Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). 12, teistas: 1) 2013 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teismo ir 2012 m. kovo 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiais, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. – laisvės atėmimu 6 m. 3 mėn., bausmę atlikęs, 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 26 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, subendrinus nuosprendžius – skirta galutinė bausmė 3 m. 4 mėn. (nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2020 m. kovo 24 d. apie 22.20 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo sesers V. Š. kilusio konflikto metu, tyčia du kartus suduodamas rankos kumščiais V. Š. į veido sritį, sukėlė savo šeimos nariui, t. y. savo sesei V. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. B. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad tarp jo sesers ir buvusios sugyventinės vyko konfliktas, kurio metu jos apsižodžiavo, kaltinamasis ramindamas ir užtardamas buvusią sugyventinę, sudavė du smūgius kumščiais į sesers veidą. R. B. neigė prokurorės kaltinime nurodytą jo trečią smūgį - kaktos smūgį, trenktą į sesers kaktą, bei teigimą, kad rankomis jos galvos nebuvo suėmęs. Kaltinamasis teigė, kad bandydamas atsistoti nuo žemės su seserimi susidaužė kaktomis, jis visai netyčia tai padarė, visiškai nenorėdamas jos sužeisti, neturėdamas jokių ketinimų tai padaryti tyčia. Nurodė, kad jei būtų buvęs blaivas, nebūtų trenkęs jai, neigiamai vertina savo veiksmus. Dėl buvusio neblaivumo ne viską prisimena. Paaiškino, kad nenori pyktis su sese ir labai gailisi. Pamena, kad po suduotų smūgių nubėgo sesuo į antrą aukštą ir iškvietė policiją. Dėl alkoholio, kurio buvo vartojęs tiek jis, tiek jo sesuo, nepamena visų įvykio aplinkybių, bet tyčia seseriai daugiau niekur nesudavė. Gailisi dėl to, kas įvyko.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2020 m. kovo 24 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuotas galimo smurto artimoje aplinkoje faktas, pirminiai nukentėjusiosios parodymai.

Iš 2020 m. kovo 25 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios V. Š. veidas. Ant nukentėjusiosios kaktos, ties tarpuakiu, matomas gumbas ir kraujuojanti žaizda. Taip pat patinę kairės ir dešinės pusės žandikauliai.

Iš 2020 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad įvykio vieta yra medinis, baltos spalvos namas, esantis (duomenys neskelbtini). Patalpoje yra daug įvairiausių baldų ir buitinės technikos. Patalpoje, prie sofos, ant grindų, rastos dvi rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės.

2020 m. kovo 24 d., 23 val. 17 min., nukentėjusiajai V. Š. nustatytas 1,55 promilės neblaivumas.

2020 m. kovo 24 d., 23 val. 14 min. kaltinamajam R. B. nustatytas 1,18 promilės neblaivumas.

Nukentėjusioji V. Š. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad šis konfliktas vyko labai senai ir nelabai pamena buvusio įvykio aplinkybių. Teigė, kad broliui pretenzijų neturi, su juo nėra nei kartą susipykusi ir toliau nori palaikyti gerus santykius. Nukentėjusioji teigė, kad buvo girtesnė už brolį, nepamena tiksliai įvykio veiksmų eiliškumo, neatsimena ir nelabai pastebėjo, kada brolis trenkė jai į kaktą. Prisiminti jai buvo sunku, nes tą vakarą ji buvo pikta ir nervinga, jai kėlė pyktį buvusi brolio sugyventinė Oksana. Teigė, kad žino, kad kalbėjo su policijos pareigūnais, tačiau negali pasakyti ką. Taip pat nežino tiksliai, kada įvyko šis konfliktas, kai ją 2020 m. kovo 25 d. apklausė, ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Teigė, kad konflikto įvykio dieną, kilo ginčas su Oksana, kad jos ginčijosi, tačiau į prokurorės kaltinimą dėl trečiojo smūgio - kaktos smūgio, nukentėjusioji negalėjo atsakyti, nes neprisiminė ar brolis norėdamas atsistoti kliudė jos kaktą ar ne. Nurodė, kad brolis jai tikrai sudavė tik du kartus į veido sritį – skruostus, o daugiau smūgių brolis jai nesudavė. Tolimesniuose teismo posėdžiuose nukentėjusioji patikslino, kad ji sėdėjo, o brolis, R. B., klūpėjo, jis norėdamas atsistoti į ją įsikibo ir dėlto netikėtai abu susimušė kaktomis.

Šie įrodymai patvirtina, kad R. B. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad prokurorė kaltinime nurodė, kad kaltinamasis tyčia su savo kakta sudavė nukentėjusiajai smūgį į jos kaktą. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė dėl nusikalstamos veikos turi būti įrodyta visiškai ir besąlygiškai, o šiuo atveju byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis tyčia su savo kakta sudavė nukentėjusiajai.

