Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nesusituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau teista:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 5 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2012 m. spalio 11 d. subendrinus su 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2013 m. kovo 26 d. subendrinus su 2012 m. spalio 11 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 20 parų;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 4 dalį – areštu 25 paroms, subendrinus su 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 35 paroms, 2013 m. birželio 19 d. subendrinus su 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 4 dalį – areštu 35 paroms, 2013 m. liepos 30 d. subendrinus su 2013 m. birželio 19 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 45 paroms; subendrinus su 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 25 dienoms; 2014 m. gegužės 14 d. subendrinus su 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 24 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 15 dienų;

16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams ir 5 dienoms;

17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

18) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 28 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 8 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

19) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

20) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

21) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 60 parų arešto;

22) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 28 parų arešto;

23) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 6 mėn. 15 d.;

24) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 26 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

25) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams,

26) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir O. D. paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. D. pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės: ji, 2021 m. sausio 15 d. apie 19.16 val. turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, važiuojant (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu nuo stotelės (duomenys neskelbtini), iš atsegto U. K. rankinuko pagrobė jai priklausančius 480 eurų grynais, taip padarydama nukentėjusiajai U. K. 480 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais O. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji O. D. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip kaltinamajame akte parašyta. Įvykis buvo autobuse. Jie buvo keturiese, du vyrai ir dvi moterys. Mergina buvo nejauna, šviesi, kiek metų, nežino. Taip pat nežino, kiek pinigų paėmė. Jai parodė, kad atidaryta jos tašė, kur yra pinigai, ji pati nebūtų pastebėjusi. Tie pinigai rankinuke ant viršaus buvo. Jai parodė, ji paėmė. Pinigus išleido. Blogai vertina savo elgesį, yra iš vaikų namų, turi daug ieškinių, yra viena, jokio palaikymo neturi, todėl ir daro nusikaltimus. Darbo bandė ieškoti, tačiau ji turi daug skolų, todėl neapsimoka jai dirbti. Jeigu norėtų dirbti, reiktų važiuoti į užsienį. Visus metus nevartoja narkotinių medžiagų. Nakvynės namuose bloga aplinka, kadangi daug narkomanų.