lietuva“ jokių pretenzijų ieškovei neturi. Ieškovė patvirtino, kad apie vekselį sužinojo 2017 m. pradžioje, gavusi antstolės S. Selezniovienės patvarkymus dėl jos turto arešto. Ieškovė teisinio išsilavinimo neturi, įmonės veikloje nedalyvavo, nors buvo akcininkė, ilgametė biuro vadovė, gavo darbo užmokestį, tačiau pareigos buvo susijusios su degalinių aplinkos tvarkymu. Ieškovei buvo žinoma tik bendro pobūdžio informacija apie bendrovę. Kabinetas jai nebuvo priskirtas, ateidavo kartą per mėnesį (epizodiškai). Biuro vadovės funkcijas iš esmės atlikdavo sutuoktinis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė gina savo interesus. Dėl vykdomojo išieškojimo ieškovė neturi iš ko gyventi. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškovė nurodė ir tai, kad sutuoktinio parneštus popierius (dokumentus) pasirašydavo jų neskaitydama. Apie iškeltą restruktūrizavimą bendrovei žinojo, tačiau restruktūrizavimo plano nėra mačiusi. Sutuoktinis minėjo, kad sutriko bendrovės veikla, yra problemų, bendrovė sunkiai kapstosi, reikia restruktūrizuotis.Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. R. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad dirbdamas bendrovėje sekretorės neturėjo, biuro vadovės pareigas vykdė jis, o alga buvo mokama jo sutuoktinei. AB „Orlen Lietuva“ bankroto procese bando „pasiimti“ degalines už mažesnę nei rinkos vertę („po pigiai“). Ieškovei apie vekselį nieko nesakė iki jos turto arešto. Nurodė ir tai, kad vyko į susitikimą su AB „Orlen Lietuva“ išsiprašyti, laimėti laiko, išeities tuo metu neturėjo. Pasirašęs vekselį galvojo, kad bendrovė gavo laiko surasti garantą atidėtam mokėjimui iki 2012-12-17, t. y. vekselyje nurodyto įsipareigojimo. Tačiau AB „Orlen Lietuva“ apgavo, 2012-03-30 nutraukė bendrovei naftos produktų tiekimą. Iš karto vekselio neginčijo, nes jam buvo suteiktos netinkami teisiniai patarimai.Bylos nagrinėjimo metu atsakovės AB „Orlen Lietuva“ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovei pretenzijų neturi, nes prievolė pagal vekselį ir vykdomąjį įrašą yra asmeninė V. R. prievolė. Laidavimo atveju sutikimas nėra privalomas. Prievolė neišsiplečia iš asmeninės į bendrąją jungtinę. Atsakovas V. R. pasirašydamas vekselį neinformavo AB „Orlen Lietuva“, kad yra jau pasirašęs 7 laidavimo pakeitimus 12 000 000 Lt, t. y. elgėsi nesąžiningai. Atsakovas V. R. turėjo patirties laiduojant asmeniniu turtu. AB „Orlen Lietuva“ nuo 2011 m. lapkričio iki kovo laukė iš bendrovės naujo garanto, tačiau jo negavo. Buvo ir bendrovės skolos už einamuosius mokėjimus. AB „Orlen Lietuva“ ieškojo išeičių. Bendrovės skola negrįžo, o AB „Orlen Lietuva“ tiekė naujus produktus bendrovei, bendrovė pažadų nevykdė, susitikimas su bankais nevyko, nebuvo antrinio įkeitimo. Susirinkimo metu pasirašius vekselį trumpalaikiai buvo atidėtas terminas, t. y. iki kitos savaitės. Už vekselio pasirašymą degalų tiekimas bendrovei nebuvo nutrauktas susirinkimo dieną, t. y. bendrovė gavo tai dėl ko buvo susitarta susirinkimo metu. Vekselio sumokėjimo terminas yra ilgesnis, nes buvo nerealu, kad V. R. ir bendrovė per savaitę sumokėtų vekselyje nurodytą sumą. V. R., pasirašydamas vekselį, pripažino, kad tai adekvatu, reikalinga, nedelsiant vekselio neginčijo. Nurodė ir tai, kad ieškovė yra bendrovės akcininkė, ilgametė darbuotoja, mokytoja, turi aukštąjį išsilavinimą, mažo miestelio gyventoja, todėl būdama vidutiniškai rūpestinga ir atidi galėjo sužinoti apie sutuoktinio pasirašytą vekselį, bendrovei degalų tiekimo sustabdymą. Bendrovė su V. R. pasirašė sutartį dėl atlygio už vekselį, vyko bendrovės restruktūrizavimas, ieškovė pasirašė akcininkų protokolą dėl bendrovės restruktūrizavimo, vadinasi turėjo ir galėjo susipažinti su šeimos verslo planu. Ieškovė 2014-02-03 priima teismo nutartį, adresuotą sutuoktiniui. Procesiniai dokumentai įteikiami atplėšus voką, nutartis pakankamai informatyvi, ieškovė nuolat veda bendrą ūkį su sutuoktiniu V. R.. Vadinasi, 2014-02-03 sužinojo apie vekselio egzistavimą. Vykdymo