Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Renatai Spirinai, dalyvaujant ieškovo UAB „Remil“ atstovei advokatei Danutei Kietienei, atsakovo UAB „Logibaltika“ atstovams direktorei V. D. ir advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Remil“ ieškinį atsakovui UAB „Logibaltika“, dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi, patvirtino ieškinyje bei dublike išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-12-02 tarp UAB „Logibaltika“ ir UAB „Remil“ buvo sudarytas transporto užsakymas – sutartis pagal kurią ieškovė UAB „Remil“ įsipareigojo pervežti krovinį skirtą UAB „Kika“, o atsakovas įsipareigojo už suteiktą krovinio pervežimo paslaugą sumokėti 2450 Lt ir PVM (b.l. 6). Krovinio vežimui buvo išduotas tarptautinis krovinio vežimo važtaraštis (CMR), kuriame nurodyta, kad krovinio gavėjas VIP TRADE COMERS PLTD, vežėjas TC Marek Dybowski, krovinio kiekis 15 palečių, svoris 12177 kg (b.l. 11-12). Atsakovės UAB „Logibaltika“ 2011-12-29 pretenzija, ieškovo atstovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė UAB „Remil“ pagal 2011-12-02 sudarytą transporto užsakymo – sutartį pristatė krovinį gavėjui UAB „Kika“, tačiau krovinio gavėjas jo nepriėmė, nes dėl prekių siuntėjo padarytos klaidos pakrautas krovinys buvo skirtas Bulgarijos įmonei (b.l. 50). Atsakovė UAB „Logibaltika“ 2011-12-08 sudarė transporto užsakymo – sutartį su UAB „Rikatra“ pagal kurią UAB „Rikatra“ įsipareigojo pervežti krovinį jo gavėjui VIP TRADE COMERS PLTD, esančiam Bulgarijoje (b. l. 56). Perkraunant krovinį iš ieškovės UAB „Remil“ pasamdyto krovinio vežėjo TC Marek Dybowski transporto priemonės į UAB „Rikatra“ transporto priemonę 2011-12-09 buvo surašytas sugadintų prekių aktas, kuriame pažymėta, kad sugadinta 12 vnt. dėžučių Amigors beef, 3 vnt. dėžučių Amigos poultry, iš viso 15 vnt. dėžučių. Akte pasirašė abiejų krovinio gabenimą vykdžiusių transporto priemonių vairuotojai, prekių sandėlio vedėjas A. N. ir įmonė „Ika“ atstovė T. N. (b.l. 55). Apie 15 vnt. sugadintų prekių taip pat pažymėta (CMR) važtaraštyje (b. l. 89, ), šias aplinkybes patvirtina ir foto nuotraukos (b.l. 91-93). Ieškovas 2011-12-30 išrašė 2964,50 Lt sumos PVM sąskaitą – faktūrą ir pateikė ją apmokėti atsakovui (b.l. 7). Atsakovui neatsiskaičius, ieškovas siuntė atsakovui 2012-02-28 pretenziją, 2012-03-13 patikslintą pretenziją (b. l. 14-16, 17). Ieškovas išskaičiavo padarytą žalą 30,25 Lt už 15 vnt. krovinio dėžučių sugadinimą ir prašo iš atsakovo priteisti 2934,25 Lt.

Atsakovas atsisakymą atsikaityti su ieškovu už krovinio pervežimą grindė, tuo, kad ieškovo vairuotojas pagal 2011-12-02 tarp šalių sudarytos sutarties 3.2.4. punktą privalėjo patikrinti krovinį, numeraciją, ženklinimą, važtaraštį ir paimti krovinį skirtą UAB „Kika“. Vežant krovinį jam buvo padaryta žala, todėl krovinio gavėjas Bulgarijos įmonė už prekių sugadinimą išskaičiavo padaryta žalą ir nesumokėjo atsakovui UAB „Logibaltika“ 4316 Lt. Kadangi už žalą atsakingas ieškovas, todėl atsakovas įskaitė šią sumą į už krovinio pervežimą mokėtiną sumą.

Tarp bylos šalių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, pagal kurią krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimu vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Siuntėju krovinio vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudaręs sutartį su vežėju, toks asmuo nebūtinai turi būti krovinio savininkas; vežėju laikomas, asmuo, kuris savo vardu įsipareigoja vežti krovinį, prisiimdamas atsakomybę už jį. Šiuo atveju krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), todėl taikytinos materialinės teisės klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). Jei vežimo sutarčiai taikytina CMR konvencija, tai ji turi būti taikoma ne tik ieškiniams, kurie reiškiami vežėjams, bet ir vežėjo ieškiniams, tarp jų ir jo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 7 p.).

Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies bei a) punkto nuostatas siuntėjas atsako už vežėjo išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodyto, siuntėjo, gavėjo pavadinimo ir adreso, krovinio rūšies, įpakavimo būdo, krovinio vietų skaičiaus, jų išdėstymo ypatumų ir numerių, krovinio bruto masės ar krovinio kiekio. Atsižvelgiant į tai, atsakovas UAB „Logibaltika“ būdamas krovinio siuntėju yra atsakingas už tarptautiniame krovinio vežimo važtaraštį (CMR) teisingą aukščiau išvardintų duomenų įrašymą.

CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas važtaraštyje privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo UAB „Remil“ pasamdytas krovinio vežėjas TC Marek Dybowski vežėjas neįrašė jokių pastabų dėl krovinio ar pakuotės būklės važtaraštyje (b. l. 11, 89). CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis numato, jog važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Vertinant bylos medžiagą ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas, darytina išvada, kad krovinio vežėjas tinkamai įvykdė konvencijos 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vežėjui važtaraštyje neįrašius motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės.

Teismas vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais sprendžia, kad ieškovė UAB „Remil“ tinkamai įvykdė 2011-12-02 transporto užsakymo – sutartį, nes pristatė krovinį gavėjui UAB „Kika“, nors ir krovinio gavėjas atsisakė jį priimti.

Vežėjo atsakomybė nagrinėjamu atveju, kai krovinys vežimo metu sugadinamas, reglamentuojamas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento.

CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalis numato, kad siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu - pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje.

Atsakovė UAB „Logibaltika“ nusprendė pakeisti vežėją, t. y. 2011-12-08 sudarė transporto užsakymo – sutartį su UAB „Rikatra“ pagal kurią UAB „Rikatra“ įsipareigojo pervežti krovinį VIP TRADE COMERS PLTD, esančiai Bulgarijoje. Perkraunant krovinį iš ieškovės UAB „Remil“ pasamdyto krovinio vežėjo TC Marek Dybowski transporto priemonės į UAB „Rikatra“ transporto priemonę 2011-12-09 buvo surašytas sugadintų prekių aktas, kuriame pažymėta, kad sugadinta 12 vnt. dėžučių Amigors beef, 3 vnt. dėžučių Amigos poultry, iš viso 15 vnt. dėžučių. Akte pasirašė abiejų transporto priemonių vairuotojai, prekių sandėlio vedėjas A. N. ir įmonė „Ika“ atstovė T. N. (b.l. 55). Ieškovas padarytą žalą įvertino 30,25 Lt ir šią sumą išskaičiavo iš jam pagal 2011-12-02 transporto užsakymo – sutartį atsakovo mokėtinos sumos.

Atsakovė UAB „Logibaltika“ įrodymų patvirtinančių kitokį žalos dydį krovinio perkrovimo metu nepateikė. Atsakovės pateikti įrodymai apie kroviniui padarytą 4878,81 Lt žalą nepatvirtina, aplinkybės, jog tokio dydžio žalą padarė ieškovas, nes atsakovės sprendimu krovinio galutiniam gavėjui VIP TRADE COMERS PLTD, esančiam Bulgarijoje, pristatymą tęsė UAB „Rikatra“.

Dėl ieškinio senaties termino.

Ieškinio senaties terminus ir jų taikymo ypatumus reglamentuoja CMR konvencijos 32 straipsnis. Šioje normoje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Pažymėtina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, ieškiniams, kylantiems iš delikto, ir kitiems ieškiniams, taikant konvenciją.

CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą (eigą) iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta šalis, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pagrindu, senaties termino nepristabdo. Taigi senaties termino eiga gali būti pristabdyta (sustabdyta) tik pareiškus pretenziją kitai ginčo šaliai.

Kaip nustatyta, byloje esančiais įrodymais, ieškovas siuntė atsakovui 2012-02-28 pretenziją, 2012-03-13 patikslintą pretenziją. Atsakovas neginčijo, kad negavo ieškovo pretenzijų. Duomenų, kad atsakovas atmetė ieškovo pretenzijas atnaujindamas senaties terminą, nėra, todėl darytina, išvada, kad ieškovui pateikus pretenziją ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas ir jis nėra praleistas, o tai nesudaro savarankiško pagrindo ieškiniui atmesti (CK 1.131 str.).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir įrodytas (CPK 177, 178, 185 str.) Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę draudžiama, todėl iš atsakovo priteistina ieškovui 2934,35 Lt skola už krovinio pervežimą( CK 6.2,6.38,6.59.,6,200str., 6.808str.1d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Šiuo atveju atsakovo pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo. Šių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės šias mokėti. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Dėl to skolininkas šiuo atveju privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-626-413/2013).

Atsakovas, negrąžindamas ieškovui skolos, pažeidė ieškovo teises ir neteisėtai naudojosi ieškovo pinigais, todėl jam kyla įstatyme numatyta pareiga sumokėti palūkanas už pradelstą sumokėti sumą (LR CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis). Ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-04-02 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos 1918,25Lt , kurias sudaro 88,00 Lt žyminis mokestis, 1800,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos, 30,25 Lt dokumentų vertimo išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 16,23 Lt (CPK 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 265, 268, 269, 270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Logibaltika“, įmonės kodas 134944947, buveinė Barkūnų g. 3-6, Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, ieškovo UAB „Remil“, įmonės kodas 233263690, buveinė K. Donelaičio g. 38, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), Danske bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, naudai 2934,35 Lt (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt keturis litus 35 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-02 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1918,25 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniolika litų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Logibaltika“, įmonės kodas 134944947, buveinė Barkūnų g. 3-6, Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, valstybės naudai – 16,23 Lt (šešiolika litų 23 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.