Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Žilvinui Generauskui ir Sigitui Bružui, kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Mindaugui Klemeniui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m. kovo 14 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, be aiškios priežasties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,30 promilių neblaivumas) du kartus kumščiu trenkė savo tėvui P. K. į veido sritį, po ko pargriovęs ant grindų jį smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvokos yra apibrėžtos BK 141 straipsnio 2 dalyje ir BPK 38 straipsnyje. BPK 38 straipsnyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam V. K. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo tėvo atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. K. 2025 m. kovo 14 d. apie 0.30 val., virtuvėje, (duomenys neskelbtini), du kartus kumščiu trenkė savo tėvui P. K. į veido sritį, po ko pargriovęs ant grindų jį smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo P. K. parodymai, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolai bei foto lentelės bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo V. K. kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo V. K. nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai bei jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. BK 61 straipsnio 4 dalis numato, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo rezultato matyti, jog kaltinamajam V. K. 2025 m. kovo 14 d. 1.32 val. nustatytas 0,30 promilių neblaivumas (b. l. 69). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nurodė, jog veikos padarymo metu nesijautė girtas bei veiką padarė norėdamas nuraminti tėvą, taip būtų pasielgęs ir būdamas blaivus. Esant šioms aplinkybėms bei nustatytam mažam girtumo laipsniui, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo kaltinamajam pripažinti atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: V. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 48-52), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 54-57), nedirbantis (b. l. 59-60), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 47), vedęs, auginantis nepilnametę dukrą bei turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 46), jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, o būtent laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą bei draudimą (BK 48 straipsnio 1, 3 dalys, 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis linkęs smurtauti bei jo atžvilgiu yra ne kartą buvę išduoti smurto artimoje aplinkoje orderiai (b. l. 54-57), bausmės terminą nustatant artimą bausmės minimumui, t. y. 6 mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2025 m. kovo 14 d. 2.20 val. iki 2025 m. kovo 14 d. 13.17 val. (viena diena) (b. l. 64-66, 78-79), vieną dieną prilyginant trims dienom laisvės apribojimo bausmės ir laikytina, kad V. K. yra atlikęs tris dienas laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžia V. K. skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 14 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-83).

Išaiškintina kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi kaltinamajam V. K., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatą Mindaugą Klemenį (b. l. 95).

2025 m. balandžio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-04157, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 75,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš V. K. (b. l. 129).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 75,00 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra dirbantis (b. l. 126). Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (b. l. 130-132), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į V. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. kovo 14 d. 2.20 val. iki 2025 m. kovo 14 d. 13.17 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims dienom laisvės apribojimo bausmės, ir laikyti, jog V. K. yra atlikęs 3 (tris) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. K., jog nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekami nemokami darbai), vykdant šį įpareigojimą, taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 18 straipsnio nuostatos.

Išaiškinti V. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išieškoti iš V. K. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Swedbank, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.