Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone atstovei Vaivai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. Š. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė A. B. ieškinį palaikė bei prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog su atsakovu iš pradžių gyveno Lietuvoje. 2010 m. jie išvyko į Airiją. Atsakovas nuolat išgėrinėjo, kildavo problemų. (duomenys neskelbtini)jiems gimė dukra J.. Abejonių, kad atsakovas yra tėvas nekilo, tačiau tėvystės nenustatė, kadangi atsakovas gėrė. Kartu jie nebegyveno kai ji dar laukėsi. Būdamas neblaivus atsakovas mušdavosi, juos terorizuodavo. Prieš du metus atsakovas grįžo į Lietuvą, ir jam išvykus iš Airijos ji su atsakovu visada bendravo. Atsakovas dukrai siųsdavo po 150 Eur per mėnesį. Buvo susitarę, kad atsakovas vaiko išlaikymui mokės po 325 Eur. Dukra su tėčiu visada bendravo ir nori bendrauti. Atsakovas kai nevartoja alkoholio irgi nori bendrauti su dukra. Atsakovas yra sveikas ir darbingas žmogus, o alkoholio vartojimas yra jo paties problema. Jos pajamos yra 1200 Eur. Jas sudaro gaunamos pašalpos. Iš gaunamų paramų dukrai J. B. skiriama parama sudaro 400 Eur. Turi automobilį, kurio vertė apie 10 000 Eur. Šiuo metu nedirba jau 2 su puse metų. Šiuo metu ieško darbo.

Teismo posėdžio metu ieškovės A. B. atstovas advokatas Marius Gricius ieškinį palaikė. Nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta yra su mama, todėl jai ir taip tenka didesnė vaiko išlaikymo našta ir tėvas turi prie vaiko išlaikymo prisidėti daugiau. Jie prašo atsakovo prisidėti tik pusę vaiko poreikių patenkinimui reikalingos sumos. Atsakovo finansinė padėtis nėra blogesnė nei jos, kadangi jis turi visas galimybes dirbti. Dėl nenoro dirbti galimai ar netinkamo gyvenimo būdo jis yra dabartinėje padėtyje. Atsakovas 1 m. vaikui neprieštaravo išlaikymą mokėti po 328 Eur, t. y. vaiko išlaikymui reikalinga suma 656 Eur. Praėjus 5 m. ir vaiko poreikiai yra didesni. Mano, kad 650 Eur yra tinkamas išlaikymo dydis, tuo labiau ir pats atsakovas su tokiu dydžiu sutiko. Jei pilnametis asmuo turintis vaikų nededa pastangų, kad gautų pajamas vaiko išlaikymui, tai yra jo paties kaltė. Ieškovės padėtis yra sunkesnė, nes ji turi du nepilnamečius vaikus. Atsakovas sutiko, kad vaiko poreikiui reikalinga 550 Eur suma, tačiau vis vien nenori mokėti pusę šios sumos, o tik 150 Eur. Mano, kad vaiko poreikiai yra aukščiau visko. Minimali alga yra 730 Eur, kas sudaro 534 Eur atskaičius mokesčius, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių, į anksčiau atsakovo vaikui mokėtą išlaikymo didį, mano, kad vaiko poreikių patenkinimui reikalinga 650 Eur suma, kurios pusę 325 turi mokėti atsakovas. Ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone (toliau – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) atstovė nurodė, kad atsakovas yra darbingas, neįgalumas dėl ligos nėra nustatytas, todėl vertinant išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ir šias aplinkybes. Atsakovas turėtų nepamiršti, kad vaikui reikalingas nuolatinis išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra nepilnamečio vaiko J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mama, vaiko gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra. Ieškovės teigimu, atsakovas G. Š. yra jai gimusios dukros tėvas. Atsakovas tiek teismui pateiktu atsiliepimu tiek ir teismo posėdyje neginčija, kad jis yra J. B. tėvas, nurodo, kad pats norėjo pripažinti savo tėvystę dukrai, tačiau to padaryti nepavyko dėl įvairių priežasčių. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko J. B., gimusios (duomenys neskelbtini)biologinis tėvas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko J. B. teisę žinoti savo biologinius tėvus, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas G. Š. yra nepilnamečio vaiko J. B., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas.

Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šalių dukra nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, duomenų byloje, kad ieškovė vaiku nesirūpintų ar rūpintus netinkamai, nėra, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šalių dukros J. B. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su vaikui tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo tvarkos nustatymas įpareigoja norintį bendrauti tėvą tam pasiruošti, planuoti veiksmus, išlaidas, laiką ir pan., pasirūpinti bendravimo sąlygomis, užtikrinančias kokybišką ir saugų bendravimą, leidžia kitam tėvui ir patiems vaikams planuoti savo elgesį, laiką ir pan. Taigi, jis nustatomas tiek vieno iš tėvų, tiek vaiko interesais. Nesant tokios tvarkos, labai didės konfliktų, nesusipratimų ar net piktnaudžiavimų tikimybė, o teisės bendrauti su vaikais įgyvendinimas neturės realaus įgyvendinimo mechanizmo. Kartu pažymėtina, kad sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, konkrečios bendravimo tvarkos nenustatant suteikiant atsakovui teisė bendrauti su dukra neribotai, tačiau patikslintu ieškiniu prašė, kad bendravimo tvarkoje būtų nustatyta, jog atsakovas apie pageidavimą būti su vaiku praneštų iš anksto, trumpąja SMS žinute, ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki susitikimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė riboja jo bendravimą su dukra, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dukra gyvena Airijoje, o jis Lietuvoje, prašė nustatyti, kad atsakovas su dukra telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis galėtų bendrauti be apribojimų, atsižvelgdamas į dukros dienos rėžimą bei užimtumą. Taip pat prašė nustatyti, kad ieškovė privalo pranešti atsakovui apie numatomą dukros grįžimą į Lietuvą ne vėliau nei prieš savaitę ir dukra ne mažiau kaip pusę dukros buvimo Lietuvoje laiko praleistų su atsakovu.

Tiek ieškovė tiek ir atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su dukra bendrauja, juos sieja stiprus emocinis ryšys, tačiau atsakovas gyvena Lietuvoje, o dukra J. B. – Airjoje. Įvertinus bylos aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su dukra bendrautų bei suteikia jam galimybę su dukra bendrauti be apribojimų, nustatytina, kad atsakovas su dukra elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis) gali bendrauti be apribojimų, atsižvelgiant į dukros dienos rėžimą bei į jos užimtumą.

Taip pat tiek ieškovė tiek ir pats atsakovas patvirtino, jog atsakovas turi alkoholio vartojimo problemų. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Vis dėl to, ieškovė atsakovui bendrauti su dukra nekliudo, ir kaip nurodė ieškovė, dukra 2021 m. dvi dienas praleido su atsakovu ir neprieštarautų jų bendravimui, atsakovui išreiškus norą, dėl to, siekiant užtikrinti kokybišką ir saugų tėvo (atsakovo) ir dukros bendravimą, nustatytina, kad ieškovė privalo pranešti atsakovui apie numatomą dukros grįžimą į Lietuvą ne vėliau nei prieš savaitę bei suderinti dukros ir tėvo susitikimo laiką bei trukmę atsižvelgiant į atsakovo galimybes taip pat dukros buvimo Lietuvoje laiką. Derinant bendravimo su vaikais sąlygas, tuo pačiu ir bendravimo elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti atsižvelgta į vaikų ugdymo įstaigos (-ų), papildomų užsiėmimų lankymo laiką ir sąlygas, vaikų sveikatos būklę, jų norą ar nenorą ir kitas tuo metu reikšmingas aplinkybes.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama ar koreguojama, kadangi tokio pobūdžio bylose teismo sprendimas neįgyja res judicata galios (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taip pat išaiškintina, kad bendru tėvų sutarimu visuomet galimas platesnis skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas, jei toks bendravimas atitinka vaikų interesus.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010).

