- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-31
- Bylos Nr.
- 2S-528-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00593-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- UAB „Viljosinda“
- Ieškovas
- UAB „Sigesta“
- Atsakovas
- Biržų rajono Kirdonių žemės ūkio bendrovei
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-528-544/2012
teisėja Valentina Paliulionienė Proceso Nr. 2-15-3-00593-2011-2
2012 m. rugpjūčio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Viljosinda“ atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-472-847/2012 atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-27-830/2012 pagal ieškovės UAB „Sigesta“ ieškinį atsakovei Biržų rajono Kirdonių žemės ūkio bendrovei dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl permokos ir netesybų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Viljosinda“, kuri nebuvo įtraukta dalyvauti į procesą civilinėje byloje Nr. 2-27-830/2012, pateikė prašymą procesą šioje byloje atnaujinti (CPK 365 str. 1 d. 7 p.). Prašymui pagrįsti nurodė, kad minėtoje byloje 2012-03-22 buvo priimta nutartis patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Nutartį gavo 2012-04-03, todėl CPK 368 str. numatyto termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido. Mano, jog šia nutartimi teismas nusprendė dėl jos materialinių teisių ir pareigų, nes nutartyje nurodyta, kad 2011-06-10 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Sigesta“ pareiškėjai perleido savo turėtą 40 000 Lt reikalavimo teisę į Biržų rajono Kirdonių žemės ūkio bendrovę, yra negaliojanti dėl to, jog iki jos sudarymo Kirdonių žemės ūkio bendrovė buvo atsiskaičiusi su UAB „Sigesta“. UAB „Sigesta“ pareiškėjai buvo skolinga už prekes ir paslaugas pagal eilę sutarčių. Minėta reikalavimo perleidimo sutartis kilusi iš UAB „Sigesta“ ir Kirdonių žemės ūkio bendrovę siejančių statybos rangos teisinių santykių. Po nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo prarado reikalavimo teisę į 2011-06-10 reikalavimo perleidimo sutartimi perleistą 40 000 Lt skolos išieškojimą, ir tai turi esminės reikšmės pareiškėjos materialiosioms teisėms ir pareigoms (CK 6.101 str. – 6.110 str.), reikalavimo perleidimo sutarties galiojimas ir teisėtumas tiesiogiai susijusi su pareiškėjos ieškiniu UAB „Sigesta“ ir Kirdonių žemės ūkio bendrovei dėl skolos priteisimo tebenagrinėjamoje Biržų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-189-434/2012 (3 t., b . l. 4-6).
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2012-05-22 nutartimi nutarė pareiškėjos UAB „Viljosinda“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-27-830/2012 atmetė. Teismas nurodė, jog proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuri negali būti naudojama kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Teismo nuomone, pareiškėjos nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste. Taikant CPK 366 str. 1 d. 7 p., turi būti nustatytos visos jame nurodytos sąlygos. Tam, kad procesas šiuo pagrindu būtų atnaujintas, būtina nustatyti, kad įsiteisėjusi teismo nutartis pažeidžia pareiškėjo materialines teises ir teisėtus interesus. Kadangi 2012-05-22 nutartimi patvirtinta ieškovės UAB „Sigesta“ ir atsakovės Kirdonių žemės ūkio bendrovės sudaryta taikos sutartis, kuria išspręstas ginčas, kilęs iš šių šalių 2009-10-16 sudarytos rangos sutarties, buvo padaryta išvada, jog pareiškėja UAB „Viljosinda“ negalėjo įtakoti šios sutarties šalių turtinių prievolių vykdymo. Pareiškėja, sudarydama su UAB „Sigesta“ 2011-06-10 reikalavimo perleidimo sutartį, 2 str. 1 d. numatė sąlygą, kad „Kreditorius (UAB „Sigesta“) patvirtina ir garantuoja, kad šia sutartimi perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis ir privalomas Skolininkui, bei įsipareigoja atlyginti Daliniam kreditoriui (UAB „Viljosinda“) žalą ir nuostolius, kurie atsirastų tuo atveju, jeigu šis Kreditoriaus patvirtinimas būtų klaidingas.“ Šalys taikos sutartyje šią Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygą šalys perkėlė į Taikos sutarties 7 punktą. Pati pareiškėja prašyme nurodo, kad Kirdonių žemės ūkio bendrovė nepripažino įsiskolinimo atsakovei, apie tai ją informavo ir pati bendrovė. Tarp šalių kilusį ginčą patvirtina ta aplinkybė, kad jau 2011-07-04 Biržų rajono apylinkės teisme buvo gautas UAB „Sigesta“ pareiškimas, kuriame buvo prašoma išieškoti iš kreditoriaus Kirdonių žemės ūkio bendrovės 60 892,28 Lt skolą, o kreditorius dėl priimto teismo įsakymo pateikė prieštaravimą. Pareiškėja 2011-06-10 reikalavimo perleidimo sutartimi numatė galimų nuostolių ir žalos atlyginimą, jei UAB „Sigesta“ patvirtinimas būtų klaidingas. Todėl buvo padaryta išvada, jog nenustatyta, kad 2012-03-22 nutartimi patvirtinti taikos sutartį kitoje civilinėje byloje buvo nuspręsta dėl pareiškėjos materialinių teisių ir pareigų. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja turi galimybę apginti savo teises ir turtinius interesus kitais būdais, nes šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla pagal jos ieškinį atsakovėms UAB „Sigesta“ ir Kirdonių žemės ūkio bendrovei dėl skolos priteisimo. Dėl šių bylų sujungimo negalimumo pasisakė Panevėžio apygardos teismas, kuris atmetė prašymą bylas sujungti, nes abiejų bylų ginčo dalykai yra skirtingi (3 t., b. l. 43-45).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Viljosinda“ prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-05-22 nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo išspręsti iš esmės. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad skundžiamoji nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes buvo visos įstatyme numatytos aplinkybės ir pagrindai procesui atnaujinti. UAB „Viljosinda“ nebuvo įtraukta į bylą, kuri yra užbaigta įsiteisėjusia teismo nutartimi, o ta nutartimi yra nuspręsta dėl jos materialinių teisių ir pareigų (CPK 365 str. 1 d., 366 str. 1 d. 7 p.). Tarp UAB „Sigesta“ ir Kirdonių žemės ūkio bendrovės buvo sudarytos statybos rangos sutartys. UAB „Sigesta“ statybos darbams atlikti iš UAB „Viljosinda“ pirko statybines medžiagas, kurias vežė į užsakovės Kirdonių žemės ūkio bendrovės statybos objektą. UAB „Viljosinda“ ir UAB „Sigesta“ 2011-06-10 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Sigesta“ perleido turėtą 40 000 Lt reikalavimo teisę į Kirdonių žemės ūkio bendrovę. Reikalavimo perleidimo sutartis yra išplaukusi iš minėtų statybos rangos sutarčių. Todėl abi minėtos bylos yra tarpusavyje susijusios, viena iš jų sustabdyta ir joje sprendimas priklausys nuo šios bylos sprendimo. Jeigu prašymas atnaujinti procesą bus nepatenkintas, praras galimybę išsiieškoti 40 000 Lt skolą. Biržų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-27-830/2012 2012-03-22 nutarties 7 punktu iš esmės nutarė dėl šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos 2-189-434/2012 pagal ieškovės UAB „Viljosinda“ ieškinį atsakovėms Kirdonių žemės ūkio bendrovei ir UAB „Sigesta“ baigties, nes šios abi atsakovės kitoje byloje susitarė, kad buvo perleistas negaliojantis reikalavimas ir apeliantei apie tai nepranešė (CK 6.101 – 6.110 str.). Teismo motyvas, kad Kirdonių žemės ūkio bendrovė nesutiko su reikalavimu, neturi reikšmės, nes tai savaime nedaro šios sutarties negaliojančia. Kyla abejonių dėl minėtų bendrovių sąžiningumo tarpusavyje ir su apeliante, nes sutartis palanki tik Kirdonių žemės ūkio bendrovei. UAB „Sigesta“ gali būti