Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. Č., teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Alytaus apskrities AVPK Varėnos rajono policijos komisariato 2011-12-06 priimto nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Su priimtu nutarimu dėl administracinės nuobaudos paskyrimo nesutinka, kadangi :

-ATPK 145 ¹ str. 1 d. dispozicija yra nurodanti į kitus teisės aktus ( Kelių įstatymą, Saugaus eismo įstatymą, Kelių priežiūros tvarkos aprašą), tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei priimtame nutarime nėra jokių nuorodų į kitus įstatymus ir teisės aktus. Priimtas nutarimas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų šio dokumento surašymui ir tai yra esminis pažeidimas, kuris suvaržė administracinėn atsakmybėn traukiamo asmens gynybos teisių interesus;

-derinimas su policija vykdant darbus keliuose reikalingas tada, kai susidaro pavojus eismui. Įgaliojimai užtikrinti saugų eismą suteikti policijos pareigūnams. L. Č. nurodo, kad jokio pavojaus eismo saugumui jis nekėlė ir negalėjo kelti, kadangi jo atliekami veiksmai – miško krovos darbai, jokia forma su eismu ir saugumu net nebuvo susiję, kadangi tai vyko miške, toli nuo važiuojamosios kelio dalies.Savo veiksmais jokiom transporto priemonėm bei jų judėjimui jokių kliūčių nesudarė. Viskas vyko privačiam miške, turėjo teisę ten dirbti, nes buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Nutarimą priėmęs pareigūnas netinkamai pritaikė administracinės teisės normas, nes L. Č. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties;

-administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad įvardintus darbus dirbo 5 metrų atstume nuo kelio. Tai neatitinka tikrovės. Arčiau kelio buvo kitas sunkvežimis į kurį buvo kraunama mediena. Šis sunkvežimis buvo 6-8 metrų atstume nuo kelio. Šio automobilio ilgis virš 16 metrų , o už jo atliekant krovos darbus ne arčiau, kaip 6 m. atstumu stovėjo L. Č. sunkvežimis “Volvo FM” 12-380, v.nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vykdoma medienos krova. Taigi L. Č. sunkvežimis nuo kelio buvo 28-30 m. atstumu. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti duomenys dėl atstumo yra neteisingi.

Institucija, priėmusi nutarimą – Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK nepateikė atsiliepimo į skundą.

Skundą padavęs asmuo prašo panaikinti priimtą nutarimą ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant skundą tikrinama ar pareigūnas paskyręs nuobaudą išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymų reikalavimus skiriant nuobaudą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad L. Č. vykdė miško krovos darbus nuo kelio Varėna-Marcinkonys-Druskininkai 5 m. atstumu Marcinkonių kaime, miško keliuke. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 5, 6 p. reikalavimus, atsakomybė už kurį numatyta ATPK 145 ¹ str.1 d.

ATPK 145¹ str. 1 d. nurodytos veikos dispozicija yra blanketinė, kuri nurodo, kad sudėtis nurodyto pažeidimo yra tada, kai darbai vykdomi keliuose ar prie jų, nesuderinus su policija. Tačiau kelių eismo taisyklių 5,6 p. numato bendrąsias pareigas eismo dalyviams, kad eismo dalyviai privalo išmanyti LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kelių eismo taisykles ir jų laikytis, o naudodamasis keliais, privalo laikytis nurodyto įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo, kaip ir baudžiamojoje teisėje, turi atitikti proceso reikalavimams, nes protokolas savotiškai atitinka pareikštą kaltinimą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Netinkamai surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, asmeniui suvaržomos procesinės teisės dėl gynybos interesų ir tai laikoma esminiu procesiniu pažeidimu.

