- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2S-1596-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13699-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „VITI“
- Kreditorius
- S. B., B. S., A. P., V. N., O. J., K. R. R., L. Z. N., S. P., J. Š.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų UAB „VITI“ turto fondo ir AB-F „VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-20286-432/2013 pagal antstolės N. Š. pareiškimus dėl baudos skyrimo UAB „VITI“ turto fondo vadovei I. J. ir AB-F „VITI“ vadovui K. J., suinteresuoti asmenys – (skolininkas) UAB „VITI“ Turto fondas, (skolininkas) akcinė bendrovė-firma „VITI“, išieškotojai: S. B., B. S., A. P., V. N., O. J., K. R. R., L. Z. N., S. P., J. Š., kuria antstolės pareiškimai dėl baudos skyrimo iš dalies patenkinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė N. Š. pareiškimais kreipėsi į teismą, prašydama UAB „VITI“ turto fondo vadovei I. J. ir AB firma „VITI“ vadovui K. J. skirti 1 000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojų S. B., B. S., A. P., V. N., O. J., K. R. R., L. Z. N., S. P., J. Š. naudai. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1437-466/2012, kuriuo UAB „VITI“ turto fondas ir AB firma „VITI“ įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos supirkti iš išieškotojų AB Spauda privilegijuotas vardines akcijas su 5 procentų kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės po 0,55 Lt už vieną akciją ir per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti išieškotojams už turimas akcijas. Antstolė įteikė skolininkams raštus, kuriuose nustatė 5 dienų terminą įrodymams, patvirtinantiems teismo sprendimo įvykdymą, pateikti. Patikrinusi antstolė nustatė, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi nutraukė bylos dalį dėl antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo išieškotojo J. Š. naudai, kitus antstolės pareiškimus patenkino iš dalies: skyrė UAB „VITI“ turto fondo vadovei I. J. ir AB firma „VITI“ vadovui K. J. išieškotojų B. S., V. N., L. Z. N., S. P., O. J. ir A. P. naudai po 388 Lt baudos už Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo nevykdymą, nustatė skolininkams naują vieno mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimui įvykdyti.
Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių antstolės nurodytą faktą, kad skolininkai neįvykdė teismo sprendime nurodyto įpareigojimo supirkti akcijas ir atsiskaityti su išieškotojais. Sprendimo neįvykdymo faktą pripažįsta ir patys skolininkai. Skolininkai, grįsdami aplinkybę, jog sprendimo įvykdyti negali dėl sunkios finansinės padėties (įmonės sąskaitos bei žymi dalis turto areštuotos, iš įprastinės bendrovės veiklos gaunamų lėšų akcijų supirkimui nepakanka, paskolos bankas nesuteikia), pateikė teismui sąskaitų išrašus, turto arešto aktų registro išrašus, pelno (nuostolių) ataskaitą, balanso projektą. Iš pateikto balanso projekto matyti, jog skolininko – akcinės bendrovės-firmos „VITI“ vykdoma veikla yra pelninga, įmonės turimo turto vertė iš esmės viršija už išpirktinas akcijas mokėtiną sumą. Skolininkas pateikė įrodymus tik apie vienos kredito įstaigos atsisakymą suteikti kreditą. Įrodymai apie bandymą parduoti likusį neareštuotą skolininkams nuosavybės teise priklausantį turtą, išskyrus 2012 m. vasario 7 d. preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą turtą, teismui pateikti nebuvo. Skolininkai (jų vadovai), būdami įsitikinę, kad dėl objektyvių priežasčių (lėšų ir turto nepakankamumo) negali įvykdyti turtinės prievolės – supirkti teismo sprendime nurodytų akcijų, galėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo ar Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo suteikiamomis galimybėmis sustabdyti vykdymo veiksmus, tačiau to nepadarė ir nepateikė įrodymų, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo dėl objektyvių priežasčių.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2012 m. balandžio 4 d. sprendimas įsiteisėjo 2012 m. spalio 5 d., tačiau skolininkų nėra vykdomas. Duomenų apie tai, kad sprendimo vykdymas būtų sustabdytas ar atidėtas (CPK 284 str.) skolininkai nepateikė. Skolininkai taip pat neįrodė, jog negali įvykdyti prievolės išpirkti akcijas dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Skolininkai – juridiniai asmenys, turi vykdyti veiklą taip, kad pakaktų lėšų prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti ir prisiimti su tuo susijusią riziką.
Tačiau teismas nustatė, kad išieškotojai R. K. R. ir S. B. sutiko parduoti akcijas už mažesnę, negu nurodyta 2012 m. balandžio 4 d. sprendime, kainą, todėl skolininkai jų akcijas supirko. Teismas sprendė, kad paaiškėjus tokiems vykdymo proceso dalyvių susitarimams ir veiksmams, nėra pagrindo skolininkams skirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio supirkti paminėtų išieškotojų akcijas, nevykdymą. Už šios teismo sprendimo dalies nevykdymą skolininkų vadovams bauda neskirtina. Teismas taip pat nustatė, kad dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką – akcinę bendrovę-firmą „VITI“, nupirkti išieškotojo J. Š. akcijas, nevykdymo yra priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis, todėl ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 str. 3 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuoti asmenys UAB „VITI“ turto fondas ir AB-F „VITI“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – antstolės N. Š. prašymo dėl baudos skyrimo UAB „VITI“ turto fondo vadovei I. J. ir AB firmos „VITI“ vadovui K. J. netenkinti visiškai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė ir nevertino bendrovių nurodytų aplinkybių, kad antstolės 2012 m. lapkričio 14 d. raštą dėl įpareigojimo įvykdymo jos apskundė, tačiau antstolė šių skundų nenagrinėjo, jų net nepersiuntė teismui. Nenagrinėdama paduotų skundų, antstolė padarė esminį CPK 510 ir 613 straipsnių pažeidimą, dėl ko tolesni jos veiksmai – pareiškimo dėl baudos skyrimo pateikimas – negalėjo būti laikomi teisėti ir pagrįsti. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo iškeltas klausimas, ar antstolė galėjo pradėti keletą vykdomųjų bylų pagal vieną vykdomąjį raštą. Teismas nesiaiškino, nors ir pripažino, kad antstolė išieškojimą skolininko UAB „VITI turto fondas“ atžvilgiu pradėjo savo iniciatyva.
2. Teismas visiškai nevertino skolininkų pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad įmonių finansinė padėtis šiai dienai nėra gera. Teismas taip pat visiškai nevertino AB firmos „VITI“ veiksmų, kuriais jie siekė gauti pajamų akcijų supirkimui. Pagal LR vertybinių popierių įstatymo 29-37 straipsnių nuostatas ir susiformavusią teismų praktiką, privalomas akcijų supirkimas yra vykdomas visa apimtimi, todėl bendrovė privalo surinkti pakankami lėšų visų akcininkų akcijų supirkimui. Be to, teismas visiškai nevertino to, kad išieškotojams buvo siūloma supirkti akcijas pigiau, nei nustatyta teismo sprendimu – po 0,35 Lt už akciją atsiskaitant piniginėmis lėšomis arba po 0,55 Lt už akciją atsiskaitant statybinėmis medžiagomis. Teismui buvo paaiškinta, kad įmonės turėtų finansinių galimybių supirkti akcijas pigiau, be to, ir pačios akcijos nevertos teismo nustatytos sumos. Tačiau išieškotojai atsisako priimti skolininkų pasiūlymus, išreiškė poziciją prisiteisti baudas ir taip gauti papildomų lėšų. Tokie išieškotojų veiksmai neatitinka sąžiningumo, ekonomiškumo ir kooperavimosi principų.
3. Teismo nustatytas vieno mėnesio terminas sprendimui įvykdyti neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys B. S., V. N., L. Z. N., S. P., A. P. ir O. J. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį, skundų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, todėl skolininkų argumentai, kad antstolė neturėjo juridinio pagrindo teikti teismui pareiškimų dėl baudos skyrimo, yra nepagrįsti. CK ir CPK nenumato skolininkų atleidimo nuo teismo sprendimo vykdymo dėl sunkios finansinės padėties. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau 2012 m. gruodžio 14 d. išnagrinėjo skolininkų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo dėl jų sunkios finansinės padėties ir prašymą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą. Skolininkų teiginiai, jog jie negali dalimis supirkti akcijų, prieštarauja LR vertybinių popierių rinkos įstatymo 37 straipsniui ir tikrovei. Skolininkai piktnaudžiauja savo teisėmis, nes skundžia visus teismo sprendimus ir nutartis ne tik civilinėje byloje Nr. 2-1437-466/2012, bet ir nutartis dėl baudos paskyrimo, nurodydami formalias priežastis, kad pasiektų savo tikslą išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Tokiais veiksmais skolininkai pažeidžia smulkiųjų akcininkų interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl baudos skolininkui skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnio pagrindu.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).
Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d.).
Ginčo dėl to, kad antstolės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dieną apeliantai nebuvo įvykdę teismo sprendimo, nagrinėjamu atveju nėra. Apeliantai įrodinėja, kad teismo sprendimo negalėjo įvykdyti dėl finansinių sunkumų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų nurodytam atvejui Civilinio proceso kodeksas numato specialią sprendimų įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo tvarką (CPK 284 str.), kurios skolininkas, dėl turtinės padėties negalintis iš karto įvykdyti viso teismo sprendimo, tačiau siekdamas išvengti neigiamų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių, privalo laikytis. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų, apeliantai šia tvarka buvo pasinaudoję – kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, tačiau jų prašymas įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo atmestas (žr. taip pat Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-629-661/2013). Duomenų, kad apeliantai būtų pateikę teismui naują prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, ir šis būtų patenkintas, byloje nėra, todėl teismo sprendimas privalo būti vykdomas jame nustatyta tvarka (CPK 18 str.).
Apeliantų argumentas, kad antstolė neišnagrinėjo jų skundų dėl 2012 m. lapkričio 14 d. raštų „Dėl įpareigojimo įvykdymo“, nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamo klausimo sprendimui, nes pagrindas baudai pagal CPK 771 straipsnį skirti yra antstolio surašytas nustatytas formos aktas ir nepateisinamo teismo sprendimo neįvykdymo faktas, kuris nagrinėjamu atveju buvo nustatytas. Iš vykdomųjų bylų medžiagos taip pat matyti, kad antstolei buvo pateikti vykdomieji raštai dėl išieškojimo iš abiejų skolininkų, todėl apeliantų argumentas, kad išieškojimą iš UAB „VITI“ turto fondo antstolė pradėjo savo iniciatyva, yra nepagrįstas.
Apeliantų iškeltas klausimas dėl nustatyto teismo sprendimo įvykdymo termino nėra šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas (baudos pagrįstumas), toks klausimas, kaip minėta, galėtų būti sprendžiamas tik CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka.
Dėl išdėstytų motyvų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.