procese taikomi apribojimai, turto areštas, nes tai numato teisės aktai. Tam yra antstolio veiksmų apskundimo tvarka.Liudytojas A. L. paaiškino, kad iki bendrovės bankroto paskutinius 5-6 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Dalyvavo susitikime su AB „Orlen Lietuva“, kai buvo pasirašytas vekselis. Iki susitikimo kalbos apie vekselį nebuvo. Susitikimo metu vyko diskusija apie degalų tiekimo sustabdymą, buvo pateiktas reikalavimas pasirašyti vekselį. Vekselis buvo pasirašytas kaip garantija, kad nebūtų nutrauktas degalų tiekimas. Vekselio pasirašymas naudos bendrovei nedavė. Po kelių dienų po susirinkimo elektroniniu paštu buvo atsiųstas susirinkimo protokolas, kuris buvo labai abstraktus, bet pastabų dėl jo teikta nebuvo. Degalų tiekimas buvo sustabdytas. Apie vekselį bendrovėje niekas daugiau nežinojo (išskyrus tuos, kas dalyvavo jo pasirašyme), direktorius (atsakovas V. R.) prašė nepasakoti apie vekselį, stengėmės neparodyti, kad bendrovė turi finansinių sunkumų. Mano, kad ieškovė apie vekselio pasirašymą taip pat nežinojo, kada sužinojo, pasakyti negali. Po vekselio pasirašymo buvo konsultuotasi, ką toliau daryti. Buvo pasirašyta sutartis, kuria bendrovė įsipareigojo direktoriui sumokėti 6 300 000 Lt. Po degalų tiekimo sustabdymo, bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, bendrovė visą restruktūrizavimo laikotarpį veikė, degalus gaudavo iš kitų smulkių tiekėjų. Restruktūrizavimo plane buvo nurodytas bendrovės 18 000 000 Lt įsipareigojimai direktoriui. Prieš susitikimą su AB „Orlen Lietuva“ buvo galvojama, kad susitikimo metu degalų tiekimas bus sustabdytas, neturėjo, ką pasiūlyti AB „Orlen Lietuva“. Direktorius nuo 2011 metų rudens žinojo, kad gali būti sustabdytas degalų tiekimas. Iš pradžių AB „Orlen Lietuva“ su bendrove bendravo telefonu, po to, kas savaitę rašė raštus. Ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro vadove, rūpinosi kanceliarinėmis prekėmis, prižiūrėdavo gėlės, stebėdavo degalinių darbą, bendrovės dokumentų netvarkė. Ieškovė bendrovėje būdavo labai retai.Liudytoja I. V. paaiškino, kad tebedirba vyr. finansininke BUAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovėje dirba nuo 2006 m. Ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji vykdė direktoriaus pavestas užduotis. Stebėdavo degalines, darbuotojus, aplinką, prieš šventes pirkdavo šventinę atributiką. Liudytoja ieškovės parašus matė kaip akcininkės, bet ne kaip biuro vadovės, gaudavo akcininkų susirinkimų protokolus su ieškovės parašais. Paaiškino ir tai, kad po Snoro bankroto neteko garantijos, turėjo tartis su pagrindiniu tiekėju AB „Orlen Lietuva“. Į susitikimą su AB „Orlen Lietuva“ nuvyko neturėdami garantijos, tačiau turėdami tikslą įtikinti tiekėją nenutraukti degalų tiekimo. Bendrovei reikėjo laiko naujai garantijai gauti. Pokalbio eigoje buvo pasiūlyta pasirašyti vekselį. Vekselis buvo paruoštas AB „Orlen Lietuva“, direktorius vekselį pasirašė. Po vekselio pasirašymo AB „Orlen Lietuva“ kreipėsi į bendrovę prašydama nurodyti, kokį turtą turi akcininkai, apie bendrovės finansinę padėtį. Bendrovei AB „Orlen Lietuva“ atsiuntė susitikimo protokolą be parašų, bendrovė pasirašė, grąžino protokolą AB „Orlen Lietuva“. Degalų tiekimas buvo nutrauktas, tada AB „Orlen Lietuva“ grąžino susitikimo protokolą su jų parašais. Apie vekselio pasirašymą žinojome trise, t. y. direktorius, komercijos direktorius ir liudytoja. Nėra girdėjusi, kad kažkas daugiau žinotų apie vekselio pasirašymą. Negali pasakyti, ar ieškovė žinojo apie vekselio pasirašymą. Susitikimo metu su AB „Orlen Lietuva“ vyko diskusinis pokalbis, nebuvo kalbama apie ieškovę. Susitikimo metu supratome, jei direktorius vekselio nepasirašys, kredito limitas bendrovei bus panaikintas. Bendrovė turėjo ir kitą rūpestį – grąžinti praterminuotą einamąją skolą. Patvirtino, kad visada buvo direktoriaus laidavimai pagal banko sutartis. Restruktūrizavimo plane nurodytą bendrovės 18 000 000 Lt įsipareigojimą direktoriui sudarė banko kreditai ir vekselis.