Teismas sutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nesilaikant ATPK 260 str. 1 d., kadangi administracinio teisės pažeidimo turinyje turi būti nurodytas pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

LR Kelių įstatymo 2 str. 4 d. ( toliau – įstatymo) numato, kad kelio apsaugos zona – abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla. Įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad rajoniniu keliu laikomas kelias, naudojamas LR teritorijos administracinių vienetų teritorijoje susisiekimo reikmėms ir jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindinių kelių tinklu. Kelio apsaugos zona numato, kad rajoninių kelių apsaugos zona po 20 metrų į abi puses ( įstatymo 12 str.1 d. 3 p.). Tokia zona nustatyta siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas. Tačiau yra ir išimčių, nes įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., kad kelio apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus). Įstatymo 13 str. numatyta, kad keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones suderinusios su policija įrengia kelius prižiūrinčios įmonės.

Kelių priežiūros tvarkos aprašas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais ( LR Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimas Nr.155 „Kelių priežiūros tvarkos aprašas“ su vėlesniais pakeitimais ).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad L. Č. vykdė miško krovos darbus 5 m. atstume nuo kelio Varėna-Marcinkonys-Druskininkai.

Nutarimu L. Č. nubaustas, kad vykdė miško krovos darbus rajoninės reikšmės kelio Varėna-Marcinkonys-Druskininkai. Marcinkonių k. Varėnos r., apsauginėje zonoje nesuderinus su policija.

Pagal fotolenteles prie patrulio tarnybinio pranešimo L. Č. automobilis su krautuvu yra už kito automobilio, į kurį buvo kraunama mediena.

Atstumai nuo kelio briaunos nebuvo matuoti techninėmis priemonėmis ( rulete, atstumo matuokliu ir pan.), todėl tiksliai nustatyti transporto priemonės buvimo vietą, nėra galimybės. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad vykdė krovos darbus 5 m. atstume nuo kelio. Bet pagal fotolentelę prie patrulio tarnybinio pranešimo akivaizdžiai matyti, kad tokiu ar panašiu atstumu stovi kitas automobilis, į kurį kraunama mediena, o L. Č. krautuvas yra už nurodyto automobilio ir dar stovi atitinkamame atstume, o ne prie pat jo. L. Č. nurodo, kad jo automobilis su krautuvu buvo 28-30 m. nuo kelio.

Nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo nurodyta, kad vykdė miško krovos darbus rajoninio kelio apsaugos zonoje, bet nenurodyta kokiu atstumu nuo kelio briaunos.

Pagal administracinėje byloje surinktus įrodymus objektyviai neįmanoma nustatyti tikslią L. Č. automobilio su krautuvu buvimo vietą nuo rajoninio kelio.

Pagal surinktus įrodymus administracinėje byloje galima daryti tik prielaidą, kad rajoninio kelio apsauginėje zonoje galėjo stovėti automobilis į kurį buvo kraunama mediena, bet ar krovimo darbai buvo vykdomi arčiau, kaip 20 m. iki kelio nustatyti nėra galimybių dėl įrodymų trūkumo. Faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad L. Č. dirbdamas hidrauliniu krautuvu ant automobilio galėjo tik į vežėjo automobilį įkelti medieną per galines atviras duris, nes buvo kraunama į konteinerinio tipo automobilinę puspriekabę. Ar L. Č. atliekamo darbo zona pateko į kelio apsaugos zoną, objektyviai nustatyti nėra galimybių, nenustačius tikslios vietos automobilio, į kurį buvo kraunama vietos nuo rajoninio kelio briaunos.

Taigi pirmiausia reikalinga nustatyti subjektą, kuris privalo atsakyti pagal ATPK 145¹ str. 1 d.

LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas numato, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis ( nurodyto įstatymo 11 str. 1 d.).