vedama prie bankroto ir sieks išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas neįvertino visų trijų bendrovių 2010-07-27 sudarytos trišalės sutarties turinio ir reikšmės. Abejotina, ar buvo pravedami avansiniai mokėjimai, jei jie nebuvo numatyti sutartyje. Mano, jog atliktų darbų aktais nebuvo įforminta apie 60 kv. m. betonavimo darbų, be to, objekte jų buvo atlikta papildomai, už kuriuos neaišku kaip atsiskaityta. Mano, Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria nesujungtos minėtos civilinės bylos, neturi esminės reikšmės, nes joje pasisakyta tik dėl bylų sujungimo, o ne dėl UAB „Viljosinda“ materialių teisių pagrįstumo (3 t., b. l. 50-52).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Kirdonių žemės ūkio bendrovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad UAB „Viljosinda“ reikalavimai turi būti sprendžiami nagrinėjamoje Biržų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-189-434/2012, o ne siekiant atnaujinti šią bylą. 2012-01-19 įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartyje, kuri privaloma apeliacinės instancijos teismui, nurodyta, kad minėtų abiejų bylų sujungti nėra pagrindo bei kad UAB „Viljosinda“ šioje byloje neturi būti suteiktas joks procesinis statusas. Civilinėje byloje 2-27-830/2012 reikalavimai kilę iš rangos sutarties netinkamo vykdymo, UAB „Viljosinda“ rangos teisiniame santykyje nedalyvavo (CK 6.681 str.) ir negali įtakoti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų. Tarp UAB „Sigesta“ ir UAB „Viljosinda“ susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurie jokių teisių ir pareigų Kirdonių žemės ūkio bendrovei nesukūrė. Pagal rangos sutartį su UAB „Sigesta“ pilnai atsiskaitė. Neturi teisės kontroliuoti, ar UAB „Sigesta“ tinkamai įvykdė savo prievoles UAB „Viljosinda“. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas 2011-06-10 reikalavimo perleidimo sutartimi, kurios pagrindu nurodomas vienašalis atliktų darbų aktas F-2 ir išlaidų aktas F-3 už 2011 m. 04 mėn. bei 2011-04-04 PVM sąskaita-faktūra Nr. 00010. UAB „Sigesta“ pripažino, jog minėtas aktai ir sąskaita klaidingi, nes realus nepriimtų darbų kiekis yra 80,62 kv. m. Pradinis kreditorius UAB „Sigesta“, o ne Kirdonių žemės ūkio bendrovė atsako už tai, kad perleistas reikalavimas negalioja (CK 6.105 str. 1 d.). Sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, buvo žinoma, kad ji ginčija reikalavimo teisę ir kad reikalavimo dydį patvirtinantys aktai ir dokumentai nepasirašyti abiejų šalių. Todėl UAB „Sigesta“ pagal susiklosčiusią teismų praktiką negalėjo perleisti reikalavimo teisės apeliantei, nes pati neturėjo galiojančios reikalavimo teisės. Apeliantė gali reikalauti žalos atlyginimo iš UAB „Sigesta“ (3 t., b. l. 58-61).
Atskirasis skundas netenkintinas. Biržų rajono apylinkės teismo 2012-05-22 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK XVIII skyriaus normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo pagrindus, tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl pilnai nustatė reikšmingas teisingam klausimo išsprendimui aplinkybes, savo išvadas tinkamai motyvavo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, nes nėra CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyto pagrindo proceso atnaujinimui, todėl visų jų nekartoja.
Atskirojo skundo argumentai vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus (CPK 370 str. 1 d.). Pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar tas pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004 ir kt.). Šiuo atveju byloje neginčijama ir bylos įrodymai patvirtina, kad, jeigu būtų nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas nepraleidus CPK 368 str. numatyto termino.
