Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., jo atstovei advokatei Ilonai Leketienei, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Raimondui Virkučiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2015-05-29 apie 18.30 val., vairuodamas motociklą „Suzuki 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Alytaus miesto Santaikos, Likiškėlių, Statybininkų, Punsko gatvėmis, persekiojamas policijos pareigūnų, važiuojančių tarnybiniu automobiliu su įjungtais šviesos ir garso signalais bei per garsiakalbį nurodančių jam sustoti, jų teisėtiems reikalavimams nepakluso. Iš chuliganiškų paskatų, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir aplinkiniams, vairuojamu motociklu, viršydamas leistiną greitį, lenkė kitas transporto priemones, keldamas avarines situacijas; grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiavo per gatvių sankryžas ir eilę kartų kirto ištisines kelio ženklinimo linijas, skiriančias priešingus eismo srautus; bėgdamas nuo persekiojančių policijos pareigūnų, išvažiavo į kelią Alytus–Simnas–Kalvarija ir važiavo viršydamas leistiną greitį, esant nustatytam 70 km/h greičiui. Tuo būdu V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 12, 16, 101, 127 punktų reikalavimus ir tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

V. M. kaltės nepripažino, nes vairuodamas motociklą jis KET reikalavimų nepažeidė, policijos pareigūnai jo nestabdė ir jis nuo pareigūnų nebėgo. Paaiškino, kad 2015-05-29 apie 18.30 val. Alytaus mieste vairavo motociklą „Suzuki“, kurį buvo nusipirkęs iš salono prieš dvi dienas ir juo reikėjo pravažiuoti apie 1000 kilometrų, kad būtų galima važinėti visu pajėgumu. Maksimalus šio motociklo greitis yra 284 km/h, o įvykio dieną jis galėjo šiuo motociklu pasiekti ne daugiau kaip 130 km/h greitį. Motociklas buvo su numeriais, apdraustas, o jis pats buvo su motociklininko šalmu ir apranga, turėjo laisvų rankų įrangą. Kartu su juo, tik kitu motociklu – „Kawasaki“ važiavo jo draugas R. M.. Motociklas „Kawasaki“ buvo su valstybiniais numeriais, jis priklausė V. M.. Pirmas važiavo V. M., o R. M. – jam iš paskos, jų tikslas buvo nuvažiuoti iš Alytaus iki Simno miestelio. Važiuojant Alytaus miesto gatvėmis, ties Pulko–Santaikos gatvių sankryža jie prasilenkė su policijos tarnybiniu automobiliu. Važiavo toliau Santaikos gatve. Važiuodamas pirmas, V. M. atgal nežiūrėjo ir nematė iš paskos važiavusių transporto priemonių. Santaikos gatvėje prie parduotuvės „Maxima“ jis suko į dešinę, atsidūrė Likiškėlių gatvėje, tada važiavo tiesiai. Artėdamas prie Likiškėlių–Statybininkų gatvių sankryžos matė, kad dega raudonas šviesoforo signalas, todėl kad nereikėtų laukti prie šviesoforo jis pasuko kairėn į aikštelę prie prekybos centro „Senukai“. Aikštelėje judėjo lėtai. Tuo metu per galinio vaizdo veidrodėlį jis pamatė, kad policijos pareigūnai stabdo paskui jį važiavusį R. M., tiksliau pareigūnai ne stabdė, o trenkėsi į jį savo automobiliu, bet draugas nenugriuvo. Tai pamatęs, jis nesustojo, nes pagalvojo, kad nieko rimto nenutiko, draugas išsiaiškins su policijos pareigūnais ir jį paleis. Aikštelėje jis nieko neaplenkė, nesudarė avarinių situacijų. Išsukęs iš aikštelės į kairę, į Statybininkų gatvę, važiavo tiesiai link Punsko gatvės, pasiekė dar vieną sankryžą, kurioje degė žalias šviesoforo signalas, ir joje pasuko į kairę, nieko nelenkė ir niekam nesukliudė. Privažiavęs žiedinę sankryžą Simnas–Seirijai–Alytus, pasuko į kelią Alytus–Simnas–Kalvarija. Važiuodamas jau iš toli pamatė, kad kelio viduryje stovėjo policijos automobilis, kuris sudarė jam kliūtį, todėl sulėtino greitį ir važiavo neskubėdamas. Pareigūnai sėdėjo automobilyje, įsijungę mėlynus žiburėlius, jie neišlipo ir jo nestabdė. Sulėtinęs greitį, jis lėtai