Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I2-3971-631/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00314-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.3.9.; 22.4.4; 22.7; 50.2.3; 55.1.3.

2022 m. lapkričio 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės (toliau – ir Komisija, KMEK) 2022 m. sausio 6 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 44 padarytą išvadą „Liekamųjų reiškinių nenustatyta“ ir perduoti klausimą nagrinėti Komisijai iš naujo. Taip pat prašo skirti teismo medicininę ekspertizę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad net keliose ankstesnėse ekspertinėse pažymose (2011-11-04 ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-12 ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); 2020-08-26 ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodoma, kad jis tinkamas profesinei karo tarnybai pagal atitinkamas sveikatos grupes.

Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija 2021-03-05 sprendimu Nr. TS- 3 dėl sveikatos sutrikimo pagal TLK S83.3 (Kelio sąnarinės kremzlės plyšimas, dabartinis) susiejo patirtą dešinės kojos kelio traumą su tarnybiniu pareigų vykdymu.

Pareiškėjas paaiškina iki 2019 metų spalį patirtos traumos buvęs sveikas ir tinkamas profesinei karo tarnybai pagal B sveikatos grupę, o visos problemos prasidėjo būtent po 2019 m. patirtos traumos. Pasikeitė ir jo tinkamumas profesinei karo tarnybai, o tai yra būtent patirtos traumos pasekmė. 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo pripažintas pagal Kriterijų 3-ią skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę netinkamu profesinei karo tarnybai.

Pareiškėjas pažymi, kad 2021-04-06 jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumas, tai yra per metus jo darbingumas sumažėjo 20-čia procentų. Visa tai jį labai slegia ir įtakoja sveikatą. Kelio traumos gydymas brangiai kainuoja, už operacijas ir procedūras tenka mokėti pinigus, tad ne kartą yra tekę skolintis pinigų, kad susimokėti už medicinines procedūras, kurios turėtų būti teikiamos nemokamai. Karo medicinos tarnyba visiškai yra nusišalinus nuo mano gydymo ir šiai tarnybai visiškai nerūpi pareiškėjos sveikatos problemos. Tokia situacija labai neigiamai veikia psichologinę būseną.

Pareiškėjas pažymi, kad būtent pagal KMEK gydytojo L. V. išvadą ir atliktus du tyrimų metodus, tai yra kojos šlaunies raumens išmatavimas ir kojos sulenkimą rankų pagalba (jokios pagalbos lenkimo metu pasirodo negali būti naudojama), buvo nustatyta, kad liekamųjų reiškinių nėra. Su tokia išvada pareiškėjas nurodo nesutinkantis, nes liekamieji reiškiniai yra, tik jų nenori matyti KMEK gydytojas L. V..

Pareiškėjas nurodo faktines aplinkybes, kaip prieštaravimą ekspertinio nutarimo pažymoje Nr.44 nurodytai išvadai, kad „liekamųjų reiškinių nenustatyta“, o būtent: traumuotą koją nuolat skauda, pritūpus jaučia skausmą operuotos kojos kelio srityje, prieš traumą buvo skyriaus vadu, kur fizinis pasirengimas turi būti itin aukštas, vaikščiojęs, bėgiojęs daug, nuolat sportuodavęs, eidavęs ilgus žygius, dėl savo fizinės būklės skundų neturėjęs, dėl patirtos traumos turintis 40 % darbingumo, lipdamas laiptais (bet kokio fizinio krūvio metu), jaučia stiprų traumuotos kojos skausmą, važiuojant automobiliu, sulenkiant kelį ilgiau nei 5 min. pradeda labai stipriai skaudėti traumuotą kelį, kojos fizinė ištvermė nusilpusi; nebuvo atliktas specialus kojos jėgos tyrimas, pats gydytojas rekomendavo, kad į kelį reikia suleisti specialius vaistus kurie sumažintų diskomfortą, tą patį rekomendavo ir dar du civiliai gydytojai pas kuriuos nuolat lankęsis.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad gydytojas L. V. jį be pagrindo įtarinėja simuliuojant sveikatos sutrikimus ir skausmus ir be pagrindo netiki pareiškėją konsultuojančių privačių medikų išvadomis, todėl pareiškėjui kelia didelių abejonių gydytojo L. V. išvada, kad „Liekamųjų reiškinių nėra“ ir tokia išvada negali būti laikoma objektyvia ir pagrįsta medicininiais argumentais, nes yra grindžiama asmenine gydytojo L. V. nuomone. Pareiškėjas nesutinka su gydytojo L. V. nuomone, kad traumuotos kojos operacija buvo nereikalinga. Pareiškėjo teigimu, ir jo medicininiuose dokumentuose, psichiatrės dokumentų išrašuose atsispindi gyd. L. V. jo problemų nesupratimas ir nepripažinimas. Pareiškėjas vertina, kad dėl neatitikimų tarp skirtingų KMEK ir civilinių gydytojų diagnozės nustatymo, būtina skirti teismo medicininę ekspertizę, tikslu nustatyti, ar yra po patirtos kelio traumos liekamieji reiškiniai (b. l. 2-5, t. I).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas visiškai palaikė savo skundo argumentus, prašydamas skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad iš tiesų serga depresija, kuri, galimai yra sąlygota jo sveikatos problemų, susijusių su traumuota koja, su netektu darbingumu. Nurodė nesulaukęs iš Lietuvos kariuomenės jokio palaikymo, nesutinkantis su KMEK išvadomis, kad jam nėra jokių liekamųjų reiškinių dėl tarnybos metu patirtos kojos traumos. Nurodo šiuo metu esantis tik iš dalies darbingas, jam skirta netekto darbingumo kompensacija, tačiau jam yra didesnių sveikatos sutrikimų, susijusių su patirta 2019 m. spalio mėnesį trauma, tačiau to atsakovė nenori pripažinti.