Šalies argumentai
Pareiškėjos UAB „Viljosinda“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-27-830/2012 grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu - sprendimu (nutartimi) teismas nusprendė dėl neįtrauktos į minėtos bylos nagrinėjimą apeliantės UAB „Viljosinda“ materialinių teisių ir pareigų (pagal 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 redakciją, galiojančią nuo 2011-10-01). Apeliantės nuomone, dėl jos materialinių teisių ir pareigų nuspręsta 2012-03-22 Biržų rajono apylinkės teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti 5 punkte, kuriame nurodyta, kad „Ieškovas UAB ,,Sigesta“ atsižvelgdama į 1-4 punkte nurodytas aplinkybes pripažįsta, kad Kirdonių ŽŪB nebuvo skolinga UAB ,,Sigesta“ 2011-06-10 d. pasirašant sutartį dėl reikalavimo perleidimo UAB ,,Viljosinda“. Ieškovas pripažįsta, kad iki Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo metu iš atsakovo buvo gautas 94232,74 Lt avansas (permoka) bei 7 punkte, kuriame nurodyta, kad „Kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas tiesiogiai susijęs su UAB ,,Viljosinda“ pareikštu ieškiniu UAB ,,Sigesta“ ir Kirdonių ŽŪB dėl 2011-06-10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, todėl UAB ,,Sigesta“ pripažįsta, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido neegzistuojantį reikalavimą, t.y. Kirdonių ŽŪB iki Reikalavimo perleidimo sutarties buvo pilnai atsiskaičiusi (avansine įmoka) su UAB ,,Sigesta“ už atliktus darbus ir paslaugas. Šia sutartimi Šalys susitaria, kad visus įsipareigojimus UAB ,,Viljosinda“ kylančius iš 2011-06-10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, bei iš šios Reikalavimo perleidimo sutarties atirasiančius nuostolius ar žalą, įsipareigoja įvykdyti (atlyginti) UAB ,,Sigesta“ savo lėšomis, ir dėl šios prievolės įvykdymo jokių pretenzijų Kirdonių ŽŪB ateityje nereikš.“
Apeliantė nepagrįstai teigia, jog, jeigu prašymas atnaujinti procesą bus nepatenkintas, ji vien dėl to praras galimybę iš Kirdonių žemės ūkio bendrovės išieškoti 40 000 Lt skolą, ir tokiu būdu yra nuspręsta dėl Biržų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-189-434-2012 baigties. Nepriklausomai nuo 2012-03-22 Biržų rajono apylinkės teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-830/2012 turinio, civilinėje byloje Nr. 2-189-434/20412 atsakovės UAB „Sigesta“ ir Kirdonių žemės ūkio bendrovė turi teisę procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose pripažinti, kad 2011-06-10 reikalavimo sutarties sudarymo metu reikalavimas buvo negaliojantis, nes 40 000 Lt jau buvo sumokėta. Šalies paaiškinimai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, o byloje turi būti vertinami visi byloje surinkti įrodymai. Faktą, ar pagal rangos sutartį UAB „Sigesta“ ir Kirdonių žemės ūkio bendrovė iki 2011-06-10 reikalavimo sutarties sudarymo buvo tarpusavyje atsiskaičiusios, galima patikrinti pagal rangos sutarties ir finansinės apskaitos dokumentus, po ko būtų galima atitinkamai spręsti apie šalių sąžiningumą sudarant ir vykdant bylose minimus verslo sandorius (CPK 177 str. 2 d., 185 str.). UAB „Sigesta“ pripažinimas fakto, kad perleido negaliojantį reikalavimą UAB „Viljosinda“, kaip ir Kirdonių žemės ūkio bendrovės nepripažinimas 40 000 Lt skolos buvimo ar nepanešimas UAB „Viljonsita“ apie atsakovių susitarimą, kad buvo perleista negaliojanti reikalavimo teisė, patys savaime 2011-06-10 reikalavimo perleidimo sutarties nedaro niekiniu sandoriu, nes to nenumato įstatymas (CK 1.78 str.). Šią sutartį, jeigu būtų pareikštas atitinkamas ieškinys ir įrodytas faktinis ir teisinis pagrindas, būtų galima nuginčyti sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78 str. 2 d.).
UAB „Viljosinda“ nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-27-830/2012 dėl skolos priteisimo ir atsiskaitymo pagal rangos sutartį. Pagal CPK 182 str. 2 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Tačiau teismo sprendimo privalomumo principas nereiškia, kad teismo sprendimu gali būti nuspręsta dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 str. 2 p. aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010-04-26 nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-7-173/2010 ir kt.). Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vadovaujantis CPK 18 str., 182 str. 2 d., 279 str. 4 d. nuostatomis, kasacinio teismo praktika bei įvertinus skundžiamos nutarties turinį, yra pagrindas daryti išvadą, jog įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti byloje Nr. 2-27-830-2012, kurios procesą prašoma atnaujinti, neturi dėl apeliantės UAB „Viljosinda“ res judicata ir prejudicinės galių, ja nustatyti faktai neturi prejudicinės galios ir tuos faktus ji gali ginčyti nustatyta tvarka. Todėl šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas svarstė ir vertino, ar pareiškėja neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais ir ar proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė turi galimybę apginti savo teises ir turtinius interesus kitais būdais, nes šiuo metu Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-189-434/2012 pagal jos ieškinį atsakovėms UAB „Sigesta“ ir Kirdonių žemės ūkio bendrovei dėl skolos priteisimo, kurioje, kaip jau minėta, faktinės bylos aplinkybės turi būti nustatinėjamos savarankiškai toje byloje surinktų įrodymų pagrindu. Teismo patvirtintos taikos sutarties 7 punkte sutarta, jog įsipareigojimus UAB ,,Viljosinda“, kylančius iš 2011-06-10 reikalavimo perleidimo sutarties bei iš jos kilusius nuostolius ar žalą, įsipareigoja įvykdyti (atlyginti) UAB ,,Sigesta“ savo lėšomis. Taigi, apeliantė savo reikalavimo patenkinimo turi teisę reikalauti ne tik minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-189-434/2012, bet ir per žalos atlyginimo institutą, jei būtų įrodytos atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos.
Atskirojo skundo argumentai apie tai, kad ne visi darbai pagal rangos sutartį buvo nustatyta tvarka įforminti atliktų darbų aktais, apie tai, kad užsakovės objekte buvo atlikta papildomų darbų, už kuriuos neaišku kaip atsiskaityta, apie tai, kad statybos objekte nebuvo įforminta apie 60 kv. m. betonavimo darbų, yra susiję su vykdymu rangos sutarties, kurios šalimi apeliantė nebuvo. Todėl susitarimai kitoje byloje dėl rangos sutarties vykdymo apimties, atliktų darbų kokybės ir pan. nepažeidžia apeliantės materialinių teisių ir bei pareigų bei nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. Procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo matrialinių teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Šiuo atveju, nebūdama rangos sutarties šalimi, apeliantė neturėjo būti išklausyta civilinėje byloje Nr. 2-27-830/2012, teismo nutartimi jai neuždėta jokių materialinių pareigų ir nepažeista teisių.
2012-01-19 nutartimi Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2KT-80-102/2012 buvo sprendžiama, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas sujungti dvi nebaigtas iš esmės nagrinėti civilines bylas CPK 136 str. 4 d. pagrindu (3 t., b. l. 28-29). Kadangi tuo metu bylos net nebuvo baigtos nagrinėti iš esmės, tai klausimas dėl proceso atnaujinimo tose bylose minėta nutartimi nebuvo ir negalėjo būti svarstomas. Todėl atsakovė pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog 2012-01-19 Panevėžio apygardos teismo nutarties bylų sujungimo klausimu turinys neturi esminės reikšmės šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.