važiavo pro pareigūnus, tačiau tuo momentu policijos automobilis pajudėjo iš vietos ir partrenkė jį, dėl ko jis griuvo ir susižalojo. V. M. teigimu jis nesuprato, kad yra policijos stabdomas, nes nei važiuodamas mieste, nei užmiestyje nematė jam iš paskos važiavusio policijos tarnybinio automobilio ir negirdėjo policijos pareigūnų nurodymų sustoti, negirdėjo garsinių signalų. Jis buvo su motociklininko šalmu, kuris yra brangus ir todėl labai gerai izoliuoja išorės garsus. Jeigu pareigūnai norėjo sustabdyti jo vairuojamą motociklą, jie privalėjo aiškiai išreikšti reikalavimą sustoti. Pareigūnai galėjo stabdyti jį iš priekio ar iš šono, duodami signalą lazdele, bet jokiu būdu negalėjo jo taranuoti. V. M. nesutiko ir su kaltinimu, kad jis vairavo chuliganiškai. Miesto gatvėmis jis važiavo apie 50 km/h greičiu, parduotuvės „Senukai“ aikštelėje – 10-15 km/h greičiu, užmiestyje – 60-70 km/h greičiu ir tik išvažiavęs į kelią Alytus–Simnas galėjo važiuoti greičiau, todėl galėjo būti, kad nuo kalniuko važiavo ir 130 km/h greičiu, bet tiksliai to nežino, nes į motociklo spidometrą jis nežiūrėjo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas neteisingai, jame nurodytų pažeidimų jis nepadarė, todėl prašė bylą nutraukti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas paaiškino, kad V. M. kartu su draugu, kurio asmenybės nustatyti nepavyko, Alytaus mieste vairavo motociklus. Motociklo „Kawasaki“, kurį vairavo V. M. draugas, valstybiniai numeriai buvo dirbtinai sumažinti, kas yra neleistina, todėl policijos pareigūnai, kurie patruliavo mieste tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, nutarė juos sustabdyti, reikalavimą sustabdyti transporto priemonę jie išreiškė įjungtais garso ir šviesos signalais. Tokiu atveju kiekvienas vairuotojas privalo sustoti dešiniame kelkraštyje, tačiau motociklų vairuotojai į tai nereagavo, nesustojo, atvirkščiai – jie padidino greitį ir bandė pasprukti. Policijos tarnybiniame automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi padarytas vaizdo įrašas patvirtina, kad pareigūnai mieste važiavo didesniu nei 100 km/h greičiu, bet net ir tokiu greičiu važiuodami jie neįstengė pavyti motociklų. Taigi, nors V. M. teigia, kad greičio jis neviršijo, tačiau akivaizdu, kad jo vairuojamo motociklo greitis buvo žymiai viršijantis leistiną. Motociklininkai važiavo chuliganiškai, išvažiuodami į priešingą eismo juostą, sukeldami avarines situacijas, kelyje manevravo pavojingai, stabdomi nestojo, nors eilę kartų buvo perspėjami garso signalu. Policijos pareigūnai neturėjo galimybių juos aplenkti ir stabdyti iš priekio, kaip tai nurodo V. M.. Atstovas atkreipė dėmesį, kad V. M. pripažįsta matęs, kaip antrasis motociklininkas trenkėsi į policijos automobilį, tačiau net ir po to jis nesustojo, o nuvažiavo tolyn. Tokie V. M. paaiškinimai leidžia abejoti jo sąžiningumu. Nuo pat tyrimo pradžios V. M. nepripažino padaręs pažeidimus, jis nebuvo nuoširdus, nenurodė kartu su juo važiavusio asmens, tuo apsunkino tyrimą. Tik praėjus metams, kai administracinio pažeidimo byla antrojo motociklo vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, V. M. įvardijo asmenį, vairavusį „Kawasaki“ motociklą, tačiau šis to nepripažino. Dėl kilusio eismo įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ar netinkamai vykdė pareigas. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad V. M. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124² straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, todėl turi būti nubaustas. Dėl 2015-05-29 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas policijos tarnybinis automobilis ir V. M. patyrė sveikatos sužalojimus, yra atnaujintas ikiteisminis tyrimas, todėl šioje dalyje byla turėtų būti nutraukta.

