- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 1-417-716/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01685-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Kaltinamasis
- R. Ž., V. M.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Ingai Mitrulevičienei, dalyvaujant prokurorei D. D., gynėjams advokatams Elenai Žilėnienei ir Mindaugui Vaivadai, nukentėjusiajam R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Elektrėnų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., bei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. ir V. M. veikdami bendrininkų grupėje, siekdami bendrais veiksmais savo naudai apgaule įgyti svetimą D. S. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydami, kad D. S. vardu planuojamo gauti kredito negrąžins, o iš banko gautas D. S. vardu lėšas neteisėtai užvaldys kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti D. S., piktnaudžiaudami D. S. pasitikėjimu, įtikino D. S. paimti paskolą kredito įstaigoje ir pinigines lėšas perduoti jiems (R. Ž. ir V. M.), melagingai pažadėję, kad D. S. vardu gautos paskolos lėšas grąžins patys kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindami vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko D. S., pasitikėdamas R. Ž. ir V. M. pažadais padengti D. S. vardu gautą paskolą, 2008-06-11 AB (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo (D. S.) asmeninę sąskaitą gavo 11584.80 eurų (nacionaline valiuta atitinka 39 968 Lt), iš kurių 29 968 Lt 2008-06-12 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. ir V. M., pasitikėdamas pastarųjų parodymais, kad šie grąžins pinigines lėšas kredito įstaigai, iš kurių R. Ž. grąžino nukentėjusiajam tik 1 600 Lt, tokiu būdu R. Ž. ir V. M. apgaule iš nukentėjusiojo D. S. įgijo 28 276 Lt, padarydami D. S. 28 276 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. ir V. M. veikdami bendrininkų grupėje, siekdami bendrais veiksmais savo naudai apgaule įgyti svetimą P. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš asnksto numatydami, kad P. K. vardu palnuojamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas P. K. vardu lėšas neteisėtai užvaldys kartu su V. M., kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti P. K., piktnaudžiaudami P. K. pasitikėjimu, įkalbėjo P. K. paimti paskolas kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jiems (R. Ž. ir V. M.), melagingai įtikinę, kad P. K. vardu gautos paskolos lėšas grąžins patys kredito įstaigos nustatytais terminais, dėl ko P. K., pasitikėdamas R. Ž. ir V. M. pažadais padengti P. K. vardu gaunamas paskolas, 2008-09-09 AB bankas „S.“ filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo (P. K.) asmeninę sąskaitą gavo 10 000 Lt, iš kurių 5 000 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. ir V. M.; 2008-09-23 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 16 600 Lt, iš kurių 10 000 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. ir V. M.; 2008-10-22 AB D. N. banke, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 10 136,70 EUR (nacionaline valiuta atitinka 35 000 Lt), iš kurių 30 000 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. ir V. M., pasitikėdamas pastarųjų parodymais, kad šie grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, tokiu būdu R. Ž. ir V. M. apgaule iš nukentėjusiojo P. K. įgijo 45 000 Lt, iš kurių V. M. sumokėjo 600 litų, tuo padarydami P. K. 44 400 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. ir V. M. veikdami bendrininkų grupėje, siekdami bendrais veiksmais savo naudai apgaule įgyti svetimą P. K. priklausantį turtą, 2008 m. pabaigoje, nenustatytoje vietoje, įkalbėjo P. K. paskolinti 9 000 Lt, melagingai nurodydami, kad verčiasi automobilių ir motociklų iš JAV pardavimo verslu, žinodami, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, taip apgaule suklaidintas P. K. 2008 m. pabaigoje nenustatytu laiku ir vietoje perdavė R. Ž. ir V. M. 9 000 Lt, tokiu būdu R. Ž. ir V. M. apgaule iš nukentėjusiojo P. K. įgijo 9 000 Lt, padarydami P. K. 9 000 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. ir V. M. veikdami bendrininkų grupėje, siekdami bendrais veiksmais savo naudai apgaule įgyti svetimą Linui L. S. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydami, kad L. L. S. vardu planuojamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas L. L. S. vardu lėšas neteisėtai užvaldys su V. M., kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti L. L. S., piktnaudžiaudami L. L. S. pasitikėjimu, įkalbėjo L. L. S. paimti paskolą kredito įstaigoje ir pinigines lėšas perduoti jiems (R. Ž. ir V. M.), melagingai įtikinę, kad L. L. S. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins patys kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindami vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko L. L. S., pasitikėdamas R. Ž. ir V. M. pažadais padengti L. L. S. vardu gaunamas paskolas, 2008-09-17 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo (L.L. S.) asmeninę sąskaitą gavo 8 000 Lt, iš kurių 6 000 Lt 2008-09-18 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė V. M.. Po ko R. Ž. ir V. M. tęsiant nusikalstamus veiksmus savarankiškai, L. L. S.:
- 2008-09-19 AB D. N. banke, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 30 000 Lt, iš kurių 15 000 Lt 2008-09-20 Vilniuje, PC A., adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) perdavė R. Ž., po ko nenustatytu laiku Vievyje, (duomenys neskelbtini), perdavė R. Ž. dar 5 000 Lt, po ko nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. dar 3 000 Lt;
- 2008-11-21 UAB MCB F., buveinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), filiale užpildė paraišką, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2 000 Lt, iš kurių 1 500 Lt ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavė V. M.; 2009-01-15 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 4 000 Lt, iš kurių 3 000 Lt ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavė V. M..
Tokiu būdu R. Ž. ir V. M. bendrai apgaule savo naudai iš nukentėjusiojo L. L. S. įgijo 6000 Lt, R. Ž. įgijo dar 23 000 Lt, V. M. įgijo dar 4500 Lt, tuo padarydami L. L. S. 33 500 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. ir V. M. veikdami bendrininkų grupėje, siekdami bendrais veiksmais savo naudai apgaule įgyti svetimą A. M. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydami, kad A. M. vardu planuojamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas A. M. vardu lėšas neteisėtai užvaldys kartu su V. M., kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti A. M., piktnaudžiaudami A. M. pasitikėjimu, įkalbėjo A. M. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jiems (R. Ž. ir V. M.), melagingai įtikinę, kad A. M. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins patys kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindami vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko A. M., pasitikėdamas R. Ž. ir V. M. pažadais padengti A. M. vardu gaunamas paskolas, 2008-10-28 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 7 000 Lt, iš kurių 5 000 Lt tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. ir V. M.; 2008-10-31 AB D. N. banke, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 8 688,60eurų (nacionaline valiuta atitinka 29 976 Lt), iš kurių 19 976 Lt laikotarpiu nuo 2008-10-31 iki 2008-11-13 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. ir V. M.; 2008-11-13 UAB M. F., buveinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini) filiale užpildė paraišką, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 5 000 Lt, iš kurių 4 000 Lt tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė V. M., pasitikėdamas pastarųjų parodymais, kad šie grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, iš kurių R. Ž. ir V. M. grąžino nukentėjusiajam tik 700 Lt. Tokiu būdu R. Ž. ir V. M. apgaule savo naudai iš nukentėjusiojo A. M. įgijo 28 276 Lt, padarydamas A. M. 28 276 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. ir V. M., siekdami savo naudai apgaule įgyti svetimą A. T. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydami, kad A. T. vardu planuojamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas A. T. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti A. T., piktnaudžiaudami A. T. pasitikėjimu, įkalbėjo A. T. paimti paskolas kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jiems, melagingai įtikinę, kad A. T. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins patys kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindami vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko A. T., pasitikėdamas pažadais padengti A. T. vardu gaunamas paskolas, 2009-01-19 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią į savo (A. T.) asmeninę sąskaitą gavo 2 000 Lt, iš kurių 1 300 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė V. M.; 2009-01-20 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 4 000 Lt, iš kurių 3 000 lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė V. M.; 2009-01-22 UAB M. F., buveinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), filiale užpildė paraišką, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2 500 Lt, iš kurių 1 600 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž.; 2009-02-11 B. I. G. P. AS (dabartinis pavadinimas B.) filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 6 900 Lt, iš kurių 5 000 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarųjų parodymais, kad šie grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms; tokiu būdu apgaule iš nukentėjusiojo A. T. R. Ž. įgijo 6 600 Lt, o V. M. įgijo 4 300 Lt, iš kurių vėliau grąžino 700 Lt, tuo padarydami A. T. 10 200 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą G. T. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad G. T. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas G. T. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti G. T., piktnaudžiaudamas G. T. pasitikėjimu, įkalbėjo G. T. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai įtikinęs, kad G. T. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins jis pats (R. Ž.) kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko G. T., pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti G. T. vardu gaunamas paskolas, 2009-02-04 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 4 900 Lt, iš kurių 2 450 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž.; 2009-02-09 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 15 000 Lt, o 2009-02-10 B. I. G. P. AS (dabartinis pavadinimas B.) filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 5 000 Lt, bendrai iš dvejų kredito įstaigų 20 000 Lt, iš kurių 10 000 Lt laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2009-02-10 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž.; 2009-03-03 UAB M. F., buveinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), filiale užpildė paraišką, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 5 000 Lt, iš kurių 2 500 Lt nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms; tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo G. T. įgijo 14 950 Lt, padarydamas G. T. 14 950 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą A. T. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš asnksto numatydamas, kad A. T. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas A. T. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti A. T., piktnaudžiaudamas A. T. pasitikėjimu, įkalbėjo A. T. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai įtikinęs, kad A. T. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko A. T., pasitikėdama R. Ž. pažadais padengti A. T. vardu gaunamas paskolas, 2009-02-10 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią į savo (A. T.) asmeninę sąskaitą gavo 7 000 Lt, iš kurių 3 500 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž.; 2009-02-11 B. I. G. P. AS (dabartinis pavadinimas B.) filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 5 000 Lt, iš kurių 2 500 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. pasitikėdama pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiosios A. T. įgijo 6 000 Lt, padarydamas A. T. 6 000 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą G. T., A. T. ir A. T. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigos, iš anksto numatydamas, kad G. T., A. T. ir A. T. vardu ketinamo gauti kredito negrąžins, o iš banko gautas G. T., A. T. ir A. T. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti G. T., A. T. ir A. T., piktnaudžiaudamas G. T., A. T. ir A. T. pasitikėjimu, įkalbėjo G. T., A. T. ir A. T. paimti paskolą kredito įstaigoje ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai įtikinęs, kad G. T., A. T. ir A. T. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko G. T., A. T. ir A. T., pasitikėdami R. Ž. pažadais padengti G. T., A. T. ir A. T. vardu gaunamą paskolą, 2009-02-19 AB D. N.banko filiale Trakuose, (duomenys neskelbtini), pastarieji pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito gavėjai G. T., A. T. ir A. T. į bankui nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 11 584.80 EUR (nacionaline valiuta atitinka 40 000 Lt), iš kurių 13 500 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdami pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigai, iš kurių R. Ž. grąžino nukentėjusiajam A. T. tik 2 000 Lt. Tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiųjų G. T., A. T. ir A. T. įgijo 13 500 Lt, padarydamas G. T., A. T. ir A. T. 11 500 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą R. J. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad R. J. vardu planuojamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas R. J. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti R. J., piktnaudžiaudamas R. J. pasitikėjimu, įkalbėjo R. J. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai įtikinęs, kad R. J. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko R. J., pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti R. J. vardu gaunamas paskolas, 2008-11-19 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą 3 200 Lt, iš kurių 2 700 Lt 2008-11-20 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė R. Ž.; 2008-11-20 B. I. G. P. AS filiale, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 8 097 Lt, iš kurių 7 097 Lt Vilniuje perdavė R. Ž.; 2009-03-04 UAB M. F., buveinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), filiale užpildė paraišką, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2 000 Lt, iš kurių 1 700 Lt 2009-03-05 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., 2009-03-05 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. C903027560, pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 1 200 Lt, kuriuos tą pačią dieną Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymu, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, iš kurių R. Ž. grąžino nukentėjusiajam tik 700 Lt. Tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo R. J. įgijo 11 997 Lt, padarydamas R. J. 11 997 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, V. M. siekdamas savo naudai apgaule įgyti svetimą A. Ž. priklausantį turtą – pinigines lėšas – 2008 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku įkalbėjo A. Ž. paskolinti 7 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 24 86 Lt), melagingai nurodydamas, kad investuos pinigus į paskolas už geras palūkanas, žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, o norėdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, V. M. 2008-10-11 nenustatytoje vietoje pasirašė A. Ž. skolos raštelį 7 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 24 860 Lt) sumai, pagal kurį įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki 2009-10-11 skolos sumą, sudarančią 7 200 eurų, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų. Taip apgaule suklaidintas A. Ž. 2009-01-17 Vilniuje, tiksliau nenustatytoje vietoje perdavė V. M. 7 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 24 860 Lt), iš kurių nukentėjusiam grąžino tik 3 500 eurų (nacionaline valiuta atitinka 12 084 Lt), tokiu būdu V. M. apgaule iš nukentėjusiojo A. Ž. įgijo 3 700 eurų (nacionaline valiuta atitinka 12 775 Lt), padarydamas A. Ž. 3 700 eurų (nacionaline valiuta atitinka 12 775 Lt) dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas savo naudai apgaule įgyti svetimą A. Ž. priklausantį turtą – pinigines lėšas – įkalbėjo A. Ž. paskolinti 4 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 14 501 Lt), melagingai nurodydamas, kad verčiasi naudotų automobilių iš JAV pardavimo verslu ir šie pinigai reikalingi verslui, žinodami, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, taip pat siekdami paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, pasiūlė šiuo verslu verstis kartu, norėdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2008 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pasirašė A. Ž. skolos raštelį 4 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 14 501 Lt) sumai, pagal kurį įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki 2009-04-05 skolos sumą, sudarančią 4 200 eurų, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų. Taip apgaule suklaidintas A. Ž., Vilniuje, tiksliau nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. 4 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 14 501 Lt); tęsdamas nusikalstamą veiką R. Ž. 2009 m. sausio 17 d. įkalbėjo A. Ž. paskolinti dar 4 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 14 501 Lt), melagingai nurodydamas, kad pinigus ketina panaudoti automobilių pirkimui. Siekdami paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, parodė transporto priemonių aprašymus bei fotonuotraukas, po ko siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2009-01-17 nenustatytoje vietoje pasirašė A. Ž. skolos raštelį 4 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 14 501 Lt) sumai, pagal kurį įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki 2009-07-17 skolos sumą, sudarančią 4 200 eurų, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų. Taip apgaule suklaidintas A. Ž. 2009-01-17 Vilniuje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. 4 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 14 501 Lt); tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai dar daugiau svetimo turto, R. Ž. 2009 m. kovo 26 d. A. Ž. paprašė paskolinti dar 10 000 Lt, melagingai nurodydamas, kad paims paskolą air pilnai atsiskaitys su A. Ž., žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, po ko siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2009-03-26 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pasirašė A. Ž. paprastajį neprotestuotiną vekselį 10 000 lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki 2009-04-10 skolos sumą, sudarančią 10 000 Lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų; tokiu būdu apgaule suklaidintas A. Ž. perdavė R. Ž. 8 400 eurų (nacionaline valiuta atitinka 29 003 Lt) ir 10 000 Lt.
Be to, R. Ž. siekdamas savo naudai apgaule įgyti svetimą A. V. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto žinodamas, kad A. V. vardu planuojamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas A. V. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti A. V., piktnaudžiaudamas A. V. pasitikėjimu, melagingai nurodydamas, kad verčiasi motociklų iš užsienio pardavimo verslu, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas, įkalbėjo A. V. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai įtikinęs, kad A. V. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats (R. Ž.) kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko A. V., pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti A. V. vardu gaunamas paskolas, 2009-03-27 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 3 000 Lt, iš kurių 2 000 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž.; 2009-03-27 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 8 000 Lt; 2009-03-30 B. I. G. P. AS (dabartinis pavadinimas B.) filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0900241/16pa, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 11 850 Lt, bendroje sumoje 19 850 Lt, iš kurių 17 850 Lt laikotarpiu nuo 2009-03-27 iki 2009-03-30 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, iš kurių R. Ž. grąžino nukentėjusiajam tik 300 Lt. Tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo A. V. įgijo 19 550 Lt, padarydamas A. V. 19 550 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą D. M. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų – iš anksto žinodamas, kad D. M. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas D. M. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti D. M., piktnaudžiaudamas D. M. pasitikėjimu, įkalbėjo D. M. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam, melagingai įtikinęs, kad D. M. vardu gautos paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko D. M., pasitikėdama R. Ž. pažadais padengti D. M. vardu gaunamas paskolas, 2009-04-22 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą 2010-04-22 gavo 5000 Lt, 2009-04-22 UAB MCB F., buveinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), filiale užpildė paraišką, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2500 Lt, 2009-04-29 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią gavo 6 000 Lt, viso 13 500 Lt, iš kurių 7 000 Lt laikotarpiu nuo 2009-04-22 iki 2009-04-29 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdama pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, iš kurių R. Ž. grąžino nukentėjusiajai tik 2 000 Lt; tokiu būdu R. Ž. apgaule savo naudai iš nukentėjusiosios D. M. įgijo 5 000 Lt, padarydamas D. M. 5 000 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą V. R. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad V. R. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas V. R. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti V. R., piktnaudžiaudamas V. R. pasitikėjimu, įtikino V. R. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodęs, kad V. R. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats (R. Ž.) kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko V. R., pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti V. R. vardu gaunamas paskolas, 2009-04-07 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., UAB „S. p. c.“ pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 4 990 Lt; 2009-04-07 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą 2009-04-07 gavo 9 000 Lt; 2009-04-09 UAB M. F., buveinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), filiale užpildė paraišką, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2 000 Lt, viso 15 990 Lt, iš kurių 11 990 Lt laikotarpyje nuo 2009-04-07 iki 2009-04-14, nenustatytoje vietoje, perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymu, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms; tokiu būdu R. Ž. apgaule savo naudai iš nukentėjusiojo V. R. įgijo 11 990 Lt, padarydamas V. R. 11 990 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas savo naudai apgaule įgyti svetimą A. P. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad A. P. vardu planuojamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas A. P. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti A. P., piktnaudžiaudamas A. P. pasitikėjimu, įtikino A. P. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodydamas, kad A. P. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats ( R. Ž.) kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko A. P. 2009-05-19 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. C905032987, pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 4 990 Lt, 2009-05-19 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą 2009-05-19 gavo 10 500 Lt, 2009-05-19 UAB MCB F., buveinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), filiale užpildė paraišką, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 4 000 Lt, 2009-05-21 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 8 887,50 Lt, viso 28 377,50 Lt, iš kurių 21 377,50 Lt laikotarpyje nuo 2009-05-19 iki 2009-05-21, nenustatytoje vietoje, perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymu, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, po ko 2009 m., gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, perdavė R. Ž. pastarojo prašymu dar 2 000 Lt; R. Ž., siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2009-05-20 Elektrėnų sav., Jugelonių k., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje pasirašė A. P. paprastajį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki 2009-10-20 skolos sumą, sudarančią 30 000 Lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų; tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo A. P. įgijo 23 377,50 Lt, padarydamas A. P. 23 377,50 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą R. M. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad R. M. vardu planuojamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas R. M. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti R. M., piktnaudžiaudamas R. M. pasitikėjimu, įkalbėjo R. M. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodydamas, kad dirba banko direktoriaus pavaduotoju, tokiu būdu įtikinęs, kad R. M. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats (R. Ž.) kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko R. M. pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti R. M. vardu gaunamas paskolas, 2009-08-05 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą 2009-08-05 gavo 8 200 Lt; 2009-08-10 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 7 900 Lt, viso 16 100 Lt, kuriuos laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 200-08-10 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai dar daugiau svetimo turto, R. Ž. 2009 m. laikotarpiu nuo 2009-08-10 iki 2009-08-17, tiksliau nenustatytu laiku, R. M. įtikino paskolinti dar 5 000 Lt, melagingai nurodydamas, kad pinigus ketina panaudoti automobilio „Subaru“ pirkimui, žadėdamas įsigytą automobilį perduoti R. M. bei kad R. M. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats (R. Ž.) kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, taip apgaule suklaidintas R. M. 2009-08-17 UAB Ū.b. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., UAB „S. p. c.“, pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 3 000 Lt, 2009-09-17 UAB MCB F. filiale, buveinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), filiale užpildė paraišką, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2 000 Lt, viso 5 000 Lt, kuriuos laikotarpiu nuo 2009-08-17 iki 2009-09-17, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms. R. Ž., siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2009-08-11 Elektrėnų sav. Viluniškių k., tiksliau nenustatytoje vietoje pasirašė R. M. paprastajį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajai iki 2010-02-11 skolos sumą, sudarančią 30 000 Lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų; tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo R. M. įgijo 21 100 Lt, padarydamas R. M. 21 100 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą M. Č. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad M. Č. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas M. Č. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti M. Č., piktnaudžiaudamas M. Č. pasitikėjimu, įtikino M. Č. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodydamas, kad M. Č. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats ( R. Ž.) kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko M. Č., pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti M. Č. vardu gaunamas paskolas, 2009-09-13 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 3 300 Lt, 2009-09-14 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 8 887,50 Lt, 2009-09-13 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 4 200 Lt, 2009-09-14 UAB MCB F. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė paskolos sutartį Nr. 225238, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2 000 Lt, viso 18 387,50 Lt, iš kurių 11 000 Lt laikotarpiu nuo 2009-09-13 iki 2009-09-14 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, iš kurių R. Ž. grąžino nukentėjusiajam tik 1000 Lt; tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo M. Č. įgijo 10 000 Lt, padarydamas M. Č. 10 000 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą R. R. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad R. R. vardu planuojamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas R. R. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti R. R., piktnaudžiaudamas R. R. pasitikėjimu, įtikino R. R. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodydamas, kad R. R. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats (R. Ž.) kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko R. R., pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti R. R. vardu gaunamas paskolas, 2009-11-02 UAB Ū. B. lizingas filiale Elektrėnuose, UAB „S. p. c.“, pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. C911045981, pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 2 500 Lt,2009-11-02 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr(duomenys neskelbtini) pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą tą pačią dieną gavo 1 500 Lt, 2009-11-03 B.filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 1 900 Lt, - viso 5 900 Lt, iš kurių 3 900 Lt laikotarpyje nuo 2009-11-02 iki 2009-11-03, nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymu, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms; tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo R. R. įgijo 3 900 Lt, padarydamas R. R. 3 900 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą R. R. priklausantį turtą, iš anksto žinodamas, kad R. R. vardu pagal išperkamosios nuomos sutartį įgytą turtą neteisėtai užvaldys, kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti R. R., piktnaudžiaudamas R. R. pasitikėjimu, 2009-11-20 įtikino R. R. pastarojo vardu su UAB ”S. l.”, atstovaujamos UAB “B. p.” pasirašyti išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VFJ91120JPPA dėl vaizdo kameros „DCR Sr35“ bei 2009-11-20 už minėtą vaizdo kamerą avansu sumokėjus 129,90 litų, 2009-11-20 apgaule, savo naudai, įgijo svetimą vaizdo kamerą „DCR Sr35“ 1 299 litų vertės, toliau už jį įmokų nemokėjo, tokiu būdu R. R. padarė 1 575,08 Lt turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą A. M. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad A. M. vardu planuojamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas A. M. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti A. M., piktnaudžiaudamas A. M. pasitikėjimu, įkalbėjo A. M. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai įtikinęs, kad A. M. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats ( R. Ž.) kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko A. M., pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti A. M. vardu gaunamas paskolas, 2009-11-25 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 3500 Lt, iš kurių 1500 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., 2009-11-26 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0900521/18ba, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 6900 Lt, 2009-12-01 UAB „G. f.“ Elektrėnose, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą 2009-12-01 gavo 4000 Lt, viso 10 900 Lt, kuriuos atidavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymu, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms; R. Ž. melagingai siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2009-11-25 Elektrėnų sav., Zabakos k., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje pasirašė A. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 16 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki 2009-12-25 skolos sumą, sudarančią 16 000 Lt, bei paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki 2010-02-25 skolos sumą, sudarančią 30 000 Lt, vekselio pasirašymo metu nukentėjusiajam grąžino 1 500 Lt, po ko neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo A. M. įgijo 11 400 Lt, padarydamas A. M. 11 400 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą R. K. ((buvusi pavardė – R.) priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad R. K. (R.) vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas R. K. (R.) vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti R. K. (R.), piktnaudžiaudamas R. K. (R.) pasitikėjimu, įtikino R. K. (R.) paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodydamas, kad R. K. (R.) vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko R. K. (R.), pasitikėdama R. Ž. pažadais padengti R. K. (R.) vardu gaunamas paskolas, 2010-01-04 UAB Ū. B. lizingas filiale Elektrėnuose, UAB „S. p. c.“ pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 2300 Lt, 2010-01-04 UAB „G. f.“ Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą 2010-01-04 gavo 1500 Lt, 2010-01-05 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2900 Lt, viso 6700 Lt, iš kurių 3200 Lt laikotarpyje nuo 2010-01-04 iki 2010-01-05, nenustatytoje vietoje, perdavė R. Ž., pasitikėdama pastarojo parodymu, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, po ko 2010-01-05 nenustatytoje vietoje paskolino R. Ž. dar 1200 Lt, iš kurių R. Ž. grąžino nukentėjusiajai 1000 Lt; R. Ž., siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2010-01-04 nenustatytoje vietoje pasirašė R. K. (R.) skolos sutartį 15 000 Lt sumai, pagal kurią įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajai iki 2010-03-15 skolos sumą, sudarančią 15 000 Lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų, tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiosios R. K. (R.) įgijo 3 400 Lt, padarydamas R. K. (R.) 3 400 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą Č. M. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš asnksto numatydamas, kad Č. M. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas Č. M. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti Č. M., piktnaudžiaudamas Č. M. pasitikėjimu, įtikino Č. M. paimti paskolas kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodydamas, kad Č. M. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko Č. M., pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti Č. M. vardu gaunamas paskolas, 2010-01-13 UAB Ū. B. lizingas filiale Elektrėnuose, UAB „S. p. c.“, pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 3400 Lt, kuriuos tą pačią dieną Elektrėnuose, Draugystės g, perdavė R. Ž.; 2010-01-13 UAB „G. f.“ Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą tą pačią dieną gavo 3000 Lt, iš kurių 2700 Lt 2010-01-14 (duomenys neskelbtini), Vievyje perdavė R. Ž.; 2010-01-21 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 4099,99 Lt, iš kurių 4 000 Lt laikotarpiu nuo 2010-01-21 iki 2010-01-22 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, iš kurių R. Ž. grąžino nukentėjusiajam tik 530 Lt. R. Ž., siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2010-01-14 (duomenys neskelbtini), pasirašė Č. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki 2010-02-27 skolos sumą, sudarančią 20 000 Lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų; tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo Č. M. įgijo 9 570 Lt, padarydamas Č. M. 9 570 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. iekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą D. G. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš asnksto numatydamas, kad D. G. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas D. G. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti D. G., piktnaudžiaudamas D. G. pasitikėjimu, įtikino D. G. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodydamas, kad D. G. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko D. G., pasitikėdama R. Ž. pažadais padengti D. G. vardu gaunamas paskolas, 2010-01-27 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 2500 Lt, iš kurių 1250 Lt tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., 2010-01-29 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2900 Lt, iš kurių 1500 Lt laikotarpiu nuo 2010-01-29 iki 2010-01-31 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdama pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, iš kurių R. Ž. grąžino nukentėjusiajai tik 500 Lt; R. Ž., siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2010-01-27 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pasirašė D. G. paprastajį neprotestuotiną vekselį 10 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajai iki 2010-02-27skolos sumą, sudarančią 10 000 Lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų; tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiosios D. G. įgijo 2 250 Lt, padarydamas D. G. 2 250 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą S. A. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad S. A. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas S. A. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti S. A., piktnaudžiaudamas S. A. pasitikėjimu, įtikino S. A. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodydamas, kad S. A. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko S. A., pasitikėdama R. Ž. pažadais padengti S. A. vardu gaunamas paskolas, 2010-02-03 UAB Ū. B. lizingas filiale Elektrėnuose, UAB „S. p. c.“, pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 2000 Lt; 2010-02-05 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2900 Lt, viso 4900 Lt, iš kurių 3400 Lt laikotarpiu nuo 2010-02-03 iki 2010-02-05 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdama pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, iš kurių R. Ž. grąžino nukentėjusiajai tik 200 Lt; tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiosios S. A. įgijo 3 200 Lt, padarydamas S. A. 3 200 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą T. G. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad T. G. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas T. G. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti T. G., piktnaudžiaudamas T. G. pasitikėjimu, melagingai nurodydamas, kad pinigai jam reikalingi automobilio remontui, įkalbėjo T. G. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai įtikinęs, kad T. G. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko T. G., pasitikėdama R. Ž. pažadais padengti T. G. vardu gaunamas paskolas, 2010-03-31 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą 2010-03-31 gavo 3000 Lt, 2010-04-01 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 3200,01 Lt - viso 6200,01 Lt, iš kurių 4200 Lt laikotarpyje nuo2010-03-31 iki 2010-04-01, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė R. Ž., pasitikėdama pastarojo parodymu, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms. R. Ž., siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2010-04-01 Vievije, (duomenys neskelbtini) pasirašė T. G. paprastajį neprotestuotiną vekselį 10 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajai iki 2010-06-15 skolos sumą, sudarančią 10 000 Lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų. Tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiosios T. G. įgijo 4 200 Lt, padarydamas T. G. 4 200 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą I. Š. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš asnksto numatydamas, kad I. Š. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas I. Š. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti I. Š., piktnaudžiaudamas I. Š. pasitikėjimu, įtikino I. Š. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodęs, kad I. Š. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko I. Š., pasitikėdama R. Ž. pažadais padengti I. Š. vardu gaunamas paskolas, 2010-02-08 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą 2010-02-08 gavo 3400 Lt, 2010-02-09 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. C004059001, pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 2900 Lt, 2010-02-09 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1000049/18ba, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 3200,01 Lt, 2010-03-09 UAB „L. L.“, esančiame (duomenys neskelbtini) pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. PS-000190, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2000 Lt, viso 11500,01 Lt, iš kurių 11100 Lt laikotarpiu nuo 2010-02-08 iki 2010-03-09 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdama pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms; tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojos I. Š. įgijo 11 100 Lt, padarydamas I. Š. 11 100 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą A. D. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad A. D. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas A. D. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti A. D., piktnaudžiaudamas A. D. pasitikėjimu, įtikino A. D. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodęs, kad A. D. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko A. D., pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti A. D. vardu gaunamas paskolas, 2010-03-03 UAB MCB F. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Paskolos sutartį Nr. 291556, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 350 Lt, 2010-03-03 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą 2010-03-03 gavo 2900 Lt, 2010-03-04 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 4099,99 Lt, viso 7349,99 Lt, iš kurių 3500 Lt laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-03-04 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms. R. Ž., siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2010-03-04 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pasirašė A. D. paprastajį neprotestuotiną vekselį 7 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajai iki 2010-05-01 skolos sumą, sudarančią 7 000 Lt, nukentėjusiajam R. Ž. grąžino 100 Lt, tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo A. D. įgijo 3 400 Lt, padarydamas A. D. 3 400 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą A. T. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad A. T. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas A. T. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti A. T., piktnaudžiaudamas A. T. pasitikėjimu, įtikino A. T. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodęs, kad A. T. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko A. T., pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti A. T. vardu gaunamas paskolas, 2010-03-31 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą tą pačią dieną gavo 4100 Lt, 2010-03-31 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Lukšio g., UAB „S. p. c.“, pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 4000 Lt, 2010-04-01 UAB „L. L.“, (duomenys neskelbtini) pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 6000 Lt, 2010-04-07 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 4099,99 Lt, viso 18 199,99 Lt, kuriuos laikotarpiu nuo 2010-03-31 iki 2010-04-07 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms. R. Ž., siekdamas sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2010-04-01 Viniaus miesto 37 notarų biure, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė su A. T. paskolos sutartį, pagal kurią R. Ž. pasiskolino iš A. T. 20 000 Lt, kuriuos privalėjo grąžinti iki 2010-05-03, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų, vėliau 200 litų grąžino, tokiu būdu R. Ž. apgaule savo naudai iš nukentėjusiojo A. T. įgijo 17 999,99 Lt, padarydamas A. T. 17 999,99 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas savo naudai apgaule įgyti svetimą L. V. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad L. V. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas L. V. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti L. V., piktnaudžiaudamas L. V. pasitikėjimu, įtikino L. V. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodęs, kad L. V. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko L. V., pasitikėdama R. Ž. pažadais padengti L. V. vardu gaunamas paskolas, 2010-04-14 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Lukšio g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 2350 Lt, 2010-04-14 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą 2010-04-14 gavo 4100 Lt 2010-04-15 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2900 Lt, 2010-04-15 UAB „L. L.“, esančiame(duomenys neskelbtini) pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 3000 Lt, viso 12 350 Lt, iš kurių 9 450 Lt perdavė R. Ž., pasitikėdama pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms. R. Ž., siekdamas sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2010-04-17 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašė L. V. paprastajį neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajai iki 2010-04-17 skolos sumą, sudarančią 20 000 Lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų. Tokiu būdu R. Ž. apgaule savo naudai iš nukentėjusiosios L. V. įgijo 9 450 Lt, padarydamas L. V. 9 450 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą E. N. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad E. N. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas E. N. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti E. N., piktnaudžiaudamas E. N. pasitikėjimu, įtikino E. N. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodęs, kad E. N. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko E. N., pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti E. N. vardu gaunamas paskolas, 2010-05-17 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Lukšio g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 4900 Lt, 2010-05-19 B. filiale Vilniuje(duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 10862,50 Lt, 2010-05-19 S. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 15000 Lt, viso 30 762,50 Lt, iš kurių 29 762,50 Lt laikotarpiu nuo 2010-05-17 irki 2010-05-19 enustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms, iš kurių R. Ž. grąžino nukentėjusiajam tik 1200 Lt. R. Ž., siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2010-05-18 Vilniaus miesto 12-ajame notarų biure Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė su E. N. paskolos sutartį, pagal kurią įsipareigojo grąžinti nukentėjusiam iki 2010-08-18 skolos sumą, sudarančią 40 000 lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų. Tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo E. N. įgijo 28 563 Lt, padarydamas E. N. 28 563 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą L. S. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš asnksto numatydamas, kad L. S. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas L. S. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti L. S., piktnaudžiaudamas L. S. pasitikėjimu, įkalbėjo L. S. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodydamas, kad dirba antstolių kontoroje, įtikinęs, kad L. S. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats ( R. Ž.) kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko L. S., pasitikėdama R. Ž. pažadais padengti L. S. vardu gaunamas paskolas, 2010-06-08 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 5900 L, 2010-06-08 UAB „L. L.“, (duomenys neskelbtini) pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 5000 Lt, 2010-06-14 UAB MCB F. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė paskolos sutartį Nr. 327491, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2000 Lt, viso 12 900 Lt, kuriuos 2010-06-11 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) perdavė R. Ž., pasitikėdama pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms. R. Ž., siekdamas sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2010-06-09 Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pasirašė su L. S. paskolos sutartį, pagal kurią įsipareigojo grąžinti nukentėjusiajai iki 2010-07-09 skolos sumą, sudarančią 20 000 Lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų. Tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiosios L. S. įgijo 12 900 Lt, padarydamas L. S. 12 900 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą A. L. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš asnksto numatydamas, kad A. L. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas A. L. vardu lėšas neteisėtai užvadys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti A. L., piktnaudžiaudamas A. L. pasitikėjimu, įtikino A. L. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodydamas, kad A. L. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko A. L., pasitikėdamas R. Ž. pažadais padengti A. L. vardu gaunamas paskolas, 2011-01-28 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 6500 Lt, 2011-01-28 UAB „L. L.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2000 Lt, viso 8500 Lt, iš kurių 4250 Lt 2011-01-28 nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., po ko 2011-01-31 Vilniuje, Žirmūnų g., tiksliau nenustatytoje vietoje R. Ž. prašymu perdavė pastarajam dar 2700 Lt, pasitikėdamas pastarojo parodymais, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms. R. Ž., siekdamas sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2011-01-28 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė su A. L. paskolos sutartį, pagal kurią įsipareigojo grąžinti nukentėjusiam iki 2011-02-28 skolos sumą, sudarančią 10 000 lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų, po ko 2011-01-31 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pasirašė su A. L. paskolos sutartį, pagal kurią įsipareigojo grąžinti nukentėjusiam iki 2011-02-04 skolos sumą, sudarančią 5 000 lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų; tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo A. L. įgijo 6 950 Lt, padarydamas A. L. 6 950 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą svetimą M. B. priklausantį turtą – pinigines lėšas, 2012 m. liepos mėnesį paprašė M. B. paskolinti jam 1 000 Lt, melagingai žadėdamas grąžinti 2000 Lt, žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, dėl ko apgaule suklaidinta M. B. 2012-07-12 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie PC „M.“ perdavė R. Ž. 1000 Lt; tokiu būdu R. Ž. apgaule savo naudai iš nukentėjusiojos M. B. įgijo 1 000 Lt, padarydamas M. B. 1 000 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - J. K. priklausantį automobilį R. E., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 13500 Lt vertės, tyčia, piktnaudžiaudamas J. K. pasitikėjimu, sutarė su pastaruoju nupirkti nukentėjusiajam J. K. priklausantį minėtą automobilį už 13500 Lt, žinodamas, kad pinigų už automobilį nesumokės, pažadėjo nukentėjusiajam 7000 Lt sumokėti grynaisiais pinigais, kai bus išregistruotas automobilis, o dėl 6500 Lt pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį apmokėti iki 2013-02-01, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, J. K. melagingai nurodė, kad dar negavo algos, žinodamas, kad niekur nedirba ir realiai neatliks jokių veiksmų minėto susitarimo vykdymui, pasinaudodamas J. K. pasitikėjimu 2012-11-13 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, VĮ „R.“ Vilniaus filiale savo sutuoktinės N. Ž. vardu sudarė su J. K. minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo minėtą automobilį už sutartą sumą, o įregistravus minėtą automobilį, R. Ž., siekdamas sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, neketindamas vykdyti įsipareigojimų 2012-11-13 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, VĮ „R.“ Vilniaus filiale pasirašė J. K. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 8 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam ne vėliau kaip iki 2012-12-22 skolos sumą, sudarančią 8 000 Lt, bei paprastąjį neprotestuotiną vekselį 5 500 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam ne vėliau kaip iki 2013-02-01 skolos sumą, sudarančią 5 500 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas kad neatsiskaitė su J. K., R. Ž. minėtą automobilį 2013-06-10 18 val. pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė D. B. už 9 000 Lt, tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo J. K. įgijo automobilį R. E., valst. Nr(duomenys neskelbtini), 13 500 Lt vertės, padarydamas J. K. 13 500 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą A. G. priklausantį turtą – pinigines lėšas, melagingai pažadėjęs A. G. įsigyti iš jo automobilį „C. S.“ išsimokėtinai už 7 000 Lt, iš anksto pažadėjęs pusę sumos sumokėti iš karto, likusią dalį išsimokėtinai per 2 mėnesius, žinodamas, kad tokios pinigų sumos neturi ir savo pažado netesės, melagingai nurodydamas, kad susimokėjus 400 Lt pradinį įnašą bankui 24 valandų bėgyje gaus paskolą banke, po ko pilnai atsiskaitys su nukentėjusiuoju už automobilį, žinodamas, kad realiai neatliks jokių veiksmų minėto susitarimo vykdymui, dėl paskolos gavimo į banką nesikreips, suklaidino A. G., dėl ko pastarasis 2013-07-22 Vilniuje, Vydūno g., prie PC „R.“, perdavė R. Ž. 400 L,. R. Ž., siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, žinodamas, kad gautų pinigų negrąžins, 2013-07- 22 Vilniuje, Vydūno g., prie PC „R.“ pasirašė A. G. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 400 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki 2013-07-25 skolos sumą, sudarančią 400 Lt, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų; tokiu būdu R. Ž. apgaule savo naudai iš nukentėjusiojo A. G. įgijo 400 Lt, padarydamas A. G. 400 Lt dydžio turtinę žalą.
R. Ž. byloje buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą J. J. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydamas, kad J. J. vardu ketinamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas J. J. vardu lėšas neteisėtai užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti J. J., piktnaudžiaudamas J. J. pasitikėjimu, įtikino J. J. paimti paskolą kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai nurodęs, kad J. J. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko J. J., pasitikėdama R. Ž. pažadais padengti J. J. vardu gaunamas paskolas, 2010-02-12 UAB Ū. B. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 3000.00 Lt; 2010-02-12 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą 2010-02-12 gavo 2800.00 Lt, 2010-02-20 B. filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 4900.00 Lt, viso 10700 Lt, iš kurių 9900 Lt laikotarpyje nuo 2010-02-12 iki 2010-02-20, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė R. Ž., pasitikėdama pastarojo parodymu, kad šis grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms. Tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiosios J. J. įgijo 9 900 Lt Lt, padarydamas J. J. 9 900 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. byloje buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą svetimą A. D. priklausantį turtą – pinigines lėšas, 2010-01-08 įtikino A. D. paskolinti 15 000 Lt, melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi verslui plėtrai, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas grąžinti 21 000 Lt, po ko siekdamas sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2010-02-25 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), PC „A.“ pasirašė A. D. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 15 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam skolos sumą, sudarančią 18 000 Lt iki 2010-03-25, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų. Taip apgaule suklaidintas A. D. 2010-02-25 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), PC „A.“ perdavė R. Ž. 15 000 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti dar daugiau svetimo turto, 2010-03-25 A. D. paprašė paskolinti dar 3 000 Lt, melagingai sakydamas, kad visą skolą grąžins vienu metu, po ko siekdamas sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2010-03-24 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), PC „A.“ pasirašė A. D. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 18 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam skolos sumą, sudarančią 18 000 Lt iki 2010-04-06, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų. Taip apgaule suklaidintas A. D. 2010-03-24 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) PC „A.“ perdavė R. Ž. 3 000 Lt. Tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo A. D. įgijo 18 000 Lt, padarydamas A. D. 18 000 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, R. Ž. byloje buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą K. J. priklausantį turtą- pinigies lėšas, 2010-05-07 įkalbėjo P. K. paskolinti jam 2000 Lt, melagingai žadėdamas grąžinti juos su dideliais procentais, žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, dėl ko apgaule suklaidintas K. J. 2010-05-07 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. 2000 Lt, tokiu būdu R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo K. J. įgijo 2 000 Lt, padarydamas K. J. 2 000 Lt dydžio turtinę žalą.
V. M. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą P. K. priklausantį turtą - pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigos, iš anksto numatydamas, kad savo vardu ketinamo gauti kredito negrąžins, o iš banko gautas lėšas užvaldys, kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti laiduotojui P. K., piktnaudžiaudamas P. K. pasitikėjimu, įkalbėjo P. K. laiduoti paimant paskolą kredito įstaigoje ir pinigines lėšas perduoti jam (V. M.), melagingai įtikinęs, kad gautas paskolos lėšas grąžins jis pats ( V. M.) kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindamas vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko P. K., pasitikėdamas V. M. pažadais padengti gaunamą paskolą, 2008-09-12 T. kredito unijoje, esančioje Trakuose, (duomenys neskelbtini), pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią užtikrino prievolę – 2008-09-12 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. M. tą pačią dieną į savo asmeninę sąskaitą gavo 20 000 Lt, iš kurių V. M. grąžino nukentėjusiajam tik 1 000 Lt. Tokiu būdu V. M. buvo kaltinamas apgaule iš nukentėjusiojo P. K. įgijęs 19 000 Lt, padarydamas P. K. 19 000 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, V. M. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Ž., siekdami bendrais veiksmais savo ir R. Ž. naudai apgaule įgyti svetimą A. T. priklausantį turtą – pinigines lėšas, gaunamas iš kredito įstaigų, iš anksto numatydami, kad A. T. vardu planuojamų gauti kreditų negrąžins, o iš bankų gautas A. T. vardu lėšas neteisėtai užvaldys kartu su R. Ž., kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti A. T., piktnaudžiaudami A. T. pasitikėjimu, įkalbėjo A. T. paimti paskolas kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jiems (V. M. ir R. Ž.), melagingai įtikinę, kad A. T. vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins patys kredito įstaigos nustatytais terminais, neketindami vykdyti šio įsipareigojimo, dėl ko A. T., pasitikėdamas V. M. ir R. Ž. pažadais padengti A. T. vardu gaunamas paskolas, 2009-01-19 UAB „G. f.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią į savo ( A. T.) asmeninę sąskaitą gavo 2 000 Lt, iš kurių 1 300 Lt tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė V. M.; 2009-01-20 UAB Ū.b. lizingas filiale Vilniuje, Ukmergės g., pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tą pačią dieną grynais gavo 4 000 Lt, iš kurių 3 000 lt tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė V. M.; 2009-01-22 UAB MCB F., buveinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), filiale užpildė paraišką, pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 2 500 Lt, iš kurių 1 600 Lt tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž.; 2009-02-11 B. I. G. P. AS (dabartinis pavadinimas B.) filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į savo asmeninę sąskaitą gavo 6 900 Lt, iš kurių 5 000 Lt tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž., pasitikėdamas pastarųjų parodymais, kad šie grąžins pinigines lėšas kredito įstaigoms. Tokiu būdu V. M. ir R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo A. T. įgijo 10 900 Lt, padarydami A. T. 10 900 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, V. M. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Ž., siekdamas savo ir R. Ž. naudai apgaule įgyti svetimą A. Ž. priklausantį turtą – pinigines lėšas, 2008 m. rugsejo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu niksliau nenustatytu laiku įkalbėjo A. Ž. paskolinti V. M. 7 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 24 840 Lt), melagingai nurodydami, kad investuos pinigus į paskolas už geras palūkanas, žinodami, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, o norėdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, V. M. 2008-10-11 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pasirašė A. Ž. skolos raštelį 7 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 24 840 Lt) sumai, pagal kurį įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki 2009-10-11 skolos sumą, sudarančią 7 200 eurų, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų. Taip apgaule suklaidintas A. Ž. 2009-01-17 Vilniuje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje perdavė V. M. 7 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 24 840 Lt), iš kurių nukentėjusiam grąžino tik 1 800 eurų (nacionaline valiuta atitinka 6 210 Lt); tęsdami nusikalstamą veiką, 2008 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku V. M. ir R. Ž. įkalbėjo A. Ž. paskolinti 4 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 14 490 Lt), melagingai nurodydami, kad verčiasi naudotų automobilių iš JAV pardavimo verslu ir šie pinigai reikalingi verslui, žinodami, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, taip pat siekdami paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, pasiūlė šiuo verslu verstis kartu, o R. Ž., norėdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2008 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pasirašė A. Ž. skolos raštelį 4 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 14 490 Lt) sumai, pagal kurį įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki 2009-04-05 skolos sumą, sudarančią 4 200 eurų, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų. Taip apgaule suklaidintas A. Ž., tikslus laikas nenustatytas, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. 4 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 14 490 Lt); tęsdami nusikalstamą veiką, V. M. ir R. Ž. turėdami tikslą apgaule įgyti savo naudai dar daugiau svetimo turto, 2009 m. sausio 17 d. įkalbėjo A. Ž. paskolinti dar 4 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 14 490 Lt), melagingai nurodydami, kad pinigus ketina panaudoti automobilių pirkimui. Siekdami paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, parodė transporto priemonių aprašymus bei fotonuotraukas, po ko R. Ž., siekdamas sudaryti patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2009-01-17 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pasirašė A. Ž. skolos raštelį 4 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 14 490 Lt) sumai, pagal kurį įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam iki 2009-07-17 skolos sumą, sudarančią 4 200 eurų, neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų. Taip apgaule suklaidintas A. Ž. 2009-01-17 Vilniuje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje perdavė R. Ž. 4 200 eurų (nacionaline valiuta atitinka 14 490 Lt). Tokiu būdu apgaule suklaidintas A. Ž. pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2008-10-11 iki 2009-03-26, tyrimo nenustatytoje vietoje perdavė V. M. ir R. Ž. 13 800 eurų (nacionaline valiuta atitinka 47 610 Lt). Tokiu būdu V. M. ir R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo A. Ž. įgijo 13 800 eurų (nacionaline valiuta atitinka 47 610 Lt), padarydami A. Ž. 13 800 eurų (nacionaline valiuta atitinka 47 610 Lt) dydžio turtinę žalą.
ĮRODYMAI
Kaltinamasis V. M. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad susipažino su R. Ž.. Vieną kitą kartą ėmė pats paskolas, po to draugų ieškojo. Kažkiek duodavo R. Ž. jam pinigų. Jis tik nedidelę dalį grąžino, dalį liko skoloje. Kiti žmonės yra jo draugai, su jais buvo kalba iš pinigų daryti pinigus. Lengvai gauti pinigai lengvai ir išėjo. R. garantiją buvo davęs, kad viskas bus gražiai. Atrodė, kad šis nuoširdžiai kalbėdavo. Jis ieškojo žmonių, kurie norėtų užsidirbti pinigų. Davė R. Ž. pinigus, jam pinigų negrąžino. Viskas mėnesio - dviejų mėnesių laikotarpyje, vieną įmoką susimokėdavo ir laukdavo toliau. Buvo kalbos apie dalinimąsi. Jeigu jis paėmė paskolą, jis R. Ž. atiduodavo dalį pinigų. Tas žmogus, kuris paėmė, irgi savo dalį gauna, jis gauna ir R. Ž. gauna. Kiek tą dieną palikti, pasakydavo R. Ž., tiek ir likdavo. Likutį atiduodavo R. Ž.. D. buvo pirmas, kurį jis suvedė su R. Ž.. D. banke buvo sutartis. Paskaičiavus draudimus, pasiliko 11 000, o su R. per pusę. Jie su R. Ž. įkalbėjo paimti S. paskolą. Jis įsivaizdavo pagal R. Ž. pasakymą, R. Ž. pasitikėjo, įkalbėjo draugą, kad šis irgi pasitikėtų, kad pasidengs paskola. Tikėjo, kad pinigus padengs R. Ž.. Ilgą laiką R. Ž. duodavo įmokom pinigų. S. įkalbėję pinigus pasidalino su R. Ž.. Kartu su R. veždavo pinigus įmokom. Liko skoloje S.. Taip išėjo, nebegavo pinigų ir viskas. Ir S., ir kitų norėjo paskolas sau pasiimti. P. K. kaip ir su D. S. panaši situacija buvo. Iš pradžių darbe kalbėta buvo. P. K. juo pasitikėjo, jis pasitikėjo R. Ž.. Kartu su R. Ž. įkalbėjo paimti paskolą. Laiko nepamena, kada tai darė. Tai buvo praėjus trims mėnesiams po sutarčių su D. S. pasirašymo. Jam nebuvo grąžinta. Tuos tris mėnesius įmokos buvo mokamos ir K., ir S., ir jo. Iš pradžių iš S. banko lyg tai buvo imta, iš D.. Iš S. 10 000 buvo vienkartinis kreditas. Iš D. banko 40 000. Po to 123 kreditas 16 000. Kad bus įmokos mokamos, buvo žadama. Tada jau su A. Ž. buvo pažįstami, šis ieškojo automobilių. Turėjo pažįstamą iš Kazachstano, o jis buvo radęs tų automobilių Vilniuje salone per internetą, bet paskui muitai keitėsi ar kažkas, ir tie pinigai dingo. Ėmė iš K. pinigus automobiliams. Pasikeitė kažkas. Negrąžino K., viskas buvo pasidalinta. Buvo įmokom išdalinta, sumokėta. Įkalbinėjo K. laiduoti už jo paskolą. Galvojo, kad pats grąžins. Kažko tikėjosi iš R.. Kvailai viskas gavosi. Imdamas paskolą jis nežinojo, kaip grąžins pinigus. Tada dar ir dirbo. Iš darbo tikėjosi grąžinti. Iš pradžių jis pats ir mokėjo. Iki 3000 būdavo, kad uždirbdavo. Sutarties nepadengė. Viskas pasikeitė į blogą pusę. K. nepadengė sutarties, ta sutartis dabar jam kabo. Pavedimu gavo pinigus už šią sutartį. Trakuose Kredito unijoje pasirašė sutartį. Buvo 23 000, bet ten draudimai visokie atsiskaičiuoja. Unijai nežino, kiek grąžino, nepamena. 1000 P., čekių jis dabar nebeturi. Nebeužteko pinigų, todėl negrąžino. Įmokas kažkokias mokėdavo. Vėl iš to pasitikėjimo, kad viskas bus gerai. Kaltas, kad tikėjo. L. S. jam būdavo kaip vairuotojas. Jam daug pinigų duota, įmokos buvo mokėtos. Jis teisių neturėjo. Už dieną 200 litų mokėdavo už vairavimo paslaugas. Ir jam, ir D. buvo mokėta. Įkalbinėjo jį imti paskolas, dalintis. Su R. Ž. dalinosi. A. M. P. K. labai geras draugas. Susipažino, keletą kartų susitiko, viskas taip ir išsirutuliojo. Jam buvo nesvarbu kas bus, svarbu pinigų gauti. Jis iš D. banko ėmė, ir iš P. banko, bet mažą sumą. Kartu įkalbėjo su R. Ž. pinigus imti. Nepasakys, kiek grąžino įmokų. Yra jam perdavęs netoli 1000 litų, po to dar kažkiek. A. T. irgi per draugus, per A. V. susipažino. Tikslios sumos nepamena, bet nedidelės buvo. B. bankas, Ū. ir 123 ar (duomenys neskelbtini), dabar jau nepamena. Dalis pinigų jam duota, dalis jiems su R.. T. brolio jis iš viso nėra matęs, nei jo žmonos. Su A. Ž. susipažino, kad šis gali paskolinti pinigų. Ž. tik skolino pinigus, kreditų neėmė. Vieną sumą paskolinti jis prašė asmeniškai, tai buvo 7200 eurų, o daugiau kitų pinigų jis jam neskolino. Su juo buvo kalbėta apie automobilių pirkimą – pardavimą. Pagal automobilių kainas skolino sumą. Daug tų džipų jie turėjo. A. vardas, o A. Ž. su kazachu turėjo bendrauti. Jam bankai nebedavė kreditų. Jam reikėjo įmokoms visokioms pinigų. Pasitikėjo R. Ž.. Atrodė, kad viskas susitvarkys. Buvo kalbėta, kad dės pinigus bendram reikalui. Po Trakų kredito unijos suprato, kad vyksta aferos. Per daug lengvai jam davė tą kreditą. Kiek žino, R. buvo gerai pažįstamas su T. kredito unijos vyriausiu. Tikėjo, kad kažkas vis tiek pasikeis. Jis norėjo, kad bendrai dirbtų tie pinigai. R. Ž. dingo. R. Ž. kaip dingo, taip dingo ir ten jokių bendravimų nebeliko. Pabandyti jį surasti buvo beviltiška. Jaučia kaltę. Kaltas, kad tuos žmones pavedė, nes jie visi jo draugai. Viskas buvo nuo pradžių, kai jis parodė sąrašą žmonių. Realiai įsivaizdavo, kad R. Ž. grąžins pinigus žmonėms. Tokios klaidos ir buvo, kad jis patikėjo. Viskas kažkaip rutuliotis pradėjo. Buvo dengta. Buvo, kad ir draugam duodavo tų pinigų. Iš pavienių darbų pragyvena šiuo metu. Bandė skaičiuoti, kiek praleido pinigų. Ne maža suma gavosi, apie 100 000. Iš tų 100 000 negrąžino savo paskolos. Nemažai duota draugams, negali pasakyti kiek. Kai prašydavo įmokų, įmokai duodavo. 1000 ar kelis tūkstančius, kai turėdavo, ne visi pinigai buvo vietoje. Pinigai buvo ne už ačiū. Buvo pasakymas, kad tas žmogus nenukentės ir jis. Pasitikėjo, galvojo, kad viską R. Ž. grąžins. Su Ž. susipažino birželio mėnesį. R. Ž. žinojo, kad ima iš Ž.. Čia buvo asmeniškai jo reikmėm. Ir įmokom, ir gyventi ir kažką padaryti iš jų. Buvo mintys su tom mašinom. Buvo ieškota ir rasta tos mašinos. Ne jis turėjo pirkit, iš Kazachstano rusai ar kaip jie turėjo atvažiuoti ir turėjo pirkti. Jis ėmė pinigus, per A. Ž. su kazachais bendavo. Kažkas keitėsi ir jie nebepirko. Viskas išėjo įmokoms ir greitai išėjo, asmeniškai ne daug išleido. R. Ž. aiškino, kad problemos, kad su laiku viskas bus gerai. Jam nieko ypatingo nepasakojo apie savo problemas. Tai su darbu kažkur kažkas. Kai žmogus nenori pasakoti, tai per daug ir neklausinėji. Neprasigyveno iš tų pinigų. Nepirko, tik pragyvenimui, įmokom, draugam. R. L. automobilį pirko. Už skolą Ž. pasiėmė automobilį. 7000 litų automobilio vertė. Pripažįsta visą kaltę tų žmonių atžvilgiu, kurie per jį nukentėjo. Sąrašas žmonių skolingų, iš kurių išieškomi pinigai. Bankams skolingi. Kad paskolos nusirašo ant tų skolingų žmonių. Pasitikėjo, kad tų paskolų jam pačiam grąžinti nereikės. Suprato, kad elgiasi neteisėtai. R. Ž. aiškino, kad negali imti kreditų, bet kodėl negali jis nedetalizavo. Kreditų dalis nebuvo vienoda. Su Ž. važiavo kartu forminti paskolos, o su T. buvo R. Jam pinigus perduodavo. Iš Ž. vieną kartą sau pasiskolino. Nuvažiavo į banką su D. S. visi trys. Paimi visus įsėdi į mašiną ir pasidalini. R. Ž. nusprendė kokiomis dalimis dalintis. Su K. kartu važiavo su R. Ž.. Su M. su R. Ž. yra važiavę ir jis vienas. P. banke jam atrodo. Jis nusprendė, kiek palikti M., kiek atvežti R. Ž.. Prie jo pasiėmė tik ir G. f., o po to be jo. Jis nieko nežinojo. Žmonių, kurie su juo nesusiję, jis nepripažįsta. 123 kreditas dalyvavo. Ne visai tiksliai pamena. Iš D. banko jis tik parodymus perskaitęs sužinojo. Realiai jokių investicijų nesuspėjo padaryti. Visus pinigus išleido arba įmokų dengimui, arba suvartojo. Kai vyko inkriminuoti dalykai, jis jau nebedirbo. Darbo dienom susitikdavo su R., bet nedirbdamas. Iš pradžių jis nežinojo, kad jis kitus žmones apgaudinėja. Taip pat kaip ir kiekvieną kitą – įkalbėdavo. Kad žmogų surado, pasidalina. Galvojo, kad pinigai pasidengs kažkokiu būdu. Galvojo, kad viskas bus gerai. Dalį padengė ir už draugus. Negali konkrečiai pasakyti, kiek liko skolingas tiems draugams. Žalą sutinka atlyginti.
Kaltinamasis R. Ž. teisme prisipažino iš dalies ir parodė, kad dirbo bendrovėje vadybininku, bendrovė užsiėmė pinigais, žmonės paimdavo paskolas ir pradžioje atgaudavo pinigus. Vėliau grąžinti paimtų paskolų nebegalėjo, jam teko keisti gyvenamąją vietą. Gailisi dėl to, kaip elgėsi. Iš tikro ir žmones apgavo, ir pats apsigavo. Labai pasitikėjo vienu žmogumi. Šis buvo bendrovės, kurioje dirbo direktorius. Metus laiko jokių problemų nebuvo, jis surasdavo žmogų, paimdavo paskolą, ji būdavo laiku grąžinama. Vėliau taip gavosi, kad prasidėjo problemos. Jis pinigus imdavo iš žmonių ne sau, o bendrovei. Bendrovė tiesiogiai pati negalėjo imti paskolų, kadangi bendrovė, kurioje dirbo buvo lenkų, direktorius statytinis. Jis dirbo šioje įmonėje, nes pradžioje nieko nežinojo. Jam pasiūlė gerus pinigus, telefoną, darbinę mašiną, kurą. Pirmą kartą jis pats paėmė paskolą ir taip susipažino su žmonėmis, kurie tuo užsiėmė. Principas buvo tas, kad žmogus paima paskolą, jis pasirašo vekselį, kad atiduos daugiau pinigų nei paimama paskolos suma. Šventai tikėjo, kad viskas bus gerai. Vėliau taip gavosi, kad negalėjo atiduoti pinigų žmonėms, pats pradėjo imti paskolas, tačiau pinigų vis tiek neužteko. Jis kurį laiką firmoje dirbo neoficialiai. Jo darbas firmoje buvo rinkti pinigus ir išdavinėti paskolas. Jis galėdavo išduoti iki 3 tūkstančių litų paskolas. Būdavo atvejų, kai žmogus visai nežinodavo, kad jo vardu paimamos paskolos. L. S. pinigai pateko į firmos “E. p.”, tai firma kurioje dirbo sąskaitą. Jam reikėjo ten padengti skolas. Jis tikėjo, kad galės grąžinti L. S. pinigus, vėliau nebegalėjo manipuliuoti firmos pinigais. Trumpai sakant, nebegalėjo vogti firmos pinigų ir atiduoti juos žmonėms. Jį apgavo direktorius, su šiuo bylinėjasi. Jis ne visiems žmonėms, iš kurių paėmė pinigus, suformino sutartis. Vekselius ir paskolas pasirašinėjo savo vardu, nes jį apgavo ir jis apgaudavo žmones. Apgaulės būdu gavo paskolas iš kitų žmonių, užvaldė jų pinigus - pats to nenorėdamas. Tikėjo firmos direktoriumi, šis turėjo sugrąžinti jam pinigus. Jeigu būtų žinojęs, kad bus tokia situacija, būtų išvykęs į užsienį, palikęs viską. Tačiau kai suvokė visą situaciją, buvo jau per vėlu. Tai suvokė, kai jį išmetė iš darbo. Tik iš dalies savo kaltę pripažįsta todėl, kad žmonės meluoja, sako, kad paėmė didesnę paskolą, nei iš tikrųjų. Kaltę iš dalies pripažįsta dėl pinigų sumų. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Jis yra gražinęs dalį paskolintų pinigų, žmonės to nesako, nutyli. Šie sako, kad nieko negavo, nors iš tikrųjų yra gavę.
Papildomai R. Ž. teisme parodė, kad iš vieno žmogaus imdavo pinigus, kitam atiduodavo, kažkokių faktų, įrodymų, išrašų negali pateikti. Iš banko išrašų kažkokių pateikti negali, kadangi pasibaigęs jo paso galiojimas, negalės jo aptarnauti banke. Internetinės bankininkystės nenaudoja. Firmoje “E. p.” dirbo nuo 2008 metų. Kažkokių įrodymų, kad dirbo neturi, pas jį namuose buvo gaisras, viskas sudegė, nebent galėtų iš Sodros paimti tokius duomenis, nuo kada dirbo toje įmonėje. Kaune yra analogiška byla, analogiški nusikaltimai. “E. p.” firma lenkų firma, įmonėje dirbo daug žmonių. Jis pats važinėdavo po namus, išduodavo paskolas, būdavo paskolų sutartys, pinigus žmonėms išduodavo grynais iš kišenės. Dauguma žmonių nesuprasdavo, kad tai buvo oriniai pinigai. Realiai dirbo aferistų firmai, buvo statytinis direktorius, viską nurodydavo jis. Būdavo atsiunčiami asmenų asmens duomenys į telefoną, jis pats padirbdavo parašą, paskola būdavo išduota, bet to žmogaus nebuvo, jis realiai nieko nepasirašė, dokumentai sutvarkyti. Buvo orinių paskolų, jas pasidalindavo su direktoriumi, arba tuos pinigus panaudodavo įmokoms žmonėms.
Dėl sukčiavimo D. S. atžvilgiu
Iš 2009-08-28 pareiškimo matyti, kad D. S. kreipėsi dėl 40 000 Lt dydžio bendros sumos paskolos užvaldymo iš D. N. banko (t. 1, b. l. 64-65).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. S. pateikė 2008-06-11 D. b. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, iš kurios matyti, kad 2008-06-11 D. S. su AB D. N. banku sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią jam suteiktas 11584,80 eurų vartojimo kreditas, grąžinimo terminas 2013-05-31 d. (t. 1, b. l. 136-140).
Iš kredito teikimo fiziniams asmenims susitarimo 2009-05-27 matyti, kad D. S. D. N. bankui skolingas 34 795,87 Lt (t. 1, b. l. 160- 164).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. teisme buvo pagarsinti D. S. tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 129-131, 132).
Dėl sukčiavimo P. K. atžvilgiu
Nukentėjusysis P. K. teisme parodė, kad ankščiau dirbo su V. M., normaliai bendravo. Šis pasiūlė jam paimti kreditą ir juo pasidalinti. Jam sakė mokėti nereikės, už jį sumokės V. M.. Po to jį supažindino su R. Ž.. Tuomet ir su R. Ž. pradėjo kartu imti kreditus. „S.“ 10 000 paėmė, D. 36 000 su kažkiek, po to „123“ 16 000 su kažkiek paėmė. Pas M. jis buvo laiduotojas. Jam 1000 litų davė. Jis paėmė kreditus ir dalinosi kartu su V. M. ir R. Ž.. Kiekvieną kartą mašinoje dalinosi. „S.“ 5000 teko jam, 5000 R. Ž. ir V. M.. D. po 10 000. Jam teko 6 tūkstančiai. V. M. ir R. Ž. buvo mašinoje. Jiems iš viso padavė 30 000. Jam nėra grąžinta iš tų pinigų. Pinigus iš darbo išskaičiuoja. Šiuo metu dar nėra išmokėta. Jau 5 metus išskaičiuoja ir dar 71 000 turi išskaičiuoti. R. Ž. ir V. M. prašė pinigų, kad pirkti mašinas, o po to perparduoti. Atrodo, kad 4 ar 5 tūkstančius paėmė litų. V. M. ar R. Ž. davė. Dar kažkokie motociklai buvo. Už motociklus užmokėjo 4 ar 5 tūkstančius. Jau nepamena, ar viskas. V. M. pasiūlė laiduotoju būti. Davė 1000 litų už laidavimą. V. M. gavo pinigus. 20 000 V. M. gavo. 20 000 litų jis niekada neturėjo. Pinigai ne į jo, o į V. M. sąskaitą pervesti buvo. Važiavo į Trakus, į T. kredito uniją. Nori, kad jam grąžintų pinigus, už kreditus prašo pritiesti.
Iš 2009-08-28 pareiškimo matyti, kad P. K. kreipėsi dėl 83 515 Lt paskolos iš D. N. banko, UAB „G. F.“, banko S. ir „T. k. u.“ užvaldymo (t. 1, b. l. 64-65).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. K. pateikė 2008-09 12 T. kredito unijos paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, iš kurios matyti, kad 2008-09-12 V. M. su T. kredito unija sudarė paskolos sutartį, pagal kurią jam suteikta 20 000 litų paskola žemės pirkimui, grąžinimo terminas 2013-08-25 d. (t. 1, b. l. 175-176). Iš pateiktos laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtos paskolos sutarties vykdymo užtikrinimui T. kredito unija pasirašė laidavimo sutartį su P. K., kuris įsipareigojo laiduoti už paskolos gavėją (V. M.) ir atsakyti visu savo turtu T. kredito unijai, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių Unijai (t. 1, b. l. 177).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. K. pateikė: 2008-09-23 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad 2008-09-23 P. K. su UAB „G. F.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 16 600 litų paskola, grąžinimo terminas 2010-03-28 d. (t. 1, b. l. 181).
Iš AB banko „S.“ pateiktos informacijos- kortele atliktų operacijų sąrašo matyti, kad 2008-09-09 į šiame banke esančią P. K. vardu atidarytą sąskaitą buvo pervesta 10 000 litų suma- kreditas suteiktas P. K. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 183-184).
Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad P. K. iš UAB „G. F.“ pagal 2008-09-23 sutartį suteikta paskola 16 600 Lt. (t. 1, b. l. 189-190).
Iš 2008-10-22 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2008-10-22 P. K. su AB „D. N.“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią jam suteiktas 10136, 70 eurų (35 000 Lt) kreditas, grąžinimo terminas 2013-09-30 d. (t. 1, b. l. 191-193).
Dėl sukčiavimo Lino L. S. atžvilgiu
Iš 2009-08-28 pareiškimo matyti, kad Linas L. S. kreipėsi dėl 43 500 Lt dydžio bendros sumos paskolos užvaldymo iš D. N. banko, UAB „G. F./k.1.“, „Ū. B.“ ir iš UAB „MCB F./C.24“ (t. 1, b. l. 64-65).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2008-09-17 L. L. S. su UAB „G. F.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 8000 litų paskola, grąžinimo terminas 2010-03-15 d. (t. 2, b. l. 16-17).
Iš 2008-09-19 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2008-09-19 L. L. S. su AB „D. N.“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią jam suteiktas 30 000 litų kreditas, grąžinimo terminas 2013-08-31 d. (t. 2, b. l. 20-22).
Iš 2008-09-19 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimų matyti, kad bendra kredito suma 39 778,96 litų, o galutinis kredito grąžinimo terminas pratęsiamas iki 2014-03-31 d. (t.2, b.l 23-24)
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-01-15 L. L. S. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 4000 litų paskola, grąžinimo terminas 2011-01-15 d. (t. 2, b. l. 29-30).
Iš UAB „M. F.“ pateiktos informacijos matyti kad L. L. S. gavo 2000 litų paskolą, tačiau ji pilnai apmokėta. (t.8, b. l. 27).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. teisme buvo pagarsinti L. L. S. tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 1-2).
Dėl sukčiavimo A. M. atžvilgiu
Liudytojas J. L. teisme parodė, kad A. M. yra jo pusseserės sūnus. Pradėjo eiti laiškai iš banko, kad šis nemoka paskolų. Jie bandė skambinti, susisiekti. Tada jis pasiūlė parašyti pareiškimą policijai. Jie surado dar kitus asmenis, kurie buvo apgauti. Jis visus nuvežė į Ekonominę policiją, ten šie asmenys parašė pareiškimus. A. M. papasakojo jam, kad šį apgavo, kad paprašė paimti paskolą savo vardu. Vienas buvo R. Ž.. Įkalbėjo paimti paskolą savo vardu ir atiduoti kažkam, kas prašė. Kažkokią dalį už tai sumokėjo ir A. M.. A. M. po to žuvo.
Iš 2009-08-28 pareiškimo matyti, kad A. M. kreipėsi dėl 50 000 Lt dydžio bendros sumos paskolos užvaldymo iš D. N. banko, UAB „MCB F./C.2.“, UAB „G. F./k.1.“ (t. 1, b. l. 64-65).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. pateikė sutartis su kredito įstaigomis (t. 1, b. l. 72-92).
Iš paskolos sutarties matyti, kad A. M. ir UAB „M. F.“ 2008-11-13 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1,b. l.73-77), pagal kurią į A. M. atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 2500 Lt (t. 8, b. l. 27).
Iš kreditavimo sutarties matyti, kad A. M. iš AB D. N. bankas pagal 2008-10-31 sutartį gavo 8688,60 eurų (29 976 Lt) (t. 1, b. l. 79-88).
Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad A. M. iš UAB „G. F.“ pagal 2007-02-03 sutartį suteikta paskola 329,50 Lt. (t.1, b. l. 92).
Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad A. M. iš UAB „G. F.“ pagal 2007-06-23 sutartį suteikta paskola 1 098 Lt. (t.1, b. l. 93).
Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad A. M. iš UAB „G. F.“ pagal 2008-02-19 sutartį suteikta paskola 649 Lt. (t.1, b. l. 94).
Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad A. M. iš UAB „G. F.“ pagal 2008-10-28 sutartį suteikta paskola 7 000 Lt. (t.1, b. l. 103- 104).
Dėl sukčiavimo A. T., G. T.
ir A. T. atžvilgiu
Apklaustas teisme papildomai R. Ž. parodė, kad su G. T. susipažino per A. T.. A. patvirtino, kad viskas gerai dėl paskolų. Su G. T. jis notariškai sutartį pasirašė. Buvo paimta gal 30 000 bendrai. Jis su G. T. namą su žeme Rykantuose norėjo pirkti. Nuvažiavo pas tą moterį ir paskolino 20 000 litų, pasirašė vekselį 40 000. Tas dokumentas yra pas G. T.. Dalinosi pinigus pusiau. Didžiąją dalį jie investavo į tą namelį. G. ėmė paskolas jo paprašytas. T. gal buvo laiduotoja, „N.“ banke ar kur ėmė paskolą. T. mažą labai dalį jis grąžino. T. meluoja, nes jie paėmė paskolą bendrai ir tuos pinigus iš bendros sumos investavo į tą namą. Jis nepamena, kiek skolingas. Grąžino gal kokius 3500. 10 000 pripažįsta civilinio ieškinio. Jis turėjo grąžinti paimtą paskolą. Jis norėjo, kad greičiau apklausa baigtųsi, todėl apie namuką tyrimo metu nekalbėjo.
Nukentėjusysis A. T. apklaustas teisme parodė, kad buvo paimtos paskolos žmonių pagalba, kas buvo žadama - neišpildė. Jis per A. V. susipažino su V. M., tai buvo 2009 metų pradžia. Buvo pasakyta, kad yra galimybė paimti paskolą be galimybės grąžinti, ir nieko nebus. Pirmą paskolą jis paėmė Lietuvos pašte – 2000 litų grynais, iš kurių gavo 700 litų, o likusius paėmė V. M.. Dar buvo paimta paskola UAB „Ū.b. l.“ - 5000 litų grynais, iš kurių jis gavo 1500 litų, likusią sumą irgi pasiėmė V. M.. Jis tiksliai nepamena, kiek paimta iš „K. 1.“. Pinigai buvo pervesti į kortelę. Buvo palikta jam 700-800 litų, o likusieji atiduoti R. Ž.. Jis su R. Ž. važiavo į AS „B.“, Ateities gatvėje, ten buvo paimta 7000 litų paskola. Pinigai buvo pervesti į kortelę. Iš tų pinigų jam teko 3000 litų, likusius 4000 litų jis atidavė R. Ž.. Paskutinė paskola buvo paimta AB „D. N.“ banke. Paskolą paėmė kartu su broliu ir brolio žmona. Pinigai buvo padalinti į tris lygias dalis. Pinigus, kuriuos gavo, atidavė R. Ž.. Vėliau R. Ž. davė po 1000 litų dviems įmokoms, bet tuo viskas ir baigėsi. Dėl sumų gali būti netikslumų. Iš R. Ž. jis yra gavęs tik 2000 litų. Jis vykdo paskolų grąžinimą savarankiškai.
Nukentėjusioji A. T. teisme parodė, kad nukentėjo, nes buvo apgauta. Buvo prašoma, įkalbinėjama paimti paskolą, pasidalinti ją per pusę ir buvo garantuota iš R. Ž. pusės, kad jai nekainuos nė cento, kad jis dirba kažkokioj įstaigoj, kur iš pradžių mokės, o po to nurašys. A. T. paskambino G. T., jie kažką pakalbėjo. T. G. ją su R. Ž. supažindino. R. Ž. pradėjo sekti pasaką, kaip galima padėti jam, paimti pinigus ir nieko nekainuos jiems. Tada ji patikėjo tuo žmogum. Jis kalbėjo taip, kaip norėdamas tapti kaip šeimos draugu ar net jos draugu. Tada pradėjo prastėti santykiai su vyru, kurie baigėsi skyrybom. Ne 100 procentu jį laiko kaltu, bet prisidėjusiu prie šeimos skyrybų. Toliau greitai viskas vyko, ar tą pačią dieną ar sekančią nuvažiavo į „A.“ į „1. K.“, ten paėmė savo vardu paskolą 7000 ir pusė iš jų atidavė iš karto R. Ž. ir taipogi į „B. B.“ taipogi nepasakys ar tą pačią dieną, paėmė dar 5000 litų ir pusė davė R. Ž.. Su jos paskolom taip viskas ir buvo. Paėmė 12 000 ir R. Ž. perdavė 6000. Ž. nieko negrąžino iš jų. Reiškė pretenzijas dėl to. Viską yra išmokėjusi. Turtinės žalos prašo beveik 18 000, tai suma atiduoti pinigai ir sumokėta jos 36 000, tai bent pusė sumos. Jis buvo žadėjęs, kad jai tai nieko nekainuos. Sumokėjo visą kreditą bendrovėms su delspinigiais ir palūkanom. Prašo pusės sumos bent. Tik pusės prašo dėl to, kad ji yra vis dėl to žmogus. Ji pusę sumos gavo, jam atidavė tik pusę. Prašo ir neturtinės žalos 5000 litų. Prašo už nuoskaudas, už sveikatą, už visas negandas. Liko viena su nepilnamete dukra. Ji nekaltina grynai jo, kad jis išskyrė. Ir dėl to, kad liko viena, ir dėl sveikatos. Pripažinta depresija. Ji taip nusivylė žmogus, aplamai pasauliu. Nenorėjo gyventi, gyveno vien tik dėl to, kad turėjo dukrą išlaikyti. Jai gyvenimas pasidarė juodas. Į Trakus važiavo, į D. banką. Gal jie būtų važiavę ir vieni, bet ji tuo metu uždirbo neblogai, tai paprašė jos, kad uždėtų parašą ant jų paskolos dokumentų. R. Ž., A. ir G. t. važiavo. Visi trys prašė važiuoti į T. uniją. Ją įkalbėjo važiuoti, kad uždėtų savo parašą, kad būtų vardas, pavardė. Tada jie gaus didesnę paskolą. Sutiko, nes tuo metu su vyru nebuvo išsiskyrę. Ji tų pinigų negavo, jie pasiėmė ir pasidalino. Pinigus A. jai atrodo pervedė, ar jis grynais pasiėmė. Atrodo, kad 40 000 litų buvo imamas kreditas. Kai pasirašinėjo, tai ji nieko neskaitė. Kai atvažiavo į tą banką, jie nėjo iš karto pasirašinėti. R. Ž. nuėjo į kambariuką pasikalbėti su darbuotoja, su kuria pasikalbėjęs, atseit pažįstama, kad lengviau gauti kreditą. To kredito niekas negrąžino. Jai dabar ateina laiškai, kad ji turi mokėti. Ji neskaitė, kokiu statusu ji pasirašė, tiesiog ji pasitikėjo. Čia elektroninė bankininkystė. Antstolio laiškas yra. Vakar gavo iš antstolio kopiją. 5000 B. banke paėmė. Visos tos paskolos buvo vasario pradžioje. 5000 paskola buvo perrašyta, kadangi R. Ž. nemokėjo, kaip žadėjo. Neįsigilino ant kokios sumos perrašė tą sumą. Tada nežiūrėjo, perrašė sumą ilgesniam laikotarpiui mažesnėm grąžinamom sumom. Savarankiškai ėjo į banką be R. Ž. ir pati tą sutartį pasirašė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. teisme buvo pagarsinti G. T. tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 38-40, 41).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. T. pateikė: 2009-02-10 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2009-02-10 G. T. su ”B. I. G. P.“ AS filialu ( dabar B.) sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 1448,10 eurų paskola, kuri yra lygi 5000 litų, grąžinimo terminas 2011-02-15 d. (t.2, b. l. 47-48); 2009-02-04 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2006-02-04 G. T. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 4900 litų paskola, grąžinimo terminas 2009-11-28 d. (t.2, b. l. 49).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. T. pateikė: 2009-02-10 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad 2009-02-10 A. T. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteikta 7000 litų paskola, grąžinimo terminas 2011-08-27 d. (t. 2, b. l. 51).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. T. pateikė: 2009-02-09 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2009-02-09 G. T. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 15000 litų paskola, grąžinimo terminas 2011-08-09 d. (t.2, b. l. 52).
Iš UAB „M. F.“ pateiktos informacijos matyti, kad 2009-03-03 G. T. gavo 5000 litų paskolą (t.8,b. l. 28).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimo Nr.1 dėl kredito sumos padidinimo matyti, kad 2009-07-30 A. T. „B.“ AS filialas suteikė papildomą kredito sumą 142,45 litus, po šio kredito suteikimo bendra kredito suma yra 4879,8 Lt (t.2, b. l. 54) . Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-02-04 G. T. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 5 195,86 Lt paskola (t.2, b. l. 58-59).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. T. iš UAB „G. F.“ pagal 2009-02-09 sutartį suteikta paskola 15 000 Lt (t.2, b. 66-67).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimo Nr.1 dėl kredito sumos padidinimo matyti, kad 2009-12-01 G. T. „B.“ AS filialas suteikė papildomą kredito sumą 464,62 litus, po šio kredito suteikimo bendra kredito suma yra 4563,64 Lt (t.2, b. l. 73).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. T. pateikė: 2009-02-19 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2009-02-19 A. T. su AB D. N. banku sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią jam suteikta 11584,80 eurų paskola, grąžinimo terminas 2011-01-31 d. (t. 2, b. l. 92-93); 2009-01-20 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2009-01-20 A. T. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 4000 litų paskola, grąžinimo terminas 2011-01-20 d. (t.2, b. l. 95-96); 2009-01-19 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad 2009-01-19 A. T. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 2000 litų paskola, grąžinimo terminas 2010-07-19 d. (t. 2, b. l. 97-98);2009-07-07 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimą Nr. 1 dėl kredito sumos padidinimo, iš kurio matyti, kad A. T. suteiktas vartojimo kreditas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padidintas 423,43 eurų (t. 2, b. l. 99), AB S. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2009-09-11 buvo atliktas 50 litų pavedimas į R. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-25 buvo atliktas 90 litų pavedimas į R. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 110-112), AB S. banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2009-06-11 buvo atliktas 300 litų pavedimas į R. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 113).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-01-23 A. T. su B. I. G. P. S filialu ( dabar B.) sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 2027,34 eurų paskola, kuri yra lygi 7000 litų, grąžinimo terminas 2012-02-10 d. (t.2, b. l. 129-130).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimo Nr. 2 dėl kredito sumos padidinimo matyti, kad 2009-07-07 A. T. „B.“ AS filialas suteikė papildomą kredito sumą 1462,03 litus, po šio kredito suteikimo bendra kredito suma yra 8462,03 Lt (t.2, b. l. 134) .
Iš 2009-11-02 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimo Nr. 2 dėl kredito sumos padidinimo matyti, kad A. T. suteiktas vartojimo kreditas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padidintas 423,43 eurų (t. 2, b. l. 141).
Iš kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. T., G. T. ir A. T. iš D. N. banko, pagal 2009-02-19 sutartį gavo 11 584,80 eurų (t.2, b. l. 164-166).
Iš vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-02-11 A. T. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteikta 1448,10 eurų paskola, kuri lygi 5000 litų, grąžinimo terminas 2012-02-15 d. (t. 2, b. l. 186).
Iš 2009-07-30 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo- susitarimo Nr. 1 dėl kredito sumos padidinimo, iš kurio matyti, kad A. T. suteiktas vartojimo kreditas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padidintas 41,2564 eurų (t. 2, b. l. 189).
Iš UAB „M. F.“ pateiktos informacijos matyti kad 2009-01-22 A. T. gavo 2000 litų paskolą (t.8,b. l.27).
Dėl sukčiavimo R. J. atžvilgiu
Nukentėjusysis R. J. teisme parodė, kad jie draugavo šeimomis su V. M.. Jų šeimos yra iš vieno miesto, iš Biržų. Per jį susipažino su R. Ž.. Teko važiuoti mašinos pirkti į Uteną. Nebuvo taip, kad su V. M. teko važiuoti biznio reikalais pas R. Ž.. Buvo, kad nuvežė į Elektrėnus. Pas jį namuose kalbėjo, kad jis kažkaip pinigus daro. Jis sakė, kad pas jį pinigai iš kažkur. V. M. sakė, kad užsiiminėja finansiniai reikalais. Kokiu būdu jis tai darė nesakydavo. Jis paprašė jo nuvažiuoti į Uteną nusipirkti mašinos. Nuvažiavo į Uteną padėti nupirkti mašinos. Teko nuvežti į Elektrėnus pas kažkokią moterį. Kai nuvežė į Elektrėnus, tai su R. Ž. bendravo, sakė, kad tokiai moteriai sumokėti pinigus, o ji tegu paima kreditą. Ta moteris atsisakė. Moteris negalėdavo paimti kredito, nuveždavo į banką, nepavykdavo paimti ir ją nuveždavo namo. Iš Trakų išvažiuojant „Lukoile“ susipažino su R. Ž.. Sakė, kad geras draugas, nusipirko BMW ką tik. Atvažiavo pas jį prie darbo R. Ž. ir V. M., paprašė, kad paimtų kreditą jam atrodo, kad iš „1.“. Sakė, kad jiems neduoda ar kažkas. V. M. paprašė jo duomenų. Kad jam nereikės grąžinti sakė. Nuvažiavo, paėmė kreditą, 500 litų jam, o kitus atidavė jam atrodo, kad R. Ž.. Didelio jam nedavė kredito, tai jis nepamena sumos. Pasirašant sutartį pirmą kartą buvo V. M. ir R. Ž.. Abu kalbėjo. Pavedimu į sąskaitą pinigus gavo. Nuėmė grynais ir padavė jam regis, kad V. M.. Jis paprašė, kad sutartį atiduotų. V. M. paprašė atiduoti sutartį, bet jis ją atidavė ne V. M., o R. Ž.. Paskui atvažiavo R. Ž. ir pasakė, kad neprasidėtų su V. M., nes jis apgaudinėja, geriau su juo. Paskui nuvažiavo į B. banką, paimti 8000 kredito. Jau su R. Ž. važiavo. Sakė, kad nereikės grąžinti, sakė, kad dirba firmoje ir ta firma padenginės sąskaitas. Paėmė 8097 Lt. Pinigus jam pervedė į sąskaitą. Paskui R. Ž. skambinėjo, ar gavus pinigus. Jis tą pačią dieną negavo, bet gavo pavedimą. Pirmas perdavimas buvo prie „N.“ Švitrigailos gatvėje, jis jam perdavė 5000, kitus paliko pas save. Po kiek laiko jis jam paskambino ir pasakė, kad gelbėtų, reikia padengti kažkokią sąskaitą. Jis padavė jam 2000, liko 1000 namuose pas jį. 1000 lieka jam. Po to ėmė kitą kreditą „C. 2.“, Laisvės pr., degalinė „N.“, toj „N.“ buvo ta „C. 2.“ firma. Ten buvo paimti pinigai, R. Ž. buvo kartu. Jis juos turėjo per pusę metų grąžinti. Grynais gavo ir visus atidavė R. Ž.. Nepamena kiek. Čia kalba apie antrą. Dar buvo „1.“ paimtas kreditas, laiko nepamena, bet čia buvo „A.“ antrame aukšte nueita pasirašyta kredito sutartis ir buvo kartu su R. Ž.. B. banko paskola buvo paimta, sutartis pasirašyta „M.“. „A.“ nepamena, kokia suma buvo paimta. Neprisimena skaičiaus, galėjo būti 3300. „Ū. B.“ dar buvo „S.“. Pavasaris buvo, pinigai buvo atiduoti Ž.. Yra daugiau, jau čia antras etapas. Kai gaudavo laiškus, kad reikia atidavinėti paskolas, tai R. Ž. iš akių jam buvo dingęs. Televizorių pirko, jis pasirašė prisipažinimą, kad paėmęs pinigus ir dar paliko jam savo asmens dokumentą, kad neapgaus. Asmens tapatybės kortelę paliko. „E.“ čia buvo. R. Ž. jam skoloje, jei su visais atidavimais, tai kad atidavęs. Iš R. Ž. prašo priteisti. Tai yra tie pinigai, kuriuos grąžino jis bankui. Galės pateikti dokumentus. Pirmą kreditą 5000 ir antrą kartą 2000 yra padavęs. Jis tiksliai nepamena. Taip ir buvo, kaip papasakojo šiandiena. M. vieną kartą buvo. Davė pinigus, ar jam į rankas tiksliai negali prisiminti. Neprisimena, kiek jam liko pinigų, paimtų iš kreditų. Iš „B. b.“ 1000 litų liko, iš „Ū. B.“ jam liko 300. Visus kreditus yra grąžinęs. Visus dokumentus pateiks.
Iš vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2008-11-19 R. J. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 3200 litų paskola, grąžinimo terminas 2011-11-15 d. (t. 3, b. l. 3-6).
Iš vartojimo sutarties Nr. 0800362/17pa matyti, kad 2008-11-20 R. J. su .B. I. G. P. AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 2374,88 eurų paskola, kuri lygi 8199,99 litų, grąžinimo terminas 2013-12-15 d. (t. 2, b. l. 7-9).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė 2011-09-14 R. Ž. pasirašytą skolos raštelį, iš kurio matyti, kad R. Ž. yra skolingas R. J. 13500 litų, kuriuos buvo pasiskolinęs 2008 metais. Įsipareigojo grąžinti 2011-09-20 (t.3, b. l. 21).
Iš akistatos protokolo matyti, kad R. J. parodė, jos paskolas ėmė R. Ž. prašymu, tikėdamasi gauti piniginį atlygį, R. Ž. su tokiais parodymais nesutiko (t. 3, b. l. 29-30).
Iš UAB „M. F.“ pateiktos informacijos matyti, kad R. J. buvo suteikta 2000 litų, užpildžius paraišką paskolai gauti viename iš spaudos kioskų (t.3, b. l. 32). Iš paraiškos paskolai gauti matyti, kad R. J. 2009-03-04 kreipėsi į UAB „M. F.“ dėl 2000 litų paskolos suteikimo 6 mėnesių laikotarpiui (t. 3, b. l. 34).
Iš UAB „Ū. B. l.“ pateiktos informacijos matyti, kad R. J. 2009-03-05 su minėta bendrove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam suteiktas 1200 litų kreditas, grąžinimo data 2011-03-20 d. (t. 3, b. l. 40-41). Iš kliento mokėjimo istorijos matyti, kad 2010-12-09 dienai negrąžinto kredito suma sudarė 160,03 Lt (t. 3, b. l. 45-46).
Dėl sukčiavimo A. Ž. atžvilgiu
Apklaustas teisme papildomai R. Ž. parodė, kad su A. Ž. jį supažindino K., kuri buvo R. Ž. klientė. Jam reikėjo 10 000. Jis 10 000 pasiskolino, grąžino 13 000. Jis prašė pasų. A. Ž. gaudavo, aš jis jam mokėdavo. Paskutinį sykį jie buvo susitikę gal 2011 metais kavinėje. Atėjo kažkokie vyrai, įrėmė pistoletą jam į nugarą. Jis pasirašė raštelį, kad 3000 gavo. Jis nesijaučia nė cento šitam žmogui skolingas. V. M. skolinosi atskirai, o jis skolinosi sau. Jie planavo daryti biznį, bet nesigavo.
Nukentėjusysis A. Ž. apklaustas teisme parodė, kad paskolino tiek vienam, tiek kitam kaltinamajam pinigų, ir jų negavo. R. Ž. skolino apie 40 000, M. dalį grąžino, liko apie 4000 skoloje. R. Ž. paskolino tam, kad užsiiminėjo mašinų pirkimu. Vieną kartą paskolino – šis grąžino, antrą kartą paskolino – grąžino, o po to pradėjo nebegrąžinti. Tada jis į policiją kreipėsi, rašė pareiškimą 1 policijos komisariate. Civilinio ieškinio jis nepareiškė. Dėl V. M. veiksmų jis nesikreipė. Skolino visaip: ir litais, ir eurais. M. tik vieną kartą skolino pinigus. Skolino eurais. Per V. M. jis su R. Ž. susipažino. Šį pristatė kaip žmogų, kuris gali padėti išeiti į rinką amerikietiškų transporto priemonių.
Apklaustas teisme papildomai A. Ž. parodė, kad jis vieną kartą V. M. perdavė pinigus, R. Ž. – 3 kartus. Kai perduodavo pinigus R. Ž., visais atvejais dalyvaudavo V. M.. Jis su kiekvienu (kaltinamuoju) bendraudavo atskirai. Dėl pinigų pasiskolinimo buvo kalba su R. Ž., V. M. nedalyvavo. Vieną kartą buvo kalba bendrai, o toliau atskirai. R. Ž. su V. M. veikė atskirai prašydami pinigų. V. M. grąžino daugiau negu pusė sumos. Jis skolino 7000 eurų, o 3500 grąžino. Bendroj sumoj grubiai buvo apie 40 000 litų. Suma buvo ir eurais ir litais. Jis R. Ž. davė vieną sumą, V. M. – kitą sumą.
