- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-549-252/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00677-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- Danske Bank A
- Atsakovas
- UAB “Bikuvos”
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 549 - 252 - 2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienė,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-356-2013 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB “Bikuvos” prekyba, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, BUAB „Fronteros transportas“, D. G. ir M. G. dėl skolos bei procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 55 025,22 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prekybos sutarties, sudarytos tarp atsakovo UAB “Bikuvos” prekyba ir trečiojo asmens BUAB „Fronteros transportas“, bei faktoringo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens, pagrindu atsakovas skolingas ieškovui 55 025 Lt, nes laiku ir gera valia neapmokėjo PVM sąskaitų – faktūrų, išrašytų trečiojo asmens nuo 2008 m. gruodžio, pagal kurias reikalavimo teises trečiasis asmuo buvo perleidęs ieškovui. Atsakovas negali būti atleistas nuo piniginės prievolės įvykdymo, nepaisant to, kad ieškovo finansinis reikalavimas trečiajam asmeniui bankroto byloje jau yra patvirtintas tai pačiai sumai. Ieškovo manymu, ieškovas turi reikalavimo teises, nors faktoringo sutartis ir buvo nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas (tuo metu – AB SAMPO bankas) ir tretysis asmuo BUAB „Fronteros transportas“ (tuo metu – UAB „Fronteros transportas“) 2005-03-30 sudarė Faktoringo sutartį Nr. F200503-0239, 2005-05-10 susitarimu Nr. F200503-0239-P-2 į debitorių sąrašą buvo įtrauktas atsakovas. 2007-05-14 susitarimu Nr. F200503-0239-P14 Faktoringo sutartis buvo iš dalies pakeista ir papildyta. Šia sutartimi tretysis asmuo įsipareigojo perleisti ieškovui reikalavimo teises bei mokėti sutartyje numatytus mokesčius, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka perimti reikalavimo teises ir pervesti trečiajam asmeniui faktoringo avansą bei faktoringo likutį. Be to, atsakovas ir tretysis asmuo UAB „Fronteros transportas“ 2004-12-31 buvo sudarę prekybos sutartį, kurios pagrindu trečiajam asmeniui atsirado pareiga tiekti prekes atsakovui, o pastarasis įsipareigojo už prekes apmokėti tik jas pardavus tretiesiems asmenims šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Įvertinęs šioje byloje šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, teismas sprendė, kad ieškovui trečiasis asmuo pagal ieškovo šioje byloje pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, kurios atsakovo neapmokėtos, perleido negaliojančius piniginius reikalavimus, todėl atsakomybė pagal Faktoringo sutartį tenka tik trečiajam asmeniui (Faktoringo sutarties 23-26 punktai, 32 p., CK 6.906 str. 1, 2 d.), nes tokia faktinė situacija susiklostė tik dėl paties trečiojo asmens veiksmų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, netinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos. O būtent – teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir į bylą prijungęs naujų, bylos teisingam išsprendimui reikšmės turinčių įrodymų, pažeidė CPK 256 str. ir nesuteikė teisės ginčo šalims pasisakyti dėl naujai į bylą pateiktų įrodymų bei atlikti savo baigiamąsias kalbas. Tokiu būdu, buvo pažeistos proceso šalių teisės į teisingą bylos išsprendimą. Tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo BUAB „Fronteros transportas“ susitarė ir žinojo, kad reikalavimai iš PVM sąskaitų – faktūrų gali būti perleidžiami faktoringo paslaugą BUAB „Fronteros transportas“ suteikiančiam bankui. Prekybos sutarties 25 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu pirkėjui (UAB „Bikuvos prekyba“) pateiktoje PVM sąskaitoje – faktūroje pardavėjas (BUAB „Fronteros transportas“) yra padaręs atitinkamą įrašą apie piniginio reikalavimo pirkėjui (UAB „Bikuvos prekyba“) perleidimą, kaip tai numatyta šios sutarties 24 punkte, šis reikalavimas nebegali būti laikomas priešpriešiniu vienarūšiu pardavėjo (BUAB „Fronteros transportas“) reikalavimui už grąžintas prekes pirkėjui (UAB „Bikuvos prekyba“), todėl pardavėjo (BUAB „Fronteros transportas“) ir pirkėjo (UAB „Bikuvos prekyba“) tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimas. Iš į bylą pateiktų įrodymų, PVM sąskaitų – faktūrų matyti, jog įrašai šiose sąskaitose apie reikalavimo perleidimą yra padaryti, todėl joks vienarūšių reikalavimų įskaitymas tarp BUAB „Fronteros transportas“ ir UAB „Bikuvos prekyba“ yra negalimas. Be to, 2009 m. rugsėjo 15 d. raštu apeliantas pareikalavo atsakovą UAB „Bikuvos prekyba“ apmokėti PVM sąskaitas – faktūras. Nors 2009 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 506 UAB „Bikuvos prekyba“ nurodė, jog yra sprendžiamas