Liudytojas V. J., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2015-05-29 patruliavo Alytaus mieste su kolega K. K. tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. K.. Pulko gatvėje jie pastebėjo važiuojančius du motociklus ir vienas iš jų buvo be valstybinio numerio ženklo, todėl nusprendė juos patikrinti ir pasuko link Pulko–Santaikos gatvių sankryžos. Matė, kaip motociklininkai, lenkdami kitus automobilius, suko į Santaikos gatvę ir dideliu greičiu važiavo link Likiškėlių gatvės. Pareigūnai sekė paskui motociklus, nuo Santaikos–Likiškėlių gatvių sankryžos jie įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinę sireną, keletą kartų per garsiakalbį buvo pakartotas reikalavimas sustoti, tačiau motociklininkai nestojo. Likiškėlių gatvėje buvo privažiavę prie pat motociklų ir vairuotojai tikrai juos matė, tačiau ir toliau nestojo, jie pavojingai manevravo, važiavo tai greta vienas kito, tai vienas paskui kitą, išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, staigiai užsukdavo prieš važiuojančius automobilius, staigiai grįždavo į savo eismo juostą, didino greitį. Motociklų vairuotojai kelis kartus buvo atsisukę ir tikrai matė, kad pareigūnai juo vejasi, tačiau vyko „katės-pelės“ žaidimas, t. y. motociklininkai tai prisileisdavo juos arčiau, tai vėl padidindavo greitį. Aikštelėje prie prekybos centro „Senukai“ motociklai judėjo lėčiau ir policijos automobilis buvo privažiavęs prie pat jų, motociklas, kuris buvo be valstybinio numerio, net atsitrenkė į tarnybinio automobilio sparną, bet nesustojo, o išsuko paskui pirmąjį motociklą į Statybininkų gatvę, vėliau Punsko gatvėje vėl didino greitį ir jie negalėjo jų pavyti. Matė, kad motociklininkai suko į kairę link Simno–Seirijų kelio žiedo, o paskui jų greitis buvo toks didelis, kad tarnybiniu automobiliu pavyti jų negalėjo. Persekiodami motociklų vairuotojus, jie visą laiką važiavo didesniu greičiu nei leistina, bet motociklų greitis buvo dar didesnis. Važiuojant Punsko gatve, liudytojas per radijo ryšį pranešė, kad stabdomi nestojo du motociklininkai. Atsiliepė ekipažas, kuris buvo kelyje Alytus–Simnas–Kalvarija, ir šiam ekipažui pavyko sustabdyti vieną motociklą, o antrasis pabėgo. Tarnybiniame automobilyje visą laiką buvo įjungtas vaizdo registratorius ir visas motociklininkų persekiojimas užfiksuotas vaizdo įraše.

Liudytojas K. K., dirbantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu, davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas V. J.. Papildomai parodė, kad jis vairavo tarnybinį automobilį, kuriuo persekiojo motociklininkus, ir jau mieste jie važiavo 100 km/h greičiu, bet motociklų vis tiek nepavijo. Parduotuvės „Senukai“ aikštelėje važiavo 60-70 km/h greičiu, o motociklų vairuotojai, vis atsisukdami atgal, važiavo dar greičiau, tai kėlė grėsmę aikštelėje buvusiems pėstiesiems. Apie susidariusią situaciją iškart pranešė budėtojui, nuolat su juo kontaktavo. Būtinybė kviesti kitą ekipažą buvo, nes motociklininkai akivaizdžiai nuo jų bėgo, važiavo pažeisdami KET reikalavimus, t. y. nerodydami posūkių, Likiškėlių gatvėje kirsdami ištisines linijas, išvažiuodami į priešpriešinę eismo juostą. Motociklai važiavo kartais šalia vienas kito, kartais vienas paskui kitą, nuolat atsisukdami pažiūrėti, ar jie vis dar už jų, leisdavo pareigūnams priartėti prie jų, tuomet vėl padidindavo greitį.

2016-03-17 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 52P-54486641-16 užfiksuotos administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės (1 t., b. l. 1–2).

2015-05-29 tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-05-29 apie 18.30 val. kelyje Alytus–Simnas–K. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą „Suzuki 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas policijos pareigūnų, panaudojant spec. garso ir šviesos signalus, nestojo ir trenkėsi į važiuojamojoje kelio dalyje stovintį tarnybinį policijos automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo su įjungtais spec. garso ir šviesos signalais. Įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas V. M. (1 t., b. l. 15).

Iš policijos pareigūno R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-05–29 apie 17.50 val. policijos pareigūnų R. S. ir R. Č. ekipažui AP-977 budėtojo nurodymu nuvykus į eismo įvykio vietą kelyje Alytaus rajone, tarp Alytaus miesto ir Luksnėnų kaimo, ir padedant eismo įvykyje dalyvavusiems vairuotojams pildyti eismo įvykio deklaraciją, apie 18.40 val. radijo ryšiu Alytaus mieste dirbančio ekipažo AP-921 pareigūnai pranešė, kad Alytaus mieste, Statybininkų gatvėje nestoja stabdomi du motociklai be valstybinių numerių, kurie važiuoja link Punsko gatvės. Tuo momentu radijo ryšiu gavo policijos budėtojo nurodymą jų ekipažui vykti link Alytaus miesto ir pasitikti nestojusius motociklus, kurie, galimai, važiavo nuo Alytaus miesto link Luksnėnų kaimo. Pareigūnai R. S. ir R. Č. tarnybiniame automobilyje „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungė specialiuosius šviesos (mėlynos spalvos) ir garso signalus ir važiavo link Alytaus miesto. Radijo ryšiu dar gavo ekipažo AP-921 pranešimą, kad du stabdomi ir nestojantys motociklai važiuoja Punsko gatve link Santaikos–Punsko gatvių žiedinės sankryžos. Pareigūnas R. S. matė du motociklus, važiuojančius nuokalne keliu Alytus–Simnas–Krosna–Kalvarija nuo Alytaus miesto pusės link jų tarnybinio automobilio. Taip pat matė, kaip kelio nuokalne važiuoja policijos automobilis su įjungtais specialiaisiais šviesos (mėlynos ir raudonos spalvos) signalais. Tikslu sustabdyti motociklus, pareigūnai R. Č. ir R. S. tarnybiniu automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais specialiaisiais šviesos (mėlynos spalvos) ir garso signalais, tiesiame kelio ruože įstrižai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sustojo likus iki atvažiuojančių motociklų apie 200 m. Tačiau motociklų vairuotojai nestojo ir vienas iš jų trenkėsi į policijos tarnybinį automobilį, dėl ko nuvažiavo nuo kelio, kitas motociklininkas pabėgo (1 t., b. l. 98-99).

Iš policijos pareigūnų K. K. ir V. J. tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad 2015-05-29 apie 18.05 val. jiems dirbant ekipaže šaukiniu AP-921 Alytaus mieste ir važiuojant tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo Pulko gatve važiuojančius du motociklus ir ant vieno iš jų nustatytoje vietoje nebuvo valstybinio numerio ženklo. Nusprendė minėto motociklo vairuotoją sustabdyti ir patikrinti, todėl pradėjo važiuoti link Pulko–Santaikos gatvių sankryžos, tuo metu abu motociklininkai, lenkdami į Santaikos gatvę sukančius automobilius, išvažiuodami į priešingą eismo juostą ir taip keldami pavojų eismo saugumui, suko į Santaikos gatvę. Pareigūnams išvažiavus į Santaikos gatvę, abu motociklai dideliu greičiu važiavo link Likiškėlių gatvės, lenkdami ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, išvažiuodami į priešpriešinio eismo juostą, ir taip priversdami prieš juos važiuojančius automobilius staigiai keisti važiavimo kryptį arba stabdyti, tuo keldami didelį pavojų eismo saugumui, todėl Santaikos gatvėje tarnybinį automobilį vairavęs K. K. įjungė automobilio šviesos ir garso signalus ir bandė pasivyti motociklus, tačiau šie tik dar labiau padidino greitį ir pasuko į Likiškėlių gatvę bei dideliu greičiu nuvažiavo link Likiškėlių–Statybininkų gatvių sankryžos. Pareigūnas V. J. per tarnybinio automobilio garsiakalbį kelis kartus pareikalavo motociklininkus sustoti, tačiau šie nereagavo, pasuko į PC „Senukai“ automobilių stovėjimo aikštelę, toliau didindami greitį, keldami pavojų eismo saugumui bei sudarydami avarines situacijas. Visas motociklų stabdymas buvo fiksuojamas policijos pareigūnų transporto priemonėje įrengtu vaizdo registratoriumi. PC „Senukai“ stovėjimo aikštelėje pareigūnams pavyko priartėti prie motociklo, kuris buvo be valstybinio numerio ženklo, ir bandė jį apvažiuoti iš priekio, tačiau motociklo vairuotojas, nors ir kliudęs policijos tarnybinio automobilio priekinį dešinės pusės sparną, padidino greitį ir nuvažiavo link Punsko gatvės. Tuo metu pareigūnas V. J. per radijo stotį pranešė, kad stabdomi nestoja du motociklai, atsiliepė ekipažas AP-977, kuris tuo metu buvo kelyje Alytus–Simnas–Kalvarija. Jie tęsė persekiojimą Statybininkų gatve, vėliau Punsko gatve link išvažiavimo iš miesto. Žiedinėje sankryžoje abu motociklininkai dideliu greičiu pasuko link Simno ir dingo iš akiračio, tačiau tame kelyje buvo ekipažas AP-977, todėl jų persekiojimą tęsė. Pavažiavę apie 4 km link Simno, pastebėjo kelio važiuojamoje dalyje stovintį apgadintą policijos tarnybinį automobilį „Ford Transit“ su įjungtais švyturėliais, o netoli jo, pievoje – parvirtusį motociklą ir šalia jo gulintį vairuotoją. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, motociklo vairuotojas buvo sąmoningas, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Antrasis motociklininkas buvo pabėgęs (1 t., b. l. 100, 101).

