Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-01 · Civilinė byla Nr. 2A-512/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-01
Bylos Nr.
2A-512/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Egidijus Žironas (pran.), Danutė Milašienė
Ieškovas
D. M.
Trečiasis asmuo
V. Š., L. G.
Atsakovas
viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro, viešajai įstaigai Marijampolės
Advokatai
Saulius Brazauskas, Stasė Kazlauskienė
Kategorijos
  • 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-512/2009Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.15 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (pranešėjo),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei ir Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovei D. M.,ieškovės atstovei advokatei Stasei Kazlauskienei,atsakovo atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,tretiesiems asmenims V. Š. ir L. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ir atsakovo viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-166-510/2009 iš dalies patenkintas ieškovės D. M. ieškinys atsakovui viešajai įstaigai Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl neturtinės žalos priteisimo. Tretieji asmenys byloje V. Š. ir L. G.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. M. pareiškė teisme ieškinį atsakovui VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrui. Patikslintais reikalavimais prašė priteisti 900 000 Lt sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2004 m. liepos 28 d. atvyko į VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrą pas gydytoją V. Š. dėl kairės pusės septintojo danties pašalinimo. Buvo pašalintos danties šaknys, kurių, gydytojos teigimu, buvo trys. Po dviejų dienų dėl skausmų ištraukto danties vietoje vėl kreipėsi į atsakovą, tačiau gydytojos V. Š. nebuvo. 2004 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė buvo nukreipta burnos chirurgo konsultacijai. Gydytoja L. G., nepaisydama odontologinėje kortelėje esančio gydytojos V. Š. įrašo apie sinuso ertmėje likusias dvi nepašalintas septintojo danties šaknis, siuntime nurodė, kad yra pilnai pašalintas septintas dantis ir atsivėrė sinusas. Dėl to VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos medikai nežinojo ir negalėjo nustatyti tikrosios pūliavimo bei blogos savijautos priežasties. Po paskirtos dešimties dienų sinuso plovimo procedūros, buvo pasakyta, kad operacija neišvengiama. Kadangi sveikatos būklė blogėjo, ieškovė 2004 m. rugsėjo 2 d. buvo hospitalizuota Kauno medicinos universiteto klinikose, kur 2004 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikta operacija. Ieškovė buvo informuota, kad kairės pusės septintojo danties dvi nepašalintos šaknys sukėlė sunkias sveikatai pasekmes. Po operacijos ieškovės sveikatos būklė nepagerėjo, ji vykdavo į Kauną gydymo procedūroms. 2005 m. balandžio 13 d. VšĮ Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės kompiuterinės tomografijos tyrimų pagrindu buvo pateikta išvada, kad ieškovės veido kairės pusės stovis po operacijos nestabilus, progresuoja, siūloma tirti onkologine linkme. Kita operacija atlikta 2005 m. gegužės 17 d. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Išraše nurodyta, kad dėl sinuso pažeidimo ieškovė susirgo odontogeninės kilmės sinusitu. 2006 m. kovo 15 d. Vilniaus klinikoje „Tomografija“ atlikus prienosių ančių kompiuterinę tomografiją, buvo pateikta išvada „lėtinis polipozinis pansinuitas“. Rengiant trečiai operacijai, paėmus mėginius pasėliams užauginti, rasta infekcija. Operavusių medikų nuomone užkratas pateko chirurginiu būdu traukiant kairės pusės septintojo danties šaknis. Trečioji operacija atlikta 2006 m. rugpjūčio 21 d. Kauno medicinos universiteto klinikose, tačiau taip pat nepadėjo, nes veido kairės pusės ir galvos skausmai tęsiasi iki šiol. 2007 m. kovo 1 d. Kauno medicinos universiteto klinikos radiologijos klinikoje atlikus tyrimus, nustatyti kairės ir dešinės pusės sinusų uždegimiški pakitimai – mastoidito požymiai. 2007 m. kovo 5 d. nustatyta, kad klausa yra sutrikusi. Ieškovė teigė, kad atsakovo VšĮ Marijampolės PSPC darbuotojos V. Š. ir L. G. neteisėtu neveikimu neatliko profesinės pareigos, t. y. neinformavo apie tai, kad, chirurginiu būdu šalinant kairės pusės septintąjį dantį atvėrė sinusą, į kurį pateko dvi danties šaknys bei nedelsiant nenukreipė ieškovės burnos chirurgo konsultacijai ar į stacionarą operacijai, apsiribojo tik jodoforminės juostelės tamponavimu, siuntime chirurgo konsultacijai nenurodė, kad į sinusą pakliuvo dvi danties šaknys, o vietoje to nurodė, kad visas /7 dantis pašalintas. Ieškovė patyrė nuolatinį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, kurie dar labiau paaštrėjo sužinojus, kad sveikatos sužalojimas nepagydomas, progresuoja, sukelia vis naujas komplikacijas, neatmetamas ir onkologinis susirgimas, prarandamas darbingumas.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų atsakovo ar jo darbuotojų veiksmų, atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Atsakovas taip pat nurodė, kad žalos atsiradimo priežastis buvo pačios ieškovės neatsakingas elgesys bei su danties šalinimu nesusiję jos sveikatos sutrikimai.