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji O. D., kuri yra kaltinama apysunkio nusikaltimo (BK 11 straipsnio 4 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė bei gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios U. K. atstovė pagal įstatymą D. K. paaiškino, kad savo dukros ieškinį palaiko. Pinigai priklauso U. K., ji dirba, tai buvo jos darbo užmokestis.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. sausio 15 d. 19.45 val. gautas moters pranešimas, jog iš jos benamiai ištraukė 480 Eur, pinigai buvo piniginėje. Pranešėja važiavo su 33 autobusu. Šiuo metu pranešėja vyksta į vietą, gal pastebės benamius, kurie apsivilkę tamsiai. Iš viso jų buvo 4, viena moteris (t. 1, b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad 2021 m. sausio 15 d. apie 19.32 val. paskambino mobiliuoju telefonu savo nepilnametei dukrai U. K. paklausti, kurioje vietoje ji yra, kadangi žinojo, kad dukra autobusu vyksta į namus, norėjo dukros paprašyti užsukti į parduotuvę. Pokalbis truko apie minutę laiko. Iš karto po to jam perskambino dukra ir pasakė, kad kol kalbėjo telefonu su juo, kažkokie to paties (duomenys neskelbtini) maršruto autobuse už dukros sėdėję asmenys iš rankinėje buvusios piniginės ištraukė 480 Eur grynaisiais. Dukra šiuos pinigus, jo žiniomis, išgrynino prieš tai bankomate ir vežėsi namo. Jis netrukus dukrai liepė prieiti prie vairuotojo ir paklausti, ar autobusas filmuojamas. Kiek žino, vairuotojas susisiekė telefonu su dispečerine ir užtikrino, jog įrašas bus išsaugotas. Dukra papasakojo, kur yra. Tada jis pats nedelsiant automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) maršruto autobuso maršrutą, dukra išlipo Juodupio sustojime, kuris yra Juodojo kelio gatvėje. Autobusas nuvažiavo toliau, jis nufotografavo valstybinius autobuso numerius, kurie yra (duomenys neskelbtini) Pakalbėjo su dukra, kuri buvo labai susijaudinusi, pergyveno dėl įvykusio įvykio. Tada dukra detaliau paaiškino, jog paskutinį kartą pinigus piniginėje matė autobuse, kadangi, lipant į autobusą, dukra iš piniginės išiminėjo Vilniečio kortelę ir pinigus tikrai matė. O po pokalbio telefonu su juo pastebėjo, kad pinigų nėra. Dukra paaiškino, jog autobuse važiavo 4 iš pažiūros asocialūs asmenys, trys vyrai ir viena moteris. Padaryta 480 eurų turtinė žala. Pateikta autobuso nuotrauka (t. 1, b. l. 11-13, 16).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė nukentėjusioji U. K. parodė, kad 2021 m. sausio mėn., dienos neatsimena, vakare, apie 19.00 val., ji įlipo į (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą (duomenys neskelbtini), nes norėjo važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Važiavo iš (duomenys neskelbtini). Prieš tai bankomate išgrynino savo pinigų, 480 eurų, nes yra dirbanti. Važiuojant autobusu, visą laiką tikrindavo savo rankinuką, kuriame buvo padėti pinigai iš bankomato. (duomenys neskelbtini), į autobusą įlipo moteris ir trys vyrai. Du vyrai atsisėdo viena eile aukščiau nuo jos iš dešinės, o vienas vyras atsisėdo jai už nugaros. Moteris stovėjo autobuso priekyje, jai iš priekio. Tuo metu jos rankinė buvo padėta iš dešinio šono, po ranka ir ji negalėjo rankinės stebėti ir rankinės nematė. Rankinukas buvo atsegtas. Vienu metu jai paskambino tėvas ir ji kalbėjo su tėvu. Po pokalbio ji nutarė patikrinti savo rankinuką ir pastebėjo, kad iš rankinuko pagrobti pinigai. (duomenys neskelbtini), tris vyrai ir moteris išlipo, o ji nuvažiavo toliau ir apie vagystę pranešė tėvui (t. 1, b. l. 34-35).