sąskaitų apmokėjimo klausimas, tačiau visiškai nemini apie jokį tarp BUAB „Fronteros transportas“ ir UAB „Bikuvos prekyba“ įvykusį vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Apelianto manymu, į bylą pateikti tarpusavio skolų suderinimo bei įskaitymo aktai patvirtina tai, jog įskaitymai buvo atlikti po PVM sąskaitų – faktūrų gavimo. Kadangi abi prekybos sutarties šalys buvo aiškiai susitarę, jog dėl tokių PVM sąskaitų – faktūrų įskaitymai yra negalimi, todėl teismo motyvai, kad Bankui buvo perduota daugiau teisių nei BUAB „Fronteros transportas“ turėjo, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB “Bikuvos” prekyba prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą ir teisėtą išvadą, kad atsakomybė pagal faktoringo sutartį tenka tik trečiajam asmeniui BUAB „Fronteros transportas“, o ne atsakovui, todėl pagrįstai ieškinį atmetė visa apimtimi. Vilniaus apygardos teismo 2013-01-28 nutarties dėl pripažinimo bankrutavusia UAB „Fronteros transportas“ prijungimas prie bylos ir tai, jog šalims nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl šios nutarties pirmosios instancijos teisme vėl naujai išklausomose baigiamosiose kalbose, negali būti laikomas pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.
Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, dėl to suklydo priimdamas sprendimą, tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 329 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir į bylą prijungęs naujų, bylos teisingam išsprendimui reikšmės turinčių įrodymų, pažeidė CPK 256 str., t. y. nesuteikė teisės ginčo šalims pasisakyti dėl naujai į bylą pateiktų įrodymų bei atlikti savo baigiamąsias kalbas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija ir pažymi, jog Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu, dalyvaujant ieškovo ir atsakovo atstovams, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB “Bikuvos” prekyba, tretiesiems asmenims BUAB „Fronteros transportas“, D. G. ir M. G. dėl skolos priteisimo ir pranešė, kad procesinis sprendimas šioje byloje bus priimtas ir paskelbtas 2013 m. kovo 13 d. (t. 5, b. l. 101-110). Į 2013 m. kovo 13 d. teismo posėdį šalys neatvyko (t. 5, b. l. 112). Teismas tą dieną paskelbė ne sprendimą, bet nutartį bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti. Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas tikslu nustatyti naujas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Teismas nutartyje nurodė, kad būtina pridėti Vilniaus apygardos teismo po 2012-10-*31 civilinėje byloje Nr. B2-2102-275/2013 priimtos nutarties, kuria buvo patvirtintas BUAB „Fronteros transportas“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, priimtus procesinius sprendimus. Šios nutarties kopijas išsiuntė proceso dalyviams, tačiau prijungė prie bylos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2102-275/2013, kuria buvo BUAB „Fronteros transportas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Jokios nutarties dėl kreditorių sąrašo patvirtinimo ar kitus procesinius dokumentus priimtus toje bankroto byloje teismas neprijungė, nors nutartyje juos nurodė. (t. 5, b. l. 113, 114). Teismas, bylos dalyviams neatvykus, nutarė žodinį bylos nagrinėjimą baigti, pranešė, kad procesinis sprendimas byloje bus priimtas ir paskelbtas 2013 m. balandžio 2 d. Įstatymas neįpareigoja šalims dalyvauti teismo posėdyje paskelbiant teismo sprendimą, todėl šiuo atveju tiek apeliantas Danske Bank A/S, tiek atsakovas UAB “Bikuvos” prekyba turėjo teisę neatvykti į 2013 m. kovo 13 d. teismo posėdį, tačiau atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, baigti žodinį bylos nagrinėjimą nebuvo galima, nes įstatymas suteikia šalims teisę susipažinti su naujais dokumentais byloje ir pasisakyti tiek dėl jų, tiek iš naujo pasakyti savo baigiamąsias kalbas. Sutinkant su apeliacinio skundo argumentu dėl pažeistų proceso šalių teisių į teisingą bylos išsprendimą, pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas pažeidė imperatyvią nuostatą, jog baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pažeidimas yra esminis, grubus, kadangi, kaip matyti, iš tikrųjų šalims nebuvo suteikta teisė pasisakyti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Teisingumas vykdomas taikant specialias procesines formas, kurių paskirtis – užtikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą.
CPK 329 str. 1 d. numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (taip pat ir atsakovui UAB “Bikuvos” prekyba), turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis, kurias šalys turi pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas panaikinamas, perduodant bylą Utenos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi dėl proceso normų pažeidimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.