Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-10-27 · Civilinė byla Nr. 2-16598-934/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
2-16598-934/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09466-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
UAB „Kukabara“
Atsakovas
M. R.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-16598-934/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09466-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1.; 99.5.; 116.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Kukabara“ atstovui l.e.p. direktoriui F. A. B P., atsakovui M. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kukabara“ ieškinį atsakovui M. R. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą atlyginti 902,00 Lt turtinę žalą, priteisti 0,2 proc. delspinigių nuo žalos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną nuo stiklo sudaužymo dienos iki visiško žalos kompensavimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo 2013-11-21 iki 2013-12-12 periodu atsakovas M. R. sudaužė stiklines duris rūsyje, esančiame Gedimino pr. 2/1, Vilnius, taip padarydamas 902 Lt turtinę žalą. Atsakovas daug kartų žadėjo atlyginti nuostolius, tačiau vėliau tai padaryti atsisakė bei pradėjo teigti, jog durų jis nesudaužė. Nepavykus draugiškai susitarti dėl žalos atlyginimo, 2013-12-20 UAB „Kukabara“ kreipėsi į Vilniaus miesto trečiojo Policijos komisariato viešosios policijos skyrių dėl ikiteisminio tyrimo iškėlimo (reg. nr. ROIK0113000700608). 2014-01-07 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, įvertinus jog šiuo atveju nėra nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, atsakovas parodė, jog duris sudaužė netyčia, neišlaikydamas pusiausvyros. Šios aplinkybės, ieškovo įsitikinimu, įrodo atsakovo kaltę. Po durų sudaužymo UAB „Kukabara“ atliko vidinį įmonės patikrinimą bei apklausė įmonės darbuotoją H. P., kuris nurodė, jog pasitikėdamas pažįstamu M. R., po įvykio policijos nekvietė, kadangi pastarasis pasisiūlė žalą kompensuoti. Apklausus kitus įmonės klientus ir darbuotojus, jie pareiškė, jog tą patį vakarą, prieš sudaužant duris, M. R. iš UAB „Kukabara“ pirko alkoholinius gėrimus ir juos vartojo, dėl ko įvykio metu buvo galimai neblaivus, kas yra sunkinanti aplinkybė. Po nutarimo nutraukti tyrimą (reg. nr. ROIK0113000700608) buvo bandyta susisiekti su atsakovu dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau M. R. paskambino F. P. ir pagrasino, kad jeigu jam bus iškeltas ieškinys, jis iškels priešieškinį įmonei UAB „Kukabara“ dėl neva patirtų kūno sužalojimų, o taip pat F. P. „iškels bylą“ (b. l. 16-17).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įvykio dieną alkoholinių gėrimų nevartojo ir buvo blaivus. UAB „Kukabara“ patalpose buvo neapšviesta vieta, o prieš pačias stiklines duris jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtas laiptelis. Jis statydamas koją neįvertino, jog ten gali būti laiptelis, atsitrenkė į stiklines duris neapšviestoje vietoje. Nuo jo kūno svorio stiklas sudužo, tokiu būdu verslininkas UAB „Kukabara“ galimai patyrė žalą, tačiau žala atsirado ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad verslininkas nepasirūpino jo saugumu ir laikė neapšviestą patalpos dalį, kurioje buvo nelygus grindinys. Verslininko klientai (vartotojai) niekaip nebuvo įspėti dėl esančio pakilimo prieš pat duris už kurio jis užkliuvo. Stiklas išdužo 2013-12-06, o remonto sąskaita išrašyta 2005-09-29, todėl tarp jo veiksmų ir nurodomos sumos nėra priežastinio ryšio. Tarp jo ir verslininko sudarytoje žodinėje sutartyje delspinigiai nebuvo numatyti (b. l. 25-26).