Iš surašyto paskolos raštelio matyti, kad V. M. iš A. Ž. pasiskolino 7200 eurų ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2009-10-11 (t. 3, b. l. 54).
Iš 2009-01-17 surašyto paskolos raštelio matyti, kad R. Ž. iš A. Ž. pasiskolino 4200 eurų ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2009-07-17 (t. 3, b. l. 61).
Iš surašyto paskolos raštelio matyti, kad R. Ž. iš A. Ž. pasiskolino 4200 eurų ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2009-04-05 (t. 3, b. l. 62).
Iš 2009-03-26 surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. Ž. 10000 litų iki 2009-04-10 d. (t. 3, b. l. 63).
Dėl sukčiavimo A. V. atžvilgiu
Nukentėjusysis A. V. teisme parodė, kad sužinojo apie R. Ž. iš savo brolio A. V.. Jis jam pasakė, kad yra toks žmogus, kad brolis paėmęs paskolą iš banko ir kad R. Ž. moka už tą paskolą. Jo brolis davė jo telefono numerį R. Ž.. Jis jam paskambino, jie sutiko, pakalbėjo, jis jam papasakojo, kad jam reikalingi pinigai pirkimui motociklų iš užsienio. Jis pasakė, kad jis jau negali paimti paskolos, kadangi jis jau paėmęs savo vardu. Jis pasakė, kad jis paims savo vardu paskolas ir jis jam sumokės. Iš viso 3000 likę už paslaugą. Pirma paskola buvo „Ū. B.“, buvo paimti 3000, po to „1.“ buvo paimta ar 8 ar 13 tūkstančių ir iš B. banko, iš viso 24 000 buvo paimti jo vardu iš trijų bankų. Iš „Ū. B.“ 3000 litų, iš „1.“ 8 ar 13 tūkstančių, supainiojo iš kur kiek, kiek iš B., kiek iš „1.“. Pinigus gavo elektroniniu pavedimu į jo sąskaitą. Nuėmė iš kortelės ir tą pačią dieną viskas vyko mašinoje. Grynus nuima ir atiduoda R. Ž., 1000 sau. Kol kas moka antstoliams kreditus. Tyrėja jam pasiūlė rašyti tokią sumą. 75 000 litų, jis jos dar negrąžino. 3000 iš visų paskolų paimta iš jo, tai jis sumokės. Iki tos dienos jis dar nemokėjo. Jis pradėjo mokėti prieš du metus. Jam tyrėja suskaičiavo, kad 100 000, jis nežino, kodėl 100 000. Jis neprašo 100 000. Kur paimta 21 000 R. Ž. rankomis, kad būtų su palūkanomis perduoti R. Ž.. Nežino, kiek palūkanų. Visi popieriai buvo paimti R. Ž.. Jis moka antstoliams.
Iš 2009-08-28 pareiškimo matyti, kad A. V. kreipėsi dėl 24 000 Lt dydžio bendros sumos paskolos užvaldymo iš UAB „G. F./k.1.“, „Ū. B.“ ir „B. b.“ (t. 1, b. l. 64-65).
Iš vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-03-27 A. V. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 3000 litų paskola, grąžinimo terminas 2010-03-23 d. (t. 3, b. l. 74-75).
Iš vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-03-27 A. V. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 8000 litų paskola, grąžinimo terminas 2010-06-27 d. (t. 3, b. l. 79-80).
Iš vartojimo sutarties Nr. 0900241/16pa matyti, kad 2009-03-30 A. V. su B. I. G. P. AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 3475,44 eurų paskola, kuri lygi 12000 litų, grąžinimo terminas 2019-04-15 d. (t. 3, b. l. 81-87). A. V. su filialu sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo padengti visi įsipareigojimai pagal 2009-03-30 kredito sutartį.(t.8,b. l. 22).
Iš vartojimo kredito Nr.0901985/15pa matyti, kad 2009-10-19 A. V. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 4898,76 eurų (16914,44 Lt) (t.14,b. l.105).
Dėl sukčiavimo D. M. atžvilgiu
Apklaustas teisme papildomai R. Ž. parodė, kad su D. M. jis dirbo, kaip ir labai nepažinojo. Nuo tų laikų, kai bendravo, jis jai pasiūlė, ar S. pasiūlė paimti paskolą. Jis pasirašė vekselį jai, ir ne vieną. Atrodo, kad dalino pinigus pusiau. Gavosi taip, kad jaučiasi šiai skolingas, bet ne daugiau 2000 litų. Vekselis pasirašytas dvigubom, trigubom sumom. Su D. M. jie susipyko. Ji vieną lapą suplėšė, o antrą padavė į teismą.
Nukentėjusioji D. M. teisme parodė, kad 2009 metais gegužės mėnesį sulaukė iš geros pažįstamos skambučio. Ji pasakė, kad reikia jos geram kaimynui labai pinigų, ar ji jam galėtų padėti. Ji pasakė, kad jeigu paimtų savo vardu paskolą, tai jam padėtų, paskolintų jam pinigų. Tuo metu ruošėsi daryti savo bute remontą, jai ir pačiai reikėjo tų pinigų. Viena augino du vaikus, paskolos iš savo banko negalėjo gauti. Vieną dieną ji vėl jai paskambino, susitikti pasiūlė. Išėjusi pamatė, kad tą žmogų pažįsta, kartu dirbo viename darbe, ir jo žmona dirbo. Pasakė, kad pagalvos dėl paskolos. Sakė, kad pagalvos, davė jam savo telefono numerį. Jis jai vieną dieną paskambino. Sakė, kad jai neduos paskolos, kadangi jos mažos pajamos, augina du vaikus. Pasakė, kad duos. Per vieną dieną buvo ir „G. f.“ ir „1.“. Patikrino duomenis ir pasirodė, kad gali duoti jai pinigų. Ji nieko negalvodama sutiko paimti paskolą. Iš „G. f.“ paėmė 5000, iš „1. K.“ 2500. Dar kreipėsi į B. banką, bet ten nedavė, kadangi buvo išdirbusi tik tris mėnesius, reikėjo 4 mėnesių. Praėjus dviems savaitėms sulaukė skambučio iš banko, kad gali 6000 litų paimti. Buvo labai greitai pervesti pinigai į sąskaitą, ji juos nusiėmė. Skolino nuo 2500 1300 ir nuo 5000 2500. Kol grįžo iš Vilniaus iki Vievio pinigai jau buvo pervesti, ji paskolino pinigus be jokių lapelių. Sutartis turėjo pati banko. Kai po dviejų savaičių važiavo iš B. banko paimti paskolos, vėl buvo pervesti 6000 litų ir ji jam paskolino 3000 litų. Ji jam 7000 litų paskolino, 7000 liko jai. Jis jai žadėjo, kad per tris mėnesius jis tuos pinigus grąžins ir dar nereikės mokėti palūkanų. Atveždavo apie 2 mėnesius pinigų, bet paskui vasarą liepos mėnesį skambino, nekėlė, po to perskambo, pasakė, kad į avariją papuolė, negalės grąžinti dabar, nes jam sunku. Kadangi turėjo pinigų, tai paskolą mokėjo. Paskui gavosi, kad jis slapstėsi nuo jos ir pinigų daugiau nebegrąžino. Per visą jis jai grąžino 1000 litų. Paksui sužinojo iš pažįstamų, kad yra apgauta. Ta pati jos draugė I. Č., pakišo ją ir dar gaudavo pinigų iš jo. Kai gavo 1500, tai prie „Cento“ parduotuvės bankomatėlio stovėjo ir pati I. Č., tada ji dar nesuprato. Jis davė pinigų I. ar 200 ar 300. Sakė, kad jai sunku, žiema, neturi darbo, jai reikia už butą susimokėti. Pirmą kreditą paėmė 2500 litų, tai buvo balandžio 22 diena 2009 metais. Paskui jau po savaitės ar dviejų paėmė 5000 „G. f.“. Pirmą kreditą gavo iš „1.“ tą pačią dieną, o iš „G. f.“ gal po savaitės, dabar neprisimena. Gavo ir nusiėmė 2500. Gavo 2500 ir 5000, iš tų sumų atidavė pusę R. Ž.. 7500, tai būtų 3750 R. Ž., bet tiksliai neprisimena. Ji 7000 tikrai jam paskolino. Iš B. banko 6000 gavo kredito. Iš bendros sumos ji jam paskolino 7000. Dalį pinigų jis jai atveždavo. Jis jai grąžino 1000 litų iš 7000. Jai padaryta žala 6000 litų be palūkanų. Jis jai žadėjo išmokėti per 3 mėnesius visas palūkanas. Ji neskaičiavo tuo metu, net nesuvokė, kad gali apgauti. Normali, darni šeima, ir žmona, ir vaikas. Ji pati ėmė pinigus iš bendrovių. Sutarčių ji jam neatidavė. Viską sąžiningai mokėjo kol dirbo. Buvo taip, kad neteko darbo, darė atidėjimą. Gegužės mėnesį B. bankui bus sumokėta paskutinė įmoka. „1.“ iš karto sumokėta. 7000 yra priteisti net be jokių palūkanų. 1000 yra grąžintas. Priteisė tuos 7000 ir ji pamiršo. Palūkanos yra už visus 5 metus, tą ką ji išmokėjo. Ji iš viso jau bus išmokėjusi 27 698 litus. Ji dalina nuo 7000 tas visas palūkanas. Kiek išmokėjo vien palūkanų ji nežino. Skolą ir palūkanas ji skaičiavo per pusę. Neturtinė žala dėl to, kad pablogėjo sveikata. Ne kartą darytas magnetinsi rezonansas. Buvo apgauta ir jai pakenkė sveikatai. Be R. Ž. ji neturėjo jokių rūpesčių, tikrai ramiai gyveno. Neįtakojo draugės elgesys. I. Č. ja pasinaudojo. Sutikdavo, pasisveikindavo. Tai jos pareiga išsimokėti. Konkrečios ligos neišsivystė. Su stuburu visos problemos, o jos nuo nervų, depresija buvo išsivysčiusi. Tą ką ji sumokėjo bankui, tai yra baisu, nukentėjo jos vaikai ir pati nukentėjo. Paveikė ją ekonominė krizė, nes buvo netekusi darbo. Viskas su R. Ž. ir susiję.
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-04-22 D. M. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteikta 5000 litų paskola, sutarties mokestis 486,08 Lt (viso 5486,08 Lt) grąžinimo terminas 2011-05-22 d. (t. 3, b. l. 97-98).
Iš paskolos sutarties matyti, kad 2009-04-22 D. M. su UAB „M. F.“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią jai suteikta 2500 litų paskola, grąžinimo terminas 2009-10-19 d. (t. 3, b. l. 100).
Iš vartojimo sutarties Nr(duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-04-29 D. M. su B. filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteikta 1737,72 eurų paskola, kuri lygi 6000 litų, grąžinimo terminas 2014-05-15 d. (t. 3, b. l. 102-107).
Iš vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimo Nr. 2 2010-08-27 dėl kredito sumos padidinimo matyti, kad D. M. suteiktas vartojimo kreditas pagal vartojimo sutartį buvo padidintas 66,5663 eurų (229,84 litų) (t. 3, b. l. 108-109).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-12-22 D. M. su UAB „G. F.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteikta 4228,49 Lt paskola, sutarties mokestis 623,34 Lt (viso 4851,83 Lt ) (t.14,b. l.13).
Dėl sukčiavimo V. R. atžvilgiu
Apklaustas teisme papildomai R. Ž. parodė, kad V. R. yra R. Ž. žmonos dėdė. Konfliktas kilo, kai šiam nežinant jo vaikai per R. Ž. firmą prisidarė paskolų. Sumos susidėjo labai didelės. R. Ž. jam mokėjo. V. R. šeimoje nuolat buvo pinigų trūkumas. V. R. paėmė 8000 litų. Padalino pusiau. R. Ž. mokėdavo pinigus per V. R. dukrą J. P.. Paskui paaiškėjo, kad ši savo tėvui kažkiek įnešdavo, o kitą sumą pasinaudodavo sau. Realiai galėtų pasakyti, kad nieko neskolingas, bet širdis sako, kad kokius 5000 turėtų V. R. grąžinti. Sumą jis apytiksliai skaičiuoja. Jis užmeta, kad žmogus neturėtų pretenzijų.
Nukentėjusysis V. R. teisme parodė, kad jis ne labai ką prisimena. Pasakys, kad tai yra jo sesers žentas. Paprašė, nuvažiavo, paėmė paskolą, sakė, kad jisai mokės. 1000 litų davė. Paėmė iš 5 bankų, už vieną jis atsiskaitė. „Ū.b.“, „C. 2.“, „G. f.“ ir „E.“. Buvo B. banko kreditas. Po 4000 buvo paimta. 12 000 iš viso buvo paimta, o telefonu, tai jis nežino net. Telefonu dar buvo kreditas. Po 1000 už paskolą gaudavo. R. Ž. paimdavo dokumentus, sakė, kad jam nereikės mokėti, kad jis mokės. Jis ėmė grynais šituos pinigus. Ne labai atsimena, kur kiti pinigėliai. Visus pinigus paimdavo, kuriuos bankas jam pervesdavo, o po kiek pervėdavo, jis nepamena. Apytiksliai po 4000. Apie 9000 paskolą ne labai pamena.
Iš vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-04-07 V. R. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 4990 litų paskola, grąžinimo terminas 2012-04-15 d. (t. 3, b. l. 128-130).
Iš vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-04-07 V. R. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 9000 litų paskola, grąžinimo terminas 2011-03-25 d. (t. 3, b. l. 133-135).
Iš paskolos sutarties matyti, kad 2009-04-09 V. R. su UAB „M. F.“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią jai suteikta 2000 litų paskola, grąžinimo terminas 2009-09-07 d. (t. 3, b. l. 137).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-04-14 V. R. su B. filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 2751,39 eurų paskola, kuri lygi 9500 litų, grąžinimo terminas 2014-04-15 d. (t. 3, b. l. 139-144).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimo Nr. 1 dėl kredito sumos padidinimo matyti, kad V. R. suteiktas vartojimo kreditas pagal vartojimo sutartį buvo padidintas 379,3182 eurais (1309,71 litų) (t. 3, b. l. 145-147). 2012-01-11 sprendimu už akių Trakų rajono apylinkės teismas priteisė 12778,58 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.8,b. l. 39).
Dėl sukčiavimo A. P. atžvilgiu
Apklaustas teisme papildomai R. Ž. parodė, kad su A. P. susipažino visai netyčia, per plovyklos, kurioje plaudavo automobilį, darbuotoją.. Šis paėmė 15 000 litų. Jis 30 000 pasirašė jam vekselį. Iš 15 000 paimtų, 4 000 davė plovėjui, kuris jį suvedė su A. P.. Kitus pinigus pasidalino tarpusavyje. A. P. jis skolingas 8000 litų. Gal 8200, bet tikrai ne daugiau.
Nukentėjusysis A. P. teisme parodė, kad 2009 metais birželio mėnesį jam paskambino jo draugas, jie su juo sportavo ir sako yra toks vyrukas, su kuriuo gali nueiti paskolą paimti, jam nereiks mokėti, jis pamokės už bendradarbiavimą kokią tai dalį. Jis pagalvojo, kad nesąmonė. Tas bičiulis dirba plovykloje Elektrėnuose. Tuo metu jis dirbo Elektrėnuose. Jis paskambino, kad ateiti į plovyklą pakalbėti. Jis dirbo mokykloje, po darbo nuėjo į tą susitikimo vietą. Jis buvo atvažiavęs su BMW ir pasakė, kad paaiškins kaip ką ir jis gali padėti finansiškai. Sakė, kad dirba tokioje firmoje, kur išmušinėja skolas, jis kaip atstovas važinėja, išmušinėja iš tų, kurie nemoka laiku pinigus, išreikalauja, veda derybas, kad žmonės galėtų tuos pinigus jam grąžinti. Parodė dokumentus, prisistatė, kad jis dirba tokioje firmoje, sakė, kad jei paims pinigų sumą, jis galės padengit visą sumą iš tų žmonių. Jį taip įtikinėjo, kad viskas yra tvarkoje. Parodė dokumentus. Jam tada reikėjo pinigų. Jis sakė, kad jei jis laisvas, gali važiuoti į Vilnių, sako važiuojam, aš tau parodysiu kur paimti, jau ne pirmą kartą. Kol jie kalbėjo, važiavo, jis kalbėjo, kaip jis dirba, kad tokie dalykai daromi, kad jis ima - grąžina, gali tokiu būdu padengti jo skolą. Toj pačioj plovykloj randasi degalinė ir tenai dirba žmogus, kuris susijęs su juo tokiu būdu, kad ima paskolą, R. Ž. duoda procentą ir dengia paskolą. Paskui tik sužinojo, kad jis imdavo mažą sumą ir per pusę metų jis sumokėdavo visą skolą jam, paskui jis ėmė antrą skolą. Jis darė viską vienu metu. Buvo dar toks jam pastūmimas. Paskui po šios kalbos susitiko su R. Ž.. Važiuojant į Vilnių sakė, kad žino kur, ten galima greitai gauti. Per vieną dieną paėmė „1.“, D. „G. f.“ ir „Ū. B.“. Namie yra popieriai, kiek jis ėmė. Vieną sutartį jis buvo paėmęs. Jis gavo pratęsimą, ten buvo žymiai didesnė suma. 28 500 iš viso buvo paimta. Per vieną dieną perėjo 4 bankus: 10 500, 400 PC „M.“, D. 8000. Apiforminus per dieną visus 4 bankus, sakė, kad reikia palaukti, dienos bėgyje bus duotas atsakymas. Kitą dieną jis gavo žinutę, kad pas jį į sąskaitą atėjo pinigai. Pasakė R. Ž., kad pinigai yra ir birželio 17 dieną jis jam paskambino, jie sutiko ir jie nuvažiavo į nuošalią vietą, jis jam padavė visus pinigus ir jis jam davė 5000. Jis jam sakė, ar čia nebus kokios apgaulės, tada jis jam parašė vekselį. Apvalino iki 30 000 28 500 sumą. Už poros dienų jis jam paskambino ir sakė, kad jo draugas nukentėjo, prapuolė kažkoks turtas, jam trūksta 2000. Jis jam iš tų 5000 davė 2000. Sakė, kad jei nesumokės tų pinigų, tada bus problemų su tais pinigais. 2200 pirmą mėnesį jam buvo mokėti iš 4 bankų. Jis jam padavė 700 pirmą mėnesį. Sakė, kad mėnesio bėgyje jam duos. Jis jam skambinėjo, jis atsakinėdavo į skambučius. Jis tempdavo laiką. Paskui dar davė 200 litų. Daugiau pinigų jis iš jo nematė. Sakė, kad nori mašiną pirkti. Jis nupirko H. J., dar jam ją rodė. Jis dar turėjo mokėti S. apie 400 litų. Gavo 1800, jis jam žadėjo sumokėti. Laikas ėjo, o bankai, tai nelaukia ir pradėjo jau skambinėti, laiškus rašyti, kad reikia grąžinti skolą. Atėjo į vieną banką, pasakė kaip yra, jiems nerūpi. Kiek galėjo tiek mokėjo. Žmona paėmė 10 000, ji jam padėjo. Mama paskolino, sumokėjo 8800. Vienam banke pasakė, kad gali atidėti mokėjimą. Paskui, kai jis gavo popierius, tai galutinė suma buvo didesnė. Pasirašė sutartis, kad perrašyti skolos terminą. 45 tūkstančius grąžino, viską grąžino. Žiūrėjo pagal kiek turi sumokėti ir kiek permokėjo. Iš tų sandorių jam liko 5000. Dar papildomai sakė, kad paskolinti. 700 ir 200 Ž. mokėjo. 900 dar gavo iš R. Ž. atgal.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. P. pateikė: 2009-05-20 paprastojo neprotestuotino vekselio kopiją, pagal kurį R. Ž. įsipareigojo sumokėti A. P. 30000 litų sumą iki 2009-10-20; 2010-06-10 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimo Nr. 2 dėl kredito sumos padidinimo kopiją, iš kurios matyti, kad iš kurio matyti, A. P. suteiktas vartojimo kreditas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padidintas 277,6732 eurais (958,75 litų) (t. 3, b. l. 160-164); 2010-01-20 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, kad 2010-01-20 A. P. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 8378,23 litų paskola, grąžinimo terminas 2014-04-25 d. (t. 3, b. l. 165); Iš 2009-09-22 paprastojo vekselio kopiją, pagal kurį A. P. įsipareigojo sumokėti UAB „Ū. B. l.“5866,30 litų sumą iki 2010-04-26 (t. 3, b. l. 166).
Iš vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-05-19 A. P. su UAB „Ū.b. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 4990 litų paskola, sutarties mokestis 301,25 Lt (viso 5291,25 Lt), grąžinimo terminas 2010-11-25 d. (t. 3, b. l. 167-169). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. išduoti 4990 litų (t.3, b. l. 171).
Iš UAB „G.f.“ pateikto rašto matyti, kad A. P. suteiktas vartojimo kreditas, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3, b. l. 173) yra grąžintas (t.3, b. l. 172).
Iš paraiškos paskolai gauti matyti, kad 2009-05-19 A. P. užpildė paraišką 4000 litų paskolai iš UAB „M. F.“ gauti (t.3, b. l. 177).
Iš UAB „M. F.“ pateiktos informacijos matyti, kad A. P. buvo suteikta 4000 litų paskola 2009-05-19 17.40 val. gavus paraišką iš „L. s.“ kiosko bei pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3, b. l.176).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-05-21 A. P. su B. filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 2606,58 eurų (9000 litų) paskola, grąžinimo terminas 2012-06-11 d. (t. 3, b. l. 179-181).
Iš 2009-09-22 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimo Nr. 1 dėl kredito sumos padidinimo matyti, kad A. P. suteiktas vartojimo kreditas buvo padidintas 239,035 eurų (t. 3, b. l. 182); iš 2010-06-10 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimo Nr. 2 dėl kredito sumos padidinimo matyti, kad A. P. suteiktas vartojimo kreditas buvo padidintas 277,6732 eurų (t. 3, b. l. 185).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-05-19 A. P. su UAB „G. F.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteiktas 10 500 Lt kreditas, sutarties mokestis 1 009,68 Lt (viso 11 509,68 Lt) (t. 14,b. l. 65-69).
Dėl sukčiavimo R. M. atžvilgiu
Apklaustas teisme papildomai R. Ž. parodė, kad su R. M. susipažino turbūt per bendrus pažįstamus. Pasiūlė šiam imti paskolą. M. M. davė 20 000 litų paskolos, padalino per pusę. Jis tik po to suprato, kad R. M. keistas žmogus. Iš pradžių nebijojo paimti paskolos, o kitą dieną atvažiavo ir pareikalavo grąžinti pinigus. Jis davė šiam kompiuterį. Kažkiek davė pinigų – gal 2000-3000. Jis turėjo keturratį motociklą. Pareikalavo tą motociklą duoti kaip garantą. Jis davė tą keturratį. Praėjo gal savaitė. R. M. paskambino ir pasakė, kad sudaužė ar vos neužsimušė su tuo keturračiu. Jis pasakė, kad šiam pinigų daugiau neduos, ir jų keliai išsiskyrė. Jis nemano, kad yra šiam skolingas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. teisme buvo pagarsinti R. M. tyrimo metu duoti parodymai (t. 4, b. l. 4).
Iš 2009-08-11 surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti R. M. 30 000 litų iki 2010-02-11 d. (t. 4, b. l. 6).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-08-05 R. M. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 8200 litų paskola, sutarties mokestis 790,72 Lt (viso 8990,72 Lt), grąžinimo terminas 2011-05-28 d. (t. 4, b .l. 16-17).
Iš B. filialo pateikto rašto matyti, kad 2009-08-10 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. suteiktas 2316,96 eurų (8 000 Lt) kreditas, kuriam suteiktas 24 mėnesių grąžinimo terminas (sutarties mokestis 100 Lt); 2009-10-12 vartojimo kredito susitarimu Nr. 1 suteiktas kreditas padidintas iki 2524,8957 eurų, kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 23 mėnesių, 2009-12-23 vartojimo kredito susitarimu Nr. 2 suteiktas kreditas padidintas iki 2884,2968 eurų, kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 120 mėnesių; 2010-04-07 vartojimo kredito susitarimu Nr. 3 suteiktas kreditas padidintas iki 3193,8079 eurų, nustatytas 117 mėnesių kredito grąžinimo terminas (t.4, b. l. 20-52).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-08-17 R. M. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 3000 litų paskola, grąžinimo terminas 2011-02-28 d. (t. 4, b. l. 57-59).
Iš UAB „M. F.“ pateiktos informacijos matyti, kad R. M. kreipėsi dėl 3000 litų paskolos suteikimo 6 mėnesių terminui ir jam buvo suteikta 2000 litų paskola 6 mėnesių terminui (t.4, b. l. 65-68).
Dėl sukčiavimo M. Č. atžvilgiu
Nukentėjusysis M. Č. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad jį su R. Ž. supažindino draugo žmona, jie buvo klasiokai. Pasiūlė paimti kreditus ir jis per savo firmą padengs. Nuvažiavo į A.ir ėmė greituosius kreditus. Ū. B. lizinge 2000 litų, paskui G. f. apie 2000 litų, B. bankas 8000 ir C. 2 ar 3 tūkstančiai. Atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad G. f. 2 ar 3 tūkstančiai. Apie 14-15 000 bendra suma, tiksliai nepamena. Iš B. banko 8000 visus ir paėmė. Ū. B. lizingą per pusę pasidalino ir likusius per pusę pasidalino. Apie 11 000 R. Ž. perdavė pinigų, nepamena tikslių sumų. Turi pretenzijų R. Ž.. Jam gavosi, kad teko grąžinti virš 30 000. 33 400 litų prašo priteisti. R. Ž. bendroje suma apie 1000 litų grąžino, visko konkrečiai nepamena. 33 400 litų žalos sudaro visos paimtos sumos, visi delspinigiai. Visiem bankam atidavė apie 30 000, skolų nebeturi. 33 400 bankams sumokėjo. Dabar neturi su savimi dokumentų. Ėmė iš S. paskolą, kad dengti kreditą. Prašo vadovautis tyrimo metu duotais parodymais nes dabar tiksliai nepamena. Atsakydamas į prokurorės klausimus nurodė, kad apie 1000 litų R. Ž. yra grąžinęs. Per kelis kartus atvežė. Numesdavo po kelis šimtus litų – tris gal keturis kartus. Bendra suma 1000 litų. Ruošėsi grąžinti per savo firmą, kurioje jis dirbo. Pasakojo, kad per savo darbovietę gali padengti visas paskolas. Nemano, kad gali padengti įmonė visas paskolas. Atsakydamas į teisėjo klausimus patikslino, kad nieko nemokėjo imdamas paskolas, kaip pradinio įnašo. Iš B. banko viską atidavė R. Ž..
Iš vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su „B.“ AS filialu susitarimo Nr. 1 dėl kredito sumos padidinimo matyti, kad M. Č. suteiktas vartojimo kreditas pagal vartojimo sutartį buvo padidintas 261,4776 eurų (902,83 litų) (t. 4, b. l. 77).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-09-13 M. Č. su UAB „Ū. B.l.s“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 3300 litų paskola, sutarties mokestis 199,85 Lt (viso 3499,85 Lt), grąžinimo terminas 2011-09-17 d. (t. 4, b. l. 83-85). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Č. išduoti 3300 litų (t. 4, b. l. 87).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-09-14 M. Č. su B. filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 2606,53 eurų (9000 litų) paskola, grąžinimo terminas 2012-09-17 d.; išmokėta 8 887,50 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 112,50 Lt (t. 4, b. l. 88-92).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-09-13 M. Č. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam išmokėta 4200 litų paskola, grąžinimo terminas 2010-04-17 d. (t. 4, b. l. 99-102).
Iš UAB „M. F.“ pateiktos informacijos matyti, kad M. Č. suteikta 2000 litų paskola 6 mėnesių terminui (t.4, b. l. 102).
Dėl sukčiavimo R. R. atžvilgiu
Apklaustas teisme papildomai R. Ž. parodė, kad iš R. R. pasiskolino pinigėlių. Skolingas nesijaučia, nes šiam pinigus atidavinėjo ir atidavė elektrinę gitarą. R. R. jam lizingu buvo paėmęs vaizdo kamerą, o šaldytuvą buvo paėmęs M. P.. Jis pripažįsta kamerą gavęs, naudojęs. Jis pilnai atsiskaitė. Kad niekur nesikreiptų, kad problemų nebūtų, jis jam atidavė tuos daiktus.
Nukentėjusysis R. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad iš karto su R. Ž. kai susipažino, tai jis buvo jo kaimynas. Kaip ir pasitikėjo, jis jam pasiūlė tokį dalyką. Jis buvo išdirbęs pakankamai laiko, kad paimti paskolą. Jie pasidalintų, o Ž. tos bendrovės lėšomis padengs tas paskolas. Iš Ū. B. lizingas, B. banko, G. f., piniginės lėšos, o kamera ir šaldytuvas iš S. banko. Paskolos buvo paimtos į rudens pabaigą per dvi dienas. Ž. jį nuvežė Elektrėnuose į Ū. banką, o po to A. iš B. banko ir G. f.. Jis gavo kelis šimtus, o Ž. likusius pinigus pasiėmė. Imtos nuo 1000 iki 2500 paskolų sumos. Apie 6000 litų suma bendra. Bendrai iš visų paskolų gavo apie 1500 sau. Tyrimo metu sakė tiksliau. Paskolas kai pasirašė buvo ne visiškai blaivus. Tarėsi per pusę. Ir tyrimo metu nurodė, kad jam daug mažiau liko pinigėlių. Jis su visais taip dalinosi, sakė, kad per pusę, o pasiimdavo daug daugiau. Gavo trečdalį, o tarėsi per pusę. Atidavė skolas. Turėtų pretenzijų, bet neapsimoka, jis nieko neturi. 4500 litų prašo priteisti iš R. Ž.. Kadangi jis juos visus atidavęs jam ir sumokėjęs viską iš savo pinigų, tai nori prisiteisti. Neturi patvirtinimo, kad jis viską sumokėjo iš savo pinigų. Banko mokėjimai yra. 4500, tai čia jau kuriuos jis pats pasisavino, kuriuos atidavė jam. Vieną dieną 1500, kitą dieną visi likę pinigai buvo paduoti. Apie 4000 litų iš karto padavė R. Ž.. Ž. jam davęs 1500, o jis paėmęs apie 6000, tai užtat 4500 pareiškęs. Gal pagalvojo apie gitarą, Ž. jam savo gitarą atidavęs, bet to neminėjo. Atvažiavo R. Ž. prie namų, sakė, kad užstatė savo kamerą, laukė lombarde pinigų, bet pardavė. Sakė, kad žmona į namus neįleis, važiuojam, gal galėsi paimti. M. P. buvo kartu, norėjo šaldytuvą paimti. R. Ž. kaip tik rado tokią pačią Sony kamerą, o M. P. rado šaldytuvą. Kiek leido pagal kainą, tai tokias prekes ir paėmė. Pradinį įnašą davė R. Ž.. Kaip ir paskolą sutiko imti, taip ir prekes, nes R. Ž. žadėjo viską padengti. Jis suprato, kad R. Ž. skolingas pinigų, tai jo sąskaita bus šaldytuvas. M. P. atsiskaitė už tą šaldytuvą. Ką reikėjo padengti, tai jis padengė savo lėšom. Šaldytuvą paėmė M. P.. R. Ž. pasiėmė mokėjimo planus ir kol nepradėjo eiti delspinigiai. R. Ž. nedavė nieko iš tų pažadų. Patikslina, kad 4000 litų prašo žalos atlyginimo už perduotus R. Ž. pinigus.
