- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- A-490-575/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00985-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija
- Kategorijos
- 22.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.7Kiti su valstybės tarnyba susiję klausimai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija, ir KAM) Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 kovo 5 d. sprendimo Nr. TS-3 (toliau – ir Sprendimas) dalis, kuriose sveikatos sutrikimas nesusiejamas su tarnybinių pareigų vykdymu: 1) sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2) sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 3) sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 4) sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); perduoti klausimą iš naujo nagrinėti KAM Komisijai. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija Sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. prašymą dėl sveikatos sutrikimų susiejimo su tarnybinių pareigų vykdymu. Komisija iš dalies atsisakė susieti sveikatos sutrikimus su tarnybinių pareigų vykdymu, tačiau su šiomis sprendimo dalimis pareiškėjas nesutiko: 1) sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2) sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 3) sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 4) sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos Sprendimo motyvas atmesti pareiškėjo prašymą dėl sveikatos sutrikimo pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) yra keistas ir nesuprantamas, nes Sprendimas priimtas vadovaujantis ne faktais ir įrodymais, ne medicininių dokumentų vertinimu, o abejonėmis, kurios negali būti pagrindu atmesti pareiškėjo prašymą. Komisijos pareiga yra nustatyti visas faktines aplinkybes ir priimti motyvuotą, faktų ir medicininių dokumentų analize pagrįstą sprendimą.
3. Dėl sveikatos sutrikimo pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas nurodė, kad Komisija priėmė Sprendimą vadovaujantis tikėtino pobūdžio formuluote, nes teiginys „ši liga atsirado daug anksčiau“ yra pagrįstas ne medicininiais dokumentais. Jei ši liga atsirado anksčiau, tai ir turi būti nurodoma, kada ši liga atsirado, kur tai užfiksuota, kokie medicininiai dokumentai tai patvirtina, kada ir koks buvo atliekamas tyrimas. Dėl sveikatos sutrikimo pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad Komisija atmetė pareiškėjo prašymą motyvuodama tuo, jog „aptariama diagnozė nebuvo patvirtinta Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) atliktais objektyviais tyrimais, kurie pareiškėjui civilinėse įstaigose nebuvo atliekami“. Pareiškėjas po traumos negali judėti, sportuoti, nes to neleidžia skausmai ir patirta (duomenys neskelbtini) trauma. Komisija atmetė pareiškėjo prašymą dėl sveikatos sutrikimo pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) susiejimo su tarnybinių pareigų atlikimu, nes „šis sveikatos sutrikimas vertintinas kaip tas pats (duomenys neskelbtini) pažeidimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris, kaip buvo minėta, yra (duomenys neskelbtini) pobūdžio sveikatos sutrikimas, atitinkamai negali būti tiesiogiai susijęs su patirta trauma“. Taigi, su Sprendime padarytomis išvadomis pareiškėjas nesutiko.
4. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 3 d. lankėsi pas gydytoją, kuris nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Gydytojas paaiškino, kad kiti vidiniai (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra (duomenys neskelbtini) traumos pasekmė. Todėl, pareiškėjo vertinimu, keista, jog Ministerija pripažįsta, kad sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) yra susiejamas su patirta (duomenys neskelbtini) trauma su tarnybinių pareigų vykdymu, bet tos pačios patirtos traumos vėliau atsiradę padariniai nesusiję. Pareiškėjas pažymėjo, kad: 2012 m. ir 2016 m. patirti nežymus sužalojimai jokios įtakos 2019 m. patirtos traumos padariniams neturėjo; Sprendime pateikiami teiginiai nėra patvirtinti medicininiais dokumentais; 2011 m. lapkričio 4 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 4447/2011 nurodoma, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą B sveikatos grupę; 2015 m. spalio 12 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 11271 nurodoma, jog pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą B sveikatos grupę; 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 1609 nurodoma, kad pareiškėjas yra tinkamas pagal Kriterijų 3 skiltį ir nustatytą D sveikatos grupę. Taigi, pareiškėjas apibendrino, kad jis buvo sveikas ir tinkamas profesinei karo tarnybai pagal B sveikatos grupę, o visos problemos prasidėjo būtent po 2019 m. patirtos traumos, o ne po 2012 m. ir 2016 m. nesunkių sužeidimų, ką bando įrodyti Komisija. Pareiškėjo darbingumo lygis nuo 2020 m. balandžio m. iki 2021 m. balandžio m. sumažėjo 20 procentų ir šiuo metu yra 40 procentų. Per patirtos traumos gydymosi laikotarpį pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Ir tai yra net tik (duomenys neskelbtini) traumos pasekmė, bet ir atmestino krašto apsaugos sistemos darbuotojų požiūrio į traumą patyrusio kario problemas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydamas susieti su tarnybinių pareigų vykdymu tokius sveikatos sutrikimus: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas Komisijai nurodė, kad 2019 m. spalio 21 d., rodydamas fizinius pratimus, patyrė (duomenys neskelbtini) traumą, kuri, jo nuomone, yra minėtų sveikatos sutrikimų priežastis. Komisija vieną iš pareiškėjo prašomų sveikatos sutrikimų, t. y. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pripažino susijusiu su tarnybinių pareigų vykdymu, todėl ginčo dėl to nėra, ką nurodo ir pats pareiškėjas savo skunde. Be to, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog sutinka su Sprendimo dalimis dėl sveikatos sutrikimų pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), todėl ginčo dėl šių sveikatos sutrikimų (diagnozių) taip pat nėra. Atsakovas įvertino, kad pareiškėjas ginčytinus sveikatos sutrikimus (jų atsiradimą) sieja su tarnybos metu patirta (duomenys neskelbtini) trauma, akcentuodamas, jog šie sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti traumos gydymo metu, atitinkamai šie sveikatos sutrikimai yra jos (traumos) pasekmė. Šiuo aspektu atsakovas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjui sveikatos sutrikimai diagnozuoti po patirtos traumos tarnyboje, savaime nereiškia, kad šie sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl šios traumos, t. y. savaime nepatvirtina priežastinio ryšio tarp traumos ir kitų, vėliau diagnozuotų sveikatos sutrikimų, egzistavimo.
7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui, tam tikro laikotarpio bėgyje, buvo diagnozuoti kiti sveikatos sutrikimai, kurių pobūdis ir atsiradimo priežastys gali būti įvairios, todėl, kaip matyti iš Sprendimo, Komisija kiekvieną jų vertino ir nagrinėjo atskirai, siekiant įvertinti ne tik kiekvieno sveikatos sutrikimo galimą sąsają su minėta (duomenys neskelbtini) trauma, bet ir galimą tarpusavio sąsają. Siekiant nustatyti minėtas aplinkybes, kaip nurodė atsakovas, būtina tiksliai žinoti minėtų sveikatos sutrikimų (ligų) pobūdį, požymius, jų atsiradimo priežastis ir pan., o tam reikėjo specialių medicininių žinių (išvadų), dėl kurių Komisija ir kreipėsi į KMEK dėl atitinkamos medicininės išvados. Karo medicinos specialistai, įvertinę tiek pareiškėjo patirtos traumos aplinkybes, tiek turimą medicininę dokumentaciją, pateikė medicininę išvadą (2020 m. gruodžio 21 d. ekspertinė nuomonė Nr. 8), kuria Komisija ir rėmėsi priimdama Sprendimą. Minėtoje medicinos išvadoje nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo šiai bylai aktualūs sveikatos sutrikimai gali būti pareiškėjo 2019 m. spalio 21 d. patirtos traumos ((duomenys neskelbtini)) pasekmė arba kaip nors susiję su minėta trauma. Minėtoje medicinos išvadoje taip pat pažymėta, kad pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra lėtinio pobūdžio ir (duomenys neskelbtini) trauma, įvykusi 2019 m. spalio 21 d., negalėjo sąlygoti jų atsiradimo.
8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Sprendimas nepagrįstas medicininiu vertinimu, nes dėl prašomų susieti sveikatos sutrikimų (kiekvieno atskirai) buvo pateikta kompetentingos institucijos (medikų) išvada. Be to, pareiškėjo su skundu pridedami medicininiai išrašai savaime nepagrindžia priežastinio ryšio, jie tik patvirtina faktą, kad pareiškėjui yra diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai (dėl to ginčo nėra), tačiau Komisija, atlikdama tyrimą (remdamasi medicininėmis išvadomis), turėjo įvertinti, ar minėti sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl tarnybinių pareigų vykdymo. Pagal Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 (toliau – ir Nuostatai), 27 punktą, Sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir patirto sveikatos sutrikdymo, t. y. nustatoma, kad kario sveikatos sutrikimo priežastimi buvo kario vykdomos pareigos ar su kario tarnyba susiję veiksniai, o ne su tarnyba nesusiję procesai (natūralūs anatominiai organizmo pokyčiai ar kiti veiksniai).