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog atsakovas sudaužė stiklines duris. Ne pilną mėnesį atsakovas sakė, kad nuostolius atlygins, kad nereikia policijos. Kai prašė pasirašyti dokumentus, sakė, kad negali, nes yra išgėręs, ateis kitą dieną. Tą patį sakė ir buvusiam įmonės direktoriui H. P. ir kitiems darbuotojams. Vėliau pradėjo viską neigti, buvo atvykęs pas jį ir sakė, kad neturi pinigų. Buvo priverstas kreiptis į policiją, parašė pareiškimą. Atsakovas apklausos metu neneigė, kad sudaužė duris, bet sakė, kad užkliuvęs už laiptelio neišlaikė liksvaros, griuvo ir sudaužė. Atsakovas vartojo alkoholinius gėrimus, todėl mano, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl neįvertino laiptelio. Atsakovo policijoje sakė, kad laiptelio nepastebėjo, o atsiliepime teigė, kad laiptelis nepažymėtas, kad nėra apšvietimo. Jei būtų blaivus, tą laiptelį pastebėtų. Ta briauna yra aiškiai matoma, užapvalinta, kitokios spalvos, su skiriamais ženklais, apšviesta, gal 10 cm aukščio, toliau nuo durų, tad pastebima. Atsakovas neigdamas bando išvengti atsakomybės (b. l. 61-62).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2013-12-06 buvo bare „ChuckNorris“. Visą vakarą alkoholinių gėrimų nevartojo. Vakaro pabaigoje, išsiskirsčius lankytojams ir baro svečiams, liko tik baro administratorius – H. P. ir jis. Jis perėjo šokių aikštelę, kuri yra menkai apšviesta (apšviesta tik tiek, kiek apšviečia pramoginės-klubinės lempos), žengdamas žingsnį į kitą patalpą, kurioje yra pastatyti staliukai, užkliuvo už grindų pakilimo (maždaug 10 cm aukščio laiptelio), apie kurio įspėjimą ženklų nebuvo. Įspėjamuoju žymėjimu turėjo pasirūpinti verslininkas, rūpindamasis jo, bei kitų vartotojų saugumu. Neišlaikęs pusiausvyros krito ant skaidrių grūdinto stiklo durų. Dėl jo kūno svorio ir inercijos stiklas išdužo ir jis parvirto ant kieto grindinio. Išgirdęs dūžį iškart atbėgo administratorius, paklausė ar gerai jaučiasi ir ar reikalinga greitoji pagalba. Buvo išsigandęs ir dėl smulkių kūno apibraižymų pagalbos nusprendė nekviesti. Dar kurį laiką pasėdėjęs, palaukęs kol H. P. sutvarkys barą ir sušluos stiklą, kartu su H. P. išvyko iš baro (b. l. 57). Papildomai paaiškino, kad anksčiau tame bare yra buvęs gal 3-4 kartus, bet anksčiau toje baro dalyje niekada nebuvo. Šiuo atveju norėjo apeiti baro patalpas. Pažįsta H. P., anksčiau kartu dirbo, buvo draugai. Žadėjo atlyginti žalą, nes iš pradžių manė, kad tai jo kaltė, bet permastęs suprato, kad tai ieškovo kaltė. Duris sudaužė apie 3-4 val. ryto. Susižalojo rankas, bėgo kraujas, bet minimaliai. Savo noru ėjo aplink barą. Tą vakarą negėrė alkoholinių gėrimų, vairavo. Niekur nebuvo įspėjamųjų ženklų nei leidžiantis, nei ant laiptelio. Turėtų bent matytis, kad grindinys nėra lygus (b. l. 61-62).

Teismo posėdyje ieškovo kviestas liudytojas H. P. parodė, kad šiuo metu dirba bare „Brodvėjus“, anksčiau nuo 2013 m. rugsėjo iki 2014 m. sausio mėn. dirbo „Kukabara“, iš pradžių barmenu, vėliau baro administratoriumi, vėliau administratoriumi. Pažįsta šalis. Ieškovas buvo darbdavys, su atsakovu bendrauja, turi bendrų pažįstamų, susitinka gimtadieniuose. Dirbo tik savaitgaliais, atsakovas ateidavo į „Kukabara“ porą kartų per mėnesį. Atsakovas ateidavo ne vienas, su draugų kompanija, būdavo keli žmonės, pagrindinis užsiėmimas stalo futbolas, parūkyti, pabendrauti, būdavo ir alus ir stiprieji gėrimai. Gruodžio 6 d. už baro nestovėjo, į klubą atėjo gal 3 val., asmeniškai jam nepylė, tą dieną bendravo su atsakovu, geriančio nematė. Nepamena ar atsakovas buvo išgėręs. Išdaužius stiklą nekvietė policijos, nes pasitikėjo žmogumi, atsakovas sakė viską sutvarkys. Su ieškovu ieškojo, kiek gali kainuoti durys. Atsakovas patyrė sužalojimų, rankos buvo apibraižytos, bet rimtų sužalojimų nebuvo. Specialių įspėjamųjų ženklų ant durų, sienų ar kitur, kad yra laiptelis, pakyla, nebuvo užklijuota. Ant sienų yra šviesos, ten buvo šokių salė, tai paleisti tik lazeriai ir mirksinčios šviesos. Yra niša iš ten eina šviesa. Daugiau įspėjamųjų ženklų nėra ant sienų. Įvykis buvo į darbo pabaigą. Ant pačių stiklinių durų nebuvo įspėjamųjų ženklų, tik metalinė rankena, kai rinko stiklo šukes, plėvelės nebuvo. Paties įvykio nematė. Atbėgo po įvykio, atsakovas buvo šoke. Galėjo būti, kad atsakovas buvo su mašina, nes kartais vairuoja sesers mašiną (b. l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Atsižvelgiant į reikalaujamą priteisti sumą, teismas trumpai išdėsto motyvus (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