Iš 2021 m. balandžio 20 d. U. K. civilinio ieškinio matyti, kad dėl nusikalstamos veikos jai padaryta 480 Eur dydžio turtinė žala (t. 1, b. l. 46).

Iš 2021 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra trys vaizdo įrašai, gauti iš Vilniaus viešojo transporto. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „MX-CAM2-V4547_20210115-191200-192119.mp4“ matyti perskirtas vaizdo įrašas, dešinėje pusėje matyti vaizdo įrašas autobuso galinės kameros, kuri fiksuoja kelią iš vidaus; dešinėje pusėje matyti vaizdo įrašas kameros, kuri fiksuoja autobuso vidų iš viršaus; kairėje vaizdo įrašas, kur fiksuojamas kelias iš vidaus, atsispindi nuo lango galinės sėdynės, dešinėje pusėje, kur kamera fiksuoja vaizdą iš viršaus, dešiniame viršutiniame kampe matyti data ir laikas ,,2021-01-15 EET 19:12:45“. Šioje vaizdo kameroje prasidėjus vaizdo įrašui kairėje pusėje matyti sėdinti moteris, kalbanti telefonu. Dešinėje pusėje matyti nukentėjusioji, kuri apsirengusi tamsiai žalsva striuke, rankoje laiko telefoną, iš dešinės pusės prie savęs laiko rankinę, kitoje pusėje nuo jos sėdi vyriškis, rankose laikantis telefoną. 19:13:06 val. į autobusą įlipa penki asmenys. Pirmas asmuo su pilku gaubtuvu ant galvos nueina į dešinę, moteris juodais plaukais, marga skarele ant kaklo, ant galvos virš veido užsidėjusi akinius, mėlynais džinsais, bei aukštais batais iki kelių nueina pirma ir atsisėda už nukentėjusios, iš paskos už jos į autobusą įlipa vyriškis juoda kepure, mėlyna striuke su gaubtuvu, ant nugaros užsidėjęs raudoną kuprinę, bei atsisėda ant galinės sėdynės šalia prieš jį įlipusios moters, iš paskos įeina dar vienas vyriškis, kuris taip pat nueina iš paskos paskui prieš tai du minėtus piliečius, bei atsisėda po dešine, toliau nuo jų, arčiausiai autobuso durų, prie lango, penktas įlipęs asmuo atsistoja per vidurį autobuso netoli autobuso durų. Daugiau vaizdo įraše ikiteisminiame tyrime reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Vaizdo įrašo pabaiga 19:14:34 val. Vaizdo įrašo trukmė 2 min. 33 sek. Atidarius vaizdo įrašą pav. ,,MX-CAM2-V4547_20210115-191200-192119.mp4_001“, kameros vaizdo įraše, kuri fiksuoja vaizdą iš viršaus; matoma, kaip dešinėje pusėje asmuo su pilku gaubtuvu vaikšto po autobusą. 19:16:11 val. prieina prie kairėje pusėje sėdinčių prieš tai kartu įlipusių asmenų, ir atsisėda šalia asmens, kuris įlipo ketvirtas, bei sėdi nuo galo antroje eilėje, arčiausiai autobuso durų. Tuo metu matosi, kaip moteris juodais plaukais, kuri įlipo antra, bei sėdi už nukentėjusios, kaire ranka apsikabinusi sėdynę. 19:16:56 val. matoma kaip ta pati moteris prisislenka arčiau nukentėjusios sėdynės, bei jos kairė ranka slenka į apačią link nukentėjusios daiktų, tačiau greitai ranką atitraukia, toliau iš karto vėl dešine ranka bando pasiekti nukentėjusios rankinę, ranką įkiša į rankinę, bei greitai kažką ištraukia. Ištraukusi trumpam atsigula ant galinių sėdynių ir iš karto vėl atsikelia. Vaizdo įrašas baigiasi 19:17:23 val. Vaizdo įrašo trukmė 2 min. 47 sek. Atidarius vaizdo įrašą pav. ,,MX-CAM2-V4547_20210115-191200-192119.mp4_002“ 19:18:59 asmuo su pilku gaubtuvu atsistoja ir nueina link autobuso durų, 19:19:49 val. Visi keturi asmenys sėdėję šalia nukentėjusios išlipa iš autobuso, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu. Vaizdo įrašas baigiasi ties 19:20:11 val. Vaizdo įrašo trukmė 2 min. 45 sek. Atidarius vaizdo įrašą pav. ,,MX-CAM2-V4547_20210115-191200-192119.mp4_003“ reikšmingų aplinkybių ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Pridėtos nuotraukos. (t. 1, b. l. 56-60).

Iš 2021 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė O. D. (asmuo atpažintas pagal jo bendrus bruožus ir apsirengimą bei yra žinomas policijos pareigūnams). Pridėtos nuotraukos iš Policijos registruojamų įvykių registro (t. 1, b. l. 62, 64).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). Svetimo turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013).??? ???

Teismo vertinimu, O. D. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nepilnametės nukentėjusiosios U. K. parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. K. parodymai, pateiktų iš Vilniaus viešojo transporto vaizdo įrašų duomenys bei 2021 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjo tarnybinio pranešimo duomenys. Kaltinamosios parodymai atitinka byloje esančius įrodymus ir jiems neprieštarauja.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog kaltinamoji O. D. pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės: 2021 m. sausio 15 d. apie 19.16 val. turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, važiuojant (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu nuo stotelės (duomenys neskelbtini), iki stotelės (duomenys neskelbtini), iš atsegto U. K. rankinuko pagrobė jai priklausančius 480 eurų grynais, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai U. K. 480 eurų turtinę žalą.