2015-06-02 specialisto išvada Nr. T-A 4265/15(01) patvirtina, kad V. M. 2015-05-29 vairavo motociklą blaivus (1 t., b. l. 42).

VĮ „Regitra“ informacijoje apie kelių eismo transporto priemones V. M. nurodytas transporto priemonės „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku (1 t., b. l. 111).

Vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad V. M. turi teisę vairuoti AM, A1, A2, A, B1, B kategorijų transporto priemones (1 t., b. l. 117).

Vaizdo įrašu fiksuotas dviejų motociklų vairuotojų persekiojimas policijos tarnybiniu automobiliu. Įraše fiksuotas policijos tarnybinio automobilio greitis, kuris žymiai viršija mieste leistiną greitį, girdėti policijos pareigūnų per garsiakalbį duodamas nurodymas sustoti (1 t., b. l. 103).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2015-05-29 18.41 val. policijos pareigūnas K. K. radijo ryšiu pranešė policijos budėtojui apie nesustojusius motociklininkus (2 t., b. l. 71-72).

Radijo ryšio pokalbių garso įrašu fiksuoti policijos pareigūnų pokalbiai dėl nestojančių motociklininkų, važiuojančių Alytaus miesto gatvėmis, girdimas pareigūnų nurodymas sustoti, vėliau prašoma kitų policijos ekipažų pagalbos (2 t., b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

Pagal KET 16 punkto nuostatas, tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti; pagal KET 78 punktą vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas duoda signalą. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. Galimi transporto priemonės stabdymo būdai nurodyti ATPK 130 straipsnio pastaboje, be to, jie detaliai reglamentuoti ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, (toliau – Instrukcija) 25 punkte, kur nurodyta, kad transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas; reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku; policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Instrukcijos 30 punkte numatyta patrulių veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, kurio 30.2. papunktyje nurodyta, kad patrulis privalo įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; pagal 30.3. papunktį privalo per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; pagal 30.4. papunktį privalo stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas.

