Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Teikime nurodoma, kad nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose jis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nėra įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nuteistojo diskriminacinės nuostatos nestebimos, asmuo sutinka su priežiūra. Pažymima, kad per bausmės atlikimo laiką M. R. 12 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 6 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 22 kartus paskatintas. Nuteistasis ankščiau neteistas, nusikalstamą veiką įvykdė kartu su bendrininkais, būdamas pilnametis. Pokalbio metu M. R. kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, tačiau teigia, kad žudė ne jis, o jo bendrininkas.

3.2. Teikimo duomenimis, nuteistasis M. R. turi vidurinį išsilavinimą ir staliaus-dailidės specialybę. Nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. jis mokosi dailidės specialybės (duomenys neskelbtini). Laisvėje nuteistasis yra dirbęs oficialiai, tačiau prieš suėmimą niekur nedirbo, teigia prekiavęs turguje. 2007 m. vasario 19 d. atvykęs į pataisos įstaigą, M. R. nepareiškė noro dirbti, šiuo metu teigia ieškantis galimybių įsidarbinti, tačiau dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. Nuteistojo požiūris į darbą teigiamas, laisvėje planuoja dirbti baldžiumi pusbrolio įmonėje. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu yra gavusi du vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo 1030,47 eurų sumai, išieškota 54,74 eurų.

3.3. Teikime pažymima, kad 2016 m. sausio 5 d. nuteistajam M. R. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Per jo vykdymo laikotarpį nuteistasis drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas 4 kartus, yra kreipęsis dėl galimybės įsidarbinti, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atitinkanti 47 balus, iš kurių 20 balų statiniai. Nuo 2019 m. gegužės 29 d. šis balas sumažėjo nuo 51 balo. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, išryškėjo M. R. būdingi kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti (šiuo metu nedirba), lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai. Jo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, specialybės turėjimas, teigiamos nuostatos į priežiūrą, neigiama nuostata į alkoholį ir narkotines medžiagas.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovė ir nuteistasis prašė teikimą tenkinti.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

6. Iš aptarto seka, kad įstatymas suformuluotas taip, jog teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistasis M. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1996 m. rugpjūčio 10 d. Visgi vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš aptarto seka, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

8. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2021 m. balandžio 7 d. atlikto vertinimo metu nuteistojo M. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 47 balais, kas atitinka vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2019 m. gegužės 31 d., ji sumažėjo vos 4 balais. Ir nors nuo pirminio vertinimo šis balas sumažėjo net 17 balų (buvo 64 balai), tačiau šiuo metu vis dar didesnę pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 27 balus, sudaro dinaminiai balai. Šių balų pokytis priklauso išimtinai vien tik nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį teigiama linkme, todėl šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Nors vien tik ši aplinkybė (rizikos balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir M. R. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

9. Nuteistojo M. R. asmens bylos duomenys patvirtina, jog jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (įvairūs turnyrai, maratonai, viktorinos), per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 22 kartus. Tačiau jis taip pat net 12 kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už ką 6 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu nuteistasis M. R. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo M. R. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas 2014 m. spalio 8 d., be kita ko, už itin šiurkštaus pažeidimo padarymą – uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, kas įvertinus M. R. skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 1996 m. rugpjūčio 10 d.), suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laikotarpį, kuris nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme. Juo labiau, kad po paskutinės nuteistajam M. R. paskirtos drausminės nuobaudos skatintas jis buvo vos 4 kartus.

10. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar išskiriami keturi M. R. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimą, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (nuteistasis šiuo metu nedirba), lėšų tvarkymas ir pajamos (turi priteistą civilinį ieškinį) ir nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininkais). Jie nustatyti vertinant tiek M. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Tuo tarpu būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus M. R. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju, šiuo metu dar nėra pagrindo.

11. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba. Norą dirbti M. R. pareiškė tik 2017 metais, iki tol atsisakydamas dirbti administracijos siūlomą darbą. Įgyti naujos specialybės pataisos įstaigoje, padėsiančios integruotis į visuomenę galimo išėjimo į laisvę ankščiau laiko taikymo atveju, M. R. ilgą laiką taip pat nesiekė. Mokytis, siekdamas įgyti dailidės specialybę (nors tokią jau yra įgijęs laisvėje), (duomenys neskelbtini) nuteistasis pradėjo tik 2020 m. rugpjūčio 12 d. Be to, bylos duomenimis, nuteistasis turi iš jo priteistą civilinį ieškinį, pataisos įstaigoje jo vardu gauti du vykdomieji raštai 1030,47 eurų sumai, iš kurios iki šio laiko atlyginta vos 54,74 eurai. Esant šių duomenų visumai, įvertinus dar ir tai, kad bausmę nuteistasis atlieka jau daugiau nei dvidešimt metų, tačiau nei poreikio dirbti, nei mokytis jis ilgą laiką neturėjo, šis poreikis deklaruojamas tik pastaruosius metus (nuteistasis vis dar neįdarbintas), pagrįstai spręstina, kad M. R. mąstysena teigiama linkme keičiasi itin lėtai ir šiuo metu vis dar nėra pakankamai pakitusi nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos švelninimui.

12. Abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. Nors stebimi geri nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai, tačiau M. R. vis dar negeba įvardinti sričių, kurios buvo probleminės ir galėjo prisidėti prie jo nusikalstamo elgesio. Be to, jis ne visuomet pasirinkdavo tinkamas savo elgesio strategijas problemoms spręsti, o, atsižvelgiant į nuteistajam pataisos įstaigoje skirtų drausminių nuobaudų pobūdį, akivaizdu, kad net ir šiuo metu savo problemoms spręsti nuteistasis neretai naudoja netinkamas, negatyvias pasekmes sukeliančias, elgesio strategijas. Svarbu ir tai, kad šiuo metu nuteistasis turi gebėjimą atpažinti negatyvaus elgesio pasekmes, tačiau tai atlieka labiau asmenine, nei plačiąja prasme, kas rodo, jog M. R. iki šiol yra labiau susikoncentravęs į savo asmeninių poreikių tenkinimą ir tikslų siekimą nei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio normų laikymąsi. Be to, kaip teismo posėdžio metu pažymėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovė, nuteistasis M. R. savo ir bendrininkų bendrais neteisėtais veiksmais atėmęs trijų asmenų gyvybes (įskaitant nėščios moters ir mažamečio gyvybes), iki šiol kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta iš dalies, teigia, kad plėšimus vykdė, nužudymo – ne, kas rodo, jog asmuo iki šiol kritiškai nevertina savo neigiamo elgesio, o tai neabejotinai M. R. charakterizuoja labiau neigiamai.

13. Aptartos aplinkybės, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo M. R. elgesyje – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose ir priemonėse, nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Ilgą laiką bausmės atlikimo metu M. R. sistemingai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus, ne tik nedirbo, bet ir atsisakė pasiūlyto darbo. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius ir sumažėjo, bet vis dar egzistuoja vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu nėra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad M. R. laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmei keliami tikslai. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.