Teismas neturi teisinio pagrindo remtis nukentėjusiosios parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaip teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusioji, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, ji atvyko būdama neblaivi, ir šios aplinkybės galėjo turėti įtakos realios situacijos vertinimui. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, nors detaliai situacijos ir neprisiminė, tačiau nurodė realias įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė tik du smūgius rankos kumščiais į veido sritį, kurie jai ir sukėlė fizinį skausmą o smūgis kaktos sritimi buvo suduotas bandant jam atsistoti. Aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia sudavė su savo kakta sudavė smūgį nukentėjusiajai nepatvirtino ir liudytojas P. K., kuris nurodė, kad V. Š. bėgo iš nosies kraujas, ji skundėsi, kad kaltinamasis jai trenkė iš rankos.

Įvykio vietoje buvusios ir ikiteisminio tyrimo metu duotais O. A. parodymais teismas nesivadovauja, kadangi jų nebuvo galimybės patikrinti teisiamojo posėdžio metu kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau –BPK). Kaip matyti iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto dėl O. A., ji yra išvykusi iš Lietuvos ir jos buvimo vieta nėra žinoma. Sprendžiamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad net ir darant prielaidą, kad ji būtų atvykusi į teismą ir davusi analogiškus parodymus kaip ikiteisminio tyrimo metu, tai nepatvirtintų kaltinamojo tyčios suduodant nukentėjusiajai su kakta, nes O. A. nurodė kad matė, kaip R. B. sudavė ranka kelis kartus nukentėjusiajai.

Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), tuo remiantis darytina išvada, kad R. B. tyčia sudavė du smūgius, kurie ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, o trečiasis smūgis į nukentėjusiosios V. Š. kaktą suduotas jam stojantis nesant jo veiksmuose tyčios. Vis dėl to trečiojo smūgio eliminavimas iš kaltinimo kaip neįrodytas, nekeičia kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį esmės.

Taip pat veikos kvalifikavimo nekeičia ir nusikalstamos veikos padarymo laikas. Kaip matyti iš kaltinamojo akto prokurorė nurodė, kad kaltinamasis R. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė 2020 m. kovo 23 d., tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (įvykio vietos apžiūros protokolo, kaltinamojo sulaikymo protokolo), nusikalstamą veiką asmuo padarė 2020 m. kovo 24 d. Ši aplinkybė laikytina rašymo apsirikimu, todėl taisytina nurodant, kad R. B. jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus atliko 2020 m. kovo 24 d. Pažymėtina ir tai, kad paskutinio teismo posėdžio metu, kuris vyko 2020 m. spalio 6 d., prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė sutikslinti įvykio datą, nes buvo padarytas rašymo apsirikimas.

Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. R. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis baustas administracine tvarka, vieną kartą teistas ir turi neišnykusį teistumą. Be to, asmuo teistas pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį, kuris buvo subendrintas su dar neįsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu. Išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad R. B. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl teismo manymu, BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus tik pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 2 metai (BK 50 straipsnio 2 dalis ir BK 140 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka vienerių metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nepaisant to, kad prokurorė neprašė šios aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia, tačiau kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje, kad prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, prokurorė nurodė ankstesnį kaltinamojo teistumą, taip pat nurodė, kad jis nėra išnykęs, todėl pasitvirtinus prokurorės nurodytai aplinkybei, ji gali būti pripažinta kaip kaltinamojo padėtį sunkinanti.

Teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, konflikto priežastis ir aplinkybę, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra itin pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su žmogaus sveikata, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi (BK 54 straipsnio 1 ir 8 punktai). Taip pat teismo vertinimu bausmės skyrimo kontekste esminę aplinkybę turi faktas, kad ne dėl nuo kaltinamojo priklausančių aplinkybių byloje nebuvo galima taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo. Pažymėtina, kad kaltinamasis priešingai nei kaltinime nurodė prokurorė, jog smūgį kakta nukentėjusiajai jis sudavė ne tyčia, o stodamasis. Ši aplinkybę pasitvirtino išnagrinėjus byla iš esmės Įvertinus bausmės skyrimo aplinkybių visetą kaltinamajam turi būti skirta mažesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 24 d. 23 val. 14 min. iki 2020 m. kovo 26 d. 16 val. 15 min. vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad kaltinamasis buvo nuteistas pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Šis nuosprendis subendrintas su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu. Nepaisant to, kad pagal šį nuosprendį kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nėra įsiteisėjęs, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d nuosprendžiu, kuris buvo subendrintas su neįsiteisėjusiu nuosprendžiu.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje šio straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kai kaltinamasis yra suimtas gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nepaisant to, kad kaltinamasis buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, tačiau nepaskyrus jam gynėjo, būtų suvaržyta jo teisė į gynybą. Telšių apylinkės teisme 2020 m. spalio 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 324,06 Eur išlaidų.

Esant aptartam teisiniam reguliavimui šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Akcentuotina tai, kad į bylą gynyba nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų sunkią kaltinamojo padėtį, todėl nėra pagrindo šių išlaidų mažinti arba iš viso jų nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 24 d. 23 val. 14 min. iki 2020 m. kovo 26 d. 16 val. 15 min. vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. Š..

Priteisti iš nuteistojo R. B. valstybės naudai 324,06 eurus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Nuteistasis ši nuosprendį gali apskųsti per 20 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos.