- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2-232-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00425-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis (pirm.)
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- G. G.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl įskaitymo santykio tarp kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių taikymo; tretieji asmenys antstolis S. U. ir I. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teisme priimtas nagrinėti ieškovo G. G. (toliau – ieškovo) ieškinys, kuriame jis prašo teismą įskaityti kompensacines palūkanas ir netesybas (delspinigius) vykdomosiose bylose tokiu būdu: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 24 675,62 Eur palūkanas įskaityti į 36 720 Eur delspinigius; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031 5 400 Eur delspinigius įskaityti į 5 905,48 Eur palūkanas; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049 19 800 Eur delspinigius įskaityti į 25 058,90 Eur palūkanas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1297-921/2022 (bus priimtas bei įsiteisės galutinis teismo sprendimas) sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00049 bei Nr. 0034/19/00029, uždraudė antstoliui vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00031 bei Nr. 0034/19/00049 paskirstyti netesybas, o vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 – kompensacines palūkanas.
3. Teisme 2022 m. gruodžio 1 d. buvo gauti atsakovo V. J. prašymai: panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; netenkinus prašymo dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, įpareigoti ieškovą pateikti 32 441,92 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą.
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino atsakovo V. J. prašymų dėl laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo ir (arba) dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Šalies argumentai
5. Atsakovas V. J. 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį ir tenkinti jo prašymus dėl laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo arba dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas buvo priimtas teisėjo 2023 m. sausio 2 d. rezoliucija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė atsakovui V. J. terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 70 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad po atskirojo skundo dėl teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo buvo nustatyta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už atskirąjį skundą sumokėtas 70 Eur žyminis mokestis, todėl šiam trūkumui pašalinti teismas nustatė atitinkamą terminą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskirajame skunde atsakovas V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį.
9. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovas teikė skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo, atlyginimą. Atsakovo vertinimu, toks prašymas yra nesusijęs su klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl dėl prašymo netenkinimo paduotas atskirasis skundas neturi būti apmokamas žyminiu mokesčiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už atskirojo skundo pateikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio mokėjimą už atskiruosius skundus, paduotus dėl nutarties, priimtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių, aiškinimo ir taikymo. Ginčas dėl mokėtino žyminio mokesčio sumos (dydžio) nekeliamas.
12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.
13. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš civilinės bylos iškėlimo ar apeliacinio skundo priėmimo teisme sąlygų. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar apeliacinis skundas apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį skundą ir pan.). CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas už atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir (arba) užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, nėra sumokėjęs įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, nustatė terminą šiam procesinio dokumento (atskirojo skundo) trūkumui pašalinti.
15. Apeliantas nesutinka su teismo įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį už atskirojo skundo pateikimą, teigdamas, kad atskiruoju skundu ginčijama nutartis, kuria buvo netenkintas jo prašymas užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, o toks atskirasis skundas neapmokamas žyminiu mokesčiu.
16. Su šiuo apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, apeliantui išaiškintina, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimą reglamentuojantis CPK 146 straipsnis yra įtrauktas į CPK XI skyriaus penktąjį skirsnį, skirtą laikinosioms apsaugos priemonėms apibrėžti. Toks nuostolių atlyginimo užtikrinimo teisinis reguliavimas reiškia, kad šis institutas yra priskirtas prie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo normų.
17. Antra, įvertinus šio teisinio instituto tikslus, matyti, kad galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimas yra orientuotas į pašalinimą suvaržymų, galinčių atsakovui sukelti neigiamas turtines pasekmes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo priežastis, bet ir to pasekmė (netaikant laikinųjų apsaugos priemonių negali susidaryti nuostolių atsiradimo galimybė). Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas taikytas laikinąsias apsaugos priemones privalo panaikinti per tris darbo dienas. Tokiu būdu reikalavimas pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą gali būti teikiamas ir kaip priemonė siekiant nuginčyti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1137-330/2019).
18. Įvertinęs tokias aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas pirmiau nurodytoje 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje pateikė išaiškinimą, kad žyminis mokestis turi būti mokamas tiek už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (panaikinimo, pakeitimo) ir už atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir už prašymus dėl galimų nuostolių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo bei už atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, kuriomis išspręsti tokie prašymai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis ir 6 dalis).
19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės normomis, reguliuojančiomis žyminio mokesčio mokėjimą už atskiruosius skundus dėl nutarties, priimtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bei aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagrįstai nusprendė, kad apeliantas turi mokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, paduotą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo V. J. prašymas dėl laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo ir (arba) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
20. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
21. Atsakovui V. J. padavus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties, joje nustatytas skundo trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl atsakovui nustatomas naujas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui V. J. naują keturiolikos kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, sumokėti 70 Eur (septyniasdešimties eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties ir pateikti tam teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.