Ginčo esmė. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 902 Lt žalos atlyginimą dėl to, jog atsakovas galimai būdamas neblaivus, neišlaikydamas pusiausvyros, įspėjamaisiais ženklais pažymėtoje vietoje užkliuvo už laiptelio ir sudaužė stiklines duris, esančias patalpoje adresu Gedimino pr. 2/1, Vilnius, rūsyje.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Pagal ieškovo įrodinėtinas aplinkybes bei pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo byloje taikytinos deliktinės atsakomybės nuostatos. Civilinė (deliktinė) atsakomybė galima tik nustačius visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Byloje kilus ginčui dėl žalos atlyginimo teismas nustato ir įvertina faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios reikšmės deliktinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti. Kiekvienos konkrečios bylos individualios aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti kurias nors iš įstatyme įvardytų deliktinės atsakomybės sąlygų. Tik nustačius visas išvardytas įstatyme sąlygas, galima spręsti dėl deliktinės atsakomybės taikymo ir apimties.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2014).

Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas, užkliuvęs už laiptelio, sudaužė stiklines duris, nėra, tačiau atsakovas nesutinka su tuo, jog jis buvo neblaivus ir dėl to neišlaikęs pusiausvyros pargriuvo ir sudaužė stiklines duris. Pažymi, kad prieš pačias stiklines duris jokių įspėjamųjų ženklų, kad yra laiptelis, nebuvo, patalpa taip pat nebuvo apšviesta, todėl negalima teigti, kad egzistuoja neteisėti atsakovo veiksmai. Ieškovas su šiais atsakovo teiginiais nesutinka, nurodydamas, kad jeigu atsakovas būtų buvęs blaivus, laiptelį būtų pastebėjęs, kadangi briauna yra aiškiai matoma, užapvalinta, kitokios spalvos, su skiriamaisiais ženklais, apšviesta, toliau nuo durų, todėl pastebima. Be to, lipdukai visada buvo užklijuoti ant sienų, ant abiejų laiptelio pusių, kai įvyko įvykis buvo šauktukai iš šono.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, taip pat šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja viena iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovo neteisėti veiksmai. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas įvykio, kai buvo sudaužytos stiklinės durys, metu buvo neblaivus ir kad jo neblaivumas sąlygojo tai, kad jis, neišlaikydamas pusiausvyros, sudaužė stiklines duris, todėl šie ieškovo teiginiai, susiję su galimu atsakovo neblaivumu ir dėl to sudaužytomis stiklinėmis durimis, atmestini kaip neįrodyti. Pažymėtina, kad posėdžio metu liudytojas H. P. taip pat nurodė, kad įvykio dieną atsakovo geriančio alkoholinius gėrimus nematė, todėl teismas šių aplinkybių atsakovo veiksmų neteisėtumo kontekste nevertina. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad visai greta vietos, kur buvo stiklinės durys, yra pakyla-laiptelis (b. l. 18-19, 45-48), aplinkybės, jog toje vietoje yra ~10 cm pakyla neginčijo ir pats ieškovas. Ieškovas įrodinėja, jog laiptelis buvo matomas ir pažymėtas išspėjamaisiais ženklais, todėl atsakovas kaltas dėl išdaužyto durų stiklo. Teismas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad minėta vieta, praėjimas pro duris ar laiptelis būtų pažymėti kokiais nors skiriamaisiais ženklais, lipdukais, kurie įpareigotų ieškovo klientus įvertinti esamą situaciją ir elgtis atidžiau, atsižvelgti į įspėjamuosius ženklus. Priešingai, labiau tikėtina, kad šių skiriamųjų ženklų įvykio metu nebuvo, kadangi, kaip matyti iš teismui pateiktų nuotraukų, jų nėra ir po įvykio. Be to, ieškovo buvęs darbuotojas – liudytojas H. P. – teismo posėdyje taip pat patvirtinto atsakovo nurodytas aplinkybes, kad specialių įspėjamųjų ženklų ant durų, sienų ar kitur, kad yra laiptelis, pakyla, nebuvo užklijuota, taip pat, kad apšvietimas ribotas – buvo paleisti tik lazeriai ir mirksinčios šviesos, todėl teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovas, nenurodydamas specialių, aiškiai matomų įspėjamųjų ženklų nežymiai apšviestoje patalpoje, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas imdamasis saugumo priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimiems nelaimingiems atsitikimams tretiesiems asmenims įvykti, tuo pačiu ir siekdamas išvengti žalos savo turtui. Aplinkybė, kad atsakovas buvo pažįstamas su baro savininku, liudytoju, taip pat, kad minėtame bare atsakovas lankėsi ne pirmą kartą, neįrodo, kad atsakovui buvo žinoma apie minėtą laiptelį. Be to, atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad, minėtoje baro dalyje jis niekada iki tol nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti (b. l. 8) (CPK 185 straipsnis).

Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį civilinė atsakomybė (šiuo atveju deliktinė) netaikytina ar asmuo visiškai ar iš dalies atleistinas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žalos atsiradimas sietinas ir su paties nukentėjusiojo asmens veiksmais, t. y. veiksmais, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žala atsiranda dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas reikalauti atlyginti jo patirtą turtinę žalą – 902 Lt, tačiau, priešingai, sprendžia, kad ieškovo patirta žala yra sąlygota paties ieškovo veiksmų: ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, užtikrindamas, kad mažiau apšviesta patalpos vieta, kurioje yra pakyla – laiptelis, už kurio užkliuvo ir pargriuvo atsakovas, būtų išskirta aiškiai matomais įspėjamaisiais ženklais ar kitokiu būdu informuotų apie galimas kliūtis. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Ieškovas 902 Lt žalos dydį įrodinėja 2005-09-29 PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. 0001068 bei 2005-09-29 Berėmio grūdinto stiklo konstrukcijos pridavimo aktu (b. l. 9, 12). Atsakovas nurodo, kad tarp jo veiksmų ir ieškovo prašomos priteisti sumos nėra priežastinio ryšio, kadangi stiklas išdužo 2013-12-06, o remonto sąskaita išrašyta 2005-09-29. Teismas, vertindamas ieškovo prašomos priteisti žalos dydį, sutinka su atsakovo teiginiais ir pažymi, kad įvykis, kurio metu buvo sudaužytos stiklinės durys, įvyko, kaip kad nurodo pats ieškovas, laikotarpyje tarp 2013-11-21 ir 2013-12-12, tuo tarpu žalos dydį pagrindžianti PVM sąskaita-faktūra bei pridavimo aktas išrašyti 2005 metais. Minėtos PVM sąskaitos-faktūros grafoje „prekės, turto ar paslaugos pavadinimas“ nurodyta „berėmio grūdinto stiklo varstomų durų remontas“, kaina – 902 Lt, pridavimo akte detalizuojama, kad 902 Lt sumą sudaro: 10 mm skaidrus stiklas, stiklo tvirtinimai bei darbo užmokestis. Pažymėtina, kad nei iš teismui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, nei iš pridavimo akto teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad minėtuose dokumentuose nurodyta suma yra realiai ieškovo patirta turtinė žala dėl sudaužytų stiklinių durų. Taip pat iš minėtų dokumentų negalima teigti, kad tai yra tos pačios stiklinės durys, kurios buvo sudaužytos, kadangi juose nėra nurodyti skiriamieji minėtų durų ženklai, pagal kuriuos būtų galima jas identifikuoti, o apsiribojama tik bendru terminu – „berėmio grūdinto stiklo varstomos durys“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad netgi tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pažymėtina, kad nors šiuo metu sudužusios durys ir nėra pakeistos, tačiau ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokia galimai būtų šiuo metu naujai įstatytinų stiklinių durų kaina bei nepateikė su tuo susijusių įrodymų, taigi nesiėmė jam įstatyme numatytos pareigos įrodinėti patirtos žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ir kitos būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos – patirtos žalos dydžio.

Įstatyme nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat žalos dydžio, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl priežastinio ryžio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

Kaip minėta, civilinę atsakomybę galima taikyti tik tada, kai yra nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padaryta žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys, kurias įrodyti turi ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovui neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, taip pat žalos dydžio, ieškovo reikalavimas dėl 902 Lt žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestini ir išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, tačiau atsakovas nėra pateikęs teismui prašymo, taip pat įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismas dėl jų atlyginimo atsakovui iš ieškovo nepasisako.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 22,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1). Atmetus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Kukabara“, juridinio asmens kodas 125696036, 22,17 Lt (dvidešimt litų ir 17 centų) / atitikmuo 6,42 Eur (šešių eurų ir 42 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza