Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas E. Pašilis Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01685-2009-4

2015 m. kovo 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7 skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-12-16 nuosprendžio, kuriuo P. G. ir D. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. ir D. S. buvo kaltinami tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, 2014-01-31, apie 16.03 val., veikdami bendrininkų grupe, parduotuvėje „Norfa“, esančioje S. Dariaus ir S. Girėno g. 15, Ukmergėje, iš prekybos salės slapta pagrobė keturis 0,7 l talpos viskio „Jack Daniels“ butelius (vieno butelio kaina 46,08 Lt), bendros 184,32 Lt vertės, tuo padarydami UAB „ Norfos mažmena“ 184,32 Lt turtinę žalą, t.y. savo veiksmais padarydami baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Prokuroro teigimu, apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skunde teigiama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentuoja, kad teismai priimdami nuosprendžius turi atsižvelgti į surinktų įrodymų visumą, o išnagrinėjus šią bylą matyti, kad P. G. ir D. S. 2014-01-31 apie 16.00 val. atėję į „Norfos“ parduotuvę, pirmiausia išsiaiškino, ar parduotuvėje yra apsaugos darbuotojas, o pamatę, kad jo nėra, nutarė pagrobti alkoholio ir nuo lentynų paėmė keturis butelius viskio „Jack Daniels“. Parduotuvėje jie vaikščiojo ant galvų užsidėję striukės gobtuvus, kad niekas jų neatpažintų. Dieną prieš tai (2014-01-30) analogišku būdu abu buvo pagrobę du butelius viskio „Jack Daniels‘, todėl paimdami keturis tokius pačius viskio „Jack Daniels“ butelius abu aiškiai suprato, kad juos pagrobs. Be to D. S. aiškinimas, kad jis galvojo, kad P. G. pirks minėtus butelius, nelogiškas dar ir todėl, kad jie abu yra nepilnamečiai, o nepilnamečiams alkoholis neparduodamas. Vaizdo įrašas paneigė D. S. parodymus, kad jis du viskio „Jack Daniels“ butelius įdėjo į lentyną su traškučiais ir tai patvirtino pats teismas. Nors antrame vaizdo įraše iš pradžių neaiškiai matyti, ką būdamas už P. G. nugaros daro D. S., tačiau aiškiai matosi, kad D. S. į prekystalius nieko nededa, o kažką daro būdamas už P. G. nugaros. Jiems priartėjus arčiau kameros, aiškiai matosi, kaip D. S. paima iš P. G. du viskio butelius ir juos įdeda į P. G. kuprinę, todėl darytina pagrįsta išvada, kad prieš tai D. S. savo turėtus du butelius viskio įdėjo į P. G. kuprinę. Parduotuvės apsaugos darbuotojas B. Ž. parodė, kad po vagystės nei jis, nei kiti parduotuvės darbuotojai tarp traškučių ir kitur nerado dviejų butelių viskio „Jack Daniels‘. Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į aukščiau išvardintas faktines aplinkybes, bei į tai, kad P. G. ir D. S. parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kad jų parodymai nenuoseklūs, teismas nepaaiškino, kodėl atmetė liudytojo B. Ž. parodymus, bei kokiais faktiniais duomenimis rėmėsi teigdamas, kad kaltinamieji galėjo objektyviai klysti dėl atskirų faktinių aplinkybių detalių ir nenurodė dėl kokių būtent faktinių aplinkybių detalių jie klysta, nenurodė, kuo rėmėsi teigdamas, kad du butelius viskio D. S. galėjo palikti kitoje parduotuvės vietoje, ir kurioje būtent.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti iš dalies: apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau pripažinti, kad P. G. ir D. S., veikdami bendrininkų grupėje, iš parduotuvės „Norfa“ pagrobė 4 vienetus 0,7 l talpos viskio butelius, kurių bendra vertė 184,32 Lt. Taip pat iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti tokius teiginius kaip „nėra paneigta kaltinamųjų versija, kad du butelius jie paliko kitų prekių lentynoje“, ir „todėl neatmetama galimybė, kad kaltinamieji gali objektyviai klysti dėl atskirų faktinių aplinkybių ir detalių“. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė skundą atmesti.

Vilniaus apylinkės prokuratūros 7 skyriaus prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-12-16 nuosprendžiu pagrįstai išteisino P. G. ir D. S., jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ukmergės rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinktų duomenų visuma neduoda pagrindo daryti išvadai, kad P. G. ir D. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Prokurorui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė tiek P. G. ir D. S. kaltinančias, tiek teisinančias bylos aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje esantis vaizdo įrašas iš parduotuvės „Norfa“, kuriame užfiksuotais duomenimis P. G. ir D. S. kaltę grindžia prokuroras, yra prastos kokybės, vaizdas neryškus (kas pripažįstama ir vaizdo įrašo apžiūros protokole), daiktai sunkiai įžiūrimi ir iš jo negalima daryti neginčijamos išvados, kad P. G. ir D. S. įdėjo į P. G. kuprinę 4 butelius visko „Jack Daniels“ ir juos prasinešė pro parduotuvės kasas. Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu D. S. nurodė, kad P. G. nuo lentynos paėmė du viskio butelius, o jis vieną ar du, kuriuos po to sudėjo į P. G. kuprinę ir šis praėjo pro kasas nesumokėję. Papildomos apklausos metu D. S. nurodė, kad jis nuo lentynos paėmė du butelius viskio, kuriuos po to užkišo už čipsų pakelių, kad nesimatytų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu P. G. nurodė, kad jie su D. S. paėmė po vieną viskio butelį, kuriuos jis, įsidėjęs į kuprinę išsinešė iš parduotuvės. Papildomos apklausos metu jis parodė, kad su D. S. jie paėmė po du butelius, tačiau jis pro kasas prasinešė tik du, o kitus du liepė D. S. kur nors padėti. Nors iš minėto vaizdo įrašo nesimato, kad D. S. du viskio butelius padėjo lentynoje su „čipsais“, kaip teigė pats, tačiau, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad iš parduotuvės P. G. išnešė keturis butelius viskio, o ne du. Išskyrus paties D. S. pirminius parodymus, kuriuos jis vėliau pakeitė, daugiau jokių tiesioginių įrodymų, kad P. G. ir D. S. iš parduotuvės išsinešė keturis butelius viskio, byloje nėra. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kadangi kaltinamieji ne pirmą kartą pagrobė iš parduotuvės viskio butelius, jie galėjo klysti dėl atskirų įvykių detalių.

Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo B. Ž. parodymais, kadangi, kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, jis įvykio pats tiesiogiai nematė, savo parodymus davė remdamasis vaizdo įraše užfiksuotais duomenis. Vaizdo įrašas buvo ištirtas nagrinėjant bylą apylinkės teisme, taip pat su jame užfiksuotais duomenimis susipažino apeliacinės instancijos teismo kolegija. Ir, kaip minėta, kadangi vaizdo įrašas yra neryškus, vaizdas matomas iš toli, iš vaizdo įrašo negalima daryti neginčijamos išvados, kad P. G. ir D. S. iš parduotuvės „Norfa“ išsinešė keturis viskio „Jack Daniels“ butelius.

Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, vertinamos kaltinamųjų naudai. Kadangi byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti, jog P. G. ir D. S. parduotuvėje „Norfa“ paėmė ir nesumokėję pro kasas prasinešė keturis butelius viskio, o abejonių dėl kaltinamųjų versijos, jog jie paėmė keturis butelius, tačiau du paliko ir pro kasas prasinešė tik du, byloje pašalinti nepavyko, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, jog P. G. ir D. S. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d.

Pažymėtina, kad nuo 2015-01-01 įsigaliojo 2014-12-18 priimtas Lietuvos Respublikos BK 190 str. pakeitimo įstatymas, kuriuo nustatyta, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Iki 2015-01-01 šiame straipsnyje nurodyti 3 MGL atitiko 112,98 Eur, o 5 MGL – 188,3 Eur. Taigi, net ir konstatavus, kad D. S. ir P. G. iš parduotuvės „Norfa“ pagrobė ne du, o keturis viskio butelius, baudžiamoji atsakomybė jiems nebūtų taikoma, kadangi pagrobto turto vertė nesiektų sumos, būtinos baudžiamajai atsakomybei kilti. Tačiau nagrinėjamuoju atveju, kaip nurodyta aukščiau, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad P. G. ir D. S. 2014-01-31 apie 16.03 val. iš parduotuvės „Norfa“ pagrobė ne du, o 4 viskio „Jack Daniels‘ butelius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7 skyriaus prokuroro apeliacinį skundą.