Atsakovė Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą, o kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi (Lietuvos kariuomenės D. J. B. K. medicinos tarnyba (ir jos padalinys Karinė medicinos ekspertizės komisija, įskaitant Centrinę pakomisę (toliau – KMEK)), yra Lietuvos kariuomenės padalinys), todėl šioje byloje atsiliepimas teikiamas krašto apsaugos institucijos – Lietuvos kariuomenės, vardu.

Lietuvos kariuomenė nurodo nesutinkanti su pareiškėjo skundu. Pažymi, kad pareiškėjas skundu prašo panaikinti KMEK 2022 m. sausio 6 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 44 išvadą ,,Liekamųjų reiškinių nenustatyta“, tad pareiškėjas skundu kvestionuoja ekspertinio nutarimo pažymą, o asmeniui teisines pasekmes sukeliantis aktas yra KMEK ekspertinis nutarimas, o ne ekspertinio nutarimo pažyma. Ekspertinis nutarimas – KMEK gydytojų specialistų ekspertinių išvadų pagrindu KMEK pirmininko priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės. KMEK ekspertinis nutarimas įrašomas į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje) ir užpildoma ekspertinio nutarimo pažyma, kurią pasirašo KMEK pirmininkas.

Atsakovė mano, jog po pareiškėjui KMEK atliktos karinės medicinos ekspertizės, priimtas KMEK ekspertinis nutarimas pareiškėjo atžvilgiu yra teisėtas, mediciniškai pagrįstas ir paliktinas galioti, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti bei pareiškėjui skirti pakartotinę KMEK dalyje dėl liekamųjų reiškinių peržiūrėjimo. Pareiškėjas, reikalaudamas naikinti KMEK ekspertinį nutarimą dalyje (nors pačiame skunde nurodo, kad ginčija ekspertinio nutarimo pažymą), skunde visiškai nepateikia jokių argumentų, kodėl jo manymu, KMEK netinkamai buvo tiriama pareiškėjo sveikatos būklė ar netinkamai nustatyta pareiškėjo sveikatos būklė, taip pat skundu nepateikia jokių įrodymų, kad jo atžvilgiu KMEK atliko medicininį vertinimą netinkamai.

Pareiškėjo atveju jo sveikatos būklę vertinę KMEK gydytojai tinkamai supildė Medicinos ekspertizės akte esančią Ekspertinių išvadų lentelę, pateikdami ekspertines išvadas. Pats Medicinos ekspertizės akto turinys ir pildymo tvarka patvirtinti Lietuvos kariuomenės Dr. J. B. karo medicinos tarnybos vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 ,,Dėl medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. KMEK gydytojai Medicinos ekspertizės akte esančią Ekspertinių išvadų lentelę pildė vadovaudamiesi Medicinos ekspertizės akto pildymo tvarkos 47 punktu. Ekspertiniame nutarime nurodoma sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai (KMEN 33 punktas). Komisijos sekretorius ekspertinį nutarimą įrašo į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą ir užpildo ekspertinio nutarimo pažymą, kurią pasirašo Komisijos pirmininkas (KMEN 37 punktas).

Atsakovė, apibendrindama teigia, kad pareiškėjo atžvilgiu Medicinos ekspertizės akte esančioje Ekspertinių išvadų lentelėje ekspertinė išvada įrašyta, KMEK pirmininko pats ekspertinis nutarimas priimtas bei ekspertinio nutarimo pažyma tinkamai surašyta vadovaujantis galiojančiai teisės aktais, jų pateikimo turinys atitinka nustatytą teisinį reguliavimą.

Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija pripažino, kad pareiškėjui sveikatos sutrikimas, įvykęs 2019 m. spalio 21 d., kelio sąnarinės kremzlės plyšimas, gali būti siejamas su pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymu (Tarnybinio tyrimo komisijos 2021 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. TS-3). Atsakovė atkreipia dėmesį, kad kremzlės plyšimas kartais sutapatinamas su I ar II laipsnio chondromaliacija, kurios diagnozę, vertindamas branduolinio magnetinio rezonanso (toliau - BMR) tyrimą, nustato gydytojas-radiologas – ar pakitimai būdingi chondromaliacijai ar trauminiam kremzlės plyšimui. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl BMR tyrimo metu nustatyto kremzlės defekto (IV laipsnio chondromaliacijos) pareiškėjui 2020 m. spalio 28 UAB ,,Northway chirurgijos centras“ atlikta dešinio šlaunikaulio artroskopinė kremzlės mozaikinė plastika. Ši operacija atliekama kremzlės defekto atstatymui, po šios operacijos atstatoma (atnaujinama) kremzlės struktūra, skausmo priežastis yra pašalinama ir pacientas skausmų nebejaučia, nes atstatyta kelio sąnario funkcija.

Atsakovė pažymi, kad kelio sąnario funkcija vertinama pagal Kriterijų 14 lentelę ,,Sąnario judesių vertinimas“ bei 2 schemą ,,Sąnario judesių vertinimas. Kelio sąnarys“. Pareiškėjo atveju apžiūros KMEK metu dešinio kelio sąnario judesių amplitudė atitiko normos ribas, traumuotos kojos raumenų hipotrofijos nestebima (apimtys išmatuotos ir dokumentuotos). Kitų dešinio kelio sąnario objektyvios apžiūros metu patologinių pakitimų nenustatyta.

Atsakovės nuomone, pareiškėjo skunde išdėstyti kiti argumentai dėl dešinio kelio būklės yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti priimti liekamųjų reiškinių vertinimui. Pareiškėjui atlikta dešinio kelio sąnario kremzlės defekto atstatomoji operacija, todėl KMEK ir priimtas ekspertinis nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu pagal kriterijų 3 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2020-05-27 nutarimu Nr. 532, sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvų (Sąrašo 3.1.12 p.). Liekamųjų reiškinių nenustatyta. Sveikatos grupės pasikeitimas (Z) – netinkamas, sąlygotas gretutinės patologijos.

Atsakovė taip pat pastebi, kad skunde išdėstyti faktai, kad pareiškėjas iki 2019 m. spalio 21 d. patirtos traumos buvo tinkamas profesinei karo tarnybai (toliau – ir PKT) pagal B sveikatos grupę, o po traumos pasikeitė sveikatos grupė ir būtent dėl to buvo pripažintas netinkamu PKT, neatitinka realybės, nes pripažinimo netinkamu tęsti PKT priežastys niekaip nesusijusios su ortopedine-traumatologine patologija ir su patirta trauma. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 6 d. pripažintas netinkamu PKT dėl psichiatrinio sutrikimo.

Atsakovė dėl pareiškėjo argumentų, kad tikslinga atlikti pakartotinę ekspertizę nurodo, kad karinės medicinos ekspertizė atliekama pakartotinai, kai gaunama iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), ir šiame kontekste pažymi, kad naujos informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklę, kuri galėtų turėti įtakos tinkamumo tarnybai pasikeitimui nebuvo gauta nei po KMEK ekspertinio nutarimo, nei su šiuo skundu, todėl iki šiol negalėjo (ir negali) atsirasti teisinis pagrindas pakartotinai vertinti pareiškėjo sveikatos būklę.

Dėl pareiškėjo prašymo skirti teismo ekspertizę atsakovė nurodo, kad nepagrindus tikėtinumo ekspertizės metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, toks prašymas prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui. Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų. Visiškai neaišku, kokias aplinkybes galėtų nustatyti kiti ekspertai nei jau pareiškėją vertinę tiek kariniai KMEK, tiek civiliai gydytojai, kurių išvadas dėl liekamųjų reiškinių, jeigu tokie būtų buvę, pareiškėjas neabejotinai jau būtų pateikęs KMEK. Taigi, atsakovė tiek pareiškėjo prašymus dėl ekspertizių, tiek patį skundą, prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24-33, t. I).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pilnai palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo su skundu argumentus, pažymėdamas, kad KMEK ekspertinis nutarimas yra priimtas Komisijos, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjo sveikatos būklę vertino profesionalūs medikai, ir nėra jokio pagrindo abejoti jų išvadomis. O pareiškėjas teikia tik subjektyvius samprotavimus, nesutikdamas su išvada. Atstovas taip pat pažymėjo, kad netinkamu karo tarnybai pareiškėjas pripažintas ne dėl kojos kelio traumos, o dėl kito sveikatos sutrikimo, kas ir nurodyta ekspertiniame nutarime - dėl sveikatos grupės pasikeitimo (pagal Kriterijų 3 skiltį nustatyta (Z) sveikatos grupė).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Krašto apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčas kilo dėl KMEK ekspertinio nutarimo dalies, kuria nenustatyta liekamųjų reiškinių, t. y. dėl specializuotos medicininės institucijos priimto sprendimo. KMEK yra vienintelė institucija, kuri įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys yra tinkamas tęsti karo tarnybą, ar liko liekamųjų reiškinių po sveikatos sutrikdymo. Karinė medicinos ekspertizė yra viena iš specializuotosios medicinos ekspertizės rūšių. Pareiškėjo bendro pobūdžio samprotavimai (abejonės) dėl KMEK kompetencijos bei galimo šališkumo, kurie nėra pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis ar faktais, neturėtų būti laikomi motyvais, patvirtinančiais priimto ekspertinio nutarimo nepagrįstumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad ji nevertina, nedalyvauja priimant sprendimus dėl karių sveikatos būklės, tinkamumo tolimesnei tarnybai, liekamųjų reiškinių nustatymo. KMEK yra vienintelė, tam kompetentinga institucija, kuri tik išsamiai išnagrinėjusi kario sveikatos sutrikimus, t. y. sveikatos sutrikimų pobūdį, galimas atsiradimo priežastis, eigą, asmens sveikatos istoriją ir kt. gali priimti atitinkamą sprendimą. Pareiškėjas 2020 m. kreipėsi į Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją (toliau - TTK), prašydamas susieti su tarnybinių pareigų vykdymu 2019 m. spalio 21 d. patirtą dešinės kojos kelio sąnario traumą bei iš jos kilusius sveikatos sutrikimus (Kitų sąnarių potrauminė artrozė TLK M19.18, Girnelės kremzlės suminkštėjimas TLK M22.4, Kojos išnirimo ir patempimo padariniai TLK T93.3, Raumens išsekimas ir atrofija, neklasifikuojami kitur, dubens sritis ir šlaunis TLK M62.55, Kiti vidiniai kelio sąnario pažeidimai, dauginės vielos TLK M23.80, Kelio sąnarinės kremzlės plyšimas, dabartinis TLK S83.3). Komisija 2021 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. TS-3 pripažino susijusiu su tarnybinių pareigų vykdymu vieną iš prašomų sveikatos sutikimų, t.y. kelio sąnarinės kremzlės plyšimą, o dėl kitų Komisijos nesusietų sveikatos sutrikimų nurodo vykstantį administracinį ginčą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (b. l. 138-139, t. I).

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas visą laikotarpį po patirtos 2019 m. spalio 21 d. traumos buvo profesinės karo tarnybos karys ir jam buvo taikomos karo tarnybos santykius reglamentuojančios nuostatos, o į atsargą išleistas 2021 m. rugsėjo 24 d., KMEK pripažinus jį netinkamu tolesnei tarnybai. Šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėjas 2021 rugsėjo 6 d. KMEK nutarimu Nr. 2119 pripažintas netinkamu tęsti profesinę karo tarnybą dėl nustatytos būklės „Problemos, susijusios su gebėjimu įveikti gyvenimo sunkumus“, o ne dėl šioje byloje vertinamo sveikatos sutrikimo, susijusio su kojos trauma.

Byla išnagrinėta į teismo posėdį neatvykus (neprisijungus prie nuotolinio teismo posėdžio) tretiesiems suinteresuotiems asmenims, informuotiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės (toliau byloje – KMEK) 2022 m. sausio 6 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 44 nurodytos išvados ,,Liekamųjų reiškinių nenustatyta“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip nustatyta iš pareiškėjo skundo ir kitos byloje surinktos medžiagos bei žodinių paaiškinimų, pareiškėjas J. K., būdamas profesinės karo tarnybos kariu, 2019 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) jūrų stebėjimo posto teritorijoje esančioje krepšinio aikštelėje, per fizinio rengimo pratimų demonstravimą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams patyrė dešinės kojos kelio sąnario traumą. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo apžiūrėtas, ką patvirtina paciento, patyrusio traumą apžiūros lapas. Iš jo matyti, kad pacientas kreipėsi, atvyko pats, sužalojimo pobūdis - patempimas, ir pacientas buvo nukreiptas ambulatoriniam gydymui/darbingumo įvertinimui (b. l. 49-50, t.I).

Dėl minėto įvykio 2019 m. lapkričio 14 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 16, kuriame padaryta išvada, kad srž. J. K. tarnybos metu (2019 m. spalio 21 d. apie 10.30 val.) atlikdamas darbo funkcijas ir vykdydamas savo pareigas (vesdamas karinio rengimo pratybas NPPKT kariams pagal patvirtintą karinio rengimo užsiėmimų tvarkaraštį), būnant darbo vietoje ((duomenys neskelbtini) jūrų stebėjimo posto teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), kur įsikūrusi Apsaugos kuopa), patyrė žalą sveikatai (dešinio kelio sąnario patempimas (S 86.6), pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių) dėl kurios neteko darbingumo ilgiau nei vienai dienai; todėl šis įvykis pripažintinas nelaimingu atsitikimu tarnybos metu vykdant tarnybos pareigas (b. l. 46-48).