Ieškovė vaiko išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 325,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaidas per mėnesį sudaro: 260 Eur maistui, 150 Eur aprangai, 20 Eur telefonui ir internetui, 50 Eur ugdymo priemonėms, 20 Eur maisto papildams ir vitaminams, 20 Eur higienos reikmenims, 60 Eur komunaliniams mokesčiams, 20 Eur kurui, 50 Eur laisvalaikio išlaidoms (kino teatrams, ekskursijoms, stovykloms). Iš viso išlaidos vaikui per mėnesį sudaro apie 650 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauną socialines išmokas, kurios sudaro 30 612,00 Eur per metus: 3 360,00 Eur vaiko pašalpa, 11 697,00 Eur nedarbingumo pandemijos metu pašalpa, 15 130,00 Eur vienišos mamos pašalpa, 425,00 Eur pasiruošimo mokyklai pašalpa), todėl teismas sprendžia, kad dalį išlaidų yra dengiama valstybės. Ieškovės teigimu iš šių paramų dukrai J. B. skiriama 400,00 Eur suma. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad iškovė vaiko išlaikymui per metus gauna 3 360,00 Eur vaiko pašalpą ir 425,00 Eur pasiruošimo mokyklai pašalpą, kurias ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kaip skiriams tiesiogiai vaikui. Iš viso vaikui skiriama pašalpa 3 785,00 Eur, kas sudaro apie 315 Eur per mėnesį todėl vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 335 Eur suma (650 Eur – 315 Eur = 335 Eur). Nors atsakovas su ieškovės paskaičiuotomis išlaidomis vaiko išlaikymui per mėnesį nesutiko, nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne didesnė nei 550 Eur suma, o teismo posėdžio metu nurodė, kad ji turėtų būti apie 400,00 Eur, vis dėl to teismo vertinimu ieškovės nurodomų išlaidų dydis 650,00 Eur (neišskaičius vaikui skiriamos paramos) yra realus ir adekvatus.

Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu gyvena socialiniame būste. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ir pati ieškovė ji nedirba jau 2,5 m, t. y. nuo 2019 m. ir šiuo metu gyvena iš gaunamų socialinių pašalpų, kurių dydžiai jau aptarti aukščiau. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog turi automobilį, kurio vertė 10 000,00 Eur. Nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieškovė neturi.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad, šalių paaiškinimais, atsakovas gyvena sesei priklausančiame būste. Šiuo metu dėl sveikatos būklės nebedirba ir gyvena iš gaunamos nedarbingumo išmokos (bylos nagrinėjimo metu dėl sveikatos būklės buvo nedarbingume). Bylos duomenimis nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas dirbo UAB „Plungės šaltis“, per mėnesį gaunamos pajamos sudarė apie 699,72 Eur; nuo 2021 m, vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 8 d. dirbo UAB „Plungės kooperatinė prekybą, gaunamas atlyginimas per mėn. (iki mokesčių) apie 1 356 Eur. Nuo 2021 m. balandžio mėn. gaunama nedarbo išmoka, siekia 326 Eur per mėnesį. Iš viso už 2021 m. gautos pajamos sudaro 6 828,39 Eur, t. y. vidutiniškai sudarytų 569,03 Eur per mėnesį. Viešųjų registrų duomenimis atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas apibūdinamas savo turtinę padėtį kartu nurodė, kad turi ir kitų finansinių įsipareigojimų – skolinių įsipareigojimų, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą neteikė, todėl teismas spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties šių aplinkybių nevertina, kadangi atsakovas neįrodė šių įsipareigojimų buvimo (CPK 178 straipsnis).

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, jog šiuo metu jo sveikata prasta, jam diagnozuota depresija, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Teismas šias aplinkybes vertina kritiškai, kadangi atsakovas turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, turi imtis visų priemonių, kad būtų teikiamas nuolatinis ir reikalingo dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui, juolab, kad atsakovas nedarbingas dėl ligos laikinai, neįgalumas jam nenustatytas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovė nurodė, kad dukra nuo mažens gyvena su ieškove, atsakovas dukra rūpinasi, tačiau epizodiškai. Todėl šiuo atveju, skirstant priteistiną išlaikymo dydį, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas prie savo dukros J. auklėjimo ir rūpinimosi ja prisideda nereguliariai, didesnė našta, tuo pačiu ir įvairios nenumatytos išlaidos, gerbūvio vaikui užtikrinimo pareiga, iš esmės tenka ieškovei. Todėl atsakovas turi bent kiek materialiai kompensuoti ieškovei tenkančią didesnę naštą ir prisidėti prie dukros išlaikymo didesne nei ieškovė dalimi.

Sprendžiant klausimą dėl mokėtino išlaikymo dydžio dukrai J. B., atsakovas teigia, kad galėtų ir sutinka teikti 160 Eur dydžio išlaikymą, tačiau teismas nenustatė objektyvių priežasčių trukdančių atsakovui mokėti didesnį išlaikymo vaikui. Priešingai iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra ir iš esmės darbingas, nedarbingumas jam suteiktas laikinai dėl sveikatos problemų, todėl kaip pirmiau minėta, kad atsakovas turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, turi dėti maksimaliai visas pastangas, kad gauti tokio dydžio atlyginimą, iš kurio galėtų teikti tinkamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsižvelgdamas į nustatytų ir ištirtų įrodymų visetą, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) teisingumo ir protingumo principais, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo G. Š. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros J. B. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 15 d. (CPK 185 straipsnis, CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalys, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo dukrai įsiskolinimą už 33 mėnesius, kurį sudaro 7 045,00 Eur.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovės nurodomu laikotarpiu: nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. (33 mėn. laikotarpį), dukros J. B. išlaikymui sumokėjo 3 680,00 Eur sumą. Ieškovė įsiskolinimo sumą patikslintame ieškinyje paskaičiavo 7 045,00 Eur sumai, skaičiuojant po 325 Eur per mėnesį. Byloje objektyviais duomenimis nenustatyta, kad per 33 mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos išlaikymo dydis dukrai būtų iš esmės kitoks nei nustatyta bylos nagrinėjimo dieną, todėl iš atsakovo priteisiamas 2 920,00 Eur (200,00 Eur x 33 mėn. – 3 680,00 Eur = 2920 Eur) išlaikymo vaikui J. B. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. (CK 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaiku gyvenanti vaiko motina (ieškovė). Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės reikalavimai tenkinami pilna apimtimi, t. y. 100 proc., dalyje dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos, taip pat iš esmės ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tenkinta iš dalies (atitinkamai tenkinta 61 proc. ir 41 proc. reikalavimų), tai teismo vertinimu bendrai ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas 80 proc.

Pateikiant ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo už šį reikalavimą mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Ieškinio reikalavimus nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarką teismas laiko išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, kadangi šie klausimai sprendžiami privalomai kartu, todėl už juos atskirai žyminis mokestis nemokamas. Už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui mokėtinas žyminis mokestis sudaro 120,00 Eur ((2 920,00 Eur x 3 %) + (200,00 Eur x 12 x 3 %) = 120,00 Eur x 75 %) CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Vadinasi, už ieškovės ieškinio pateikimą valstybei turėjo būti sumokėtas 195,00 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas 80 %, todėl iš atsakovo priteistina 156,00 Eur žyminio mokesčio (195,00 Eur x 80 %) (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Teikiant ieškinį ieškovė sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, o nuo kitos dalies žyminio mokesčio buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl 156,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas tokia tvarka: 36,00 Eur ieškovei ir 120,00 Eur valstybei.

Ieškovė šioje byloje taip pat patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurios pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, bendra patenkintų reikalavimų dalis sudaro 80 %, ieškovei iš atsakovo G. Š. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 1 200 Eur (1 500 x 80 %) išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas, o J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini)., yra G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti nepilnametės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

- tėvas su dukra J. B. gali bendrauti nenustatant konkrečių ribojimų, apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko motinai A. B., prieš 2 dienas SMS žinute;

- tėvas su dukra telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis gali bendrauti nenumatant apribojimų, atsižvelgiant į dukros dienos rėžimą bei užimtumą;

- ieškovė privalo pranešti atsakovui apie numatomą dukros grįžimo laiką į Lietuvą ne vėliau nei prieš savaitę, bei suderinti dukros ir tėvo susitikimo laiką bei trukmę atsižvelgiant į atsakovo galimybes taip pat dukros buvimo Lietuvoje laiką.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 15 d. iki J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei dukrai J. B. teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti J. B. motinai A. B..

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 920,00 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 236,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį – e2-262-669/2022.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.