Liudytojas M. P. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam teko tik su R. Ž. bendrauti. Susipažino per draugus. R. Ž. kalbino jį imti paskolas, buvo paėmęs. R. Ž. firma turėjo grąžinti. Moka iki šiol paskolas. Pas R. Ž. turto kaip ir nėra, tai nebuvo tikslo pretenzijas reikšti. Paimtas paskolas per pusę dalindavosi, bet po to dar kažkokios dalies R. Ž. paprašydavo. Buvo, kad važiavo su R. R. turėjo daiktus kažkokius paimti lizingu. Vienas iš daiktų turėjo jam būti, bet jis už tą daiktą atsiskaitęs. Lizingu kamerą ir šaldytuvą turėjo paimti. R. R. vardu turėjo būti forminama. R. Ž. žadėjo duoti šaldytuvą. Davė šaldytuvą. Prasidėjo nesklandumai, tai jis atsiskaitė pats savais pinigais, kad nebūtų bėdų. Už kamerą, už šaldytuvą jis suprato, kad R. Ž. turėjo mokėti. Nepasakytų, kad R. R. turtingas. Pradinę įmoką lyg tai mokėjo R. R.. Gal R. Ž. buvo davęs pradinei įmokai. R. R. ir ėmęs paskolas. Gal R. Ž. ėmė paskolas. Ne labai buvo prasmės iš R. Ž. prisiteisinėti, paaiškėjo, kad turto kaip ir nėra. Į „E.“ jį buvo iškvietę, jis ten jau atsiskaitęs. Su R. R. draugai, pažįstami. Atsakydamas į prokurorės klausimus nurodė, kad Elektrėnuose buvo į parduotuvę užėjęs, kai lizingu prekės buvo perkamos. Jau prieš tai buvo kalba, R. Ž. su R. R. kalbėjo, kad reikia kameros ir šaldytuvo. R. Ž. reikėjo kameros. Šaldytuvas jam turėjo būti. Parduotuvėje nelabai pasakytų, kad ir rinko prekes, atėjo, pasakė, ko reikia ir viskas. Šaldytuvas apie 1000 kainavo. Prieš 3-4 metus viskas vyko. Jis R. R. už šaldytuvą sumokėjo savais pinigais. Nežino, ar atsiskaityta už kamerą.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. R. pateikė: 2010-02-09 antstolio A. B. pasiūlymą įvykdyti turtinę prievolę, kuriuo yra raginamas per 7 dienas sumokėti 403,93 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „G. f.“; 2010-02-17 UAB „Ū.b. l.“ pranešimą, kuriuo yra raginamas sumokėti 3599,45 Lt skolą bendrovei; UAB „S. l.“ pretenzijas, kuriomis yra raginamas sumokėti 1575,08 Lt ir 1522,01 Lt įsiskolinimus bendrovei (t. 4, b. l. 106-110).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. C911045981 matyti, kad 2009-11-02 R. R. su UAB „Ū.b. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią gavo 2500 litų, grąžinimo terminas 2012-05-02 d. (t. 4, b. l. 123-125). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. R. išduoti 2500 litų (t. 4, b. l. 127).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-11-02 R. R. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 1500 litų paskola, sutarties mokestis 150 Lt (viso 1650 Lt) grąžinimo terminas 2011-05-02 d. (t. 4, b. l. 133-136). Įsipareigojimai pilnai įvykdyti (t. 8, b. l. 51).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-11-03 R. R. su B. filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 579,24 eurų (2000Lt) paskola, grąžinimo terminas 2010-04-17 d.; išmokėta 1 900 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t. 4, b. l. 139-143).
Iš UAB „B. p.“ pateikto informacijos matyti, kad R. R. sudarė dvi sutartis ir išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įsigijo: 1379 Lt vertės šaldytuvą „Elekrolux“ (sutarties suma su prekės pabrangimu 1 659,91 Lt) (t. 4, b. l. 153-155) ir vaizdo kamerą DCR-Sr35 1299 Lt vertės (sutarties suma su prekės pabrangimu 1 704,98 Lt) (t. 4, b. l. 156-158).
Dėl sukčiavimo A. M. atžvilgiu
Nukentėjusysis A. M. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad susipažino su R. Ž.. Draugas sakė imti, nebijoti, kad jis ėmė ir jam viskas normaliai buvo. Patikėjo draugu, kuriam R. Ž. viską sutvarkė, šs jokių problemų nebuvo, pinigus pasidalino. Iš 1. banko paėmė 2000, pasidalino, o iš kitų bankų pasiėmė viską jisai. 3000 dalinosi per pusę, iš B. banko paėmė 7000 ir nesidalino šitos sumos. Jis, Ž. buvo paėmęs kortelę, sakė, kad nuims, pasidalins, bet atvežė tuščią kortelę. Ir iš G. f. 5000. Tuos irgi jis, Ž. viską paėmė. Pas jį kortelė buvo ir iš kortelės jis pats paėmė. Viską paėmė R. Ž. paskutinį kartą. Dabar jau gerai nepamena, jau daug laiko praėjo. Bendroje sumoje R. Ž. paėmė 15 000. Jam kažkur tai apie 3000 gavosi. Iš vieno 3000, iš B. banko 7000 ir iš 24 – 5000. R. Ž. atidavė 5000 ir 7000, o likusią pasidalino per pusę. Nieko R. Ž. jam negrąžino. Žadėjo, kad nebus problemų. Jis išrašinėdavo vekselius. Jam išrašė vekselį. Vekseliai trys buvo, nepamena sumų. Kad grąžintų paskolas pretenzija. 15 000 paskolos paimta. 27 000 prašė atlyginti. Priaugusios didelės sumos. Jam iš atlyginimo išskaičiuoja. Tyrimo metu duotais parodymais tikėti. Atsakydamas į klausimus patikslino, kad iš R. Ž. iš viso gavo apie 3000 pinigų.
Iš 2009-11-25 surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. M. 16000 litų iki 2009-12-25 d. (t.4, b. l. 164).
Iš 2009-11-25 surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. M. 30000 litų iki 2010-02-25 d. (t.4, b. l. 165).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. C911047845 matyti, kad 2009-11-25 A. M. su UAB „Ū. B.l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 3500 litų paskola, grąžinimo terminas 2012-05-25 d. (t. 4, b. l. 173-174). Iš pinigų išdavimo orderio matyti, kad A. M. išduoti 3500 litų (t. 4, b. l. 177).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-11-26 A. M. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 2027,34 eurų (7000Lt) paskola; išmokėta 6 900 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t. 4, b. l. 188).
Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad 2009-12-01 A. M. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią gavo 4000 litų paskolą (t.4, b. l. 199-201).
Dėl sukčiavimo R. K. (buvusi pavardė R.) atžvilgiu
Nukentėjusioji R. K. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad R. buvo ankščiau jos pavardė. Supažindino bendradarbė, su kuria kartu dirbo Maximoje. Sakė, kad R. Ž. grąžina paskolas per E., sakė, kad jai paskolas sumokėjo, kad viskas buvo gerai. Pasiūlė jai, supažindino su Ž., susitiko su R. Ž., sakė, kad per firmą grąžins, kad nereikės nieko mokėti, paėmus paskolą siūlė sumokėti per pusę. Tuo metu patikėjo juo. Iš Ū. B. lizingo paėmė 2500, iš B. banko 3000 ir iš G. f. 1500. Ū. B. lizingo ėmė S. parduotuvėje, G. f. ėmė pašte, o B. banko Vilniuje. Elektrėnuose pirmas dvi ėmė. Viską dalinosi per pusę. S. davė grynais, iš karto pasidalino, pašte – taip pat, B. banke buvo pavedimas į kortelę, tai atvažiavo pasiimti. 2900 dalinosi, nes aptarnavimo mokestis. Apie 1000 litų R. Ž. atidavė jai. Įmokoms davinėjo. Prašė priteisti apie 6000, tai yra per pusę, nes jai B. bankui reikėjo grąžinti 5500 litų, į Ū. banką 4600 reikėjo grąžinti, o į G. f. apie 3000 reikėjo grąžinti. Susidaro suma 13 000, tai per pusę.
Iš paskolos sutarties matyti, kad 2010-01-04 R. Ž. iš R. R. pasiskolino 15000 Lt, imant kreditus R. R. vardu iš „B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Ū. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „K.1.“ Nr(duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 2).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-01-04 R. R. su UAB „Ū. B.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteikta 2300 Lt paskola (t.5, b. l. 12-13). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. R. išduoti 2300 litų (t. 5, b. l. 25).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-01-04 R. R. su UAB „G. F.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteikta 1500 Lt paskola, grąžinimo terminas iki 2010-12-28 (t.5, b. l. 14-16).
Iš 2010-05-24 surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. R. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti UAB „Ū. B. l.“ 4616,91 litų (t.5, b. l. 18).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. 1000001/18ba matyti, kad 2010-01-05 R. R. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteikta 868,86 eurų (3000Lt) paskola, išmokėta 2 900 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t. 5, b. l. 31).
Iš UAB „G. F.“ pateiktos informacijos matyti, kad R. R. su bendrove sudarė kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr.1, pagal jai suteikta 1500 Lt, grąžinimo terminas iki 2011-01-17 (t. 8, b. l. 36).
Dėl sukčiavimo Č. M. atžvilgiu
Nukentėjusysis Č. M. teisme parodė, kad jie su R. Ž. susitiko gatvėje, su mašina atvažiavo R. Ž., paklausė, ar nori uždirbti, pasakė, kad reikia paskolą paimti. Paėmė „Ū. B.“ 3400 Lt paskolą, 2980 Lt – „G. F.“, 4099,99 Lt – „B. b.. Apie sutartį nelabai prisimena, tai buvo jau seniai. R. Ž. pats prisistatė, pasakė, kad dirbo kartu. Pagalvojo, kad gal ir dirbo kartu. Jis pasiūlė dirbti, uždirbti pinigų. Jis žadėjo į savo firmą įdėti pinigus, po to procentai jam eis, dalinsis. R. Ž. jam 830 Lt davė. R. Ž. nesakė, kodėl pats neima paskolos, tik pasakė, kad jam procentas bus. Jis sakė, kad firma Kaune viską grąžins. Pinigus visus atiduodavo R. Ž., atvažiavo jo draugas, pasiėmė. Vieną kartą jis jam davė 300 Lt, po to po 20 Lt, po 50 Lt, iš viso 830 Lt davė. Pirmą kartą, atrodo, davė 300 Lt, bet jau nebelabai prisimena. Visus, kiek buvo, pinigus iš „B. b.“ atidavė R. Ž., 103 Lt sąskaitoje gal ir liko. Galima turbūt tikėti sąskaitos išrašu. Kiek nuėmė pinigų, tiek ir atidavė. Savo civilinį ieškinį 22 999 Lt, prisimena. Ten delspinigiai. Paskaičiavo banke kaip išsimokėjo, juk duoda dokumentą, kiek jie sumokėjo. Jis visus pinigus visiems bankams grąžino pernai, rugpjūčio – rugsėjo mėnesį. Tiksliai neprisimena, kokia tai buvo suma. Civilinis ieškinys birželio mėnesį rašytas. Jo žmona paskaičiavo. Prašo priteisti ieškinį, mažinant 830 Lt, priteisti 22 168, 76 Lt.
Liudytoja D. M. teisme parodė, kad 2010 m. sausio viduryje pradėjo daryti remontą, vyras dažnai namo grįždavo kažkoks keistas, kaip išgėręs, kaip lunatikas, skraidantis ufonautas. Klausdavo jo, kas yra, sakydavo, kad nieko. Artėjo mėnesio pabaiga, sausio 22 d. turėjo mokėti „S.“ paskolą. Sausio 25-26 d. taip pat turėjo jau mokėti lizingo įmokas. Atsidaro kompiuterį, kad pervesti pinigus, pasižiūri, kad vyro sąskaitoje 4000 Lt su centais. Ji tvarkydavo visada vyro el. bankininkystę. Pasižiūri – ir mėnesio pradžioje buvo 3000 Lt. Apskaitos ir finansų skyriuje dirbo, ėjo balansiniai duomenys, užsibuvo darbe, dar norėjo sūnui skambinti, galvoja gal jis sudaužė kokią mašiną, susitarė su tėvu, kad tas paims paskolą. Grįžo po darbo, klausia vyro: „Iš kur tie pinigai, 4000 Lt ir mėnesio pradžioje 3000 Lt?“ Jis prisipažino, kad padėjo pažįstamam. Paklausė, kur pinigai, jei ėmė paskolą, jei šeimoje jų nėra. Jis pasakė, kad pasiūlė dalyvauti versle jam, kad negali pasiimti paskolos tas pažįstamas pats, nes išnaudojo limitą, ar panašiai. Jam neva pasakė, kad paskola investuota bus į verslą, bus pelnas, bus viskas gerai. Vyras pasakė, kad tas pažįstamas davė ir paskolos lapelį. Sako: „Kas čia per lapas?“ Pasakė, kad čia apgaulė, kad veltui pinigai nedalijami, jeigu jo vardu sutartys, tada kur jos. Vyras pasakė, kad liko viskas pas tą žmogų. Pasakė: „Eini, susirandi tą žmogų, sutartis.“ Tada vyras pradėjo skambinti R. Ž., bet tas tai neatsako, tai atmeta skambutį, neišeina susisiekti. Sausio 25 d. prisiskambino R. Ž.. Tas pakėlė ragelį, ir ji pakėlė, pasakė, kad čia Č. žmona, reikia susitikti. R. Ž. pasakė, kad viskas čia legalu, kad nereikia jaudintis, kad viskas bus tvarkoje. Tada R. Ž. dar pasakė, kad užvažiuos pas juos, važiuodamas iš „A.“, pasakė, kad žino kur atvažiuoti, kad atvažiuotų į namus. Tai buvo apie 19.00 val., apie 20.00 val. buvo iš R. Ž. skambutis ateiti į degalinę, tai netoli namų, apsirengė, nuėjo. Kažkur tarp 20.00 val. ir 21.00 val. atvažiavo R. Ž.. Atsisėdo į automobilį, vyras greta jo, ji už nugaros, R. Ž. ėmė iš karto raminti, pasakė, kad duotų sutartį, jei viskas legalu. Ten dar mašinoje išsidraikę popieriai buvo. R. Ž. pasakė, kad sutartys pas jo draugą. Ji pasakė, kad kuo greičiau grąžintų pinigus, baigia visą reikalą. Jis pasakė, kad dabar neturi. Ji pasakė, kad jiems jau reikia įmokas mokėti. Tada jis pasakė, kad rytoj gali duoti 300 Lt įmokai sumokėti. Sekantį rytą iš namų paėmė ją, atvežė į darbą, išsiskyrė. Kai pamatė išrašus, vyras patvirtino, kad paskolos paimtos, nuėjo Jogailos g. į „B. b.“, nuvažiavo į Perkūnkiemio g., ten priėmė juos, išaiškino, kad paskolos paimtos, reikia grąžinti, „B. b.“ jokių sutarčių jiems nerodė, kopijų nedavė, tik toks T., pavardės neprisimena, pasižiūrėjo į bazę, pasakė, kad ta paskola paimta Sausio 13 g. esančioje Karoliniškių „M.“. Paskui pasižiūrėjo, kad vyras jau pradeda nervuotis, klausti, ką daryti, sakyti, kad jau reikės su R. Ž. susidoroti. pasakė: „Kam to reikia?“ Vyrai juk visada aršūs, pasakė, kad pradės jau dabar ji visus reikalus tvarkyti, kai jau su bankais išsiaiškino, kad reikia mokėti. Jie sutvarkė viską, draugai padėjo. Jie sumokėjo visus kreditus. Skolinosi pas draugus, kadangi nenorėjo antstolių. Bendra suma buvo 23 tūkst. Lt. Su komisiniais tai buvo 23 110 Lt. Kai el. bankininkyste darai pavedimą, tai mokesčiai už operacijas. Su komisiniais jų nuostoliai 23 110 Lt, o be – 22 998, 76 Lt. R. Ž. davė už paskolas 300 Lt vyrui, kai vekselį pasirašė, paskui jai 300 Lt, vyras dar sakė, kad 100 Lt dar davė. Pirmai įmokai „G. F.“ davė 130 Lt, nuvežė vyrą į Elektrėnus. Iš viso 830 Lt išėjo. Paskui vasario viduryje vyras parodė vekselį, suma buvo 20 000 Lt. Kai pamatė, kas per dokumentas, pasiskaitė internete, kame reikalas, be jokių pataisymų viskas turėtų būti, o ten buvo keli pataisymai, nuėjo pas advokatus pasitikslinti, ar galioja toks vekselis, jai pasakė, kad geriau ištaisyti, kad švariai būtų parašyta, bet tada jau nebūtų tilpę į laiką. Iš R. Ž. buvo pažadai, kad viską grąžins, kad susitiks, kad duos ryte pinigus, prieš jai važiuojant į darbą. Jis atvažiavo į darbą, skundėsi, kad niekam neduoda paskolų, kad gal grupiokė padės. Jie bendravo žinutėmis iki gegužės mėn. Jos vyro vardu nežino kokiai sumai tiksliai buvo paimta kreditų, iš trijų bankų buvo imta. Iš trijų bankų paimta 10 380 Lt grynais. Tai balandžio pradžia buvo, ėjo iš kaimo, buvo Velykos, pakeliui sustojo vyras, pasakė, kad nori kai ką parodyti. Tai buvo laiškas iš „Ū. B. l.“, kad nevykdo kredito sutarties. Ji paklausė, iš kur sutartis. sako: „Čia buvo iš karto gauti pinigai.“ Elektrėnuose kur yra PC „I.“, kur „S.“ prekybos centras, ten yra „Ū. B. l.“. Iš viso iš R. Ž. gavo 830 Lt. Dar jis sakė, kad jo mama dirba Operos ir baleto teatre, siūlė jai dar lengvatinius bilietus į spektaklius.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Č. M. pateikė:2010-03-29 UAB „Ū. B. l.“ pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 423,08 litų skolos (t. 5, b. l. 41), sąskaitos išrašą, iš kurios matyti, kad 2010-01-13 UAB „G. F.“ jam pervedė 3 000 litų, 2010-01-21 :B.“ filialas pervedė 4 099,99 Lt (t. 5, b. l. 42).
Iš 2010-01-14 surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti Č. M. 20 000Lt iki 2010-02-27 d. (t.5, b. l. 43).
Iš 2010-01-14 surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti Č. M. 20 000Lt iki 2010-04-28 d. (t. 5, b. l. 46).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-01-13 Č. M. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 3400 Lt paskola (t.5, b. l. 58-59). ). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Č. M. išduoti 3400 litų (t. 5, b. l. 62).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-01-13 Č. M. su UAB „G. F.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 3000 litų paskola, sutarties mokestis 300Lt (viso 3300 Lt), grąžinimo terminas iki 2013-01-13 (t.5, b. l. 68-70). Įsipareigojimas pilnai įvykdytas (t. 8, b. l. 51).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-01-21 Č. M. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteikta 1216,4 eurų (4199,99Lt) paskola, išmokėta 4 099,99 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t.5, b. l. 75). Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimo Nr.1 pakeičiamos sąlygos dėl metinių palūkanų, kurių norma per metus lygi 33,9% (t. 5, b. l. 81).
Dėl sukčiavimo D. G. atžvilgiu
Nukentėjusioji D. G. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo eilinė darbo diena, kai buvusi bendradarbė pasiūlė susitikti su žmogumi,. Knkrečių dalykų nesakė, tik paminėjo, kad kažkas susiję su pinigais. R. Ž. atvyko prie darbovietės, ji trumpam išėjo, įsėdo į jo prabangią mašiną. Šis pasakė, kad dirba tokioje firmoje, pasiūlė paimti paskolas. Iš pradžių nesutiko, pasakė, kad pagalvos. Paliko jam savo numerį. Kitą dieną jis jai paskambino ir paklausė, ar ji sutinka. Kadangi jos finansinė padėtis buvo labai menka, ji augina viena vaiką, tai sutiko, nuvyko į Vilnių, paėmė vieną paskolą iš Ū.b. l., lygtai 1500. Pinigus gavo grynais, pusė liko jai, pusę atidavė Ž. Paskui nuvyko į B. banką, tada nuvežė į paštą, bet ten buvo sutrikusi sistema. Kelių dienų bėgyje paskambino ir nuvežė ją į Vilnių. Jai suteikė paskolą 3000. Tada pasakė, kad atšviesti visus dokumentus, kad jis galėtų mokėti. Sakė nusiimti, sudėti dokumentus ir pinigus į voką ir kai jis atvažiuos jam paduoti. Taip ir padarė. B. banko pusė sumos jam davė. Daugiau nieko jis pas ją neprašė. Tris pirmas įmokas su spaudimu jis jai atveždavo, o po to dingo, kaip į vandenį. Ir vienam bankui, ir kitam. Su grasinimais, bet atveždavo. Paskui dingo, numeris buvo nepasiekiamas. Tokį lapą jis buvo parašęs, ten buvo tik mėnuo ir diena nurodyta, bet metų nenurodyta. Ten parašyta, kad 10 000 atiduos, kaip vekselis. Visas įmokas sumokėjo. Dirbo ir mokėjo. Su vienu banku seniai atsiskaičius, o B. bankas šiais metais baigiasi mokėjimai. Pretenzijų šiam žmogui neturi, toks žmogus turi atsakyti tam tikroj įstaigoje. Nori, kad R. Ž. atsakytų kalėjime, o pinigų nereikia.
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-01-27 D. G. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteikta 2500 litų paskola (t. 5, b. l. 139-140). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. G. išduoti 2500 litai (t. 5, b. l. 141).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. 1000048/15ba matyti, kad 2010-01-29 D. G. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteikta 868,86 eurų (3000Lt) paskola, išmokėta 2900 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t. 5, b. l. 142-147).
Iš 2010-01-27 surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti D. G. 10 000 litų iki 2010-02-27 (t. 5, b. l. 148).
Dėl sukčiavimo S. A. atžvilgiu
Apklaustas teisme papildomai R. Ž. parodė, kad su S. A. susipažino per pažįstamus. Ši nešdavo jam pasus, jis jai pinigėlius mokėjo. Su ja atsiskaitęs yra su kaupu, nesijaučia skolingas. Vienu metu ši buvo kaip ir bendrininkė. S. A. ėmė gal vieną paskolą apie 3000 litų. Pinigus jie dalinosi pusiau. Kai susitikdavo, tai šiai po 400-500 litų mokėjo. Jis jai sumokėjęs apie 9000 realiai. Tame tarpe ir už tai, kad ši surasdavo kitų žmonių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. teisme buvo pagarsinti S. A. tyrimo metu duoti parodymai (t. 5, b. l. 152).
Iš 2010-05-28 paprastojo vekselio matyti, kad S. A. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti UAB „Ū. B. l.“ 3 561,76 Lt iki 2010-12-20 (t. 5, b. l. 158).
Iš grynųjų pinigų pervedimo kvitų Nr. 406566226 ir Nr. 406566452 matyti, kad 2010-04-23 S. A. grąžino UAB „Ū. B. l.“ 100Lt (t. 5, b. l. 159), „B.“ AS filialui grąžino 100Lt (t. 5, b. l. 159).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. C002053853 matyti, kad 2010-03-03 S. A. su UAB „Ū.o b.l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jai suteikta 2000 litų paskola (t.5, b. l. 173-174). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. A. išduoti 2000 litų (t. 5, b. l. 176).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-02-05 S. A. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jai suteikta 868,86 eurų (3000Lt) paskola, išmokėta 2900 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t.5, b. l. 177). Trakų rajono apylinkės teismas pagal šią sutarti kredito bendrovei priteisė 5248,11 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 8, b. l. 39).
Dėl sukčiavimo J. J. atžvilgiu
Apklaustas teisme papildomai R. Ž. parodė, kad iš J. J. jis per S. A. gavo 3000 litų. S. pastoviai imdavo iš jo pinigų, tačiau nieko nesumokėjo. Jis į rankas J. J. nieko nedavė. Pripažįsta, kad gavo 3000. Jis gal vežė, gal nevežė J. J. pasirašyti sutartį. Gal M. vežė. S. mėgdavo išgerti, tai gal tuos pinigėlius, kuriuos jis duodavo, išleisdavo. Jis žinojo, kad J. J. ims pinigus.
Nukentėjusioji J. J. teisme parodė, kad 2010 m. vasario 12-20 dienomis paėmė tris paskolas. Iš „Ū. B. l.“ – 3000 Lt, iš „G. F.“ – 2800Lt, iš „B.b.“ – 5000 Lt. Prieš tai su ja dirbo tokia S.. Vienu metu jos padėtis buvo sunki dvasiškai, morališkai, fiziškai. Ji namuose turėjo didelių bėdų dėl vaikų teistumo, dirbo viena, visą gyvenimą dirbo. O čia bankrotas, stresas, yra viena, nebežino, kur dėtis, kam gyventi, buvo depresija. S.pas ją užeidavo, pakalbindavo. Ši pasiūlė padėti vienai šeimai, sakė, kad ten vaikas mažas, firma griūna. Pasakė, kad čia labai geram pažįstamam, gera šeima, atsistos ant kojų, tuomet gal jai padės. Tada atvažiavo M.. Jai buvo žadėta, kad nebus jokių problemų. M. su mašina ir S. vežė ją į tuos skyrius. Ji paimdavo paskolas. Atiduodavo M. ir dokumentus, ir pinigus. „G. F.“ davė 2800 Lt, kitur davė 3000 Lt. Ji viską M. atidavė. Po dviejų dienų S. sakė paskambinti į „B. b.“, gal paskolą duos. Tai buvo per S. viskas. Kartu su ja važiavo S. ir jų vairuotojas, tas M.. Atiduodavo grynai visus pinigus ir popierius M.i. S. A. pagal jos kortelėje pasakytus kodus pati nusiėmė visus pinigus, po savaitės grąžino jai kortelę. Ji kortelę davė S., kodą pasakė S.. Jai buvo sakyta, kad po mėnesio R. susitvarkęs visus nesklandumus persirašys paskolas ant savęs, jai grąžins dokumentus. Jai buvo sakyta, kad R. Ž. persirašys tris paskolas. Jai taip sakė S.. Kai 3000 Lt paėmė, važiuojant namo jai 100 Lt davė. R. Ž. grąžino iš paskolų jai 800 Lt. Ji pinigus visus atidavė M., o kitus S. pasiėmė nuo kortelės. M. davė 100 Lt. Kai „B. b.“ davė 5000 Lt, iškart mašinoje jai M. davė 200 Lt. „G. F.“ davė 2800 Lt, tada M. nieko nedavė. Ji skambindavo R., tai šis vis prašė palaukti. Ji žinojo, kad duoda pinigus R. Ž.. Pati šį matė tik vieną kartą. S. A. prašė paimti paskolas R. Ž., davė R. Ž. telefoną.
Liudytojas M. P. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam teko su R. Ž. bendrauti. Yra buvę, kad jis paėmęs pinigų perdavė juos R. Ž.. Iš moters buvo paimta. Nė vardo, nė pavardės nepamena. Žino tik, kad Vievyje gyvena. J. galėjo būti.
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-02-12 J. J. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteikta 3000 litų paskola, sutarties mokestis 331,86 Lt (viso 3331,86 Lt) (t.6, b. l. 11-12). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. J. išduoti 3000 litų (t. 6, b. l. 15).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-02-12 J. J. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jai suteikta 2800 litų paskola (t. 6, b. l. 16-18).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-02-20 J. J. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jai suteikta 1448,1 eurų (5000Lt) paskola, išmokėta 4900 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t. 6, b. l. 20). Iš vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su „B.“ AS filialu susitarimo Nr. 1 dėl kredito sumos padidinimo matyti, kad J. J. suteiktas vartojimo kreditas pagal vartojimo sutartį buvo padidintas iki 5727,46 Lt (t. 8, b. l. 39).
Dėl sukčiavimo T. G. atžvilgiu
Nukentėjusioji T. G. teisme parodė, kad tai buvo 2012 m. Velykos. Tada jos sūnus gyveno pas S.. Jiems reikėjo pinigų mergaitės krikštynoms. Sūnus pasakė, kad reikia paimti paskolą, kad R. Ž. žadėjo padėti. Paskui atvažiavo pas ją į darbą sūnus. Sūnus atėjo, paklausė, ar gali paimti paskolą, jis pasakė, kad R. Ž. įmokas mokės. Tada atvažiavo toks aukštas berniukas su sidabrine mašina, nuvežė į Vilnių, kitoje mašinoje buvo R. Ž.. Ji nežino to berniuko vardo. Ten buvo keli dar žmonės mašinoje, irgi paskolas ėmė. Ta sidabrinė mašina nuvežė tuos kitus žmones namo, o ją paliko su R. Ž.. Jie užėjo į „Maximą“, bet ten nedavė paskolos. Po to „B. b. davė 3200 Lt paskolą. Ant kitos dienos, ar po dviejų dienų vėl nuvažiavo į Vilnių. R. Ž. pasakė, kad bus už 30 min. paskola. Taip buvo paimta 3200 Lt paskola iš „B. b.“. Jie iš karto nuėmė pinigus su R. Ž.. Kiek pervedė, tiek nuėmė, 3200 Lt. Jis pats beveik ir nuėmė, nes ji nelabai mokėjo. Jis tada pasiėmė visus pinigus. Jie važiavo namo, kad nebijotų, išrašė lapelį. Kai važiavo iš Vilniaus antrąkart, davė tą raštelį. Ten parašė, kad bus skolingas 10 000 Lt, iki liepos viską sumokės. Ji nežinojo nei kokią dieną mokėti įmokas, nei ką mokėti. Paskui pradėjo iš banko eiti laiškai, kad ji nesumokėjo, pradėjo su sūnumi R. Ž. skambinti. Tada jis pasiskundė, kad dokumentai sudegė, nežino, nei kam, nei kur mokėti. Paskui neatsiliepė į skambučius, tiesiog dingo. Pirmą 3200 Lt paskolą paėmė R. Ž., o antrą - 3400 Lt jis jai paliko. Antrą visą paskolą ji gavo. Nepamena, kad policijoje būtų ką kitaip sakiusi. R. Ž. stovėjo už durų, kai atvažiavo į banką imti paskolos. 3250 Lt „G. F.“ ėmė paskolą. Kitą dieną „B. b.“ paėmė 3000 Lt, iš viso 6250 Lt, iš jų 2000 Lt davė jai R. Ž.. Davė dar sūnui 1000 Lt. R. Ž. nuėmė visus pinigus, iš kurių 2000 Lt davė jai. Pirmą paskolą paėmė jis, antrą – ji. Į jos sąskaitą pervedė pinigus, tuo metu ten nebuvo pinigų. R. Ž. jos asmeninių pinigų nenuėmė. Iš R. Ž. po to jokių pinigų negavo. Paskolų negrąžino, dar tebemoka. Nedaug sumokėjo, nes buvo paliuosuota iš darbo. Viską surašys kitam posėdžiui. Prašo priteisti 11632 Lt. Paėmė maždaug tokią sumą, nes dar procentus mokėti reiks, už vieną paskolą 8000 Lt išaugo, dabar jau nebeatitinka, kaip tada skaičiavo.
Iš 2010-04-01 surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti T. G. 10000 litų iki 2010-06-15 (t.6, b. l. 27).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-03-31 T. G. su UAB „G. F.“ sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią ji gavo 3000 litų (t. 6, b. l. 36-38).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-04-01 T. G. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jai suteikta 955,75 eurų (3300,01 Lt) paskola, išmokėta 3200,01 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t.6, b. l. 40-41).
Dėl sukčiavimo I. Š. atžvilgiu
Nukentėjusysioji I. Š. teisme parodė, kad su R. Ž. susipažino per S.. 5000 litų paskolą ji paėmė iš AS „B., ir 5000 litų iš UAB „C. 2.“. Tu pinigų ji nematė. Ji nė kiek negavo už tas paskolas. Imti paskolas važiavo su S. A., vieną kartą buvo R. Ž., kuris sakė, kad viską mokės. Kai paėmė paskolą, pinigus davė jai. Pinigus ji atidavė R. Ž.. Ji neigia, kad 400 litų R. Ž. jai davė. Negali paaiškinti, kodėl taip nurodė tyrimo metu.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. Š. pateikė 2010-03-09 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad 2010-03-09 I. Š. su UAB „L. L.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteiktas 2000 litų vartojimo kreditas, grąžinimo terminas 2013-03-10 (t. 6, b. l. 55-56).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-02-08 I. Š. su UAB „G. F.“ sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią ji gavo 3400 litų kreditą (t. 6, b. l. 61-63).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-02-09 I. Š. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią, jai suteiktas 2900 litų kreditas, sutarties mokestis 320,86 Lt (viso 3220,86 Lt) (t. 6, b. l. 65-66). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Š. išduoti 2900 litų (t. 6, b. l. 69).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. 1000049/18ba matyti, kad 2010-02-09 I. Š. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jai suteiktas 955,75 eurų (3300,01Lt) kreditas, išmokėta 3200,01 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t.6, b. l. 70).
Dėl sukčiavimo A. D. atžvilgiu
Nukentėjusysis A. D. teisme parodė, kad viskas vyko 2012 m, kovo pirmomis dienomis. Jis turėjo draugą A., kartu mokėsi, dirbo, pasitikėjo juo. Jis pasiūlė užsidirbti, padėti žmogui. Reikėjo paimti paskolą savo vardu, tuos pinigus paskolinti R. Ž., kad investuotų, greitu metu žadėjo grąžinti paskolintą sumą, visus procentus. Jis paėmė 7300 Lt paskolą, turėjo pasidalinti paskolą per pusę. Jis sutiko, tada paėmė tris paskolas. Iš „B. B.“ paėmė 4500 Lt, „G. F.“ – 2500 Lt, „C.1.“ – 300 Lt grynais. Tie 300 Lt liko jam, iš likusių 7000 Lt lygiai pusę paskolino R. Ž., jis išrašė jam vekselį 7000 Lt. Po to sutartis visas jam atidavė, sakė, kad jeigu ką, atidavinėtų paskolas. Paskui prasidėjo laiškai iš paskolų bendrovių, R. Ž. davė vieną kartą pinigų, kad sumokėti įmoką. Jis nuolat tempė laiką, kad palauktų, sakė, kad vėliau atiduos, vėliau susisieks, prašė, kad nesikreiptų niekur. Jam atsibodo laukti, perspėjo, kad kreipsis į policiją, tada jis dingo. Iš „C.1.“ tiesiog ėmė tuo pačiu paskolą sau, tie pinigai liko jam, taip išeina, kad pasiėmė sau. Ta suma nefigūruoja. 350 Lt paėmė, sumaišė sumą, nes jau daug laiko praėjo. Iš „G. F.“ 2500 Lt gavo. Sutartį pasirašė su „G. F.“, neprisimena, kiek prašė jam suteikti paskolą. Jis gavo pinigus į sąskaitą. 2900 Lt sutartis buvo su „G. F.“, taip tikriausiai ir buvo, kadangi jokių dokumentų neturi, tai tik iš atminties gali pasakyti. „B. b.“ davė 4500 Lt, 4100 Lt galėjo gauti. Bendroje sumoje buvo 7000 Lt. Prašė apie 14 000 Lt atlyginti. Yra viską jau sumokėjęs, reikėtų išrašus tik pateikti. Pas jį išlaidos didesnės yra patirtos. Tuos 7000 Lt prašo priteisti. Kas pasirašyta vekselyje, tą ir prašo priteisti.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. D. pateikė 2010-03-04 paprastąjį neprotestuotina vekselį iš kurio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 7000 litų iki 2010-05-01 (t.6, b. l. 87-88).
Iš UAB „M. F.“ pateiktos informacijos matyti, kad 2010-03-03 A. D. kreipėsi dėl paskolos suteikimo ir jam buvo suteikta 350 litų paskola 5 mėnesių terminui (t. 6, b. l. 93).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-03-03 A. D. su UAB „G. F.“ sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jam suteiktas 2900 litų kreditas, grąžinimo terminas 2011-10-25 (t.6,b. l. 94-96).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. 1000158/16ba matyti, kad 2010-03-04 A. D. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jam suteiktas 1216,4 eurų (4199,99 Lt) kreditas, išmokėta 4099,01 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t. 6,b. l. 98).
Dėl sukčiavimo A. D. atžvilgiu
Liudytojas A. D. teisme parodė, kad buvo pažįstamas su pusbroliu V., kuris sakė, kad yra žmogus, kris kažkokioje įmonėje dirba,. Šiam žmogui riekia duoti pinigų ir vėliau šis sumokės daugiau. Nuvažiavęs su drauge jis paėmė paskolą iš AS „B.“ 1600 litų, o vėliau iš Kredito unijos paėmėme 15 000 litų. R. Ž. išrašė vekselį. Draugė atidavė šiam pinigus, o R. Ž. išrašė vekselį jo vardu. R. Ž. sumokėjo 300 litų į AS „B.“ ir 100 litų į Kredito uniją, o vėliau dingo. Buvo išrašyti vekseliai 15 000 litų ir 18 000 litų sumai, nors realiai tokių sumų sumokėta nebuvo. Kredito unija jo sugyventinei pervedė pinigus į kortelę. Sugyventinė paėmė paskolą savo vardu, o jis viską išmokėjo. Sugyventinė perdavė pinigus R. Ž..
Iš 2010-03-24 surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. D. 18000 litų iki 2010-04-06 (t. 6, b. l. 106).
Iš 2010-02-25 surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. D. 15000 litų iki 2010-03-25 (t. 6, b. l. 107).
Dėl sukčiavimo A. T. atžvilgiu
Iš paskolos sutarties matyti, kad 2010-04-01 A. T. su R. Ž. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią R. Ž. pasiskolino 20 000 litų iki 2010-05-03 (t. 6, b. l. 132).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-03-31 A. T. su UAB „G. f.“ sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jam suteiktas 4100 litų kreditas, grąžinimo terminas 2010-09-28 (t. 6, b. l. 137-139).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-03-31 A. T. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteiktas 4000 litų kreditas, sutarties mokestis 441,84 Lt (viso 441,84 Lt) (t. 6, b. l. 141-142). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. T. išduoti 4000 litų (t.6, b. l. 146).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-04-07 A. T. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jam suteiktas 1216,4 eurų (4199,99Lt) kreditas, išmokėta 4099,99 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t. 6, b. l. 147-148).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-04-01 A. T. su UAB „L. L.“ sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jam suteiktas 6000 litų kreditas (t. 6, b. l. 154-155).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. teisme buvo pagarsinti A. T. tyrimo metu duoti parodymai (t. 6, b. l. 131).
Dėl sukčiavimo L. V. atžvilgiu
Nukentėjusioji L. V. teisme parodė, kad labai įkalbinėjo ją K. dalyvauti. Ilgai nenorėjo, galvojo, kad kažkas negerai, kad taip nebūna. K. įtikino, kad iš visų paima ir grąžina ir jam grąžino. Sakė, kad R. Ž. viršaus duos. Viena su dviem vaikais. Tos minimalios algos nelabai pakanka gyventi. Sutiko. Su R. Ž. susitiko ir pravažiavo per tuos jo taškus, kur kreditus duoda. Jie per vieną dieną keturis kreditus paėmė. Jie kai ėmė tuos pinigus iš tų keturių taškų, jis pasakė, kad tą likusią sumą pasilikti sau, o kiek ji jau ne labai prisimena. Ne visus pinigėlius atidavė R. Ž.. Dalį tų, kuriuos ji paėmė paliko jai. Iki 3000 tūkstančių liko jai. Kažkas tai tarp 2000-3000 jai R. Ž. paliko. Nepamena, kodėl ji neminėjo tyrimo metu, kad R. Ž. paliko jai. Gal primiršo. Vekselis buvo pasirašytas 26 000 suamai. Tą pačią dieną pasirašė vekselį. Jis žadėjo grąžinti po mėnesio. Po mėnesio jam neišėjo. Ji jam skambino. Jis labai gražiai kalbėjo, bendravo, žadėjo atiduoti. Jis bendravo telefonu, nesislėpė, nebėgo. O po to pradėjo išlįsti su K., su kitais. Ji nuvažiavo į antstolių kontorą ir jie parašė jai raštą 10 - čiai metų, kad R. Ž. skolingas ir plius išlaidos, kur sumokėjo už tą lapą. Pas notarą nebuvo, buvo pas antstolius. K. labai geras žmogus, įkalbinėti nereikėjo. Jis jautėsi kaltas, jai atrodo, kad jis net pats pasisiūlė. Ji paėmė didesnes sumas, todėl ji irgi kalta. Grąžino du kreditus. Nemokėjo pagal sudarytą sutartį, o iš kato visą sumą atidavė. Apie 9000 sumokėjo. Jei R. Ž. grąžins pinigus, ji tą dalį, kurią išleido K., nori šiam grąžinti. Jie nekalbėjo, kad grąžins K.. Jeigu jam pavyks savo dalį grąžinti, tada ji prašo tik tiek, kiek ji asmeniškai sumokėjo. Jai atrodo, kad pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą. Nenuiminėjo nuo sąskaitos. Iš tų mažesnių paskolų ji nemokėjo. Kartu su R. Ž. važinėjo, pinigus jam atiduodavo. Per vieną dieną. Nepamena iš kurio kredito jai liko pinigų. Nesidomėjo, kiek jai paliko R. Ž.. Gana ilgai ji bijojo pinigus leisti. Ji pradėjo atidavinėti gan greitai. Po mėnesio jai pasidarė aiškiau. Nuėmė visus pinigus, sumokėjo. Galėjo būti, kad dvi dienas važinėjo su R. Ž..
Apklaustas K. J. teisme parodė, kad į reikalus su R. Ž. įtraukė savo bendradarbę L. V.. Po to kreditus dengė už L. V.. Iš viso grąžino 3962 litus už L. “L. l.” ir “Ū. B.” su palūkanom 381 litas. Jaučiasi kaltas, kad įpainiojo moterį su dviem vaikais nepilnamečiais į tokią aferą. Gaila pasidarė, todėl grąžino.
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-04-15 L. V. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jai suteiktas 868,86 eurų (3000 Lt) kredito, išmokėta 2900 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t. 6, b. l. 163).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-04-14 L. V. su UAB „G. F.“ sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jai suteiktas 4100 litų kreditas, grąžinimo terminas 2012-06-15 (t. 6, b. l. 164).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-04-15 L. V. su UAB „L. L.“ sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jai suteiktas 3000 litų kreditas (t. 6, b. l.165).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-04-14 L. V. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jai suteiktas 2350 litų kreditas, sutarties mokestis 260,36 Lt (viso 2610,36 Lt) (t.6,b. l. 166). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. V. išduoti 2350 litų (t. 6, b. l. 175).
Iš surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti L. V. 20000 litų iki 2010-04-17 (t.6, b. l. 168).
Dėl sukčiavimo K. J. atžvilgiu
Nukentėjusysis K. J. teisme parodė, kad nukentėjo panašiai kaip ir kolega - dėl savo naivumo. Susipažino su R. Ž., jis jam pažadėjo, kad paskolintų jam pinigų ir jis atiduos su procentais. Patikėjo. Jo draugas su juo buvo kaimynai. Draugas R. L.. Jis gyveno penktame aukšte ir R. Ž. kažkada irgi tenai gyveno. Matydavo R. Ž. jie dažnai. Atvažiuodavo su prabangiom mašinom. Galvojo, kad vyras pasiturintis, norėjosi tų pinigų. Pradėjo bendrauti. Jis paprašė paskolinti 1000-1200 litų ir žadėjo grąžinti su procentais. Jis jam paskolino be sutarties ir už savaitės gavo pinigus.Po kažkiek laiko daugiau paprašė pinigų, bet jau jų neatgavo. Tiksliai nepamena, kiek R. Ž. paskolino pinigų. Siūlė paimti kreditus, bet jis nesutiko. Davė pasiūlymą, kad gal pažįsta tokį draugą, kuris dirba ir uždirba, sakė, kad jam riekia pinigų butui. Sakė, kad pasirašys vekselį ir po kiek laiko grąžins ženkliai didesnę sumą. Vėliau pasiūlė, kad už žmogų kažkiek pinigų jam duos. Jis įtraukę į tai savo bendradarbę L. V.. Tiksliai nepamena, kokios sumos jam R. Ž. negrąžino. Norėtų susigrąžinti prarastus pinigus. Apie 3000-4000. Yra byloje nurodyta. Gali būti, kad paskolino 2000 ir 2000. Jam negrąžino.
Dėl sukčiavimo E. N. atžvilgiu
Apklaustas teisme papildomai R. Ž. parodė, kad E. N. paėmė paskolą jam prašant. Jie nuvažiavo pas notarą. Jis E. N. mokėjo apie 3 metus visokiais būdais. Liko skolingas. Kiek skolingas, negali pasakyti tiksliai. Apie 3 metus tikrai mokėjo, po 400. Kartais daugiau, kartais mažiau duodavo. Paimtus pinigus pasidalino lygiai pusiau.
Nukentėjusyis E. N. teisme parodė, kad per naivumą nukentėjo. Tikėjosi geriau gyventi. Pasiimti greituosius kreditus, kad pinigai bus atiduoti, skolos padengtos. Nepamena tikslių skaičių, bet kažkiek pinigų liks jam. Terminų, datų neatsimins, seniai buvo. Nori kuo greičiau užmiršti įvykį. Žinojo, kad greitai praras darbą. Turėjo geras pajamas, dirbo įmonėje, neturėjo jokių įsiskolinimų, turėjo gerą atlyginimą. Žinojo, kad po savaitės įmonė gali bankrutuoti. Karštakošiškumas padėjo apsispręsti imti kreditą. Įtaka, tai įkalbinėjimas užsidirbti pinigų. Paskolini vieną sumą. Vekselį pasirašė. Jis skolino R. Ž. pinigus, o R. Ž. grąžino daugiau. Yra kaip įrodymas vekselis pasirašytas. Pasiėmė iš trijų skirtingų įmonių. Dokumentai visi yra automobilyje, tikslios sumos nepasakys. Apie 29 tūkstančius bendra suma. Visus paimtus pinigus atidavė R. Ž.. Buvo kažkokia suma palikta. Labai seniai visa tai vyko. Pamena, kad buvo kažkokia suma nereikšminga palikta. Kažkiek jam liko. 1000 litų reikšminga suma. 100 procentų yra tikras, kad parodymai tyrimo metu teisingi. Kažkokios sumos buvo grąžintos. Buvo pavedimas 400 litų kažkuriuo momentu. 400 litų jis permetė į jo sąskaitą. S. bankas. Bendra suma 1000 litų grąžinti. Pas notarą buvo dėl vekselio. Atvyko kaltinamasis V. M.. Berods paskolos sutartis buvo pasirašyta pas notarą. Ž. tik už paskolų dengimą mokėjo, kitų pinigų nemokėjo. Jeigu yra dokumentai, tai 1200 litų R. Ž. jam grąžino. Pavedimai buvo paskolos grąžinimas. Atsisako civilinio ieškinio byloje.
Iš paskolos sutarties matyti, kad 2010-05-18 E. N. su R. Ž. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią R. Ž. pasiskolino 40 000 litų iki 2010-08-18 (t. 7 ,b. l. 15).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. N. pateikė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad 2010-10-29 E. N. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteiktas 3185,82 eurų (11000Lt) kreditas, išmokėta 10 862,50 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 137,50 Lt (t. 7, b. l. 17).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-05-19 E. N. pateikė vartojimo kredito sutartį iš kurios matyti, kad E. N. su „S.“ AB sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteiktas 15000 litų kreditas, grąžinimo terminas 2015-05-03 (t. 7, b. l. 20).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-05-17 E. N. pateikė vartojimo kredito sutartį iš kurios matyti, kad E. N. su UAB „Ū. B. l.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteiktas 4900 litų kreditas (t. 7, b. l. 22). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. N. išduoti 4900 litų (t. 7, b. l. 30).
Dėl sukčiavimo L. S. atžvilgiu
R. Ž. teisme parodė, kad iš L. S. grynais realiai gavo 12000 litų, pirmą kartą nuėmus pinigus ir padavus jam pinigus, kaip minėjo 4000 litų atidavė jos sūnui. Skolos raštelių nepaėmė. Sunku pasakyti, kaip buvo nuskaičiuoti sutarties mokesčiai kredito bendrovėse, galbūt buvo užrašoma didesnė paskola. Pinigai buvo perduodami grynais ir pavedimu į sąskaitą, Atrodo, kad iš “B. pinigai buvo pervesti į sąskaitą, o iš “L. l.” gavo grynais pinigais. Gautas pinigų sumas iš L. S. dalindavo žmonėm, kurie dabar padavę pareiškimus prieš jį. Pinigų perdavimo būdas buvo labai paprastas, pas jį atvažiuodavo į namus, prispausdavo jį ir atiduodavo pinigus. Kažkokios apskaitos kiek kam duoda pinigų nedarė, viskas buvo paprasčiau, susiskambindavo su žmonėmis, susitardavo, kad jiems grąžins įmokas ir tą mėnesį būdavo ramu. L. S. nieko negrąžino. Notarinėje kontoroje už sutartį su L. S. mokestį sumokėjo pats. Pripažįsta, kad L. S. liko skolingas. L. S. gražino 500 litų, todėl, kad buvo skolingas jai 100 dolerių, kuriuos ji jam buvo paskolinusi, kiti pinigai buvo kaip grąžinimas kažkoks.
Nukentėjusioji L. S. teisme parodė, kad su R. Ž. susipažino per savo sūnų. Sūnus plauna mašinas, o R. Ž. buvo pastovus jo klientas, visada važinėdavo geromis mašinomis. R. Ž. paprašė sūnaus, kad paimtų pinigėlių iš banko ir pažadėjo po mėnesio tas paskolas grąžinti. Galima sakyti R. Ž. ją užhipnotizavo, visada šnekėdavo labai gražiai. Surado notarą, pas notarą buvo parašyta, kad R. Ž. jai atiduos 20 000 litų. Ji paėmė paskolas trijuose bankuose. R. Ž. nieko nemokėjo, ji pati mokėjo banko palūkanas už paskolas, iki šiol nieko nėra gavusi iš R. Ž.. Šiuo metu dokumentai dėl to yra antstoliams pateikti. Keletą kartų buvo susitikusi su R. Ž., šis prašė atsiimti dokumentus ir sakė, kad atiduos pinigus, tačiau jų neatidavė. R. Ž. jai žadėjo, kad paėmus paskolas jis po mėnesio paskolas apmokės, žadėjo už tai pinigus. Ji pinigų negavo, visus R. Ž. atidavė. Paskolas ėmė „B.“ - apie 5-6 tūkstančius litų, „C.2.“ - 2 tūkstančius litų, „L. l.“, esančiame prie Rusų dramos teatro – 5 tūkstančius litų. Visus pinigus atidavė R. Ž.. Šis kartą buvo atvažiavęs pas juos į namus ir sakė, kad reikia pinigų vaikui į mokyklą. Ji davė 100 dolerių, nes neturėjo šimto litų. Vėliau jis jai pervedė į sąskaitą 500 litų. Davė 100 dolerių, nes tikėjo žmogumi, negalvojo, kad šis paskolų jai negrąžins. Paskolų kreditus pati padengė, jokių skolų ji šiuo metu neturi.
Iš paskolos sutarties matyti, kad 2010-06-09 L. S. su R. Ž. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią R. Ž. pasiskolino 20 000 litų iki 2010- 07-09 (t.7 , b. l. 49-50).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-06-08 L. S. su „B.“ AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteiktas 1737,72 eurų (6000Lt) kreditas, išmokėta 5900 Lt atskaičius sutarties sudarymo mokestį 100 Lt (t. 7, b. l. 53-54). Paskola grąžinta (t. 8, b. l. 38).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-06-08 L. S. su UAB „L. L.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteiktas 5000 litų kreditas (t. 7, b. l. 61-62).
Iš UAB „M. F.“ pateiktos informacijos matyti, kad L. S. kreipėsi dėl 2000 litų paskolos suteikimo 12 mėnesių terminui ir jai buvo suteikta 2000 litų paskola 12 mėnesių terminui (t. 7, b. l. 65 ).
Dėl sukčiavimo A. L. atžvilgiu
Nukentėjusysis A. L. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad iš jo išviliojo pinigų sumą R. Ž. tam tikrais tuo metu jo sugalvotais būdais. Su R. Ž. jį supažindino D., kuris dirba I. parduotuvėje. Ž. sakė, kad dirba banke kažkokiam ir turi galimybę paėmus jo paskolas padengti. Jis patikėjo. Paskolų skaičiai atitinka tuos, kurie yra byloje. Iš dviejų vietų paėmė paskolas. Visus paimtus pinigus atidavė R. Ž.. Po pirmo susitikimo jis pasiėmė dalį pinigų, po to vėl paskambino, kad jam kažkokios problemos, kad paspartintų visus procesus. Tikrai neprisimena, kiek iš paimtų pinigų R. Ž. jam grąžino. Dalį tikrai grąžino. Buvo kažkoks tai numatytas terminas, kad tokiu tai laiku jis paskambins, susitiksime, bet gavosi taip, kad dar kitą dalį jis po dienos ar dviejų pasiėmė likusius pinigus. Po susitarimo numatytų terminų jo telefonai buvo išjungti ir jokių skambučių. Susitarimus raštiškai buvo įtvirtinę, byloje jie atšviesti. Prašo žalos atlyginimo.
Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad tuo momentu dirbo apsaugoje Bajorų kalvos I. parduotuvėje. Vieną dieną R. Ž. atėjo apsipirkti ir jam jis pasirodė kažkur matytas. R. Ž. paklausė, gal jis D.. Atpažino vienas kitą. Toliau klausimai apie gyvenimą buvo, kuo, kas užsiima. R. Ž. pasakė, kad baigė kažkokius mokslus, dirba banko sferoje. Pradėjo kartas nuo karto užeidinėti į tą parduotuvę, gyvenimo pokalbiai, toliau buvo pasiūlymas, kad dirba banko sistemoje su skolininkų išieškojimu. Apibūdino, kad vaikščiojo pagal adresus nurodytų skolininkų ir duoda paskutinį šansą, kad nebūtų baudų ir turi priėmimą prie bendros bankų sistemos, kad skolas nurašyti. Sakė, kad yra toks variantas, jeigu žmogus paima paskolą, po kažkiek laiko jis tą paskolą gali nurašyti tarp kitų tų paskolų. Pasakė, kad jam tokie dalykai neįdomūs, atsisakė iš savo pusės. Kartas nuo karto atvažiuodavo pas jį A. K.. Jis paklausė, ar ką girdėjęs apie tokią sistemą. Jis susidomėjo. Paskui vyko pokalbis tarp jo, R. Ž. ir A.. A. sakė, kad nieko panašaus negirdėjo apie šitą sistemą. R. Ž. siūlė gal pabandyti paimti paskolą, jis atsisakė ir tuo buvo baigta. Po šito gal dvi dienas buvo ramu, vėliau atvažiavo A., sako, gal gali rasti R. Ž.. A. sakė, kad paėmė paskolą, po to nesugebėjo rasti. Su A. susipažino per A.. A. prašė, kad jo pavardė nefigūruotų, nes ten tik formalumas. Jau nepamena, kaip buvo, pasakė, kad A. nepažįsta. A. tą A. pažinojo. Pavardės to A. nežino.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. L. pateikė paskolos sutartį 2011-01-28, pagal kurią R. Ž. pasiskolino 10000 litų, grąžinimo terminas iki 2011-02-28 (t. 7, b. l. 84-85).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. L. pateikė paskolos sutartį 2011-01-31, pagal kurią R. Ž. pasiskolino 5000 litų, grąžinimo terminas iki 2011-02-04 (t. 7, b. l. 86).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011-01-28 A. L. su UAB „Ū. B.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteiktas 6500 litų kreditas (t.7,b. l.87). Iš pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. L. išduoti 6500 litų (t. 7, b. l. 88).
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011-01-28 A. L. su UAB „L. L.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam suteiktas 2000 litų kreditas (t. 7, b. l. 89).
Dėl sukčiavimo M. B. atžvilgiu
Nukentėjusioji M. B. teisme parodė, kad ryte atvažiavo R. Ž. ir važiavo pinigų paimti. Paprašė 1000 litų paimti, sakė, kad grąžins ne 1000, o 2000. Sakė nebijoti. R. Ž. liko skolingas 1000 litų. Ji pardavinėjo uogas, grybus. Atvažiavo jos vaikinas Č. Š. su vaikais. R. Ž. turėjo merginą A., jis paėmė ją. Č. pasiliko su ja ir su vaikais. Po poros minučių atvažiavo R. Ž. pas jos Č.. Jis paklausė, ar Č. su ja pakalbėjo. Č. pasakė, kad nepakalbėjo. Tada R. Ž. išvažiavo. Namuose Č. pasakė, kad jam reikia 1000 litų. Ji pasakė, kad bijo, pasakys ryte. Ryte ji sutiko pabandyti. Po to R. Ž. atvažiavo, juos paėmė ir tada jie kalbėjosi. R. Ž. sakė, kad padės Č.. Pagalvojo, kad važiuos į banką. Patikslino, kad sakė, kad vienam žmogui reikia pervesti 1000 litų, po to grąžins 2000 litų. Buvo viena mergaitė, sakė, kad ji nepergyventų. Ar „M.“ ar kitur nuėmė, turėjo kišenėje 300, bet jam neužteko. Bankomate nuėmė 850 litų. Pinigus davė R. Ž.. Tai buvo ta panelė, kuri turi pervesti kitam žmogui tą 1000 litų. Prie automobilio R. Ž. pasakė palaukti ir nubėgo atgal. Jie nuvažiavo į Kauną paskui, sakė, kad nuvažiuosime, gaus paskolą ir duos jiems. Kaune nieko nedavė. Tenai dar sąskaitą atidarė, nes pasakė, kad reikia atidaryti sąskaitą, kad pervestų 15 000 ar 20 000 litų sumą. Kitą dieną R. Ž. vėl atvažiavo, sakė, kad nepergyventumėm, jis pats pergyvena. Vėl važinėjo, kur gauti kreditą. Nedavė kredito. R. Ž. sakė, kad jie jam nepatiko. Negrąžino iki šios dienos jai to 1000 litų, prašo pritiesti. Pinigai buvo vaiko pašalpa.
Liudytojas Č. Š. teismo posėdyje nurodė, kad pažįsta M. B., tai jo mergina, turi du mažamečius vaikus ir kartu gyvena. Žino, kokiu būdu nukentėjo jo mergina. Šią vasarą važiavo pas draugę su vaikais. Ten padėjo daržus sutvarkyti ir pailsėti. Ten buvo su M. draugė. Ji atskirai gyvena vaikų pensione. Draugė A.. A. jo paklausė, ar nori uždirbti pinigų. Pasakė, kad aišku, kad nori. Pasakė, kad supažindins, pasikvietė jį į koridorių pasikalbėti. Ji pasakė, kad gali supažindinti su draugu, jis dirba banke ir gali duoti jam paskolą. Paskambino A. Ž., susitarė ir jis kitą dieną vėl atvažiavo pas R.. Atvažiavo R. Ž. ir taip jie susiėjo. Jis pasakė, kad dirba banke, kad gali padėti. Jis patikėjau šituo žodžiu. Pasakė, kad nedirba, gauna invalidumą. Pasakė, kad gali paskolą pasiimti. Jie nuvažiavo namo pas jį. Sakė, kad kitą dieną vėl jis atvažiuos, paprašė invalidumo pažymėjimo. Jis davė pažymėjimą, atvažiavo kitą dieną ir pasakė, kad jis negalės pasiimti paskolos. Pasakė, kad jis turi antstolių už kontroles. R. Ž. pasakė, kad jis gali jam padėti antstolius padengti, davė telefoną į kurį banką paskambinti ir ten nežiūri, ar turi antstolių. R. Ž. davė numerį ir jis paskambino tai moteriškei, pasakė, kad nori paimti 2000 paskolą, ji jam pasakė, kad ji perskambins. Bet jis nesulaukė to skambučio. R. Ž. paklausė, ar jis turi pažįstamų, kuris neturi antstolių. Jis pasakė, kad Ž.. R. Ž. pasakė, kad jam neišeina. Jis pagalvojo apie draugę. Ji gauna vaikiškus pinigėlius, už kažkiek tai mėnesių pervedė, ten 1000 litų, paklausė M., sakė kad 1000 litų reiks duoti, o jie gaus 2000. R. Ž. taip pasakė, kad jei duosime 1000 litų, tai jis jiems duos 2000 litų. M. sutiko, bet pas ją ant kortelės pinigai. R. Ž. pasakė pakviesti M. į mašiną. Sutiko, nuvažiavo į bankomatą. M. nuėmė pinigus, 800 litų. Galėjo būti, kad prie „M.“ nuėmė pinigus. Nuėmė ji pinigus ir padavė R. Ž. pinigus. Jis pasakė, kad važiuojame forminti paskolos. Sakė, kad reikia važiuoti į Kauną. Jis sakė, kad jų nereikia, kad jis vienas nueis ir sutvarkys. R. Ž. nuėjo tvarkyti, o jie su M. vaikščiojo „A.“. Jis išėjo ir pasakė, kad turi pervesti pinigus, iki vakaro bus. Jie taip ir nesulaukė pinigų. Jis pradėjo nervuotis, nes tai paskutiniai pinigai, vaikiški pinigai. paskambino R. Ž., jis sakė, kad ir jis nervuojasi pats, sakė, kad 20 000 turi pervesti. Jis taip pat pergyvena. Sakė, kad R. Ž. juo tiki. Ž. atvažiavo, buvo reikalingi buto dokumentai, kad jis tenai priregistruotas. Davė dokumentus M. ir jie išvažiavo. Tas tūkstantis kaip liko Kaune, taip ir liko. Atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad R. Ž. nemokėjo nieko už jį. Jis buvo pas I. K.. Jų sunki situacija, norėjosi turėti daugiau pinigėlių. Neduotų R. Ž. jokių pinigų. Jis pažadėjo 2000, o tuo metu jiems buvo labai reikalingi pinigai. Jis tikėjo, kad R. Ž. grąžins.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. B. savo iniciatyva pateikė MRT Nokia, IMEI, (duomenys neskelbtini) telefoną, kuriame yra užfiksuota vyriškio nuotrauka „Atvzaid002.jpg“ (t. 7, b. l. 108-109).
Dėl sukčiavimo J. K. atžvilgiu
Apklaustas teisme papildomai R. Ž. parodė, kad ieškojo automobilio, norėjo taksistu padirbėti. Rado, patiko, viskas buvo tvarkoje. Sutarė su J. K., kad dalimis išmokės u žautomobilį. Po to suprato, kad automobilis tiek nevertas, pradėjo gesti. J. K. pasakė, kad šis atsiimtų mašiną. Meistrai pasakė, kad gedimas rimtas, reikia pardavinėti. J. K. pasakė, kad pardavinės tą automobilį. Gavo 6300 litų. J. K. davė 4000 litų, kurių niekur nepažymėjo. Susipyko su J. K. ir daugiau nebebendravo. Jaučiausi skolingas 9500. Daugiau nepripažįsta. Jis du vekselius pasirašė. Su ta mašina neilgai pavažinėjo, gal savaitę. Kainą 13 500 buvo sutarę už automobilį.
Nukentėjusysis J. K. teismo posėdyje nurodė, kad jo įvykis susijęs su automobilio išviliojimu apgaulės būdu. Jis įdėjo skelbimą parduoti automobilį Reno, kaina buvo apie 13 000 litų. Ilgą laiką susidomėjimo nebuvo. 2012 metų lapkričio mėnesį sulaukė skambučio iš R. Ž., kuris pasakė, kad norėtų pirkti automobilį. Jis atvažiavo apžiūrėti automobilio su sūnum. Įsėdo į automobilį, apžiūrėjo, užsivedė. Jo prašymas buvo bent jau dalį automobilio apmokėti išsimokėtinai, tai yra vekselio pasirašymo būdu. Jis norėjo automobilį ir perregistruoti, kad nebūtų galimybių gauti baudas. R. Ž. davė seno modelio sovietines teises duomenims asmens, kad jis galėtų surašyti vekselio formą. Ieškojo vekselio formos internete, bet nepaieškojo, kas yra R. Ž.. Sakė, kad darbai, su šeima atvažiavo, vadinasi turi šeimą. Visokie išgalvoti ir neišgalvoti faktai, siekiant įtikinti jo mokumu. Tokie nurodymai, kad jis dirba, kad darbe užsiėmęs. sūnus, žmona. Pirmadienis prabėgo jam berašant žinutes, kad jis negali dalyvauti. Po to nebegali pirkti, nes atvežė baldų komplektą. Jis pagrindė, kad nebeturi pinigų, kad nebegali dabar sumokėti. Pasakė, kad pusė sumos vekseliu galima mokėti. Vekselių kopijos pateiktos teismui, terminas iki 12.22 ir iki 02.01. Per mėnesį ir du turėjo būti išmokėtos sumos. Skundėsi, kad sugriuvo jo mašina, sulūžo. Jis R. Ž. ir N. Ž. vežė į Regitrą. R. Ž. automobilį norėjo forminti N. Ž.. N. Ž. vardu suforminti dokumentai. Visame vaidinime dalyvavo ir N. Ž.. Kioskelyje suformino draudimą vienam mėnesiui, pasirašė vekselius. Vekselius pasirašė R. Ž., pirkėjas buvo N. Ž.. Pardavimo įvykis registruotas 13 dieną Regitroje. Sutarė, kad parduos ir žiemines padangas, kurios vertos 800 litų. Abu vekseliai buvo pasirašyti vieną ir tą pačią dieną. Pirmas vekselis buvo sukurtas ir pasirašytas pirmadieniui. Antrą sukūrė antradieniui. Ergo draudimo būdelėje pasirašė vekselį R. Ž.. N. Ž. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. R. Ž. šalia sėdėjo. Automobilis registruotas N. Ž.. Be automobilio viskas vyko, automobilis buvo prie namų. Automobilis buvo parduotas ir naujas techninis pasas išduotas be automobilio. Jie sėdo į mašiną ir važiavo su jais abiem iki jo namų, kur atidavė raktelį, automobilį, padangas žiemines. Dar palydėjo juos iki gretimo autoserviso, kad pasikeistų padangas, nes tai buvo lapkričio mėnuo. Pardavė, nes galvojo žmogus dirbantis, jeigu ką, kreipsis į antstolius, išieškos. Artėjant gruodžio 22 dienai, vekselio datai, jis dar su juo žinutėm susirašinėjo, klausė, ar jau ruošiasi grąžinti. Priminė apie artėjančią skolos datą. Trys dienos iki vekselio datos jau buvo išjungtas telefonas, dingo visas ryšys. Suprato, kad kažkas ne taip. Patikrino internete, rado daug informacijos apie R. Ž. sukčiavimus. Praėjus terminui, nusiuntė pirmąjį vekselį. Išsiųsta kaip reikia, pagal reikalavimus. Suprato, kad žmogus nemokus, o vykdymui mokama suma yra procentas, tai jo išlaidos būtų gerokai didesnės. Iš R. Ž. ir N. Ž. kolektyviai. 13 500 litų buvo tikroji pirkimo – pardavimo kaina. Atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad dėl sumos, kurią jis mokės išsimokėtinai buvo deramasi ir liko 8000. Sakė, kad virtuvės baldus atvežė, dabar montuoja. Gruodžio mėnesį buvo apie atlyginimą kalba, kad gaus atlyginimą ir susimokės.
Liudytojas L. B. teismo posėdyje nurodė, kad praeitais metais tarp Kalėdų ir Naujųjų metų pirko minėtą automobilį. Viskas patiko, įsigijo. Po dviejų mėnesių prasidėjo su juo problemos. Teko parsitempti į Vilnių. Kaina buvo 9200. Nuvažiavo apsižiūrėti prie Žalgirio stadiono Vilniuje. Automobilį užvedė, pravažiavo. Vyras parodė automobilį. Pravažiavo per miestą ir sutarė, kad paliks užstatą. Paliko užstatą 2000 litų. Po 3-4 dienų nuvažiavo pasiimti automobilio. Prie namų važiavo pasiimti, pasiėmė automobilį. Sakė, kad automobilis registruotas ant jo tetos, tas automobilis jai per didelis, ji nusipirko kitą. Atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad jo mama pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį - D. B.. Kas buvo pardavėjas, nepamena. Automobilį registravo ant jo mamos, o pirkimo – pardavimo sutartį nepamena, kas pasirašė. L. Ž. galėjo pasirašyti. Sumokėjo 9000 litų už automobilį. Pinigus perdavė tam vyrui. Nėra to vyro čia, kiek pamena. Automobilį registravo ne tą pačią dieną, gal net po geros savaitės. Buvo, kad automobilis sustojo, nes kuras baigėsi, parsitempė iki degalinės, bandė užkurti, laidais užvedė. Tas pats asmuo atvažiavo, kuris pinigus gavo. Sugedo automobilis. Vieną kart kažkas sulūžo bevažiuojant, atstovybėje Reno tvarkė. Vasario 20 ar 22 sugedo. Po to tą automobilį parsitempė į Vilnių, suremontavo. Grįžtant iš Kauno sugedo, tada jie vėl jį parsitempė į Vilnių. Po kiek laiko atsirado pirkėjas ir automobilis buvo parduotas. Vyriškiui parduotas automobilis buvo.
Liudytoja L. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad pirko ji ir L. automobilį. Pirko iš „Autopliuso“ pagal skelbimą. Suma apie 9000. Kilo įtarimas, kodėl taip pigiai. Surizikavo, nuvažiavo, pasižiūrėjo, kad būklė gera automobilio. Padavėjas įtikinėjo, kad per didelė tetai mašina ir jai vyras nupirko mažesnę. Jiems kaip ir viskas tiko patiko, susitarė palikti avansą. Buvo laikotarpis šventinis. Pasiėmė ją tarp Kalėdų ir Naujųjų. Paliko avansą berods 2000. Po dar 7000 sumokėjo. Jis paprašė jos asmens dokumento ir pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Kai avansą paliko, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Buvo pirkimo – pardavimo sutartis, kad jie tikrai ims ir kad rezervuoja. Pildyta buvo ant L. mamos. Jos parašas buvo uždėtas, kad rezervuoja, bet galutinis parašas yra L. mamos. Pas jį liko parašas ant lapo. Pasitikėjo, matė, kur jis gyvena. Mašina buvo geros būklės, prie jos nebuvo ko prikibti. Jie ją pasiėmė iki Naujųjų, užsiregistravo po Naujųjų. Sumokėjo pinigus, gavo automobilį. Mašina buvo registruota ant L. mamos. Šiai dienai automobilis parduotas ir ją nusipirko žmogus ar ardymui ar taisymui. Jiems neapsimokėjo, sau to negalėjo leisti. Daug interesantų nebuvo, bet buvo du. Kilo Regitroje problemų. Išregistruoti nebuvo galimybės, nes ji paieškoma. Pinigai buvo mokami grynais, sumokėjo 9000 tam, pas kurį pirko. Vardo, pavardės nežino. Visi dokumentai buvo registruoti ant moters. Prieš tai buvo savininkė moteris ir jis buvo tik tarpininkas. Pati savininkė automobilio paskelbė, kad pavogtas automobilis, taip ji pranešė policijai. Apie juodą Reno kalba.
Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2012-11-13 J. K. su N. Ž. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji įgijo nuosavybės teise į automobilį R. E., kurio vertė 13500 litų (t. 7, b. l. 161).
Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2012-11-14 N. Ž. su R. Ž. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią R. Ž. įgijo automobilį R. E., kurio vertė 13500 litų (t. 7, b. l. 201).
Iš paprastojo vekselio matyti, kad 2012-11-12 R. Ž. įsipareigojo sumokėti J. K. 8000 litų iki 2012-12-22 (t. 7, b. l. 162).
Iš paprastojo vekselio matyti, kad 2012-11-13 R. Ž. įsipareigojo sumokėti J. K. 5500 litų iki 2013-02-01 (t. 7, b. l. 163).
Iš susirašinėjimo mobiliuoju telefonu 2012-11-17 matyti, kad R. Ž. pripažįsta skolą J. K. (t. 7, b. l. 164-166).
Dėl sukčiavimo A. G. tžvilgiu
Apklaustas teisme papildomai R. Ž. parodė, kad iš A. G. pasiskolino 400 litų ir jų negrąžino. Skolino žinodamas, kad jų negrąžins.
Nukentėjusysis A. G. teismo posėdyje nurodė, kad liepos mėnesį padavė skelbimą dėl automobilio pardavimo. Gan greitai gavo žinutę iš asmens, kuris informavo, kad jį sudomino ir norėtų pirkti automobilį. Susitarė dėl laiko, atvyko į vietą. Apžiūra greita buvo. Automobilis buvo pakankamai geros būklės, neaukšta kaina. Žmogus pažadėjo labai greitai apsispręsti. Iš reakcijos buvo aišku, kad šis norėjo pirkti automobilį. Jie ir kalbėjo telefonu, ir susirašinėjo žinutėmis. Liepos 16 dieną 2013 metų gavo žinutę, kad norėtų pirkti išsimokėtinai pagal sutartį išsimokant dviem dalim iki rugpjūčio 20 dienos. Jis atsakė, kad toks variantas netenkina. Šis nurodė vekselį kaip galimą variantą. Sekančios dienos susirašinėjimuose vyko kalba apie tai, kad šis pasitarė su žmona, kad neims išsimokėtinai. Teigė esąs sąžiningas žmogus, ims iš karto, greičiausiai ieškos galimybės paskolą gauti. Niekada nesiskolinęs iš bankų, nežino tikrosios situacijos. Pokalbiai buvo gana įtikinami ir tuo metu patikėjo. Laikas ėjo ir už dienos, dviejų buvo su juo susisiekta. Rašė, kad paskolos jam neduos, trūksta sumos. Jam belieka arba atsisakyti sumanymo pirkti automobilį, arba reiktų laukti. Jis buvo vienas pirmųjų klientų ir nukentėjusysis buvo nusiteikęs kuo greičiau parduoti automobilį. Buvo suinteresuotas pirkėją išlaikyti. Sumažino sumą. Nežiūrint to iš jo pusės ėjo informacija, kad trūksta pinigų. Vienoje iš žinučių užsimenama, kad 250 litų vienam įnašui trūksta ir gal būt jis galėtų jam paskolinti, sutarė susitikti ir išspręsti šį klausimą. Buvo užsiminęs apie vekselį. Surizikavo jam paskolindamas pagal vekselį atitinkamą sumą. Sutiko paskolinti 400 litų. Jis turėjo sutvarkyti dokumentus per vieną, maksimum dvi dienas. Jis turėjo gauti paskolą kelių tūkstančių litų ir įsigyti automobilį, kuris tuo metu buvo įvertintas 3500 litų, pasirašė vekselį Vilniuje prie „Rimi“. Standartinis neginčytinas vekselis, forma buvo užpildyta jam dalyvaujant, sutikrinti dokumentai. Jam kėlė įtarimą, kad pateikė seno pavyzdžio pažymėjimą. Priėmė šitą vekselį iš jo. Atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad R. Ž. savo ranka jo akivaizdoje pildė vekselį. Viso šito rezultatas, kad jis jau sekančią dieną su juo susisiekti negalėjo, o dar po poros dienų nusprendė pasižiūrėti internete apie šį pilietį ir labai nuliūdino tai, ką tenai sužinojo. Bandė nuvykti Perkūnkiemio adresu nurodytu, nerado nieko tame bute. 400 litų perdavimu R. Ž., kad R. Ž. galėtų padaryti įnašą bankui prieš tai gautai paskolai padengti ir paimti naują paskolą tikslu nupirkti jo automobilį. Atsakydamas į teisėjo klausimus patikslino, kad buvo ketinimas vekselį pateikti vykdymui notarui. Siuntė laišką, kad pradėti vekselio vykdymą, bet šiuo metu atsisakė šios minties. Automobilis buvo 3500 litų įvertintas. Pradinė kaina buvo virš keturių. Apie 7000 litų kalbos nebuvo. Pirminės kainos dabar nepamena.
Iš surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. G. 400 litų iki 2013-07-25 (t.8, b. l. 2).
Motyvuojamoji dalis
ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKACIJA
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis numato atsakomybę už sukčiavimą, tiesiogine tyčia padaromą nusikalstamą veiką, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo metu užvaldomas svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, apgaulės suklaidinti, savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis jį gauna teisėtai. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu. Nukentėjusiojo klaidingą apsisprendimą paprastai įtakoja neteisingų duomenų pranešimas, esminių aplinkybių nutylėjimas, kas iš esmės nulemia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, apsisprendimą dėl turto ar teisės į turtą perleidimo.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama atskleisti R. Ž. ir V. M. padarytus neteisėtus veiksmus, juos daugelyje atvejų pripažįstant nusikalstamais, o surinktus duomenis pakankamais R. Ž. ir V. M. kaltei pagrįsti.
V. M. ir R. Ž. teisme kaltę pripažino iš dalies. V. M. pripažino, kad ieškojo draugų, pažįstamų, kurie paimtų paskolas, nes už tai R. Ž. jam duodavo pinigų; vėliu suprato, kad vyksta aferos, kad elgiasi neteisėtai, tačiau tikėjo, kad kažkaip viskas pasikeis. R. Ž. teisme pripažino, kad žmones apgavo, ir pats apsigavo, nes pasitikėjo bendrovės direktorium; taip gavosi, kad negalėjo atiduoti paimtų pinigų žmonėms, iš kurių apgaulės būdu gavo paskolas pats to nenorėdamas. Teismas įvertina tai, kad kaltinamieji pinigus iš kitų asmenų imdavo iš anksto nežinodami, kaip juos grąžins, ir tai darė nuolatos, daug kartų. Kaltinamieji pinigus įgydavo dėl to, kad nukentėjusieji būdavo įtikinami, jog paimtų paskolų, kreditų bei palūkanų šiems mokėti nereikės, tai neva padarys R. Ž. ar kiti asmenys. Ši apgaulė buvo lemiama nukentėjusiųjų apsisprendimu kaltininkams atiduoti įgytą turtą, t. y. pinigus, todėl teismas pripažįsta, kad siekiamas tikslas - svetimo turto įgijimas - buvo atliktas dėl panaudotos apgaulės. ą, t. y. D. M. riklausančias pinigines lėšas, įtikino ją paimti paskolas kredito įstaigose ir pinigines lėšas perduoti jam (R. Ž.), melagingai įtikinęs, kad jos vardu gaunamas paskolos lėšas grąžins pats kredito įstaigos nustatytais terminais. Pagal pareikštus kaltinimus teismas nustatė, kad nurodytais pinigų įgijimo atvejais nei V. M., nei R. Ž. patys neketino paimtų paskolų ir priskaičiuotų paskolų grąžinti nurodytais terminais, tokiu būdu jie iš anksto žinojo, kad turtą iš nukentėjusiųjų įgyja neatlygintinai, t. y. jį užvaldo neteisėtai, kas baudžiamojoje teisėje atitinka turto grobimą.
V. M. baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo vykdomos nuo 2008 m. birželio mėnesio (sukčiavimas D. S. atžvilgiu) iki 2009-03-26 (sukčiavimas A. Ž. atžvilgiu). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja nepradėti baudžiamojo proceso, o pradėtą nutraukti, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. V. M. padarytų veikų metu galiojusioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio, reglamentuojančio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, redakcijoje (patvirtinta 2003 04 10 įstatymu Nr. IX-1495, keista 2004 07 05 įstatymu Nr. IX-2314) buvo numatyta, kad asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai buvo padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas, bei aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numato maksimalią 3 metų laisvės atėmimo bausmę, dėl ko ši veika atitinka tyčinį nesunkų nusikaltimą. Tokiu būdu teismas nustatė, kad dėl kiekvienos V. M. nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nuosprendžio priėmimo metu teismas nenustatė aplinkybių, kurios verstų pripažinti, kad senaties termino eiga buvo sustojusi ar nutrūkusi dėl naujai padarytos tyčinės veikos (išskyrus kiekvienos veikos senaties termino skaičiavimą šioje byloje). Tokiu būdu teismas priverstas baudžiamąją bylą V. M. kiekviename epizode pagal baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. nutraukti dėl suėjusio senaties termino.
Teismas įvertindamas tai, kad R. Ž. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką 2013-07-22 d. (sukčiavimas A. G. atžvilgiu), ši padaryta tyčinė nusikalstam veika iki tol padarytų nusikaltimų veikų senaties terminus nutraukia, todėl senaties terminus skaičiuojant nuo minėtos datos nėra pagrindo pripažinti, kad procesas R. Ž. atžvilgiu gali būti nutrauktas dėl senaties.
Įvertinus R. Ž. ir V. M. (tuose epizoduose, kur jis pripažįstamas bendrais su R. Ž. veiksmais užvaldęs didelės vertės svetimą turtą) atliktus veiksmus, jų kaltės formą, nusikalstamą tikslą, veikoje panaudotą apgaulės būdą ir neteisėtai užvaldyto turto vertę, teismas pripažįsta, kad nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. kaip sukčiavimas įgyjant svetimą turtą taip pat pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. kaip sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą (kai neteisėtai užvaldyto turto vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą).
Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė ir dalyje epizodų įrodymais patvirtino kitas faktines aplinkybes, nei buvo nurodyta prokurorės pateiktuose kaltinimuose. Įvertinęs nukentėjusiųjų parodymus tyrimo metu ir teisme kaip visumą, rašytinių dokumentų turinį ir duomenis, teismas visas abejones vertindamas kaltinamoj naudai nustatytas faktines aplinkybes atitinkamai patikslina nekeičiant kaltinimo esmės ir kvalifikacijos.
Dėl sukčiavimo D. S. atžvilgiu. Iš pareiškimo ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui matyti, kad D. S. kartu su kitais asmenimis kreipėsi dėl neteisėtai iš jo užvaldytų lėšų. Tiriant šį pareiškimą nustatyta, kad D. S. gavo 11 584, 80 eurų kreditą, kurį paėmė R. Ž. ir V. M. įkalbėtas, šiems kreditą atidavė sau pasilikdamas 10 000 litų. R. Ž. veika šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., o V. M. baudžiamąją bylą teismas nutraukia dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.
Dėl sukčiavimo P. K. atžvilgiu. Kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu kvalifikuoti kaip trys nusikalstamos veikos: dvi veikos kaip nusikaltimai kaltinamiesiems veikiant bendrai, viena veika V. M. veikiant vienasmeniškai. Teismas nustatė, kad kaltinamieji užvaldė dalį lėšų, kurias nukentėjusysis P. K. įgijo iš kredito bendrovių, tai panaudodami apgaulę, neteisėtai užvaldytų pinigų suma viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl šioj dalyje R. Ž. ir V. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. Remiantis nukentėjusiojo parodymais tyrimo metu teismas nustatė, kad dalį paskolos, t. y. 600 litų V. M. atlygino už nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 169), tai teismas vertina kaip kaltininko aktyvią atgailą, todėl atitinkamai tikslina veikos faktinių aplinkybių aprašymą ir į tai atsižvelgia spręsdamas nukentėjusiojo pareikšta civilinį ieškinį. Be to, remiantis nukentėjusiojo parodymais, taip pat V. M. parodymais teismas nustatė, kad kaltinamieji iš P. K. ėmė pinigus neva verslui dėl transporto priemonių iš užsienio prekybos Lietuvoje, tačiau paimtus pinigus pasidalino, prekybos nevystė, todėl R. Ž. veika šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., o V. M. baudžiamąją bylą teismas nutraukia dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino. Šioje dalyje nukentėjusysis kirtingai aiškino apie perduotas pinigų sumas, jų perdavimą V. M. atskirai bei abiem kaltinamiesiems. Įvertinus nukentėjusiojo duotus parodymus teisme ir tyrimo metu (t. 1, b. l. 165-167, 168-169) kaip visumą teismas pripažįsta, kad kaltinamieji iš P. K. įgijo nemažiau nei 9000 litų, ką tikslina nusikalstamos veikos aprašyme.
V. M. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiaudamas P. K. pasitikėjimu, įkalbėjo P. K. laiduoti paimant paskolą kredito įstaigoje ir pinigines lėšas perduoti V. M., dėl ko P. K. T. kredito unijoje pasirašė laidavimo sutartį Nr. 08-11138, pagal kurią V. M. tą pačią dieną į savo asmeninę sąskaitą gavo 20 000 Lt, iš kurių 1000 Lt grąžino nukentėjusiajam. Tokiu būdu V. M. buvo kaltinamas apgaule iš nukentėjusiojo P. K. įgijęs 19 000 Lt. Išnagrinėjęs bylą teismas šioje dalyje nustatė, kad V. M. pinigus užvaldė ne iš P. K., bet iš T. kredito unijos, kuri iki šiol vykdo iš jo priverstinį išieškojimą. Nukentėjusiajam laiduojant pasirašant V. M. kredito sutartį tarp jų susikūrė civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu net ir išieškojus iš P. K. visą ar dalį V. M. gautos paskolos, esant teisės normomis numatytoms sąlygoms laiduotojas turėtų regreso teisę į prarastas lėšas. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad šioje dalyje V. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar audžiamoj nusižengimo požymių, todėl teismas jį šioje dalyje išteisina.
Dėl sukčiavimo L. L. S. atžvilgiu. Bylos dokumentinė medžiaga, kurią atitinka teisme pagarsinti L. L. S. parodymai, patvirtina, kad nukentėjusysis iš kredito bendrovė paėmė paskolas, dalį kurių neteisėtai užvaldė kaltinamieji. Teismas vertindamas kaltinamųjų veiksmus pagal nukentėjusiojo nurodytas faktines aplinkybes nustatė, kad R. Ž. ir V. M. bendrais veiksmais įkalbėjo nukentėjusįjį imti paskolas ir dalį pinigų perduoti jiems, po ko bendrai veikdami užvaldė iš L. L. S. tik 6000 Lt. Vėliau tiek R. Ž., kuris net įkalbėjo nukentėjusįjį nurodyt V. M. melagingas aplinkybes apie neva negautą paskolą, tiek V. M. vienasmeniškai imdamas pinigus iš L. L. S. veikė nebe bendrininkų grupėje, bet savarankiškais veiksmais. Dėl šios priežasties kiekvienam jų neužvaldžius pinigų, kurių suma viršytų 250 MGL dydį, veikoje nėra inkriminuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numatytos sudėties. Įvertinus apgaulės būdu užvaldytų pinigų sumą teismas šioje dalyje R. Ž. veiką perkvalifikuoja, o V. M. baudžiamąją bylą nutraukia dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo A. M. atžvilgiu. R. Ž. veika šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., o V. M. baudžiamąją bylą teismas nutraukia dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.
Dėl sukčiavimo A. T. atžvilgiu. Įvertinęs nukentėjusiojo tyrimo metu ir teisme duotus parodymus teismas nustatė, kad A. T. imti kreditus įkalbėjo V. M.. Šį su A. T. supažindino A. V., kuris taip pat įtakojo nukentėjusiojo valią perduoti V. M. savo vardu gautus pinigus. Tik vėliau prie jau vykdomos nusikalstamos veikos prisijungė R. Ž.. Tokiu būdu teismas nenustatė kaltinamųjų išankstinio susitarimo veikti bendrai prieš A. T.. Dėl šios priežasties teismas šalina iš nusikalstamos veikos aprašymo tai, kad šią veiką kaltinamieji įvykdė bendrininkų grupėje ir pripažįsta, kad ją kiekvienas kaltinamųjų įvykdė užvaldydamas pinigus, kuriuos tiesiogiai gavo iš A. T.. Tyrimo metu A. T. nurodė, kad V. M. jam grąžino 700 Lt, dėl ko teismas atitinkamai mažina V. M. užvaldytą sumą. R. Ž. veika šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., o V. M. baudžiamąją bylą teismas nutraukia dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.
Dėl sukčiavimo G. T. atžvilgiu. R. Ž. veika šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo A. T., G. T. ir A. T. atžvilgiu. Teismas nustatė, kad Iš A. T., G. T. ir A. T. iš D. N.banko kaip kredito gavėjai pagal 2009-02-19 sutartį gavo 11 584,80 eurų (40 000 litų atitinkančią) paskolą. A. t. teigė, kad visi pinigai buvo perduoti R. Ž., tačiau tokių jo parodymų neatitinka tyrimo metu surinkti duomenys, iš kurių matyti, kad 13 000 litų buvo atiduota G. T. (kartu ir A. T.). Tokiu būdu teismas pripažįsta pagrįstais kaltinamojo R. Ž. parodymus apie tai, kad A. T. nutyli tiesą, jog likę pinigai buvo bendri. Įvertinus tai, teismas pripažįsta R. Ž. neteisėtai užvaldžius 13 500 Lt, padarydamas 11 500 Lt žalą, nes teisme A. T. pripažino iš R. Ž. gavęs 2000 litų. R. Ž. veika šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo R. J. atžvilgiu. Apklaustas teisme R. J. parodė, kad paėmus kreditus jam buvo palikta dalis pinigų. Nukentėjusysis nurodė, kad paėmus kreditą iš „1.“ (UAB „G. F.) jam liko 500 litų, paėmus kreditą iš B. B. jam liko 1000 litų, iš Ū. banko liko 300 litų. Tokiu būdu teismas atitinamai keičia kaltinime nurodytas pinigų sumas, R. Ž. pripažįsta kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo A. Ž. atžvilgiu. Kaltinamasis R. Ž. teisme parodė, kad tiek jis, tiek V. M. iš A. Ž. įgijo skolinosi pinigus atskirai. Šią aplinkybę teisme patvirtino apklaustas A. Ž., kuris parodė, kad su kiekvienu kaltinamuoju dėl pinigų skolinimo jis bendraudavo atskirai. Tokiu būdu teismas nenustatė R. Ž. ir V, M. bendrininkavimo vykdant šią nusikalstamą veiką, todėl jų nusikalstamus veiksmus pripažįsta įvykdytus atskirai. Be to, teisme nukentėjusysis nurodė, kad V. M. jam grąžino 3500 eurų, todėl teismas atitinkamai patikslina faktinę aplinkybę dėl V. M. nusikalstamu būdu įgyto turto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažįsta V. M. kaltu dėl piniginių lėšų užvaldymo, kurių suma neviršija 250 MGL dydžio, kaltinamojo veika šioje dalyje atitinka ne jam inkriminuotą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., bet 182 str. 1 d. Tokiu būdu nustatęs V. M. veiksmuose nusikaltimo, numatyto baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., sudėtį teismas V. M. baudžiamąją bylą nutraukia jau minėtais pagrindais dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino. Tuo tarpu R. Ž. šioje dalyje teismas pripažįsta kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. Teismas patikslina kaltinime nurodytų eurais piniginių sumų išraiškas litais pagal oficialiai nustatytą ir galiojantį lito ir euro santykį, remiantis kuriuo 1 euras lygus 3,4528 Lt.
Dėl sukčiavimo A. V. atžvilgiu. Byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad A. V. 2009-03-27 pasirašė kredito sutartį, pagal kurią gavo 3 000 Lt, 2009-03-27 pasirašė kredito sutartį, pagal kurią gavo 8 000 Lt, 2009-03-30 pasirašė kredito sutartį, pagal kurią gavo 11 850 Lt, tokiu būdu viso 22 850 Lt. Nukentėjusysis tiek teisme, tiek tyrimo metu (t. 3, b. l. 65-66) nurodė, kad jis iš tų pinigų gavo 3000 litų, taip pat teigė, kad iš R. Ž. yra gavęs paskoloms grąžinti tik 300 Lt. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad R. Ž. apgaule iš nukentėjusiojo A. V. įgijo 19 550 Lt, tuo padarydamas 19 550 Lt dydžio turtinę žalą. R. Ž. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Dėl sukčiavimo D. M. atžvilgiu. D. M. duodama parodymus teisme, taip pat teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nurodė, kad iš UAB „G. f.“ paėmė 5000 litų, iš UAB „M. F.“ 2500 litų (paraiška pateikta 3000 litų sumai), iš „B.“ 6000 litų paskolas; tą patvirtina ir sudarytų sutarčių su bendrovėmis duomenys, todėl bendra paskolų suma ne 13 900 Lt (kaip nurodyta kaltinime), bet 13 500 Lt. Įvertinęs tai teismas atitinkamai patikslina R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir pripažįsta, kad veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo V. R. atžvilgiu. Kaltinamasis R. Ž. teisme pripažino paėmęs pinigus iš V. R., tačiau teigė dalį jų grąžinęs. Tuo tarpu teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis tyrimo metu ir teisme nuosekliai teigė, kad paėmęs apie 12 000 Lt paskolų, iš jų gavo 4 000 litų, kitus pinigus perdavė R. Ž.. Netikėti šiais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo. Tokiu būdu teismas atmeta kaltinamojo parodymus apie grąžintas sumas, nes šių parodymų nepatvirtina joie kiti duomenys. Kita vertus, įvertinus nukentėjusiojo R. R. nurodytų aplinkybių visumą tyrimo metu (t. 3, b. l. 120, 121) ir teisme, kyla abejonės dėl 2009-04-14 B. AS filiale Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. R. į sąskaitą gavo 9 381,25 Lt. Ši suma akivaizdžiai viršija nukentėjusiojo nurodytų paimtų paskolų dydį, šis kreditas paimtas kitu laiku ir vėliau, nei prieš tai imtos paskolos, dėl ko lieka nepašalintos abejonės, kad šį kreditą nukentėjusysis paėme R. Ž. įkalbėtas, kad visus pinigus perdavė R. Ž.. Dėl šios priežasties teismas negalėdamas pagrįsti faktinių aplinkybių abejotinais įrodymais minėtą sumą šalina iš kaltinimo ir kaip nusikalstamą veiką pripažįsta tik neginčijamai nukentėjusiojo nurodytas ir tokiu būdu įrodytas sumas. R. Ž. veika šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo A. P. atžvilgiu. Iš 2009-05-19 vartojimo kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini) ir pinigų išdavimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 171) matyti, kad A. P. iš UAB Ū. B. l. filialo Vilniuje gavo 4 990 Lt, o ne 4 999 Lt kaip nurodyta pareikštame kaltinime. Be to, įvertinus nukentėjusiojo parodymų visumą matyti, kad nukentėjusysis A. P. tyrimo metu nurodė iš R. Ž. gavęs įmokoms 2 500 Lt (t. 3, b. l. 155), tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad iš paimtų paskolų R. Ž. jam paliko 5 000 Lt. Šias įrodymais patvirtintas faktines aplinkybes teismas patikslina, ir pripažįsta šioje dalyje R. Ž. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo R. M. atžvilgiu. Iš UAB „M. F.“ pateiktos informacijos matyti, kad R. M. 2009-09-17 kreipėsi dėl 3 000 Lt paskoos gavimo, tačiau jam buvo suteikta 2 000 Lt, o ne 3 000 Lt paskola kaip nurodyta kaltinime.
Dėl sukčiavimo M. Č. atžvilgiu. Iš 2009-09-14 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. Č. iš „B.“ gavo 8 887,50 Lt, o ne 8 888 Lt kaip nurodyta kaltinime. Be to, nukentėjusysis teisme pripažino, kad visus paimtus iš bendrovių pinigų jis su R. Ž. dalinosi apytiksliai per pusę, tokiu būdu jis R. Ž. perdavė apie 11 000 Lt, iš kurių jam R. Ž. grąžino iš viso 1 000 Lt. Šias nukentėjusiojo parodymais netikėti nėra pagrindo, todėl teismas atitinkamai keičia neginčijamai įrodytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes šioje dalyje. R. Ž. veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo R. R. atžvilgiu. Nukentėjusysis R. R. teisme parodė, kad tyrimo metu jis geriau prisiminė pinigų sumas, kurias gavo iš R. Ž.. Tokiu būdu iš tyrimo metu duotų nuketėjusiojo parodymų teismas nustatė, kad iš paimtų paskolų R. R. gavo 2000 Lt, o likusius pinigus perdavė Ž.. Be to, teisme R. R. nurodė, kad lizingo sutartis sudarė įkalbėtas R. Ž., kuris pažadėjo mokėti įmokas už paimtus daiktus. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad tiek vienu, tiek kitu atveju įkalbėjęs R. R. sudaryti sutartis dėl įsipareigojimų, kurių R. Ž. nevykdė, tokiu jis tiek vienu, tiek kitu atveju padarė nusikalstamas sukčiavimo veikas, teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Teismas del sukčiavimo įgyjant vaiZdo kamerą šalina kaltinime nepagrįstai nurodytą tęstinį nusikalstamos veikos būdą, nes iš objektyviai atliktų veiksmų, laiko ir veikos požymių matyti, kad R. Ž. veika atskirai suformuota, kito turinio kaltės forma, todėl padarė dvi nusikalstamas veikas. Be to, iš išperkamosios nuomos sutarties matyti, kad už vaizdo kamerą buvo sumokėtas pradinis įnašas 129,90 Lt, dėl ko šio sukčiavimo metu nuketėjusiajam buvo padaryta ne kaltinime nurodyta 1 705 Lt, bet 1 575,08 Lt žala.
Dėl sukčiavimo A. M. atžvilgiu. Įvertinęs nukentėjusiojo parodymų visumą teismas nustatė, kad iš paimtų paskolų nukentėjusysis gavo 1500 Lt (parodymai tyrimo metu t. 4, b. l. 160), vėliau pasirašant vekseli R. Ž. jam sumokėjo 1500 Lt, viso iš R. Ž. A. M. gavo 3 000 litų (parodymai teisme). Tokiu būdu teismas patikslindamas nukentėjusioj parodymais nustatytas faktines aplinkybes pripažįsta, kad R. Ž. iš A. M. užvaldė ne kaltinime nurodytus 12 400 litų, bet 11 400 litų, kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo R. K. (R.) atžvilgiu. Iš nukentėjusiosios parodymų visumos teismas nustatė, kad bendru susitarimu R. K. paimtus kreditus dalinosi su R. Ž. per pusę (nukentėjusiosios parodymai teisme). Tyrimo metu nukentėjusioji tiksliai nurodė, kad iš paimtų kreditų R. Ž. jai sumokėjo 3 500 litų (t. 5, b. l. 6). Tokiu būdu teismas nustatęs, kad iš bendrovių realiai nukentėjusiajai gavus 6 700 litų, R. Ž. buvo perduota 3 200 litų. Patikslinus šią faktinę aplinkybę teismas pripažįsta, kad R. Ž. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo Č. M. atžvilgiu. Iš 2010-01-21 vartojimo kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini) ir Č. M. banko sąskaitos išrašų teismas nustatė, kad nukentėjusysis į savo asmeninę sąskaitą gavo 4099,99 Lt, iš kurių grynais buvo numeta 4 000 Lt. Šias aplinkybes kaip visiškai įrodytas teismas patikslina aprašydamas nusikalstamos veikos požymius šioje dalyje. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad iš R. Ž. gavo iš viso 830 litų, prašė atitinkama suma mažinti jo civilinį ieškinį. Tokiu būdu remiantis nukentėjusiojo parodymais, jų visuma, teismas pripažįsta, kad Č. M. R. Ž. sumokėjo iš paimtų paskolų 300 užvaldydamas pinigus, po ko vėliau sumokėjo likusius 530 litų. Tokiu būdu nukentėjusiajam padaryta žala sudaro 9 570 litų, o ne 9 470 Lt kaip neteisingai nurodyta kaltinime. R. Ž. veika šioje dalyje atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo D. G. atžvilgiu. Teismas nekeisdamas faktinių aplinkybių, kurias nukentėjusioji patvirtino teisme, R. Ž. pripažįsta kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo S. A. atžvilgiu. Įvertinęs tai, kad šiuo atveju R. Ž. veikė analogišku būdu, t. y. paėmęs iš nuketėjusiosios dalį paimtų paskolų ir pažadėjęs jas grąžinti, pasirašydamas vekselį, tačiau savo įsipareigojimų nevykdydamas – teismas pripažįsta, kad R. Ž. elgėsi nusikalstamai, t. y. žinodamas, kad žadėdamas pinigų negrąžins, dėl ko jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo J. J. atžvilgiu. Teismas iš nukentėjusiosios parodymų tyrimo metu ir teisme nustatė, kad J. J. imti paskolas įkalbėjo ne R. Ž., bet kiti asmenys, kurie be to dalyvavo ir užvaldant paimtus pinigus. Teismas nustatė, kad nukentėjusįjį S. A. įkalbėta paėmė paskolas, paimtus pinigus atidavė M. P., dalį pinigų su jos duoda kortele užvaldė ir pati S. A.. Byloje nėra ir nebuvo įmanoma gauti duomenų, konkrečiai kokia pinigų suma buvo perduota R. Ž., kos buvo susitarimas tarp R. Ž. ir veiką vykdžiusių S. A. bei M. P.. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad objektyviai sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiai buvo realizuoti veikiant ne R. Ž., o kitiems asmenims, todėl nesant kaltinimo dėl jo bendrininkavo šioje veikoje, taip pat nesant atsakomybėn patrauktų asmenų kaip nusikalstamos veikos vykdytojų, R. Ž. negali būti pripažįstamas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Dėl šios priežasties teismas priverstas R. Ž. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios sukčiavimo vykdytojo požymių.
Dėl sukčiavimo T. G. atžvilgiu. Teismas įvertinęs nukentėjusiosios parodymus pripažįsta, kad nuosekliai ir vienodai įvykio aplinkybes T. G. aiškino tyrimo metu, kuomet nurodė R. Ž. perdavusi 4200 litų. Dėl šios priežasties teismas atmeta nukentėjusiosios parodymus teisme apie tai, kad ji R. Ž. perdavė tik paimtą 3000 litų paskolą iš UAB „G. f., o antrą gavo pati. R. Ž. teismas šioje dalyje pripažįsta kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo I. Š. atžvilgiu. Sutarčių kopijos ir nurašai su kredito įstaigomis patvirtina paimtas pinigų sumas I. Š. vardu, kuo remiantis teismas pripažįsta kaltinimą pagrįstu. Patikslinus iš „B.“ filialo gautą pinigų sumą teismas R. Ž. šioje dalyje pripažįsta kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo A. D. atžvilgiu. Patikslinus iš „B.“ filialo gautą pinigų sumą teismas nustatė, kad nukentėjusysis duodamas parodymus teisme nurodė, jog R. Ž. vieną kartą davė jam pinigų įmokai sumokėti. Tyrimo metu A. D. nurodė, kad gavo iš R. Ž. 100 litų (t. 6, b. l. 85). Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad iš užvaldytų 3500 Lt kaltininkas 100 Lt nukentėjusiajam grąžino, todėl nusikalstamai užvaldė ir nukentėjusiajam padarė 3400 Lt žalą. R. Ž. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo A. D. atžvilgiu. Apklaustas teisme A. D. parodė, kad jis pinigų R. Ž. neskolino. Pinigus paėmė jo sugyventinė iš kredito unijos kaip paskolą savo vardu, o jis tik viską sumokėjo. Būtent sugyventinė perdavė pinigus R. Ž.. Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad R. Ž. veiksmų A. D. atžvilgiu neatliko, iš jo pinigų nesiskolino, ir nors šiam išrašė neprotestuotinus vekselius, tačiau dėl to nusikalstamos veikos nepadarė. Dėl šios priežasties teismas R. Ž. išteisina šioje dalyje jam nepadarius inkriminuotos nusikalstamos veikos A. D. atžvilgiu.
Dėl sukčiavimo A. T. atžvilgiu. Įvertinus nukentėjusiojo parodys ir dokumentu mentinę medžiagą teismas pripažįsta, kad A. T. visus pinigus atidavė R. Ž., po ko tik vėliau iš pastarojo gavo 200 Lt, dėl k atitinkamai patikslina šias nusikalstamos veikos aplinkybes, kaip ir sumą, kuri buvo gauta iš „(duomenys neskelbtini) “. R. Ž. veika šioje dalyje atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl sukčiavimo L. V. atžvilgiu. L. V. teisme parodė ir pripažino, kad iš paimtų paskolų jai R. Ž. paliko iki 3000 Lt, nukentėjusioji nurodė, kad R. Ž. jai pasakė pasilikti likusią sumą. Spręsdamas dėl to teismas nustatė, kad likusi suma, kuri buvo iki 3000 Lt ir paimta paskutinę 2010-04-15 dieną – atitina iš „B.“ paimtą 2 900 litų sumą. Tokiu būdu teismas atitinama suma mažina R. Ž. neteisėtai užvaldytų pinigų kiekį, o jį pripažįsta kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo K. J. atžvilgiu. R. Ž. šioje dalyje buvo pareikštas kaltinimas dėl sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Baudžiamasis įstatymas (baudžiamojo kodekso 182 str. 4 d.) numato, kad už 182 str. 1 d. numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. K. J. proceso metu buvo apklaustas liudytoju, vėliau pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau pareiškimo dėl nusikalstamos veikos nepateikė. Baudžiamasis proceso šioje dalyje nebuvo pradėtas ir prokuroro reikalavimu. Dėl šios priežasties teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 5 p. pradėtą procesą nutraukia tuo pagrindu, kad byloje nėra nukentėjusiojo skundo, jo teisėto atstovo pareiškimo ar ba prokuroro reikalavimo.
Dėl sukčiavimo E. N. atžvilgiu. R. Ž. teisme parodė, kad paimtas paskolas su nukentėjusiuoju dalinosi pusiau, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys. Tiek tyrimo metu, tiek teisme, kur E. N. teigė gavęs tik menką pinigų sumą, E. N. nurodė, kad paimtas paskolas jis atidavė R. Ž.. Tyrimo metu nukentėjusysis įvardino, kad R. Ž. perdavus pinigus šis jam iškart atidavė 1000 Lt (t. 7, b. l. 5). Tokiu būdu teismas atmeta kaltinamojo parodymus ir R. Ž. pripažįsta kalti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo L. S. atžvilgiu. Nukentėjusioji L. S. teisme parodė, kad visas paimtas paskolas atidavė R. Ž., iš jo nieko negavo. Tai patvirtino ir kaltinamasis R. Ž., kuris teigė, kad pinigų dalį grąžino ne L. S., bet jos sūnui. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad R. Ž. nusikalstamą veiką įvykdė L. S. atžvilgiu, jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Teismas šalina kaip nusikalstamos veikos aplinkybę tai, kad R. Ž. sukčiavimo buvo iš nukentėjusiosios užvaldė dar ir 300 litų, nes teisme nustatyta, kad L. S. R. Ž. skolino šimtą dolerių, kuriuos grąžindamas R. Ž. jai atidavė litus, dėl ko įvykus civiliniams santykiams šie baudžiamosios atsakomybės nesudaro.
Dėl sukčiavimo A. L. atžvilgiu. Teisme A. L. nurodė, kad visus paimtus iš bendrovių pinigus atidavė R. Ž.. Tokios aplinkybės prieštarauja nukentėjusiojo parodymams tyrimo metu (t. 7, b. l. 77-78, 79), A. L. nurodė, kad R. Ž. perdavė pusę paimtų paskolų, t. y. 4 250 Lt, pusę pasiliekant sau, o vėliau R. Ž. perdavė dar 2700 litų. Tokias aplinkybes nukentėjusysis tyrimo metu tvirtino du kartus, praėjus trumpesniam laikui nuo įvykių nei jo duoti parodymai teisme, todėl teismas būtent šias aplinkybes pripažįsta pagrįstomis ir atitinkančiomis tiesą, o nuketėjusiojo parodymus teisme vertina kaip faktinių aplinkybių primiršimą dėl praėjusio laiko. R. Ž. veika šioje dalyje atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo M. B. atžvilgiu. Teismas įvertinęs nukentėjusiosios ir liudytojo Č. Š. parodymus pripažįsta, kad pareikštas kaltinimas atitinka faktines įvykio aplinkybes, todėl R. Ž. pripažįsta kalti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo J. K. atžvilgiu. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, rašytinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartys ir R. Ž. pasirašyti vekseliai įsipareigojant J. K. sumokėti 13 500 Lt patvirtina, kad R. Ž. įsigijęs automobilį neatsiskaitė su šio pardavėju, nors vėliau ir pats įsigyta automobilį pardavė D. B.. Tokios faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad R. Ž. įprastu būdu, t. y. siekdamas įtikinti turto savininką perleisti jam turtą pasirašė vekselius, kurių nesiruošė apmokėti, tokiu būdu apgaule iš J. K. įgyjo automobilį. Kaltinamojo parodymų apie tai, kad jis dalį pinigų už automobilį sumokėjo, nepatvirtina jokie kiti duomenys byloje, todėl teismas juos atmeta. Apgaule užvaldyto turto vertė patvirtina pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Įvertinus sukčiavimo būdu užvaldyto turto vertė R. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo A. G. atžvilgiu. Kaltinamasis pripažino pasiskolinęs iš nukentėjusiojo pinigus, kurių nesiruošė grąžinti. Faktą patvirtina nukentėjusiojo parodymai. Tokiu būdu teismas R. Ž. pripažįsta kalti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
BAUSMĖS SKYRIMAS
Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų, specialisto išvados (t. 12, b. l. 78) matyti, kad R. Ž. ir V. M. yra pakaltinami, todėl būdami įstatymo numatyto amžiaus jie pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Teismas išnagrinėjęs bylą R. Ž. ir V. M. pripažįsta baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybą tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką jie įrodė pripažindami veikos objektyviuosius požymius ir sutikdami dėl padarytos žalos.
R. Ž. ir V. M. atsakomybę sunkina tai, kad dalį veikų jie įvykdė veikdami bendrininkų grupėje, būdami vykdytojai, kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą nukentėjusiesiems apsisprendžiant dėl turto perleidimo (Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo numatytų pagrindų, leidžiančių atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. Ž. ar V. M. teismas nenustatė, todėl skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes ir veiksmus bendrininkų nusikalstamoje veikoje, taip pat į kiekvienam nustatytą atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.
R. Ž. būdamas neteistu, sistemingai vykdė tyčines nusikalstamas veikas, jas darė savanaudiškais tikslais, piktnaudžiaudamas kitų pasitikėjimų, tuo sąmoningai siekdamas ir sukeldamas nusikalstamas pasekmes. R. Ž. padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų intensyvumas, pobūdis ir naudotos apgaulės būdas patvirtina tai, kad asmuo yra pavojingas visuomenei. Nusikalstamų veikų darymas akivaizdžiai buvo R. Ž. pragyvenimo šaltinis, kas rodo, kad būdamas laisvėje jis gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Teismas R. Ž. pripažįsta kaltu dėl 35 tyčinių nusikaltimų, du iš jų priskiriami sunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Šios aplinkybės bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsni nuostatos yra pagrindas siekiant bausmės tikslų tinkamo įgyvendinimo R. Ž. kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui už įvykdytus nusikaltimus skirti arešto, o už veikas pagal 182 str. 2 d. vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės subendrintinos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatas, galutinę bausmę skiriant teismas įvertina ir nuketėjusiųjų interesą gauti žalos atlyginimą, kas įmanoma tik R. Ž. dirbant ir už tai gaunant pajamas laisvėje. Pagrindų atidėti paskirtos galutinės bausmės vykdymo, ar ją švelninti – teismas nenustatė.
R. Ž. kardomoji priemonė dokumentų paėmimas buvo panaikinta 2014-08-21 teismo nutartimi (t. 17 , b. l. 73). Likusios kardomosios priemonės – įsipareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.
V. M. neteistas ir pirmą kartą tiesiogine tyčia padarė nusikalstamas veikas, šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu dėl vieno jų, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Jis išsituokęs, nedirbantis, nusikalto įtakotas R. Ž.. Teismas įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat taikytą areštą proceso metu V. M., pripažįsta, kad pats baudžiamais procesas kaltinamajam buvo reikšmingas bausmės tikslų įgyvendinimas, todėl skiriant vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ją parenka aiškiai arčiau sankcijos minimalios ribos. Paskirtos bausmės vykdymo atidėti dėl nusikalstamos veikos sunkumo nėra galimybės, todėl paskirtos bausmės tikslai turi būti įgyvendinami šią bausmę atliekant realiai pataisos namuose.
V. M. paskirta kardomoji priemonė paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
D. S. tyrimo metu pareiškė 30 000 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 134), A. T. pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 135). Civiliniu ieškovu pripažinti D. S. ir A. T. nedalyvavo teisme, kur nepaaiškinus civilinio ieškinio pagrįstumo, liko neįrodytas patirtos žalos dydis, yra duomenų, kad dalis žalos buvo atlyginta, jos nustatyti teismas neturėjo galimybės, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 252 str. šie civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.
J. J. pareiškė 28 200 Lt civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 9), K. J. pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 196). Išnagrinėjęs bylą teismas R. Ž. išteisina dalyje dėl sukčiavimo J. J. ir bylą nutraukia dalyje dėl veikos K. J. atžvilgiu, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p. palieka šiuos civilinius ieškinius nenagrinėtus. Šiuo atveju J. J. ir K. J. turi teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.
E. N. tyrimo metu pareiškė 30 000 Lt civilinį ieškinį (t. 7, b. l. 10), po ko jį tikslino ir pareiškė 29 6000 Lt civilinį ieškinį (t. 7, b. l. 12). Teisme šio civilinio ieškinio ir reikalavimo E. N. atsisakė, todėl pradėtas procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas.
Tyrimo metu P. K. pareiškė 45 000 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 171-172), A. T. pareiškė 51 600 Lt civilinį ieškinį (t. 2 , b. l. 89), G. T. pareiškė reikalavimą dėl 14 300 Lt turtinės žalos (t. 2, b. l. 44), R. J. pareiškė 16934 Lt civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 278), V. R. pareiškė 40 000 Lt civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 126), A. P. pareiškė 45 000 Lt civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 157), M. Č. pareiškė 33 400 Lt civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 74), A. M. pareiškė 27 000 Lt civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 168), R. K. (R.) pareiškė 6250 Lt civilinį ieškinį (t. 5, b. l. 9), T. G. pareiškė 11 632 Lt civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 34), I. Š. pareiškė 12 000 Lt civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 52), A. D. pareiškė 7 000 Lt civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 91), L. V. pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 170), A. L. pareiškė 15 920 Lt civilinį ieškinį (t. 7, b. l. 82), M. B. pareiškė 1 000 Lt civilinį ieškinį (t. 7, b. l. 105), J. K. pareiškė 13 500 Lt civilinį ieškinį (t. 7, b. l. 174). A. T. tyrimo metu pareiškė 6000 Lt civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 178), vėliau jį tikslino prašydama priteisti 13532,28 Lt (t. 2, b. l. 180). Teisme A. T. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš R. Ž. priteisti 17 996, 49 Lt turtinės žalos, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 14, b. l. 16-18). A. V. pareiškė 23700 Lt civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 70). Civilinį ieškinį nukentėjusysis tikslino tyrimo metu prašydamas priteisti 100 000 Lt sumą (t. 3, b. l. 72). D. M. pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 95). Teisme D. M. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš R. Ž. priteisti 13 849 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (t. 14, b. l. 2-3). R. R. pareiškė 4500 Lt civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 113), teisme duodamas parodymus ieškovas atsisakė dalies reikalavimo ir nurodė, kad prašo priteisti 4 000 Lt, t. y. tik pinigus, kuriuos perdavė R. Ž.. Č. M. pareiškė 22 999 Lt civilinį ieškinį (t. 5, b. l. 52), kurį teisme prašė sumažinti atimant jam grąžintą 830 Lt sumą.
Nagrinėdamas šiuos civilinius ieškinius teismas atsižvelgia į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika tiesiogiai padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys. Teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Šiuo atveju sukčiavimo būdu kaltinamieji iš nukentėjusiųjų įgijo pinigų sumas, kurias nustatė teismas kaip neketintas gražinti civiliniams ieškovams. Būtent dėl tokio dydžio žalos kaltinamieji atsako baudžiamajame procese. Kiti civilinių ieškovų turtiniai reikalavimai, t. y. palūkanos ir delspinigiai, kiti mokesčiai ir išlaidos - yra civilinio pobūdžio, jie kyla iš paskolos sutarčių, todėl baudžiamajam procese nenagrinėtini. Pažymėtina, kad kreditų (paskolos) sutartis civiliniai ieškovai sudarė savo vardu, tokiu būdu įsipareigojimus dėl paskolų grąžinimo prisiėmė sau. Tuo tarpu kaltinamieji dar prieš sudarant ieškovams sutartis su kredito įstaigomis žinojo, kad paskolos nebus grąžintos. Baudžiamajame procese yra priteisiama tik tiesioginė nusikalstama veika padaryta žala. Tuo tarpu civilinės teisės normos įpareigoja asmenis elgtis rūpestingai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis tai yra įmanoma. Teismas byloje nustatė, kad civiliniai ieškovai nesilaikė šių principų, daugelis jų pakartotinai pasirašinėjo sutartis ir prisiėmė naujus skolinius įsipareigojimus kaltinamiesiems dar neįvykdžius savo nusikalstamų pažadų dėl prieš tai paimtų paskolų grąžinimo. Paskolas nukentėjusieji ėmė tikėdamasi savarankiškos naudos, daugelis jų ją gaudavo pinigais iš paimtų kreditų sumos. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo pripažinti, kad dėl visų pasklų sumos ir jų palūkanų yra vien tik nuteistųjų kaltė. Tuo tarpu tiesiogiai padarytą žalą kaltinamieji pripažino. Žala padaryta nusikalstamais veiksmais, su kuriais yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Tokiu būdu teismas minėtus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkina tokiu būdu, kad priteisia civiliniams ieškovams tik neteisėtai iš jų užvaldytas paskolas. Įvertinus tai, kad dalis paskolų buvo užvaldytos kaltinamiesiems R. Ž. ir V. M. veikiant bendrai, šios užvaldytų pinigų sumos iš kaltinamųjų priteistinos solidariai.
Nukentėjusieji D. M. ir A. T. pareiškė pretenzijas ir prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bet kuriuo atveju neturtinės žalos turinys turi būti pagrįstas ir įrodytas objektyviais duomenimis.
Byloje teismas R. Ž., iš kurio prašoma priteisti neturtinę žalą, pripažino kaltu dėl sukčiavimo nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad R. Ž. pinigines lėšas įgijo ne savarankiškai, bet įtikinęs nukentėjusiuosius savo vardu pasirašyti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas apibrėždamas bendruosius civilinės atsakomybės principus numato, kad asmuo laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Tokiu atveju atlyginti nuostoliai gali būti mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininką gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Šioje byloje teismas nustatė, kad nukentėjusieji savo vardu prisiimdami įsipareigojimus turėjo galimybę ir pareigą įvertinti pasekmes, kurios kiltų R. Ž. nevykdant savo pažadų. Tokiu būdu nukentėjusieji yra kalti dėl atsiradusių padarinių, kuriuos jie įvardija kai neturtinės žalos turinį. Be to, nukentėjusiųjų pretenzijos dėl neturtinės žalos yra tik jų subjektyvus bei deklaratyvus aplinkybių vertinimas, kuris nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Tarp nukentėjusiųjų nurodytų kaip neturtinės žalos padarinių ir R. Ž. nusikalstamų veiksmų teismas nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos negali būti tenkinami, todėl juos teismas atmeta.
Proceso metu buvo taikytas laikinas R. Ž. nuosavybės teisių apribojimas jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise su N. Ž. priklausančiam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., kuris teismo 2014-09-17 nutartimi pratęstas 3 mėnesiams nuo 2014-10-17 (t. 17, b. l. 76-89). Įvertinus tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas siekiant užtikrint civilinius ieškiniu, jų atlyginimą, kuriuos teismas tenkino, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki bus išspręstas priteistos turtinės žalos atlyginimo klausimas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str., 303 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. S. atžvilgiu) ir skirti 70 (septyniasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo P. K. atžvilgiu) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo P. K. atžvilgiu) ir skirti 70 (septyniasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo L. L.. S. atžvilgiu) ir skirti 70 (septyniasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. M. atžvilgiu) ir skirti 70 (septyniasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. T. atžvilgiu) ir skirti 70 (septyniasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo G. T. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. T. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo G. T., A. T. ir A. T. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo R. J. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo A. Ž. atžvilgiu) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. V. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. M. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo V. R. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. P. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo R. M. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo M. Č. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo R. R. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo R. R. pasirašant išperkamosios nuomos sutartį) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. M. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo R. K. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo Č. M. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. G. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo S. A. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo T. G. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo I. Š. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. D. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. T. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo L. V. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo E. N. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo L. S. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. L. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo M. B. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. K. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. G. atžvilgiu) ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą.
R. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. J. atžvilgiu), 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. D. atžvilgiu) jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 6 p. nutraukti baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo K. J. atžvilgiu).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. 65 str. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu R. Ž. skirti galutinę bausmę 3 (trejus metus) terminuoto laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąsias priemones – įsipareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo P. K. atžvilgiu) ir skirti 7 (septynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
V. M. nutraukti baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. S. atžvilgiu), 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo P. K. atžvilgiu bendrininkaujant su R. Ž.), 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo L. L. S. atžvilgiu), 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. M. atžvilgiu), 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. T. atžvilgiu), 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. Ž. atžvilgiu).
V. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo P. K. atžvilgiu vienasmeniškai), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Iš R. Ž. ir V. M. solidariai priteisti P. K. naudai 44 400 (keturiasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus) litų turtinės žalos atlyginimą.
Iš R. Ž. priteisti turtinės žalos atlyginimą: G. T. 14 300 Lt (keturiolika tūkstančių tris šimtus litų), A. T. 6 600 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus litų), A. T. 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų), R. J. 11 997 Lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt septynis litus), A. V. 19 550 Lt (devyniolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt litų), D. M. 5 000 Lt (penis tūkstančius litų), V. R. 11 990 Lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt litų), A. P. 23 377,50 Lt (dvidešimt tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt septynis litus ir 50 centų), M. Č. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų), R. R. 3 900 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus litų), A. M. 11 400 Lt (vienuolika tūkstančių keturis šimtus litų), R. K. 3 400 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus litų), Č. M. 9 570 Lt (devynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt litų), T. G. 4 200 Lt (keturis tūkstančius du šimtus litų), I. Š. 11 400 Lt (vienuolika tūkstančių keturis šimtus litų), A. D. 3 400 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus litų), L. V. 9 450 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt litų), A. L. 6 950 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt litų), M. B. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų), J. K. 13 500 Lt (trylika tūkstančių penkis šimtus litų).
Iš V. M. priteisti A. T. 3 600 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimą.
Atmesti D. M. 5000 litų ir A. T. 5000 litų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos.
E. N. 29 6000 Lt civilinio ieškinio procesą nutraukti.
D. S. 30 000 Lt civilinį ieškinį, J. J. 28 200 Lt civilinį ieškinį, A. T. 20 000 Lt civilinį ieškinį, K. J. 10 000 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtus.
Palikti laikiną R. Ž. nuosavybės teisės apribojimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise su N. Ž. priklausančiam butui, unikalus Nr. 7998-9000-7011:0007, Liepų g. 10-3, Vievis, Elektrėnų sav., iki bus išspręstas nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.