Byloje pateikta 2020-08-26 Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jau po 2019 m. spalio mėnesį patirtos traumos, buvo priimtas ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo tolesnei tarnybai, kai gali pasikeisti sveikatos grupė (19.1). J. K. buvo pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 3 skiltį ir nustatytą D sveikatos grupę, pakartotinę ekspertizę skiriant po 1 metų, nurodant, kad ekspertinis nutarimas galioja iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 15, t. I).

2021-09-26 Ekspertinio nutarimo pažyma byloje patvirtina, kad buvo priimtas ekspertinis nutarimas dėl tinkamumo tolesnei tarnybai (19.3), ir J. K. pripažintas netinkamu pagal Kriterijų 3 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę (b. l. 16, t. I).

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisiją (TTK) su prašymu susieti su tarnybinių pareigų vykdymu keletą sveikatos sutrikimų, t. y. tokius, kaip: Kitų sąnarių potrauminė artrozė (TLK M19.18); Girnelės kremzlės suminkštėjimas (TLK M22.4); Kojos išnirimo ir patempimo padariniai (TLK T93.3); Raumens išsekimas ir atrofija, neklasifikuojami kitur, dubens sritis ir šlaunis (TLK M62.55); Kiti vidiniai kelio sąnario pažeidimai, dauginės vietos (TLK M23.80); Kelio sąnario kremzlės plyšimas (TLK S83.3).

Ministerijos Komisija 2021 m. kovo 5 d. priėmė Sprendimą Nr. TS-3 susieti pareiškėjo sveikatos sutrikimą – Kelio sąnario kremzlės plyšimas TLK S83.3 – su tarnybinių pareigų vykdymu ir nesusieti pareiškėjo sveikatos sutrikimų – (Kitų sąnarių potrauminė artrozė (TLK M19.18); Girnelės kremzlės suminkštėjimas (TLK M22.4); Kojos išnirimo ir patempimo padariniai (TLK T93.3); Raumens išsekimas ir atrofija, neklasifikuojami kitur, dubens sritis ir šlaunis (TLK M62.55); Kiti vidiniai kelio sąnario pažeidimai, dauginės vietos (TLK M23.80) – su tarnybinių pareigų vykdymu (b. l. 7-12, 140-144, t. I).

Vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.1125 (toliau – KMEN, Nuostatai) 32, 33, 37, 38 punktais, ekspertinis nutarimas – KMEK gydytojų specialistų ekspertinių išvadų pagrindu KMEK pirmininko priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės. KMEK ekspertinis nutarimas įrašomas į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje) ir užpildoma ekspertinio nutarimo pažyma, kurią pasirašo KMEK pirmininkas.

Taigi, iš pareiškėjo skundo turinio ir su juo pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas ginčija ekspertinio nutarimo išvadą „Liekamųjų reiškinių nenustatyta“. Pareiškėjas neginčija nutarimo dalies dėl jo sveikatos grupės pasikeitimo (Z), kad jis netinkamas profesinei karo tarnybai.

Vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsniu, reglamentuojančiu kompensacijos kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju mokėjimą, prie sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo įvertinama, ar yra liekamieji reiškiniai po patirto sveikatos sutrikdymo įstatymo nustatytais terminais. Minėto įstatymo 67 straipsnio 12 dalis numato: „Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama 9,31 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 9,31 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais“. Straipsnio 8 dalyje numatyta: „Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo kariui mokama 27,93 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 27,93 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos“.

Kaip nustatyta iš pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų, 2021-04-06 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-971 J. K. buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (9.6) KSS_PSP3-686 patvirtina, kad J. K., netekus 45 procentų darbingumo, skirta netekto darbingumo periodinė kompensacija iki 2024 m. kovo 7 d. (b. l. 17, 152, t. I).

Ginčui byloje išspręsti yra aktualūs Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (KMEN), kurie nustato karinės medicinos ekspertizės komisijos sudėtį, jos darbo organizavimą, teises ir funkcijas, karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į PKT, Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigas, kurias baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis, tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis, asmenų, stojančių į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, PKT karių, privalomosios karo tarnybos karių, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos karių, kariūnų ir žvalgybos pareigūnų bei šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo, taip pat kitų šaulių ir atsargos karių sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką.

Vadovaudamasis Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – Kriterijai) ir Sveikatos būklės įvertinimo metodika (toliau – Metodika), patvirtintais Lietuvos Respublikos 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 ,,Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“, Metodikos 15 punktu, karinės medicinos ekspertizės metu KMEK pakomisės gydytojas nustato apribojimo laipsnį pagal kiekvieną susirgimą ar sveikatos būklę ir įrašo jį į ekspertinę išvadą ir medicinos ekspertizės akto atitinkamą skiltį kartu su susirgimo ar patologinės būklės pavadinimu ir kodu pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).

Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis Metodika ir Kriterijais, patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru (KMEN 22 p.).

Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato KMT vadas. (KMEN 24 p.).

Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (Nuostatų 26 p.).

Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai. (Nuostatų 27 p.)

Jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė. (Nuostatų 29 p.).

Ekspertinį nutarimą priimą KMEK pirmininkas, vadovaudamasis Nuostatų 32 punktu - ,,Komisijos pirmininkas priima ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas Komisijos gydytojams pateikus ekspertines išvadas“.

Taigi, ekspertinis nutarimas yra visų gydytojų išvadų apibendrinta visuma. Nutarimą Medicinos ekspertizės akte įrašo KMEK pirmininkas.

KMEK pirmininkas priimamų ekspertinių nutarimų dėl tikrinamo asmens tinkamumo tarnybai formuluotes naudoja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-456 ,,Dėl karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisės pirmininko priimamų ekspertinių nutarimų formuluočių tvirtinimo“.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo sveikatos būklę vertinę KMEK gydytojai tinkamai supildė Medicinos ekspertizės akte esančią Ekspertinių išvadų lentelę, pateikdami ekspertines išvadas. KMEK gydytojai Medicinos ekspertizės akte esančią Ekspertinių išvadų lentelę pildė vadovaudamiesi Medicinos ekspertizės akto pildymo tvarkos 47 punktu.

Pats Medicinos ekspertizės akto turinys ir pildymo tvarka patvirtinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 ,,Dėl medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Ekspertiniame nutarime nurodoma sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai (KMEN 33 punktas).

KMEN 36 punkte pažymėta, kad ,,Ekspertiniai nutarimai įrašomi: ,,36.1 medicinos ekspertizės akte; 36.2 Krašto apsaugos ministerijos informacinėje sistemoje“.

Taigi, susipažinus su visais bylos dokumentais, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu Medicinos ekspertizės akte esančioje Ekspertinių išvadų lentelėje ekspertinė išvada įrašyta, KMEK pirmininko pats ekspertinis nutarimas priimtas bei ekspertinio nutarimo pažyma tinkamai surašyta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jų pateikimo turinys atitinka nustatytą teisinį reguliavimą.

Sutinkamai su KMEN 19 punktu, Tikrosios karo tarnybos kariai, atsargos kariai, žvalgybos pareigūnai ir šauliai siunčiami į Komisiją atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų sveikatos sutrikimo sunkumo (sunkaus, apysunkio, lengvo) laipsnį, liekamuosius reiškinius ir dėl to sumažėjusį (nesumažėjusį) tinkamumą tarnybai pagal sveikatos būklę. Nustatyti sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio tikrosios karo tarnybos kariai, atsargos kariai, žvalgybos pareigūnai ir šauliai siunčiami (arba jų medicininiai dokumentai, pagrindžiantys sveikatos sutrikimą, išsiunčiami) ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų pasibaigus jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiui arba nustačius priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir pareigų vykdymo ar tarnybos. Nustatyti liekamuosius reiškinius ir tinkamumą tarnybai pagal sveikatos būklę tikrosios karo tarnybos kariai, atsargos kariai, žvalgybos pareigūnai ir šauliai siunčiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nustatytais terminais (KMEN 19.2 p.).

Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. siuntimo Nr. 5370 pagrindu 2022-01-06 pareiškėjas atvyko į KMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo (b. l. 97, t. I).

Kaip nustatyta iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų, vadovaujantis Kriterijais KMEK buvo atliktas Pareiškėjo ortopedinis-traumatologinis vertinimas. Karinės medicinos ekspertizės akte Nr. 44/2022 gydytojas ortopedas-traumatologas savo vertinime pažymėjo: ,,Trauma 2019 m. spalio 21 d. tarnybos metu. Diagnozuotas dešinio kelio kremzlės plyšimas S83.3. 2020-10-28 operuotas, atlikta deš. kelio vidinio šlaunikaulio gumburo mozaikinė plastika. Pooperacinis periodas sklandus, taikyta reabilitacija. Objektyviai: dešinės šlaunies apimtis 67 cm, kairės 64 cm, deš. kelio judesiai 0/0/140?, kairio 0/0/160?. Remiantis LRV nutarimo Nr. 532 Sąrašo 3.1.2 punktu sužalojimas priskiriamas lengviems. Liekamųjų reiškinių nenustatyta. Vertinimas atliktas po 3 mėn. po N/L užbaigimo. Kliniškai ir anamnestiškai nustatyta skoliozė. Rekomendacijos dėl apribojimų tarnybai Nr. 12, 13, 14.“.

Kaip matyti, kelio sąnario funkcija vertinta pagal Kriterijų 14 lentelę ,,Sąnario judesių vertinimas“ bei 2 schemą ,,Sąnario judesių vertinimas. Kelio sąnarys“. Pareiškėjo atveju apžiūros KMEK metu dešinio kelio sąnario judesių amplitudė atitiko normos ribas, traumuotos kojos raumenų hipotrofijos nebuvo stebima (apimtys išmatuotos ir dokumentuotos). Kitų dešinio kelio sąnario objektyvios apžiūros metu patologinių pakitimų nenustatyta (b. l. 36-39, t. I). Su ekspertizės aktu pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo įvertinta itin išsamiai, ekspertinių išvadų lentelė patvirtina, kad suvedus visų gydytojų specialistų duomenis, pareiškėjui nustatyta pagal 3 skiltį Z sveikatos grupė, taip pat konstatuota, kad „liekamųjų reiškinių nenustatyta (b. l. 42, t. I).

Taigi, skundžiamo ekspertinio nutarimo turinys, jį pagrindžiančios sudedamosios dalys – medicininiai dokumentai, ambulatorinių apsilankymų aprašymai, epikrizių dokumentai ir kt. patvirtina, kad ekspertinis nutarimas priimtas išsamiai išnagrinėjus bei įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, jo visus medicininius dokumentus, pasitelkus reikalingoms specialioms medicininėms (ekspertinėms) išvadoms (žinioms) KMEK ekspertus.

Būtent ta aplinkybė, jog pareiškėjo akcentuojami sveikatos sutrikimai diagnozuoti po patirtos traumos tarnyboje, savaime dar nereiškia, kad šie sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl traumos, įvykusios 2019 m. spalio 21 d., t. y. automatiškai nepatvirtina traumos įtakos vėliau diagnozuotiems sveikatos sutrikimams ir kad patirta trauma sukėlė pareiškėjo nurodomus liekamuosius reiškinius.

Pažymėtina, kad pareiškėjui 2020 m. spalio 28 UAB ,,Northway chirurgijos centras“ atlikta dešinio šlaunikaulio artroskopinė kremzlės mozaikinė plastika. Ši operacija atliekama kremzlės defekto atstatymui; po šios operacijos atstatoma (atnaujinama) kremzlės struktūra, skausmo priežastis yra pašalinama ir pacientas skausmų nebejaučia, nes atstatyta kelio sąnario funkcija. Be to, pagal byloje esančią informaciją apie asmens sveikatą ir fizinę būklę, matyti, jog pareiškėjas ir iki patirtos traumos turėjo sveikatos sutrikimų, negalavimų, susijusių su sąnarių skausmais, kelio sumušimu, menisko pažeidimu, stuburo osteochondroze, skolioze ir kt. (b. l. 76-80, t. I).

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl anksčiau minėto Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2021 m. kovo 5 d. Sprendimo Nr. TS-3 susieti pareiškėjo sveikatos sutrikimą – kelio sąnario kremzlės plyšimą (TLK S83.3) – su tarnybinių pareigų vykdymu, o kitų pareiškėjo nurodytų sveikatos sutrikimų nesusieti su trauma vyko teisminis ginčas pagal pareiškėjo skundą.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-2825-860/2021 pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmetė J. K. apeliacinį skundą, palikdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo (LVAT nutarties 49 p.), jog vien tai, kad pareiškėjas pateikė papildomus medicininius dokumentus, nereiškia, kad jo patirti sveikatos sutrikimai atsirado dėl tarnybinių pareigų vykdymo. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Komisija Sprendime motyvuotai, remdamasi ekspertinėmis medicininėmis išvadomis, nurodė, kad tarp pareiškėjo sveikatos sutrikimų (TLK M19.18, TLK M22.4, TLM M62.55 ir TLK M23.8) ir jo tarnybinių pareigų vykdymo (2019 m. spalio 21 d. patirtos traumos) nėra priežastinio ryšio; pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra lėtinio pobūdžio ir / ar nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčijami sveikatos sutrikimai yra susiję su minėta trauma“.

Nagrinėtoje byloje, be kita ko, buvo nustatyta, kad Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. TIS-38 „Dėl ekspertinės nuomonės“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybą, kuriame prašė pateikti ekspertinę nuomonę nurodant, ar pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai (TLK M19.18, M22.4, T93.3, M62.55, M23.80) gali būti pareiškėjo 2019 m. spalio 21 d. patirtos traumos (kelio sąnarinės kremzlės plyšimas TLK S83.3) pasekmė arba kaip nors susiję su minėta trauma, įvertinant ir galimą minėtų sveikatos sutrikimų tarpusavio ryšį bei galimas atsiradimo priežastis.

KMEK 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. MS-70(1.12) „Dėl ekspertinės nuomonės pateikimo“ pateikė Komisijai KMEK 2020 m. gruodžio 21 d. protokolą Nr. EKP-8, ekspertinę nuomonę Nr. 8, medicinos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašus iš kario ambulatorinės kortelės bei išrašus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų. KMEK nuomonėje Nr. 8 nurodyta, jog negalima teigti, kad pareiškėjui J. K. sveikatos sutrikimai (Kitų sąnarių potrauminė artrozė (TLK M19.18), Girnelės suminkštėjimas (TLK M22.4), Kojos išnirimo ir patempimo padariniai (TLK T93.3), Raumens išsekimas ir artrofija, neklasifikuojami kitur, dubens sritis ir šlaunis (TLK M62.55), Kiti vidiniai kelio sąnario pažeidimai, dauginės vietos (TLK M23.80)) gali būti pareiškėjo 2019 m. spalio 21 d. patirtos traumos (Kelio sąnario kremzlės plyšimas TLK S83.3) pasekmės arba kaip nors susiję su minėta trauma.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Taigi, esantys nustatyti faktai pagal nagrinėjamoje byloje pateiktus ekspertizės aktui Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kartu su nustatytais faktais anksčiau išnagrinėtoje byloje leidžia teismui konstatuoti, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra lėtinio pobūdžio ir nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nurodomi sveikatos sutrikimai yra susiję su minėta trauma kokiais nors liekamaisiais reiškiniais.

Pažymėtina, kad pareiškėjui atlikus dešinio kelio sąnario kremzlės defekto atstatomąją operaciją, KMEK priimtas ekspertinis nutarimas ,,Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 ,,Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“, ir pareiškėjas pripažintas netinkamu pagal kriterijų 3 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę. Vadovaujantis LRV 2020-05-27 nutarimu Nr. 532, sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvų (Sąrašo 3.1.12 p.). Liekamųjų reiškinių nenustatyta. Sveikatos grupės pasikeitimas (Z) – netinkamas sąlygotas gretutinės patologijos“ (b. l. 6, t. I).

Taigi, pastebėtina, kad pareiškėjo išdėstyti faktai, kad jis iki 2019 m. spalio 21 d. patirtos traumos buvo tinkamas profesinei karo tarnybai pagal B sveikatos grupę, o po traumos pasikeitė sveikatos grupė ir būtent dėl to buvo pripažintas netinkamu PKT iš tiesų neturi faktinio ir teisinio pagrindimo. Iš visų pateiktų įrodymų matyti, kad pripažinimo netinkamu tęsti profesinę karo tarnybą priežastys nėra susijusios su ortopedine-traumatologine patologija ir su pareiškėjo patirta trauma.

Kriterijų 38 punktas nustato: ,,Tyčiniai susižalojimai (X60–X84). Problemos, susijusios su socialine aplinka (Z60). Kitos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis, įskaitant šeimines aplinkybes (Z63). Asmuo su fobiniais skundais, kuriam diagnozė nenustatyta (Z71.1). Problemos, susijusios su gebėjimu įveikti gyvenimo sunkumus (Z73). Buvę asmeniui kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (Z86.5). Buvęs asmeniui savęs žalojimas (Z91.5). Tiriami asmenys pripažįstami netinkamais tarnybai, jei tiriamuoju momentu yra ryškūs psichologinio funkcionavimo sunkumai, susiję su gyvenimo sunkumais, darbo ir socialinės veiklos problemomis / psichosocialine dezadaptacija / anamnezėje yra objektyvių duomenų apie suicidinį bandymą ar ryškias disharmoniškas nuostatas ir elgesį)“.

Vadovaujantis būtent Kriterijų 38 punktu pareiškėjas jau 2021 m. rugsėjo 6 d. Ekspertiniu nutarimu buvo pripažintas netinkamu PKT dėl psichiatrinio sutrikimo ,,Problemos, susijusios su gebėjimu įveikti gyvenimo sunkumus (TLK-10-AM Z73).“

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje visas aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, jog byloje nėra pagrindo teismo medicininės ekspertizės skyrimui, tikslu įvertinti, ar po kelio traumos yra liekamieji reiškiniai – dėl šio fakto, kaip jau minėta šiame sprendime anksčiau, yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A-490-575/2022 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi palikdamas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2020 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125, 6 ir 8 punktus KMEK sudėtį, be kita ko, sudaro gydytojai specialistai, kurie privalo turėti galiojančią atitinkamą medicinos praktikos licenciją. Minėtų nuostatų 5.7 papunktyje nustatyta, kad karinės medicinos ekspertizė - <..> ekspertinės nuomonės apie galimybę asmens žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu teikimas. Karinės medicinos ekspertizė yra viena iš specializuotosios medicinos ekspertizės rūšių. Pareiškėjo prašymas dėl ekspertizės skyrimo netenkinamas.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad KMEK visapusiškai, objektyviai ir pakankamai išsamiai įvertino tiek faktines aplinkybes, tiek ir pareiškėjo medicininius dokumentus, prieš teikiant ekspertines išvadas buvo nagrinėta mokslinė medicininė informacija, kiek tai susiję su ginčui aktualiais pareiškėjo sveikatos sutrikimais ir traumomis, pasisakyta medikų, specialistų dėl visų pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir priimtas sprendimas, atitinkantis Komisijos kompetenciją. Ekspertinis nutarimas yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, jis atitinka teisės aktų reikalavimus.

Skundžiamas ekspertinis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl klausimo perdavimo Komisijai nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.