Tretieji asmenys ieškinį prašė atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovei iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1 103,50 Lt ekspertizės išlaidų, paskirstė kitas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime kritiškai įvertino byloje atliktos ekspertizės išvadą, kad ieškovės nurodomas pasekmes sukėlė ne pati komplikuota dantų šaknų šalinimo operacija, bet tai, kad ieškovė uždelsė šalinti dantį ir pavėluotai kreipėsi į gydymo įstaigą po operacijos. Teismas konstatavo esant labiau tikėtina, kad ieškovė po 2004 m. liepos 28 d. atliktos danties šalinimo operacijos nebuvo informuota apie būtinumą atvykti kitą dieną. Teismas pažymėjo, kad gydytojos V. Š. 2004 m. liepos 28 d. įrašas ambulatorinėje kortelėje apie žandiniame sinuse likusias dvi skruostines šaknis yra nekonkretus ir neaiškus, todėl gydytoja L. G. 2004 m. rugpjūčio 5 d. netinkamai įvertino ieškovės būklę ir nedavė siuntimo burnos chirurgo konsultacijai, nors ieškovei buvo prasidėjusios su danties šalinimo operacija susijusios komplikacijos. Iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančios medicininės dokumentacijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė ir iki šiol patiria skausmus ir didelius nepatogumus, privalo dažnai lankytis pas medikus, vartoti įvairius medikamentus ir nusprendė, kad ji pagrįstai reikalauja atlyginti neturtinę žalą. Nustatydamas priteisiamos žalos dydį teismas taip pat atsižvelgė į ieškovės nepateisinamai ilgą delsimą šalinti dantį ir į nepaneigtą ekspertų teiginį, kad ieškovės sveikatos būklei turėjo įtakos ir kitos gretutinės jos ligos. Ieškovė padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais: 1. Teismui pateikta medicininė dokumentacija patvirtina, kad ieškovė rūpinosi savo sveikata. Ieškovei nebuvo paaiškinta, per kokį laikotarpį jai reikia pašalinti dantį, konkretus terminas ar data nebuvo nustatyti. 2. Teismas tik iš dalies sutiko su atliktos ekspertizės išvadomis, tačiau ir kitos išvados - kad ieškovė sirgo lėtiniu periodontitu, kad laiku nesikreipė dėl danties pašalinimo yra nemotyvuotos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ekspertizė buvo atlikta tik pagal medicinos dokumentus, nevertinant civilinėje byloje esančių duomenų. Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šalinti dantį ieškovei buvo nurodyta kuo greičiau, konkretus laikas nebuvo paskirtas, kadangi ieškovė 2004 m. vasario 11 d. pati negalėjo atsakyti, kokiu laiku ji galėtų atvykti pas atsakovą. Paskyrus ekspertizę, civilinė byla ekspertams buvo pateikta, ekspertizės aktas pagrįstas medicininių dokumentų įrašais ir ekspertizę atlikusių asmenų specialiomis žiniomis. Atsakovas taip pat padavė apeliacinį skundą. Prašo apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Skunde nurodo: 1. Teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovė 2004 m. liepos 28 d. nebuvo informuota apie būtinumą atvykti kitą dieną, yra nepagrįsta. Šią išvadą paneigia ieškovės ambulatorinėje kortelėje esantis įrašas ir gydytojos V. Š. paaiškinimai. Duomenų, pagrindžiančių ieškovės teiginį, kad gydytoja jai nurodė atvykti 2004 m. liepos 30 d, byloje nėra. Ieškovė taip pat pavėluotai atvyko ir po 2004 m. vasario 11 d. atsakovo konsultacijos, kai buvo informuota apie būtinumą pašalinti dantį. Tai rodo, kad ieškovė nesirūpino savo sveikata. 2. Gydytojos L. G. nežinojimas apie į ieškovės sinusą patekusias šaknis neįtakojo jos atliktų gydymo veiksmų tinkamumo. 3. Dėl ieškovės aplaidumo dantis buvo pašalintis po daugiau nei 5 mėnesių, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad neigiami padariniai ieškovės sveikatai atsirado dėl dantų šaknų patekimo į sinuso ertmę. Žala ieškovės sveikatai atsirado dėl jos pačios veiksmų ir neveikimo. 4. Teismas ieškovei priteisė nepagrįstai didelę, teismų praktikos neatitinkančią, žalos atlyginimo sumą ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė D. M. pateikė atsiliepimą ir prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo darbuotojos pareigas atliko netinkamai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškovei D. M. VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre 2004 m. liepos 28 d. buvo atlikta danties šalinimo operacija. Po šios operacijos ieškovės sveikata pablogėjo, prireikė tolimesnio gydymo, taip pat ir operacijų, tačiau visiško pasveikimo nepasiekta. Ieškovė, teigdama, kad dėl pablogėjusios jos sveikatos būklės yra kalti atsakovo darbuotojai, prašė priteisti 900 000 Lt neturtinės žalos. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Apeliacinius skundus padavė abi šalys. Svarstyti dėl priteistino neturtinės žalos dydžio tikslinga tik tuomet, kai konstatuojama teisinė tokios žalos atlyginimo galimybė. Todėl nutartyje pirmiausia pasisakoma dėl neturtinės žalos priteisimo pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 str.), ne kartą yra nurodęs, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, konstatuojama tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Atsakovas, nesutikdamas su neturtinės žalos ieškovei priteisimu, apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos. Ginčo dėl žalos fakto nėra.

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2004 m. vasario 11 d., apsilankymo pas atsakovo darbuotoją gydytoją L. G. metu buvo informuota apie būtinumą šalinti dantį. Tokiai operacijai į VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrą ieškovė atvyko 2004 m. liepos 28 d. Atsakovas teigia, kad žala ieškovės sveikatai atsirado ne dėl jo darbuotojų veiksmų, o dėl to, kad ieškovė, būdama informuota apie būtinumą šalinti dantį, operacijai atvyko daugiau kaip po penkių mėnesių. Atsakovas remiasi įrašu ambulatorinėje kortelėje:“04.02.11 T.2 reikalinga šalinti /7 d.“, trečiųjų asmenų gydytojų V. Š. ir L. G. paaiškinimais, kad dantį ieškovei reikėjo pašalinti nedelsiant t. y. per keletą savaičių, taip pat ekspertizės akto Nr. EK 49/08(02) išvados 2 punktu, kuriame įrašyta, kad ieškovės nurodomas pasekmes sveikatai sukėlė ne pati komplikuota dantų šaknų šalinimo operacija, bet lėtinis 27 d. periodontitas, nesavalaikis kreipimasis (šaknis rekomenduota šalinti 2004 m. vasario 11 d.). 2009 m. vasario 11 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertizės atlikime dalyvavęs KMUK veido ir žandikaulių chirurgas, med. dr. D. S. paaiškino: „pagrindinė komplikacijos priežastis yra delsimas kreiptis į medikus ir dėl to išsivystęs uždegimas. Kai dantis žūsta, jis negyvas, prasideda uždegimas. 2004-02-11 [...] šaknys, o dantis šalintas tik liepos pabaigoje, vadinasi pusę metų buvo lėtinis uždegimas“. Ekspertas nurodė maksimalų protingą šalinimo terminą 1-2 savaites. Tačiau šie atsakovo akcentuojami įrodymai patvirtina tik medicininę uždegimo ir žalingų pasekmių ieškovės sveikatai priežastį – nesavalaikį danties šaknų pašalinimą, bet nepaaiškina delsimo priežasčių. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio paciento teisę į informaciją, 4 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus [...], informacija pacientui turi būti pateikta atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus. Ieškovės ambulatorinėje kortelėje yra tik 2004 m. vasario 11 d. įrašas „reikalinga šalinti /7 d.“, kitas laikas atvykti pas gydytoją danties šalinimui pacientui nepaskirtas. Ieškovė 2009 m. vasario 11 d. apygardos teismo posėdyje paaiškino, kad danties jai neskaudėjo, gydytoja informavo, kad jį būtina šalinti, bet termino nenurodė. Trečiasis asmuo gydytoja L. G. 2008 m. kovo 14 d. apygardos teismo posėdyje paaiškino: „neatsimenu, ar skubiai reikėjo šalinti dantį. Termino, kada atvykti nenurodžiau“. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo darbuotojai neatliko LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos visapusiškai informuoti ieškovę apie jos sveikatos būklę, gydymo prognozę, galimus gydymo rezultatus, kitaip tariant, ieškovė nebuvo informuota apie būtinumą dantį šalinti nedelsiant, apie neišvengiamą uždegimą danties šaknų nepašalinimo atveju ir apie uždegimo komplikacijos pasekmes. Aptartos aplinkybės paneigia atsakovo argumentą, kad ieškovei danties šaknys pavėluotai buvo šalinamos dėl jos pačios aplaidumo – netinkamo rūpinimosi savo sveikata.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. liepos 28 d. gydytojai V. Š. atliekant ieškovei danties šalinimo operaciją, dvi danties šaknys pateko į sinuso ertmę. Ieškovės ambulatorinėje kortelėje įrašyta: „[...] šalinant atsivėrė sinuso ertmė, (2 šaknys) išėjo į sinusą [...]“, taip pat yra prierašas „atv. 04.07 29“. Byloje taip pat nustatyta, kad vėliau - 2004 m. rugpjūčio 5 d. ir rugpjūčio 9 d. ieškovę priėmė gydytoja L. G.. Apie tai yra įrašai ambulatorinėje kortelėje. Tarp šalių yra ginčas, ar ieškovei buvo nurodyta atvykti pas gydytoją kitą dieną po operacijos t. y. liepos 29 d. ir ar ji, būtent dėl savo aplaidumo ir nesirūpinimo sveikata, į gydymo įstaigą atėjo tik rugpjūčio 5 d. – net po aštuonių dienų. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, nusprendė esant labiau tikėtina, kad ieškovė 2004 m. liepos 28 d. nebuvo informuota apie būtinumą atvykti kitą dieną. Teismas rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis, kad aptariamu laikotarpiu VŠĮ Marijampolės PSP centre pacientai apie būtinumą pakartotinai atvykti buvo informuojami žodžiu, ambulatorinėje kortelėje nėra nurodytas tikslus pakartotinio atvykimo laikas, o taip pat nėra įrašyta, kad ieškovė 2004 m. liepos 29 d. neatvyko, nors anksčiau kortelėje įrašai apie neatvykimą buvo įrašomi. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad ieškovė teismo posėdžiuose nurodo skirtingas pakartotinio apsilankymo pas gydytoją dienas, kad gydymo įstaigos dokumentacijoje ieškovės apsilankymas neužfiksuotas. Tačiau šie atsakovo argumentai negali būti pripažinti neginčijamais įrodymais. Sprendžiant šį prieštaravimą atkreiptinas dėmesys į gydytojos V. Š. paaiškinimus 2008 m. kovo 14 d. apygardos teismo posėdyje, kur nurodė, jog ji pati į ligoninę atsigulė liepos 29 d. ar liepos 30 d., nors atsakovo pateiktame gydytojo stomatologo darbo kasdieninės apskaitos lapelyje įrašyta, jog tomis dienomis ji dirbo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas tinkamai pritaikė tikimybių pusiausvyros taisyklę ir padarė pagrįstą labiau tikėtiną išvadą. Pažymėtina taip pat, kad ieškovei reikiamu laiku neatvykus į gydymo įstaigą, atsakovas, esant sudėtingai ir ieškovės sveikatai pavojingai medicininei situacijai, nesiėmė priemonių ją apie tai įspėti. Susidariusios situacijos sudėtingumą patvirtina trečiųjų asmenų gydytojų V. Š. ir L. G. paaiškinimai apie būtinumą danties šaknis iš sinuso ertmės pašalinti nedelsiant. Ekspertas D. S. apklausos teisme metu paaiškino, kad tokiu atveju šaknys turi būti pašalintos arba pacientas kaip galima greičiau nukreiptas į kitą gydymo įstaigą. Bet kokiu atveju ligonis turi būti informuotas apie į sinuso ertmę patekusias danties šaknis. Tuo tarpu iš įrašų ambulatorinėje kortelėje matyti, kad 2004 m. rugpjūčio 5 