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad:
10.1. pareiškėjas (profesinės karo tarnybos karys) 2019 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), rodydamas fizinio rengimo pratimus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, patyrė (duomenys neskelbtini) traumą.
10.2. Dėl minėto įvykio pareiškėjo tarnybos vietoje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 14 d. tarnybinio tyrimo išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) J. K. patirtos traumos“, nurodyta, kad komisija siūlo (duomenys neskelbtini) J. K. 2019 m. spalio 21 d. patirtą traumą pripažinti nelaimingu atsitikimu tarnyboje ir susijusiu priežastiniu ryšiu su tarnybos pareigų vykdymu; surašyti nelaimingo atsitikimo aktą N-1. Šią išvadą patvirtino (duomenys neskelbtini) pajėgų vadas.
10.3. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 14 d., buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 16, kuriame padaryta išvada, kad srž. J. K. tarnybos metu (2019 m. spalio 21 d. apie 10.30 val.), atlikdamas darbo funkcijas ir vykdydamas savo pareigas (vesdamas karinio rengimo pratybas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams pagal patvirtintą karinio rengimo užsiėmimų tvarkaraštį), būnant darbo vietoje ((duomenys neskelbtini) stebėjimo posto teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kur įsikūrusi (duomenys neskelbtini)), patyrė žalą sveikatai ((duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių), dėl kurios neteko darbingumo ilgiau nei vienai dienai; todėl šis įvykis pripažintinas nelaimingu atsitikimu tarnybos metu vykdant tarnybos pareigas.
Šalies argumentai
10.4. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu susieti su tarnybinių pareigų vykdymu tokius sveikatos sutrikimus: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 21 d., rodydamas fizinius pratimus, patyrė (duomenys neskelbtini) traumą, kuri, jo nuomone, yra minėtų sveikatos sutrikimų priežastis.
10.5. Komisija 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. TIS-38 „Dėl ekspertinės nuomonės“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybą ir prašė pateikti ekspertinę nuomonę, nurodant, ar pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini)) gali būti jo 2019 m. spalio 21 d. patirtos traumos ((duomenys neskelbtini)) pasekmė arba kaip nors susiję su minėta trauma, įvertinant ir galimą minėtų sveikatos sutrikimų tarpusavio ryšį bei galimas atsiradimo priežastis.
10.6. KMEK 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. MS-70(1.12) „Dėl ekspertinės nuomonės pateikimo“ pateikė Komisijai KMEK 2020 m. gruodžio 21 d. protokolą Nr. EKP-8, ekspertinę nuomonę Nr. 8, medicinos ekspertizės aktą Nr. 1609/2020, įrašus iš kario ambulatorinės kortelės bei išrašus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Minėtoje KMEK nuomonėje Nr. 8 nurodyta, jog negalima teigti, kad pareiškėjui J. K. sveikatos sutrikimai (duomenys neskelbtini) gali būti pareiškėjo 2019 m. spalio 21 d. patirtos traumos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pasekmės arba kaip nors susiję su minėta trauma.
10.7. Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 26.1 papunkčiu ir 27 punktu, nusprendė susieti pareiškėjo sveikatos sutrikimą – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), su tarnybinių pareigų vykdymu. Taip pat Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 26.5, 28.10 ir 28.12 papunkčiais, nusprendė nesusieti pareiškėjo sveikatos sutrikimų – (duomenys neskelbtini), – su tarnybinių pareigų vykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
10.8. Pareiškėjas su Komisijos Sprendimu nesutiko iš dalies, t. y. nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta susieti sveikatos sutrikimus, konkrečiai (duomenys neskelbtini), su tarnybinių pareigų vykdymu. Tad šioje dalyje Sprendimą skundė teismui.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas sveikatos sutrikimus ((duomenys neskelbtini)), t. y. jų atsiradimą sieja su tarnybos metu (2019 m. spalio 21 d.) patirta trauma ((duomenys neskelbtini) trauma); akcentuoja, kad šie sveikatos sutrikimai buvo nustatyti (diagnozuoti) traumos gydymo metu, atitinkamai šie sveikatos sutrikimai yra traumos pasekmė. Pareiškėjo pagrindinis patikslinto skundo nesutikimo su Sprendimu motyvas yra tas, kad jis nėra pagrįstas medicininiais dokumentais, paremtas tik prielaidomis.
12. Teisėjų kolegija nurodė, kad pats faktas, jog pareiškėjas 2019 m. spalio 21 d., vykdydamas tarnybines pareigas (vesdamas karinio rengimo pratybas kariams pagal patvirtintą karinio rengimo užsiėmimų tvarkaraštį), patyrė (duomenys neskelbtini) traumą, yra neginčijamai nustatyta. Tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjui minėti sveikatos sutrikimai diagnozuoti po patirtos traumos tarnyboje, savaime nereiškia, kad šie sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl traumos, įvykusios 2019 m. spalio 21 d., t. y. automatiškai nepatvirtina priežastinio ryšio tarp traumos ir kitų, vėliau diagnozuotų sveikatos sutrikimų, egzistavimo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas įvertino, kad Sprendimo turinys patvirtina, jog Komisija pareiškėjui po traumos diagnozuotų sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini)) priežastis, kurios gali būti įvairios, nagrinėjo bei vertino išsamiai, o reikalingoms specialioms medicininėms (ekspertinėms) išvadoms (žinioms) pasitelkė KMEK dėl ekspertinės nuomonės pateikimo, kaip nustatyta Nuostatų 10.6 papunktyje. KMEK 2020 m. gruodžio 21 ekspertinėje nuomonėje Nr. 8 aiškiai nurodė, kad negali teigti, jog pareiškėjui sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini)) gali būti pareiškėjo 2019 m. spalio 21 d. patirtos traumos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pasekmė arba kaip nors susiję su minėta trauma. KMEK tokią nuomonę pateikė išnagrinėjusi ir įvertinusi ne tik pareiškėjo visus medicininius dokumentus, bet ir mokslinę medicininę literatūrą, – tai matyti iš KMEK 2020 m. gruodžio 21 susirinkimo protokolo Nr. EKP-8 1-8.3 punktų. Teismas nurodė, kad minėtas protokolas patvirtina, jog prie atitinkamos ekspertinės nuomonės buvo prieita išsamiai vertinat minėtus duomenis ir vertinimas pagrįstas atitinkamais argumentais. Susirinkimo protokole iš esmės konstatuota, kad pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra lėtinio pobūdžio ir (duomenys neskelbtini) trauma, įvykusi 2019 m. spalio 21 d., negalėjo sąlygoti jų atsiradimo.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija, priimdama Sprendimą, vadovavosi KMEK ekspertine nuomone ir kitais minėtais KMEK dokumentais, kurie leido tokią nuomonę suformuoti. Toliau teismas nurodė, kad pagal Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2020 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125, 6 ir 8 punktus KMEK sudėtį, be kita ko, sudaro gydytojai specialistai, kurie privalo turėti galiojančią atitinkamą medicinos praktikos licenciją. Minėtų nuostatų 5.7 papunktyje nustatyta, kad karinės medicinos ekspertizė – <...> ekspertinės nuomonės apie galimybę asmens žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu teikimas. Medicinos ekspertizė yra viena iš specializuotosios medicinos ekspertizės rūšių.
15. Taigi, pareiškėjo teiginius, kad Komisijos Sprendimas nepagrįstas medicininiu vertinimu, jis paremtas tik prielaidomis, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
16. Pareiškėjas kartu su skundu ir patikslintu skundu pateikė įvairius medicininius ir kitus su tuo susijusius dokumentus, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad juose atsispindi tik pats pareiškėjo sveikatos sutrikimo faktas (diagnozė), tačiau juose jokių išsamių aplinkybių, dėl ko galėjo atsirasti atitinkamos diagnozės nenurodyta; juose nebuvo išsamiai ir visapusiškai nagrinėtas ir vertintas galimas priežastinis ryšys tarp tarnybinių pareigų vykdymo ir nustatytų sveikatos sutrikimų. Teismas įvertino, kad pavieniai dokumentai, juose nevertinant visumos ir visų galimų aplinkybių bei priežasčių, negali paneigti ir nepaneigia byloje esančių ekspertinių išvadų (mediciniškai pagrįstų) dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp aptariamų pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir tarnybinių pareigų vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas priėjo prie išvados, kad, priešingai negu teigia pareiškėjas, minėti papildomai pateikti dokumentai nepaneigia Komisijos teiginių ir padarytų išvadų.
20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, atskirai pasisakydamas dėl kiekvieno ginčo sveikatos sutrikimo nepripažinimo priežastiniame ryšyje su tarnybinių pareigų vykdymu, t. y. 2019 m. spalio 21 d. patirta (duomenys neskelbtini) trauma, paima vieną ar kelis sakinius iš konteksto ir bando paneigti Komisijos padarytas išvadas, tačiau, teismo vertinimu, tokia pareiškėjo pasirinkta pozicija, t. y. kritikuojant pasirinktinai po vieną ar kelis Komisijos Sprendimo sakinius, niekaip nepaneigia Komisijos padarytų išvadų, kurios buvo paremtos visumos aplinkybių analize, specialiomis medicininėmis žiniomis. Teisėjų kolegija vadovavosi Nuostatų 28.12 papunkčiu, kuriame nustatyta, jog Komisija priima neigiamą sprendimą ir tuo atveju, kai nėra atitinkamų objektyvių duomenų. Tad Komisija, motyvuotai įvertinusi aplinkybių visumą, visiškai pagrįstai priimdama pareiškėjui nepalankų Sprendimą, be kita ko, vadovavosi ir Nuostatų 28.12 papunkčiu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog Komisija vertinimą turi atlikti iš naujo, iš esmės yra tik bendro pobūdžio teiginiai, kurie neturi jokio pagrindo. Pareiškėjas niekaip nepagrindė, kad tam tikri duomenys Komisijos būtų neįvertinti; priešingai, Komisija vertino visus medicininius dokumentus ir juose pareiškėjui nustatytas diagnozes, priežastis, taip pat kitus duomenis bei motyvuotai padarė atitinkamas išvadas dėl priežastinio ryšio nebuvimo. Tai, kad pareiškėjas, nebūdamas specialistas, turi savo subjektyvią nuomonę ir vertinimą, niekaip nelaidžia padaryti išvados, jog Komisija netinkamai atliko savo darbą ir priėmė nemotyvuotą bei nepagrįstą Sprendimą. Tuo tarpu objektyvių įrodymų, kurie paneigtų ar bent leistų abejoti Komisijos atlikto tyrimo bei padarytų išvadų pagrįstumu, pareiškėjas nepateikė.
21. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai ir vertinimas dėl 2012 m. ir 2016 m. turėtų traumų ir vėlesnės įtakos jo sveikatai yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio, kurie negali paneigti specialistų atlikto vertinimo. Antra vertus, kaip nurodė teismas, pareiškėjo skundo teiginiai tik patvirtina, kad jis 2012 m. ir 2016 m. turėjo sveikatos problemų su (duomenys neskelbtini), dėl ko kreipėsi į gydymo įstaigas. Pareiškėjo bandymas šias traumas sumenkinti nedera su gyvenimiška patirtimi ir logika, teismas pastebėjo, kad paprastai dėl nedidelio skausmo niekas nesikreipia į gydymo įstaigą, tuo tarpu pareiškėjas dėl minėtų negalavimų kreipėsi į gydytojus. Tad Komisija visas aplinkybes dėl ankstesnio pareiškėjo sveikatos sutrikdymo išsamiai ir kompleksiškai įvertino bei padarė atitinkamas pagrįstas išvadas apie galimą šių negalavimų vėlesnę įtaką pareiškėjo sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nurodė, kad pareiškėjo bendro pobūdžio samprotavimai, kad jis iki 2019 m. spalio 21 d. traumos buvo tinkamas profesinei karo tarnybai, o jo visos sveikatos bėdos prasidėjo po traumos, jo darbingumo lygis per paskutinius metus sumažėjo 20 proc., t. y. šiuo metu sudaro 40 proc., – taip pat yra subjektyvaus pobūdžio ir jie niekaip nepatvirtina priežastinio ryšio buvimo tarp jo sveikatos negalavimų ((duomenys neskelbtini)) ir įvykusios traumos; tai tik pareiškėjo spėlionės, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Kompetentingas subjektas – KMEK, šį ryšį aiškiai paneigė.
23. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Komisija visapusiškai, objektyviai ir pakankamai išsamiai įvertino tiek faktines aplinkybes, tiek ir pareiškėjo medicininius dokumentus, buvo pasitelkta KMEK, kuri, be kita to, prieš teikdama ekspertinę nuomonę, nagrinėjo ir mokslinę medicininę literatūrą, kiek tai susiję su ginčui aktualiais pareiškėjo sveikatos negalavimais, pasisakė dėl visų pareiškėjo prašyme nurodytų sveikatos sutrikimų ir priėmė Sprendimą, atitinkantį Komisijos kompetenciją; be to, Sprendimas yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, jis atitinka teisės aktų reikalavimus.
III.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Sprendimo Nr. TS-3 dalis, kuriose sveikatos sutrikimas nesusiejamas su tarnybiniu pareigų vykdymu: 1) sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2) sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 3) sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 4) sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir perduoti klausimą šiose dalyse nagrinėti iš naujo Komisijai. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir skirti teismo medicininę ekspertizę tikslu nustatyti patirtų sveikatos sutrikimų pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų atlikimu.
25. Dėl sveikatos sutrikimo pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas nurodo, kad Sprendime teigiama, jog: ,,kyla pagrįstų abejonių ar diagnozė pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurią pareiškėjas prašo susieti su tarnybos pareigų vykdymu, nustatyta dėl (duomenys neskelbtini), t. y. dėl patirtos (duomenys neskelbtini) traumos <...>“, tačiau pareiškėjui tokie motyvai yra nesuprantami. Teigia, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis ne faktais, įrodymais ir medicininių dokumentų vertinimais, o abejonėmis, kurios negali būti pagrindu atmesti jo prašymą.
26. Dėl sveikatos sutrikimo pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas teigia, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis tikėtino pobūdžio formuluote, nes nurodytas teiginys ,,ši liga atsirasti daug anksčiau“ yra pagrįstas ne medicininiais dokumentais.
27. Ministerija Sprendime atmetė pareiškėjo prašymą dėl sveikatos sutrikimo pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) motyvuojant tuo, kad ,,aptariama diagnozė nebuvo patvirtinta MKEK atliktais objektyviais tyrimais, kurie pareiškėjui civilinėse medicinos įstaigose atliekami nebuvo“, tačiau pareiškėjas paaiškina, kad raumens išsekimas ir atrofija atsiranda tada, kai raumuo negali tinkamai dalyvauti ir vykdyti pagrindinę funkciją, t. y. judėti, dirbti. Dėl po traumos patirtų skausmų pareiškėjas negali judėti, sportuoti, todėl Sprendimo dalis yra neteisėta, turi būti panaikinta ir perduota Komisijai nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
28. Komisija Sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą ir dėl sveikatos sutrikimo pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tačiau pareiškėjas nesutinka ir su šia Sprendimo dalimi. Teigia, kad 2021 m. gegužės 3 d. lankėsi pas gydytoją, kuris, apžiūrėjęs traumos patirtą (duomenys neskelbtini), nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Gydytojas paaiškino, kad kiti vidiniai (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra (duomenys neskelbtini) traumos pasekmė, tad, pareiškėjo teigimu, keista, kad Komisija, pripažindama, jog sveikatos sutrikimas pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) yra susiejamas su patirta (duomenys neskelbtini) trauma su tarnybiniu pareigų vykdymu, bet tos pačios patirtos traumos vėliau atsiradusius padarinius atsisako susieti su tarnybiniu pareigų vykdymu. Atsižvelgiant į tai, ši Sprendimo dalis yra neteisėta, turi būti panaikinta ir perduota Komisijai nagrinėti iš naujo.
29. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus sveikatos patikrinimo ir medicininius dokumentus, kurie patvirtina skunde patektus argumentus ir paneigia Komisijos teiginius. Pirmosios instancijos teismas į pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. KMEK atliktus sveikatos patikrinimus, iš kurių matyti, kad iki 2019 m. spalio 21 d. traumos pareiškėjas buvo tinkamas profesinei karo tarnybai pagal aukščiausią kategoriją, skundžiamame sprendime nurodė: ,,Pareiškėjo bendro pobūdžio samprotavimai, kad jis iki 2019 m. spalio 21 d. traumos buvo tinkamas profesinei karo tarnybai, o jo visos sveikatos bėdos prasidėjo po traumos, jo darbingumo lygis per paskutinius metus sumažėjo 20 proc., t y. šiuo metu sudaro 40 proc., – taip pat subjektyvaus pobūdžio ir jie niekaip nepatvirtina priežastinio ryšio buvimo tarp jo sveikatos negalavimų ((duomenys neskelbtini)) ir įvykusios traumos; tai tik pareiškėjo spėlionės, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Kompetentingas subjektas – KMEK, šį ryšį aiškiai paneigė“. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais, teigia, kad iki traumos buvo sveikas, darbingas ir fiziškai stiprus karys, o visos problemos prasidėjo tik po traumos.
30. Abejodamas KMEK kompetencija, pareiškėjas nurodo, kad yra darbingas tik 40 proc., judėjimas įmanomas tik su ramentų pagalba, bet KMEK yra pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai. Pareiškėjas paaiškina, kad jo pateikti dokumentai patvirtina, jog 2012 m. ir 2016 m. patirti nežymus sužalojimai neturi įtakos 2019 m. patirtos traumos padariniams, o Sprendime pateikiami argumentai nėra patvirtinti medicininiais dokumentais ir prašomos teismo panaikinti išvados yra grindžiamos asmenine KMEK narių nuomone.
31. Teigia, kad 2011 m. lapkričio 4 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 4447/2011, 2015 m. spalio 12 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 11217 ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1609 patvirtina faktą, jog pareiškėjas iki traumos buvo sveikas ir tinkamas profesinei karo tarnybai pagal B sveikatos grupę, o visos problemos prasidėjo po 2019 m. patirtos traumos.
Atsiliepimas
32. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
33. Atsakovas teigia, kad Komisija pagal kompetenciją turėjo nustatyti galimą priežastinį ryšį tarp pareiškėjui po patirtos traumos diagnozuotų sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) ligomis, ir jo pareigų vykdymo. Be to, vien tik Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotos darbingumo lygio pažymos turėjimas, gydytojų įrašai apie atliekamus medicininius tyrimus ar skiriamą gydymą, savaime nepatvirtina priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybos pareigų buvimo.
34. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentas dėl tinkamumo karo tarnybai nėra susijęs su nagrinėjama byla. Teigia, kad pareiškėjo bendro pobūdžio samprotavimai dėl KMEK galimo šališkumo, kurie nėra pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis ar faktais, neturėtų būti laikomi motyvais, patvirtinančiais pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą. Atsakovas taip pat nurodo, kad vienos iš šalies prašymas (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas neprašė skirti ekspertizės) skirti ekspertizę savaime nereiškia, jog tokią ekspertizę skirti yra būtina.
Atsiliepimas
35. Atsakovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo pridėti prie bylos Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Medicinos ekspertizės akto išrašo Nr. 2119/2021 kopiją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
38. Pareiškėjas prašo skirti nepriklausomą teismo medicinos ekspertizę ir pridėti prie bylos papildomus įrodymus, kurie gauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. lapkričio 17 d., 2022 m. vasario 10 d. 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir 2022 m. rugsėjo 12 d. Dėl šių pareiškėjo prašymų teismas pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.
39. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.
40. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).
41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos ir ekspertizės skyrimo aspektais, pareiškėjo prašymų priimti ir tirti naujus įrodymus bei skirti ekspertizę netenkina. Tokia išvada daroma, nustačius, kad pateikiami nauji įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra reikšmingi), taip pat pareiškėjas tinkamai nepagrindė kodėl būtina tokius įrodymus pridėti į bylą ir / ar skirti ekspertizę. Atitinkamai teisėjų kolegija netenkina ir atsakovo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto prašymo priimti ir prie bylos medžiagos pridėti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos ekspertizės akto išrašą Nr. 2119/2021.
42. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu susieti su tarnybinių pareigų vykdymu sveikatos sutrikimus: (duomenys neskelbtini). Komisija Sprendimu nusprendė susieti su pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymu tik vieną sveikatos sutrikimą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nesutinka su ta Sprendimo dalimi, kuria atsisakyta susieti sveikatos sutrikimus ((duomenys neskelbtini)) su tarnybinių pareigų vykdymu.
43. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.
44. Nuostatų 8.1 punkte nustatyta, kad Komisijos uždavinys yra ištirti ir nustatyti kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Nuostatų 10 punkte išvardintos Komisijos teisės, tarp kurių, – kreiptis į KMEK su prašymu pateikti ekspertinę nuomonę apie galimybę nustatytą kario sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu (10.6 p.).
45. Sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu Komisija inter alia (be kita ko) priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir patirto sveikatos sutrikimo (Nuostatų 27 p.). Sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė (Nuostatų 28.10 p.); kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos esmines aplinkybes, kurioms esant kariui sutriko jo sveikata (Nuostatų 28.12 p.).
46. Kaip jau minėta, pareiškėjas 2020 m. kreipėsi į Komisiją ir prašė susieti su tarnybinių pareigų vykdymu 2019 m. spalio 21 d. patirtą (duomenys neskelbtini) sąnario traumą ir iš jos kilusius sveikatos sutrikimus ((duomenys neskelbtini)). Komisija, ištyrusi faktines aplinkybes, pareiškėjo medicininius duomenis, atsižvelgusi į Karinės medicinos ekspertizės nuomonę ir išanalizavusi pareiškėjo galimą priežastinį ryšį tarp jo patirtos traumos diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir pareigų vykdymo, pripažino susijusiu su tarnybinių pareigų vykdymu sveikatos sutrikimą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
47. Teisėjų kolegija nepritaria pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams, kad Komisija, vertindama pareiškėjo sveikatos sutrikimus (duomenys neskelbtini), nesivadovavo medicininiais dokumentais. Pažymėtina, kad Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 10.6 punktu, kreipėsi į KMEK su prašymu pateikti ekspertinę nuomonę apie galimybę nustatytą kario sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu. KMEK 2020 m. gruodžio 21 d. ekspertinėje nuomonėje Nr. 8 nurodyta, kad negalima teigti, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini)) gali būti jo 2021 m. spalio 21 d. patirtos traumos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pasekmė arba kaip nors susiję su minėta trauma. Iš KMEK 2021 m. gruodžio 21 d. susirinkimo protokolo Nr. EKP-8 matyti, kad prie minėtos išvados KMEK priėjo išnagrinėjusi Kario sveikatos ambulatorinę kortelę, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, medicininius dokumentus dėl patirtos traumos tarnybos metu ir medicininę literatūrą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisija savo išvadas grindė KMEK atliktų pareiškėjo medicininių dokumentų vertinimu.
48. Nesutikdamas su Komisijos atliktu vertinimu dėl sveikatos sutrikimų pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas apeliaciniame skunde apsiriboja tik bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, nepaneigdamas Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų. Taigi, ir šiuo atveju teigti, kad Sprendimo dalys dėl sveikatos sutrikimo pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) yra neteisėtos, nėra pagrindo.
49. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus sveikatos patikrinimo ir medicinos dokumentus, kurie paneigia Komisijos teiginius, teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad pareiškėjas pateikė papildomus medicinos dokumentus, nereiškia, kad jo patirti sveikatos sutrikimai atsirado dėl tarnybinių pareigų vykdymo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Komisija Sprendime motyvuotai, remdamasi ekspertinėmis medicininėmis išvadomis, nurodė, kad tarp pareiškėjo sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini)) ir jo tarnybinių pareigų vykdymo (2019 m. spalio 21 d. patirtos traumos) nėra priežastinio ryšio; pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra lėtinio pobūdžio ir / ar nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčijami sveikatos sutrikimai yra susiję su minėta trauma.
50. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl KMEK kompetencijos nėra susiję su nagrinėjama byla (ginčo dalyku), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame sprendime dėl jų nepasisako.
51. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, ištirtus bei įvertintus įrodymus byloje bei padarytas išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis tik jame išdėstytomis prielaidomis, nėra pagrindo.
52. Teisėjų kolegija, be kita ko, netenkina pareiškėjo prašymo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str., 40 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.