V. M. neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodo, kad jis nesuprato policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti vairuojamą motociklą, nes nematė policijos tarnybinio automobilio ir negirdėjo garsinių signalų, kadangi buvo su šalmu. V. M. teigimu pareigūnų reikalavimas sustabdyti motociklą turėjo būti išreikštas aiškiai, t. y. jie turėjo stabdyti iš priekio ar iš šono, kad jis turėtų galimybę pamatyti pareigūnus, o iš paskos važiuojančio policijos automobilio jis neprivalo matyti. Tačiau teismas tokius V. M. paaiškinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti atsakomybės, ir jais nesivadovauja, o remiasi byloje surinktais objektyviais duomenimis – liudytojų V. J., K. K. parodymais, rašytiniais dokumentais, vaizdo įrašu, kurie patvirtina, kad V. M. sąmoningai nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai V. J. ir K. K. patvirtino, kad V. M., vairuodamas motociklą „Suzuki“, nepakluso jų aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šie liudytojai nurodė, kad V. M. buvo persekiojamas gana ilgą atstumą, reikalavimas sustabdyti motociklą buvo išreikštas įjungus tarnybinio policijos automobilio garso ir šviesos signalus, be to, policijos pareigūnas V. J. ne kartą davė nurodymą sustoti ir per tarnybinio automobilio garsiakalbį. Liudytojų teigimu V. M. buvo ne kartą atsisukęs pasižiūrėti ir tikrai matė jam iš paskos važiuojantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais garso ir šviesos signalais. Abejoti liudytojų V. J. ir K. K. parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo, jų suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi nenustatytas. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarp jų nėra prieštaravimų, nurodytos įvykio aplinkybės atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. V. J. ir K. K. parodymus patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip priekyje policijos tarnybinio automobilio Likiškėlių gatve važiuoja du motociklai ir darydami staigų posūkį į kairę jie įvažiuoja į aikštelę prie „Senukų“ prekybos centro, po to išvažiuoja iš aikštelės ir daro posūkį į kairę bei dideliu greičiu važiuoja Statybininkų gatve, visą laiką girdėti policijos garso signalai, matyti, kaip į tai reaguoja kitos transporto priemonės (jos sustoja dešiniame kelkraštyje). Pats V. M. pripažino, kad prekybos centro „Senukai“ automobilių stovėjimo aikštelėje jis per galinio vaizdo veidrodėlį matė policijos tarnybinį automobilį ir sprendžiant pagal liudytojų V. J., K. K. parodymus bei vaizdo įrašą, policijos tarnybinis automobilis tuo metu buvo su įjungtais garso ir šviesos signalais, todėl V. M. negalėjo jo nematyti ir negirdėti, jis privalėjo nedelsdamas sustoti, kaip to reikalauja KET 12 punktas, tačiau šią pareigą ignoravo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. M. iš aikštelės į pagrindinę Statybininkų gatvę išvažiavo nepristabdydamas, dėl ko kitos transporto priemonės turėjo sustoti, nors šiuo atveju būtent jis turėjo pareigą duoti kelią pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančioms transporto priemonės. V. M. teigė, kad jis nesidairė atgal ir todėl nematė iš paskos važiavusių ir jį stabdžiusių policijos pareigūnų, be to, jis buvo su šalmu, todėl negirdėjo policijos sirenų. Tačiau teismas pažymi, kad motociklas, kaip ir kitos transporto priemonės, turi šoninius veidrodėlius, leidžiančius stebėti, kas vyksta kelyje, bei skirtus situacijai kelyje stebėti persirikiuojant, važiuojant atbuline eiga ir pan., todėl kiekvienas drausmingas ir atsakingas vairuotojas, siekdamas išvengti avarinių situacijų, turi pareigą stebėti situaciją kelyje per šiuos veidrodėlius. Šiuo atveju V. M. buvo policijos persekiojamas gan ilgą atstumą, kaip nurodo policijos pareigūnai ir kaip matyti iš vaizdo įrašo, V. M. lenkė ne vieną transporto priemonę, todėl akivaizdu, kad važiuodamas jis privalėjo stebėti situaciją kelyje per šoninius veidrodėlius, tą, beje, jis ir pats patvirtina, nurodydamas, kad per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip policijos pareigūnai stabdė antrą motociklininką. Abejonių kelia ir kritiškai vertinami V. M. paaiškinimai, kad būdamas su šalmu jis negirdėjo policijos garsinių signalų sustoti, nes motociklininko šalmas (nesvarbu kokios jis vertės bebūtų) turi atitikti jam keliamus reikalavimus bei standartus ir jo paskirtis yra apsaugoti vairuotoją nuo smūgių, bet ne izoliuoti nuo išorės garsų, nes motociklo vairuotojas, kuris vairuodamas visiškai negirdi kas vyksta aplink jį, pvz. kitų transporto priemonių garsinių signalų, nėra saugus eismo dalyvis. Taigi, nors pats V. M. neigia matęs ir girdėjęs policijos pareigūnus jį stabdant, šie jo pasiteisinimai vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės, juolab, jog jo paaiškinimai nuo pat tyrimo pradžios nebuvo nuoseklūs, jis nebuvo atviras ir ilgą laiką nenurodė asmens, vairavusio antrą motociklą, tuo trukdydamas tyrimui. 2015-08-17 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. nurodė, kad Santaikos gatvėje, ties prekybos centru „Maxima“, pasukus į Likiškėlių gatvę, jis per galinio matymo veidrodėlį pamatė, kad policijos automobilis su skiriamaisiais ženklais, įjungtais švyturėliais ir garsiniais signalais stabdo paskui jį važiuojantį motociklą (1 t., b. l. 49–51), tuo tarpu nagrinėjant bylą teisme jis jau teigė, kad per veidrodėlį matė policijos pareigūnus, stabdančius antrą motociklininką, ne prie prekybos centro „Maxima“, o parduotuvės „Senukai“ aikštelėje. Tokie nenuoseklūs V. M. paaiškinimai sudaro pagrindą manyti, kad jis yra nenuoširdus, nepadeda atskleisti byloje tiesą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis visumoje, sprendžia, kad V. M. tikrai matė paskui jį važiavusį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais, ir akivaizdu, kad įvertinęs kitų eismo dalyvių elgesį (jie stojo važiuojamosios dalies dešiniajame kelkraštyje), suvokė savo pareigą sustoti, bet sąmoningai to nedarė, o atvirkščiai, stengėsi atitrūkti nuo jį persekiojančių pareigūnų ir taip išvengti gresiančios atsakomybės.

Pažymėtina, kad V. M. atstovė prašė teismo vertinant įrodymus nesivadovauti vaizdo registratoriaus duomenimis, nes policijos tarnybiniame automobilyje įrengtas vaizdo registratorius skirtas ne pažeidimams fiksuoti, o policijos pareigūnų veiklos kontrolei, vaizdo įrašas yra neaiškus, nematyti, ką vejasi policijos pareigūnai, be to, vaizdo įraše fiksuota data – 2015-05-30, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole įrašyta, kad pažeidimai padaryti 2015-05-29. Atsakant į šiuos argumentus, teismas pažymi, kad pats V. M. viso proceso metu neginčijo, jog prie bylos pridėtame vaizdo įraše yra užfiksuoti 2015-05-29 vykę įvykiai ir būtent jo vairuojamas motociklas „Suzuki“, negana to, jis prašė remtis šiuo vaizdo įrašu kaip jo nekaltumą patvirtinančiu įrodymu. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti vaizdo įrašo kaip įrodymo šioje byloje patikimumu. Kaip paaiškino Alytaus apskrities VPK atstovas, dėl vaizdo registratoriuje nesureguliuoto laiko vaizdo įraše matoma klaidinga data.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad patruliuojantys policijos pareigūnai V. J. ir K. K., gatvėje pastebėję važiuojančius du motociklus, kurių vienas buvo be valstybinio numerio ženklo, nutarė juos patikrinti, todėl važiavo paskui motociklininkus, o šiems padidinus greitį ir pradėjus pavojingai manevruoti bei akivaizdžiai pažeidinėti KET, pradėjo juos persekioti ir priartėjus iš galo davė nurodymus sustoti. Šiuo atveju policijos pareigūnai laikėsi Instrukcijos 25 ir 30 punktų reikalavimų. Kaip nustatyta, pareigūnai V. M. vairuojamą motociklą stabdė važiuodami tarnybiniu automobiliu jam iš paskos, todėl reikalavimas sustoti buvo išreikštas taip, kaip nurodyta Instrukcijos 25 punkte, t. y. privažiuojant prie stabdomos transporto priemonės iš galo su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, garsiniu signalu ir reikalavimą sustoti išreiškiant žodžiu per garsiakalbį. V. M. nepaklusus reikalavimui sustoti, pareigūnai, įjungę tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus, persekiojo nestojusią transporto priemonę, stengėsi neatsilikti nuo jos, nuolat informavo policijos budėtoją apie judėjimo kryptį ir per garsiakalbį kartojo reikalavimą sustoti. Taigi, V. M. buvo stabdomas tiek jam pačiam, tiek policijos pareigūnų automobiliams judant, todėl pareigūnai neturėjo realios galimybės ir pareigos naudoti įprastas stabdymo priemones – signalinę lazdelę ar skritulį. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad policijos pareigūnų V. J. ir K. K. reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas tinkamai, laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, o motociklo vairuotojas V. M., kuris negalėjo nematyti ir negirdėti policijos pareigūnų reikalavimo sustoti, suvokė savo pareigą sustabdyti vairuojamą motociklą ir turėjo objektyvią galimybę reikalavimą vykdyti, tačiau, sąmoningai ignoruodamas šią pareigą, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui ir nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, tuo pažeidė KET 16 p. reikalavimus ir tokiais veiksmais jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Byloje taip pat nustatyta, kad V. M., nevykdydamas policijos pareigūnų teisėto reikalavimo sustabdyti vairuojamą motociklą, jį vairavo chuliganiškai, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Chuliganiškas vairavimas – tai KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos yra suprantamos kaip veikos darymo priežastys, kai kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikoma dėl aiškaus visuomenės negerbimo, atsargumo, saugumo, pagarbos kitiems eismo dalyviams ignoravimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pabrėžtinai priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 2AT-72/2014, Nr. 2AT-37-507/2015).