Kaltinamoji neneigė, kad ji pavogė pinigus iš asmens rankinės, taigi konstatuotina, kad O. D. veikė tiesiogine tyčia. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamoji O. D. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teisiamojo posėdžio metu O. D. visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu kaltinamosios išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimo padarymo.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad O. D. nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau teista daug kartų už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jai buvo skirtos įvairios bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas, duomenų, kad ji kaip nors stengtųsi sušvelninti savo šios nusikalstamos veikos padarinius, nėra. Tačiau kaltinamoji nepadarė jokių teigiamų išvadų, toliau ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, o jos nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Tai eliminuoja nuoširdaus gailesčio pripažinimo galimybę. Vien O. D. teisiamojo posėdžio metu išreikšto apgailestavimo dėl savo veiksmų nepakanka pripažinti nuoširdžiu gailesčiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Kaltinamosios O. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinant kaltinamosios O. D. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad ji anksčiau daug kartų teista už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 105-116), administracine tvarka bausta labai daug kartų, taip pat ir už vagystes iš parduotuvių, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 117-123), Sodros duomenimis nedirba (t. 1, b. l. 128), registruota Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 129), kaltinamosios teigimu dirbti jai neapsimoka, kadangi turi daug civilinių ieškinių, skolų (t. 1, b. l. 124-127). Duomenų byloje apie priklausomybės ir psichiatrijos ligų gydymą nėra. Įvertintina ir tai, kad kaltinamajai anksčiau ne kartą skirta laisvės atėmimo bausmė, jos teistumo ir bausmių laikotarpis tęsiasi ilgą laiką, be to, O. D. sistemingai daro nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat ir administracinius nusižengimus, o šiuo nuosprendžiu nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai buvo paleista iš pataisos namų, atlikus laisvės atėmimo bausmę taip pat už nusikaltimus nuosavybei bei neišnykus teistumui. Kaip nurodė pati kaltinamoji, nusikalstamą veiką padarė, nes jai rasti darbą yra sunku bei dirbti jai neapsimoka, todėl teismo vertinimu kaltinamoji padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo pačios antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jos nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visiškai analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ji darė ir anksčiau, už ką jai buvo skiriama ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai jai jokio teigiamo poveikio nepadarė. Toks elgesys parodo esant nusikalstamų veikų modelį, sistemingą nusikaltimų darymą. Kaltinamoji O. D. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, ji yra pavojinga visuomenės narė.

Atsižvelgiant į visa tai, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos minimumas – vienerius metus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina trečdaliu ir O. D. skirtina aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su šioje byloje skiriama bausme nebendrintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su šioje byloje kaltinamajai paskirta bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariama nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, padaryta 2021 m. sausio 15 d., t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir O. D. skirtina galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį. Šiuo nuosprendžiu skiriamos ir bendrinant pridedamos bausmės dalis nustatoma, įvertinus ankščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Atsižvelgęs į visas pirmiau minėtas aplinkybės, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo O. D. atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamosios teistumo ir bausmių laikotarpis tęsiasi ilgą laiką, be to, O. D. sistemingai daro nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat ir administracinius nusižengimus. Jai teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. O. D. bylai reikšmingu laiku neturėjo pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl nesilaikydavo visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad O. D. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, ji yra pavojinga visuomenės narė, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje civilinė ieškovė U. K. pareiškė civilinį ieškinį 480 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 46). Kaltinamoji jai pareikštą ieškinį pripažino, civilinė ieškovė turtinę žalą patyrė dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.8 straipsnio 2 dalies nuostatas nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be CK 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius, teismas sprendžia, jog aukščiau nurodytas civilinės ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad ginant O. D. išlaidos sudaro 108,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes yra duomenų, kad kaltinamoji yra priklausoma nuo psichiką veikiančių medžiagų (BPK 51 straipsnio 2 dalis), o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kaltinamosios galimybės įgyvendinti teisę į gynybą buvo ribotos, gynėja šioje byloje kaltinamajai buvo paskirta nepriklausomai nuo kaltinamosios valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, taip pat atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, nepriteistinos.

Kaltinamajai O. D. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 78). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamoji atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, ši kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kita kardomoji priemonė O. D. neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 6 kompaktiniai diskai, saugomi byloje, paliktini saugoti byloje (t. 1, b. l. 38, 55, t. 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir O. D. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir O. D. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 1 d.

Priteisti iš O. D. civilinei ieškovei U. K. 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

O. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kitos kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 6 kompaktinius diskus, saugomus byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o bausmę atliekančiai nuteistajai – nuo nuosprendžio nuorašo jai įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.