LR Darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklės automobilių transporte ( toliau – taisyklės) numato, kad darbdavių ir darbuotojų teisės bei pareigos apibrėžiamos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir Darbo kodekse ( šių taisyklių 1.1.7.p.p.); darbdavys privalo užtikrinti sveikatai nekenkiančias ir saugias darbo sąlygas, taip pat tinkamai, vadovaudamasis reikalavimais, įtvirtintais Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir Darbo kodekse, organizuoti darbuotojų darbą ( šių taisyklių 1.1.3. p.p.). Nurodytų taisyklių 4.1.1.p.p. numato, kad krovinių pakrovimo ir iškrovimo, jų tvirtinimo ir tentų įrengimo transporto priemonėje darbus, taip pat automobilio, puspriekabės ir priekabos bortų atidarymą ir uždarymą savo jėgomis ir priemonėmis (lėšomis) privalo vykdyti krovinių siuntėjai, krovinių gavėjai ar šioje veiklos srityje dirbančios įmonės (bazės, pakrovimo ir iškrovimo darbų mechanizavimo ir kt. įmonės), vadovaudamosi šių Taisyklių, „Krovinių vežamų kelių transporto priemonėmis išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis“ (Žin., 2008, Nr. 24-876), „Medienos vežimo kelių transportu reikalavimais“ (Žin., 2004, Nr. 67-2357) ir kitų galiojančių norminių teisės aktų bei standartų reikalavimais.

Krovimo ir iškrovimo darbus leidžiama vykdyti tik tiems vairuotojams, kurių darbo sutartyse numatyta atitinkama sąlyga, jiems išklausius atitinkamus šiam tikslui skirtus instruktavimus. Taisyklių 2.4.1.2.p.p. nustatyta, kad krovimo ir iškrovimo darbams privalo vadovauti atsakingas darbuotojas, paskiriamas įmonės, vykdančios krovimo ir iškrovimo darbus, vadovo įsakymu.

LR Susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183 “Dėl medienos vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimų patvirtinimo 2 p. numato, kad šie reikalavimai reglamentuoja saugų medienos pakrovimą, tvirtinimą bei vežimą ir yra privalomi visiems medieną vežantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal šių taisyklių reikalavimų 15 p. vežėjas atsako už tai, kad būtų laikomasi medienos pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo reikalavimų.

Miško darbų saugos taisykles DT 1-96 ( patvirtintos LR miškų ūkio ministro 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208) numato, kad visi darbai, susiję su kelių eismu, kėlimo kranų darbu ir t.t., kai jų vykdymą reglamentuoja specialios taisyklės, turi būti atliekami vadovaujantis jomis.

Išanalizavus aukščiau nurodytų įstatymų ir teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias krovos darbų atlikimą prie automobilių kelių, jų apsauginėse zonose, atsakomybė už tokių darbų netinkamą vykdymą gali būti taikoma darbdaviui ( jo įgaliotam asmeniui, jeigu toks asmuo yra paskirtas darbdavio), krovėjui (hidraulinio krautuvo) operatoriui, vežėjui (autotransporto priemonės valdytojui, vairuotojui).

L. Č. dirbo G. S. IĮ „L.“ įmonei priklausančia transporto priemone Volvo FM12-380, v.nr. (duomenys neskelbtini). Pagal surinktus byloje įrodymus nėra nustatyta ir įrodyta, kad hidraulinis keltuvas buvo 20 m. apsauginėje kelio zonoje. Todėl kraunant medieną ne iš apsauginės kelio zonos į apsauginę kelio zoną atsakomybė kiltų įmonės vadovui arba jo paskirtam atsakingam asmeniui už tokių darbų vykdymą ir vežėjui ( transporto priemonės vairuotojui), kuris krovos darbus vykdė būdamas kelio apsaugos zonoje.

Sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nutarimą grindžiant prielaidomis. Išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinėje teisėje laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas LR Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 257 str. nuostatas administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nutarimas naikintinas, kadangi neįrodyta, kad L. Č. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 ¹ str. 1 d. įvykis ir sudėtis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 300-301, 302 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Panaikinti 2011 m. gruodžio 6 d. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko A. J. nutarimą Nr. 55N-1286711-11 dėl administracinės nuobaudos - 600 Lt baudos paskyrimo pagal LR ATPK 145 ¹ str. 1 d. L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.