KET 4 punkte nurodyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, tai bendroji visų eismo dalyvių pareiga. Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų V. J. ir K. K. parodymais, taip pat vaizdo įrašu nustatyta, kad V. M., persekiojamas policijos pareigūnų, vairavo motociklą „Suzuki“ šiurkščiai pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus. Iš liudytojų V. J. ir K. K. parodymų matyti, kad policijos pareigūnai, sekdami paskui du motociklus, važiavo žymiai viršydami leistiną greitį, mieste jų greitis buvo 100 km/h ir daugiau, tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame matyti policijos tarnybinio automobilio fiksuojamas greitis. Tačiau net ir važiuodami tokiu greičiu, pareigūnai negalėjo pavyti motociklų, kas rodo, jog V. M. greitis buvo dar didesnis. Tuo metu eismas miesto gatvėse buvo gan intensyvus, motociklai pavojingai manevravo, lenkė kitas transporto priemones, neatsižvelgdami į ištisines kelio ženklinimo linijas, nerodė posūkio signalų ir tai ypač akivaizdžiai matosi vaizdo įraše motociklams Likiškėlių gatvėje įvažiuojant į parduotuvės „Senukai“ aikštelę ir išvažiuojant iš jos. V. M. neigia važiavęs dideliu greičiu, aiškina, kad jei ir viršijo leistiną greitį, tai tik labai nežymiai, kas nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Bet tuo pat metu jis pripažįsta, kad, vairuodamas motociklą, nežiūrėjo į jo spidometrą, vadinasi, jo paaiškinimai apie pasirinktą greitį yra nepatikimi. Taigi, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog V. M., bandydamas atitrūkti nuo jį persekiojančių policijos pareigūnų ir taip išvengti gresiančios atsakomybės, ignoravo saugų vairavimą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pavojingai manevravo miesto gatvėse ir prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, tuo neabejotinai kėlė pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui. Tokiu elgesiu jis išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams, demonstravo savo išskirtinumą, kas sudaro pagrindą teigti, kad motociklą vairavusio V. M. paskatos buvo chuliganiškos. Tai nustačius, daroma išvada, kad V. M. kaltė dėl chuliganiško vairavimo taip pat yra įrodyta, padaryta veika atitinka ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius (Kauno apygardos teismo 2016-11-28 nutartis byloje Nr. ATP-892-348/2016).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. M. buvo surašytas dar ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kaltinant V. M. eismo įvykio, nulėmusio svetimo turto apgadinimą, sukėlimu, t. y. kad jis 2015-05-29 apie 18.30 val., vairuodamas motociklą „Suzuki 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio Alytus–Simnas–Kalvarija 4,197 kilometre, tiesiame kelio ruože, pastebėjęs skersai kelio stovintį policijos tarnybinį automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais šviesos ir garso signalais, nekreipė dėmesio, kad yra stabdomas, bandė apvažiuoti stovintį automobilį dešiniu kelkraščiu, bet vairuojamo motociklo nesuvaldė, trenkėsi į tarnybinio automobilio priekį ir nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu pats susižalojo ir buvo apgadintos abi transporto priemonės. V. M. kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo nepripažino, nurodė, kad jis nesuvokė, jog policijos pareigūnai, pastatę tarnybinį automobilį viduryje kelio, tokiu būdu jį stabdo, todėl jis lėtai važiavo dešiniu kelkraščiu ir būtų pravažiavęs, bet policijos automobilis pajudėjo iš vietos ir jį partrenkė, dėl ko jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl 2015-05-29 eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas V. M. ir apgadintas policijos tarnybinis automobilis, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2016-12-09 nutarimu yra atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30326-16 pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 147), todėl vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 8 punkto nuostatomis administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina.

V. M. padarė administracinius teisės pažeidimus iki 2017-01-01. Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). V. M. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti jų padarymo metu galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124² straipsnio 2 dalyje, atitinka ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė; Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad švelnesnė administracinė nuobauda yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK; pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą švelnesnė administracinė nuobauda yra, kai pagal ANK straipsnį už administracinį nusižengimą gali būti paskirtas turto konfiskavimas ar specialiosios teisės atėmimas, o ATPK už šią veiką buvo nustatytas privalomas turto konfiskavimas ar specialiosios teisės atėmimas. ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 850 Eur iki 1 200 Eur, ir pagal šio straipsnio 7 dalį numatyta skirti privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, be to, pagal šio straipsnio 8 dalį gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas; ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų; ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą nuo 289 Eur iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 450 Eur iki 550 Eur ir pagal šio straipsnio 4 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Taigi, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė yra švelnesnė, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 ir 4 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nėra pagrindo V. M. padarytus pažeidimus perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir 420 straipsnio 2 dalį. Tokiu atveju teisena vykdoma pagal ATPK (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į V. M. padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę. V. M. padarė administracinius teisės pažeidimus transporto srityje. Jis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, jo veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad V. M. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos buvo baustas administracinėmis nuobaudomis (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kartu teismas įvertina ir V. M. turtinę, šeiminę padėtį, taip pat tai, kad jis pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtinos sankcijose numatytos baudos, artimos nustatytų baudų minimumo ir maksimumo vidurkiams, taip pat skirtina ir sankcijose privalomai numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalies nustatytas taisykles, t. y. parenkant nuobaudą už sunkesnįjį administracinį teisės pažeidimą, šiuo atveju ATPK 130 straipsnio 1 dalies, nustatytos sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 27, 33 straipsniais, 250 straipsnio 8 punktu, 286, 287 straipsniais,

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 124² straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:

už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 000 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

už pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, skirti 400 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutraukti bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą.