- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2-1578-1088/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13629-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Ieškovas
- R. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Atsakovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Ina Kurauskienė
- Kategorijos
- 2.4.1.4Valdymo gynimas
institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irenai Griškevičiūtei,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei L. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo ieškovo pusėje Kauno miesto savivaldybė ir atsakovės L. J. priešieškinį Kauno miesto savivaldybei, R. V., dėl pripažinimo buvusiu šeimos nariu, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas R. V. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę L. J. (toliau – ir atsakovė) iš buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovui ir jo senelei E. N. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė Valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name. Mirus E. N., vieninteliu garantijos turėtoju tapo ieškovas. Vykdant garantiją, ieškovui buvo suteiktos savivaldybės gyvenamos patalpos, (duomenys neskelbtini) tarp Kauno miesto savivaldybės ir ieškovo buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintinos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nuomos sutartis), pagal kurią ieškovui ir kartu su juo gyvenančiam sūnui D. V. buvo suteiktas 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini).
3. Bute apsigyveno atsakovė L. J., kuri yra ieškovo sūnaus D. V. motina. Tačiau dėl netinkamo atsakovės elgesio (nuolatinio girtavimo vaiko akivaizdoje, konfliktų kėlimo) ieškovo ir atsakovės geri santykiai nutrūko ir ieškovas kelis kartus prašė, kad atsakovė išsikeltų iš jam suteikto buto. Atsakovė provokavo konfliktus, kviesdavo policiją, kaltindavo ieškovą neva padarius nuskalstamas veikas, pradėtame ikiteisminiame tyrime ieškovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei nesilankyti bute (duomenys neskelbtini). Dėl pritaikytų kardomųjų priemonių ieškovas negali gyventi ir naudotis jam suteikta garantija. Tuo tarpu atsakovė 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu sudaryti buto nuomos sutartį su ja. 2020 m. liepos 20 d. raštu Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius įpareigojo ieškovą kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2020 m. liepos 31 d. iškeldinti be teisinio pagrindo bute gyvenančią atsakovę. 2020 m. liepos 23 d. ieškovo atstovė nusiuntė atsakovei reikalavimą išsikelti iš buto iki 2020 m. liepos 31 dienos. Atsakovė gera valia neišsikėlė.
4. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad ieškovas susipažino su atsakove 2012-2013 metais. Tuo metu atsakovė viena augino sūnų D., kurio gimimo liudijime tėvas nebuvo įrašytas. Draugaujant su atsakove, ieškovui pagailo moters ir jos nepilnamečio vaiko, ieškovas sutiko pripažinti D. tėvystę. Ieškovas tikėjosi, kad galės gyventi su atsakove ir jos vaiku, kurį pripažino kaip savo, kaip šeima. Tačiau paaiškėjo, kad atsakovė neturi motinystės įgūdžių, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, mažai rūpinosi sūnumi, dėl to tarp ieškovo ir atsakovės nuolat kildavo nesutarimai. Dėl nuolat besikartojančių atsakovės girtavimų ir motinos pareigų neatlikimo, vaikas D. V. 2017 metais buvo paimtas iš šeimos, o nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. jam buvo nustatyta laikinoji globa. Išimtinai ieškovo pastangomis vaikas buvo grąžintas į šeimą. Atsakovė skundėsi, kad jos mama nepriima su vaiku, todėl jai reikia susirasti kitą butą už priimtiną nuomos kainą. Atsakovė prašė leisti jai laikinai porą mėnesių pagyventi bute iki ji susiras sau kitą butą ir deklaruos šiame bute sūnaus D. gyvenamąją vietą, kadangi to reikėjo išmokų už vaiką gavimui ir kitų, su vaiko gerove susijusių reikalų tvarkymui. Ieškovas sutiko padėti, tačiau atsakovė gyveno ne kaip R. V. buvusi šeimos narė, o ieškovui leidus laikinai apsigyventi porą mėnesių iki susiras kitą butą. Ieškovas vaiką išlaikė, bet su atsakove bendro ūkio nevedė – jų biudžetai buvo atskiri, kaip sugyventiniai jie negyveno.
Šalies argumentai
5. Ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nuomos sutarties atsakovės vardu negalima pakeisti, kadangi butas suteiktas garantijos turėtojui, atsakovei nepriklausė garantija. Atsakovei neteisėtai gyvenant bute, ieškovas negali įgyvendinti savo teisių, praranda garantijos pinigus.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir trečiasis asmuo) ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Dėl ieškinio nurodė, kad ieškovas yra buto (duomenys neskelbtini), valdytojas, todėl turi teisę reikšti reikalavimą iškeldinti atsakovę iš jam išnuomotų patalpų. Dėl priešieškinio nurodė, kad nuomos sutartyje, 2018 m. spalio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė L. J., kaip R. V. šeimos narė nėra nurodyta, todėl, laikytina, kad pats R. V. atsakovės nelaikė šeimos nariu. Byloje pateikti dokumentai nepatvirtina atsakovės priešieškinyje nurodytų aplinkybių nei apie gyvenimą kartu su ieškovu, nei bendrą namų ūkio tvarkymą. Kauno miesto savivaldybė nėra nutraukusi nuomos teisinių santykių su ieškovu, nėra nustačiusi fakto, kad ginčo bute atsakovas pastoviai negyvena. Ginčo butas teisės aktų nustatyta tvarka atsakovei L. J. nebuvo išnuomotas, ji nėra valstybės garantijos turėtoja.
II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai
7. Atsakovė R. J. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti L. J. pagrindinio nuomininko R. V. buvusiu šeimos nariu, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su L. J., buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
8. Priešieškinyje nurodė, kad į butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2010 metais įsikėlė ne tik ieškovas ir jo sūnus D. V., bet ir ieškovo sugyventinė (atsakovė). Devynerius metus pragyvenus bute naudojantis garantijoje numatyta nuompinigių kompensacija, šalys nusprendė inicijuoti nuomojamo vieno kambario buto pakeitimą į dviejų kambarių butą, kadangi vieno kambario butas ieškovui, atsakovei ir jų sūnui buvo per mažas gyventi. Tuo pagrindu, tęsiant garantijos vykdymą, (duomenys neskelbtini). tarp Kauno miesto savivaldybės ir ieškovo buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui ir kartu su juo gyvenančiam šeimos nariui – sūnui D. V. buvo suteiktas 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Į ginčo butą nuo 2018 m. spalio 24 d. faktiškai įsikėlė tik atsakovė ir šalių sūnus, nes nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas pradėjo gyventi atskirai, tik retkarčiais grįždavo namo, šalių santykiai pašlijo, dėl ko atsakovė inicijavo teisminį procesą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir išlaikymo pritesimo. Ieškovas jau daugiau nei dvejus metus, t. y. nuo pat nuomos sutarties sudarymo dienos bute negyvena, todėl jo atžvilgiu nuomos santykiai su Kauno miesto savivaldybe pripažintini pasibaigusiais. Atsakovė moka mokesčius už butui teikiamas paslaugas, jį prižiūri, remontuoja – t. y. faktiškai vykdo nuomininko pareigas.
9. Atsakovė nuo 2010 m. iki 2018 m., kuomet šalys vedė bendrą ūkį, buvo ieškovo sugyventinė, todėl sudarius nuomos sutartį atsakovė pripažintina pagrindinio nuomininko buvusiu šeimos nariu, kuri turi tokias pačias teises ir pareigas kaip pagrindinis nuomininkas, tame tarpe ir teisę perimti pagrindinio nuomininko teises ir pareigas. Atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu sudaryti buto nuomos sutartį su ja, tačiau prašymas buvo atmestas.
10. Atsakovė turi teisinį pagrindą gyventi bute – nuomos sutarties 2 punkto pagrindu, t. y. savivaldybės gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi sūnus D. V., todėl nėra teisinio pagrindo iš buto iškeldinti tik atsakovę, kuri yra nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė. Atsakovės prašymu, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
11. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir institucija) išvadoje nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 20 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Dėl tarp šalių vykusių konfliktų, Kauno miesto VTAS ne kartą nustatė nesmurtinius vaiko D. V. teisių pažeidimus. Apsilankymo (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, kad dviejų kambarių bute gyvena atsakovė ir nepilnametis Domantas. Butas nepilnai suremontuotas, bet gyventi tinkamas. Bute D. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra jam skirti baldai - kampas, stalas, kompiuteris, televizorius. Pažymėjo, kad ieškovas neprašo kartu su atsakove iškeldinti nepilnamečio sūnaus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.14 straipsnis numato, kad nepilnamečių asmenų nuolatine gyvenamąją vieta laikoma tėvų ar globėjų nuolatinė gyvenamoji vieta. Šiuo metu laikinųjų apsaugos priemonių nutarties pagrindu nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu, vaiko gyvenimo sąlygos užtikrinamos. Tenkinus ieškinį vaiko interesai nebus pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas. Priešieškinis atmetamas.
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovui R. V. ir E. N. (duomenys neskelbtini) suteikta Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, (duomenys neskelbtini), garantijos Nr. (duomenys neskelbtini); ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu R. V. išnuomotas butas (duomenys neskelbtini); nuomos sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybė ir ieškovas sudarė neterminuotą Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovui išnuomotas butas (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties nustatyta, kad gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi ieškovo nepilnametis vaikas D. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (sutarties 2 punktas).
13. 2021 m. birželio 10 d. raštas patvirtina, kad iš lėšų, skirtų Vyriausybės savivaldybei, nuomininkams, kuriems gyvenamosios patalpos buvo suteiktos kaip garantija iškeldinus juos iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų (butų), ir kurie kompensaciją pasirinko valstybės būsto nuomą, padengiant išnuomoto buto nuomos mokestį nuomininkų savininkui grąžintų patalpų verte, R. V. panaudota 7 132,90 Eur suma nuomos mokesčiui padengti už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.; 2021 m. birželio 1 d. nepanaudota lėšų suma 10 533,93 Eur.
14. 2020 m. liepos 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius raštu ieškovą informavo dėl 2018 m. spalio 24 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimų, kadangi atsakovė be pagrindo gyvena ieškovui išnuomotame bute ir pareikalavo iki 2020 m. liepos 31 d. iškeldinti atsakovę. 2020 m. liepos 22 d. ieškovas raštu pareikalavo atsakovės iki 2020 m. liepos 31 d. išsikelti iš ginčo buto. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė į Kauno miesto savivaldybę dėl buto, (duomenys neskelbtini), nuomos kreipėsi 2020 m. birželio 23 d., 2020 m. liepos 23 d.; 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. liepos 24 d. raštais atsakovės prašymai netenkinti ir pareikalauta išsikraustyti.
15. CK 6.588 straipsnio 1 dalis prie nuomininko šeimos narių priskiria kartu su nuomininku gyvenantį sugyventinį. CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų nustatytas CK 6.602 straipsnyje – sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku.
16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po 2018 m. spalio 24 d. nuomos sutarties sudarymo, kurios pagrindu ieškovui išnuomotas butas (duomenys neskelbtini), į butą įsikėlė ir atsakovė, nors nuomos sutartyje teisė apsigyventi ginčo bute atsakovei nesuteikta (sutarties 2 punktas). Atsakovė nurodo, kad sudarius šią sutartį, į butą faktiškai įsikėlė tik sūnus D. ir atsakovė, nes ieškovas 2018 metų rugpjūčio mėnesį pradėjo gyventi atskirai, šalių santykiai pašlijo. Teismo posėdyje ieškovas dėl šių faktinių aplinkybių paaiškino, kad 2017 metų pabaigoje ieškovo ir atsakovės artimi santykiai nutrūko, bendro ūkio su atsakove nevedė. Dar 2018 metais iki sutarties sudarymo ieškovas nuolat ragino atsakovę išsikelti iš buto adresu (duomenys neskelbtini). 2018 metų pradžioje ieškovas susipažino su G. L., su kuria nusprendė kurti bendrą ateitį, planavo gyventi su G. L., rūpinosi vaiku, todėl keitė vieno kambario butą į dviejų kambarių. Atsakovė pati akcentuoja, kad ieškovas jau nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo gyventi atskirai. Taigi šalių paaiškinimai, tarp kurių prieštaravimų nėra, patvirtina, kad 2018 m. spalio 24 d. nuomos sutarties sudarymo metu šalys bendro ūkio nevedė. Ieškovo teismo posėdyje teiktais paaiškinimais, atsakovė įsikėlė į ginčo butą ne kaip jo šeimos narė, kadangi atsakovės nelaikė šeimos nare, jau bendro ūkio nevedė ir su ja bendro gyvenimo neplanavo, tačiau ieškovo leidimu dėl sūnus Domanto iki kol atsakovė susiras būstą. Šiems paaiškinimams prieštaraujančių ar juo paneigiančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad šalys negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio, atsakovė į ginčo butą įsikėlė jau nebūdama ieškovo sugyventine, šalys bute negyveno kaip sugyventiniai, todėl atsakovę priskirti prie CK 6.588 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų, laikomų nuomininko šeimos nariams, rato nėra pagrindo. Atsakovė reiškia reikalavimą pripažinti ją buvusia ieškovo šeimos nare, kadangi nuo 2010 metų aštuonis metus su ieškovu kartu gyveno ir buvo ieškovo sugyventinė, todėl sudarius ginčo nuomos sutartį atsakovė pripažintina pagrindinio nuomininko buvusiu šeimos nariu, tačiau byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad atsakovė nurodomu laikotarpiu buvo ieškovo sugyventinė, kuri, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atsakovę pripažinti ieškovo šeimos nare gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos santykių prasme. Aplinkybė, kad atsakovė bute nuolat gyvena, moka mokesčius už butui teikiamas paslaugas, jį prižiūri, remontuoja – t. y. faktiškai vykdo nuomininko pareigas, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl atsakovės pripažinimo buvusia ieškovo šeimos nare.
17. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovo atžvilgiu nuomos santykiai su Kauno miesto savivaldybe pripažintini pasibaigusiais dėl to, kad ieškovas faktiškai bute negyveno, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nuomotojo atstovų 2019 m. gegužės 6 d., 2020 m vasario 5 d. atliktų buto patikrinimų metų ieškovas bute rastas, nuomotojas su ieškovu nuomos sutarties nenutraukė, jokių aplinkybių, sudarančių nutraukti nuomos sutartį ar laikyti sutarties šalių nuomos santykius pasibaigusiais nenurodo ir neįrodinėja. Atsakovė nurodo turinti teisinį pagrindą gyventi bute nuomos sutarties 2 punkto pagrindu kaip nepilnamečio D. V. įstatyminė atstovė. Vertinant šį argumentą nustatyta, kad Sutarties 2 punkto pagrindu gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi D. V. Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas ir 2 punkte nurodyti asmenys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gyvenamojoje patalpoje apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus, jei su tuo sutinka visi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje gyvenantys pilnamečiai vaikai, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovės apgyvendinimui ginčo gyvenamojoje patalpoje prieštarauja abi nuomos sutarties šalys – tiek nuomininkas – ieškovas, tiek nuomotojas – Kauno miesto savivaldybė. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuponuoja CK 6.602 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku, ginčo nuomos sutarties pakeitimui būtinųjų sąlygų konstatavimo (CPK 183, 185 straipsniai).
18. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, vyksta ginčai dėl nepilnamečio D. V. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių konfliktiškumą patvirtina ir 2020 m. liepos 16 d. ieškovo atžvilgiu priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei nesilankyti bute (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. J., kas teismo vertinimu, objektyviai trukdė ir trukdo ieškovui naudotis išnuomotomis patalpomis. Byloje nustačius, kad atsakovė ginčo bute gyvena neturėdama tam teisinio pagrindo, kas sudaro ieškovui – buto valdytojui, kurio ginčo buto valdymas pagrįstas prievoline subjektine teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011), objektyvias kliūtis įgyvendinti nuomininko teises ir pareigas, naudotis valstybės garantija, ieškinys vertinamas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas, o priešieškinis atmetamas (CK 4.35 straipsnio 1 dalis, 6.612 straipsnis, CPK 177 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Teismas sprendžia sprendimu iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais. Tokio turinio ieškovo reikalavimo tenkinimas, teismo vertinimu, atitinka ieškovo pažeistos materialinės teisės gynimo būdą ir nelaikytinas išėjimu už ieškinio reikalavimo ribų. Tai yra konkrečios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymo būdas, užtikrinantis ieškovo reikalavimo įgyvendinimo tvarką (CPK 183, 185 straipsnis, 271 straipsnis).
19. Atsakovė akcentuoja teisę į būsto neliečiamumą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 straipsnyje, kuriame, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į būsto neliečiamybę. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra suformuota autonominė, nuo nacionalinių apibrėžimų ar klasifikacijų nepriklausanti „būsto“ sąvoka (Chiragov ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05). Ar atitinkama asmens gyvenamoji vieta gali būti laikoma „būstu“ Konvencijos 8 straipsnio prasme, priklauso nuo individualių bylos aplinkybių ir nuo to, ar egzistuoja asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su konkrečia vieta (Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07; Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00; McKay-Kopecka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 45320/99; Chiragov ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05). Asmens teisė į būsto neliečiamumą Konvencijos 8 straipsnio prasme kyla nepriklausomai nuo to, ar asmuo tą būstą įgijo, gyveno jame turėdamas teisinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020). Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (Shvidkiye prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Yevgeniy Zakharov prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Popov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra.
20. Spręsdamas dėl atsakovės teisės į būstą ribojimo proporcingumo nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad ieškovui ginčo butas buvo suteiktas kaip valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje; iš lėšų, skirtų Vyriausybės savivaldybei, nuomininkams, kuriems gyvenamosios patalpos buvo suteiktos kaip garantija iškeldinus juos iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų (butų), ir kurie kompensaciją pasirinko valstybės būsto nuomą, padengiant išnuomoto buto nuomos mokestį nuomininkų savininkui grąžintų patalpų verte, 2021 m. birželio 1 d. nepanaudota lėšų suma 10 533,93 Eur. Atsakovė nepateikė duomenų, jog neturi galimybės nuomotis kitą būstą. Teismo vertinimu, atsakovės, ginčo bute gyvenančios neturint tam teisinio pagrindo, iškeldinimas turi teisinį pagrindą ir juo siekiama teisėto tikslo – ieškovo, kaip garantijos turėtojo į tikslinį būstą, interesų apsaugos, kurį pasiekti galima tik apgynus ieškovo teises jo pasirinktu būdu ir tai nevertinama neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ieškovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybė byloje patyrė 108,00 Eur antrinės teisinės pagalbos ieškovui teikimo išlaidų (DOK-57059). Byloje mokėtinas žyminis mokestis 75,00 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus, priešieškinį atmetus, valstybės patirtos 108,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei 75,00 Eur žyminis mokestis priteisiami iš atsakovės.
22. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.
Iškeldinti atsakovę L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais.
Priteisti valstybei iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108,00 Eur (vieno šimto aštuonių eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.