d. gydytoja L. G. ieškovei tik atliko plovimą ir pakeitė jodoforminę juostelę, o rugpjūčio 9 d. įrašė, kad ieškovė siunčiama konsultacijai. Vadinasi gydytoja V. Š. ne tik pati nesiėmė būtinų veiksmų – šaknų šalinimo ar ieškovės nukreipimo į kitą gydymo įstaigą, bet ir nepadarė apie tai suprantamo įrašo ambulatorinėje kortelėje, kad šią pareigą galėtų atlikti kitas atsakovo darbuotojas, o taip pat neinformavo ieškovės, kad ji pati galėtų pranešti kitiems medikams. Gydytoja L. G. 2008 m. kovo 14 d. ir 2009 m. sausio 14 d. apygardos teismo posėdžiuose paaiškino nei iš kortelės, nei apžiūros metu nesupratusi, kad yra likusios šaknys. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gydytoja L. G. paaiškino, kad šaknys iš sinuso ertmės turi būti šalinamos nedelsiant, bet tik tuomet, kai nėra uždegimo, o jei uždegimas prasideda, šalinimas negalimas, kol uždegimas nebus apmalšintas. Tačiau gydytoja L. G. minėtuose 2008 m. kovo 14 d. ir 2009 m. sausio 14 d. teismo posėdžiuose paaiškino, kad 2004 m. rugpjūčio 5 d. uždegimo nebuvo. Vadinasi tą dieną ieškovei galėjo būti parašytas siuntimas į kitą gydymo įstaigą dėl šaknų šalinimo, jei būtų žinoma, kad jos pateko į sinusą. Pažymėtina, kad 2004 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė buvo siunčiama konsultacijai, siuntime neįrašant, kad sinuso ertmėje yra likusios dvi danties šaknys. KMUK 2004 m. rugsėjo 13 d. išrašo iš medicininių dokumentų 8 punkte „ligos eiga“ įrašyta: „ligonei 07 28 buvo šalintas /7 dantis. Po šalinimo liko fistulė į sinuso ertmę“. Išrašo 10 punkte „gydymas“ įrašyta: „pašalinta iš sinuso daug polypų ir granuliacijų, taip pat rasta /7 danties šaknys“. Vadinasi šios gydymo įstaigos darbuotojai prieš 2004 m. rugsėjo 6 d. operaciją nebuvo informuoti apie į sinuso ertmę patekusias danties šaknis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų reikiamu lygiu ir veikiant maksimaliai rūpestingai ir atidžiai. Įstaigos ir jos gydytojų atidumo, rūpestingumo ir dėmesingumo stoka pripažintini neteisėtais veiksmais ir yra pakankamas pagrindas atsakovo profesinei civilinei atsakomybei. Minėta, kad ekspertizės akto Nr. EK 49/08(02) išvados 2 punkte įrašyta, jog neigiamas pasekmes ieškovės sveikatai sukėlė lėtinis 27 d. periodontitas, nesavalaikis kreipimasis (šaknis rekomenduota šalinti 2004 m. vasario 11 d.), neatvykimas į gydymo įstaigą po operacijos 8 d., o išvados 8 punkte įrašyta, kad minėti ieškovės veiksmai turėjo tiesioginės įtakos ir sinusito išsivystymui ir komplikuotam danties šaknų rovimui. Tačiau ekspertas turi atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialių, nagrinėjamu atveju medicinos, žinių (CPK 212 str. 1 d.). Ekspertizės akte nustatyta, kad žalingas pasekmes ieškovės sveikatai sukėlė uždelstas danties šalinimas ir uždelstas danties šaknų pašalinimas iš sinuso ertmės. Dalyvaujančių byloje asmenų elgesio, kitų aplinkybių, konkrečiu atveju aptariamų operacijų pavėluoto atlikimo priežasčių nustatymas ir vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Anksčiau aptartos bylos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad abi, ir danties šalinimo, ir į sinuso ertmę patekusių danties šaknų šalinimo operacijos pavėluotai buvo atliktos dėl atsakovo darbuotojų nepakankamai atidaus ir rūpestingo pareigų atlikimo. Tai sudaro priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo darbuotojų veiksmų ir ieškovės sveikatai padarytos žalos. Kadangi sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė. Kadangi yra nustatytos visos civilinę atsakomybę už padarytą žalą lemiančios sąlygos, pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieškovei padarytą neturtinę žalą, ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė jai 20 000 Lt žalai atlyginti. Priimdamas tokį sprendimą, teismas įvertino atsakovo darbuotojų veiksmus po danties šalinimo operacijos ir nurodė, kad atsižvelgia į pačios ieškovės elgesį - nepateisinamai ilgą delsimą šalinti dantį. Tačiau šioje nutartyje jau konstatuota, kad atsakovo darbuotojai ieškovės apie tokią būtinybę tinkamai neinformavo, todėl šis teismo motyvas pripažįstamas nepagrįstu. Kita vertus, nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį, reikia įvertinti ne tik žalos atsiradimo aplinkybes, pareikšto reikalavimo dydį, bet ir atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vienodą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005, 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007, 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/200). Pažymėtina taip pat, kad ieškovė apeliaciniu skundu prašydama priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 100 000 Lt, ne tik nurodo netinkamą atsakovo darbuotojų profesinį elgesį iki 2004 m. liepos 28 d. danties šalinimo operacijos, bet ir teigia, jog visos jos sveikatai žalingos pasekmės atsirado būtent dėl atsakovo darbuotojų kaltės. Ieškovė nurodo, kad ir šiuo metu jai pastoviai yra reikalingas gydymas, ją kamuoja nuolatinis skausmas. Apeliacinės instancijos teismui pateikta darbingumo lygio pažyma, kurioje ieškovės darbingumo lygis – 50 procentų, o diagnozė – trišakio nervo ligos ir lėtinis maksilinis (žandinis) sinusitas. Atsakovas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog danties šalinimo operacija, nors jos metu ir pateko danties šaknys į sinuso ertmę, negali sukelti trišakio nervo ligų, bei pažymi, kad po danties šalinimo ieškovei buvo atliktos dar trys operacijos bei visa eilė procedūrų kitose gydymo įstaigose. Atsakovas teigia, kad dalis neigiamų pasekmių ieškovės sveikatai galėjo atsirasti ir dėl kitų gydymo įstaigų darbuotojų veiksmų. Argumentas nėra nepagrįstas. Siekiant deliktinės atsakomybės, neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas). Į nagrinėjamą bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės darbingumo dalinio netekimo diagnozės bei jos dabartinės (po ekspertizės atlikimo byloje) sveikatos būklės priežastinio ryšio su atsakovo darbuotojų veiksmais. Kitose gydymo įstaigose ieškovei suteiktų paslaugų kokybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes 2007 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė tokio reikalavimo nereiškianti. Esant nustatytoms ir šioje nutartyje jau aptartoms atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms, bei atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, į tai, kad ieškovei yra konstatuoti ir kitokie sveikatos sutrikimai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka atsakovo darbuotojų kaltus veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems (atmestiems) ieškinio reikalavimas, todėl ieškovei priteisus 2,22 procentus reikalautos neturtinės žalos sumos, iš jos atsakovui turėjo būti priteista 7 923,6 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ekspertizės atlikimo išlaidų turėjo būti atitinkami priteista ne 1 103,5 Lt, bet 24,51 Lt. Argumentas atmetamas. Atsakovo dėstomas CPK 93 straipsnio aiškinimas yra pernelyg formalus. Nagrinėjamu atveju būtina turėti omenyje, kad nors ir neformalizuotas, bet pagrindinis ieškovės reikalavimas – pripažinti, kad žalingos jos sveikatai pasekmės atsirado dėl atsakovo kaltės, yra patenkintas. Todėl, taikant CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinant abiejų šalių apeliacinių skundų, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėEgidijus Žironas