Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Jono Giniočio, ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (el. b. psl. 8-9). Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas Jonas Giniotis. Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ši bendrovė yra skolinga fondo biudžetui 1235,06 Eur. Įmonės vienintelis akcininkas buvo atsakovas (el. b. psl. 6-7). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 1235,06 Eur sumoje (b. psl. 10). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta todėl, kad kompetentingas įmonės valdymo organas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013, 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2009 m. vasario 4 d. buvo vienintelis ieškovės akcininkas, vadovas nebuvo paskirtas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė mokestinių prievolių valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams. Atsakovas, veikdamas kaip ieškovės vienintelis akcininkas, įmonei negalint vykdyti savo įsipareigojimų, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis i teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovas neįvykdė jam įstatymu nustatytos pareigos (nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), t. y. atliko neteisėtus veiksmus civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų prasme.

Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti 1235,06 Eur kreditoriaus patirtą žalą, kuri yra patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“, reikalinga vertinti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (CK 6.245 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip juridinio asmens vienintelis akcininkas, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, reiškia asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Teismui nustačius, kad atsakovas – įmonės akcininkas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau byloje tokių įrodymų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tarp įmonės akcininko (atsakovo) neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės akcininko pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo nevykdymas, sąlygojo situaciją kad įmonė turto neturi, todėl nėra galimybės apmokėti kreditoriaus patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovės ieškinys dėl 1235,06 Eur žalos priteisimo tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinas 28 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo E. B. 1235,06 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis eurus šešis euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1235,06 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų šešių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2019 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. B. 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.