Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-05-13 · Civilinė byla Nr. 2S-199-198/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-13
Bylos Nr.
2S-199-198/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
D. R., J. R.
Trečiasis asmuo
R. G., I. G., I. A., A. E., T. R., J. S., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius
Kategorijos
  • 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S–199–198-2015

Teisėjas Mindaugas Plučas Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07993-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 26.8.; 117.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 13 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,

dalyvaujant pareiškėjams D. R., J. R., pareiškėjų atstovei advokatei S. S.

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų D. R. ir J. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-11654-615/2013 pagal pareiškėjų D. R. ir J. R. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – R. G., I. G., I. A., A. E., T. R., J. S. , Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė pareiškėjams D. R. ir J. R. iškelti fizinių asmenų bankroto bylą

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi byla apeliacine tvarka perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Panevėžio apygardos teismas 2014m. kovo 6 d. apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Kauno apylinkės teismo 2013m. spalio 24 d. nutartį, kuria pareiškėjams D. R. ir J. R. atsisakyta iškelti fizinių asmenų bankroto bylą, paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2014m.kovo 6 d. nutartį ir bylą perdavė Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. R. ir J. R. Kauno apylinkės teismui pateiktu pareiškimu prašė iškelti jiems, kaip fiziniams asmenims, bankroto bylą. Nurodė, kad 2008 m. pradžioje jie nusprendė parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį dviejų kambarių butą ir už 540 000 Lt iš trečiųjų asmenų R. G. ir I. G. įsigyti žemės sklypą su namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kauno r. Pareiškėjai už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims iš viso sumokėjo 370 000 Lt, iš jų 200 000 Lt sudarė 2008-06-17 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus suteikta paskola. Dėl likusios nesumokėtos 170 000 Lt dalies 2008-06-12 pareiškėjai su pardavėjais sudarė paskolos sutartį, įkeičiant D. R. ir jos mamai S. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjams negrąžinus paskolos, iš varžytinių už 81 000 Lt buvo parduotas įkeistas turtas. Pareiškėjai Ričardui ir I. G. liko skolingi 89 000 Lt. Antstolės R. G. kontoroje vykdomas išieškojimas 71 687,22 Lt skolos ir 12 214,38 Lt palūkanų pagal Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-21157-775/2010 išduotą vykdomąjį dokumentą bei 12 558,22 Lt vykdymo išlaidų. 2009 m. birželio 26 d. mainų sutartimi žemės sklypas su namu ir priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), buvo iškeisti į trijų kambarių butą. Gautos priemokos dalis buvo sumokėta Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui. 2009-07-20 su šiuo kreditoriumi buvo sudaryta papildoma sutartis, pagal kurią pareiškėjų kredito suma - 184 205,18 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjai tapo nemokūs. Tam įtakojo ir ekonominė krizė. Be to, pareiškėjai fiziniams asmenims pagal keturias paskolos sutartis yra skolingi 31 000 Lt. Bendra įsipareigojimų tretiesiems asmenims suma sudaro 272 244,57 Lt. Įsiskolinimų, kurių grąžinimo terminai jau suėję ir pareiškėjai grąžinti negali, bendra suma sudaro 116 881,30 Lt. Ši suma viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. nustatytą 25 MMA sumą kiekvienam pareiškėjui atskirai. Todėl mano, kad yra pagrindais pareiškėjus pripažinti nemokiais ir iškelti jiems bankroto bylą. Pareiškėjų pajamos per mėnesį sudaro 2 275 Lt, turimo turto vertė -112 000 Lt. Išlaikytinių neturi. Jų išlaidos būtiniausiems poreikiams tenkinti vasarą sudaro 1 690 Lt, žiemą – 2 250 Lt. 2013-03-04 pareiškėjai raštu pranešė visiems kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratoriumi prašo skirti UAB „Lexuna“.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams D. R. ir J. R. fizinių asmenų bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pareiškėjai D. R. ir J. R. pagal 2008-06-12 paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1RL-2974) iš I. G. ir R. G. pasiskolino 170 000 Lt, o 2008-06-17 sudarė su Nordea banku būsto kreditavimo sutartį Nr. BK08/06/58LA, pagal kurią būsto įsigijimui pasiskolino 103 754, 71 Šveicarijos frankų dydžio pinigų sumą. Pareiškėjai savo parašais Nordea bankui patvirtino neturintys skolinių įsipareigojimų kitiems asmenims. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai apie iš esmės pasikeitusią savo finansinę padėtį iki 2008-06-17 Nordea banką informavo, pareiškėjai nepateikė, nenurodė ir neprašė teismo išreikalauti (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes sprendė, jog laikytina, kad 2008-06-17 su Nordea banku sudarydami kreditavimo sutartį Nr. BK08/06/58LA, pareiškėjai nuslėpė nuo banko esminę informaciją, kad tuo metu jie jau turėjo kitą 170 000 Lt dydžio įsiskolinimą Ingai ir R. G., todėl sudarydami 2008-06-17 sandorį pareiškėjai kreditoriaus Nordea banko atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, t. y. paskolą iš kreditoriaus Nordea banko pareiškėjai iš esmės gavo apgaulės būdu. Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis nėra nesąžiningų fizinių asmenų mokumo atkūrimas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pirmos instancijos teismas fizinių asmenų bankroto bylą pareiškėjams iškelti atsisakė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Konstatavo, kad pareiškėjai nesąžiningai kreditorių atžvilgiu elgėsi ir kitu aspektu. Jie, jau būdami skolingi dideles sumas kreditoriams Ingai ir R. G. bei Nordea Bank Finland Plc, laikotarpiu nuo 2009-01-07 iki 2011-12-15 papildomai pasiskolino iš fizinių asmenų I. A., A. E., T. R. ir J. S. 31 000 Lt ir šias lėšas panaudojo ne įsiskolinimui ankstesniems kreditoriams sumažinti, o savo pačių reikmėms ir buities sąlygoms gerinti. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad šios aplinkybės yra dar vienas pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinių asmenų bankroto bylą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Be to, nurodė, kad 2011-12-15 paskolos sutartį pareiškėjai sudarė su pareiškėjo broliu T. R.. Pagal Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su artimais giminaičiais. Papildomai skolindamiesi iš pareiškėjo artimo giminaičio ir gautas panaudodami savo pačių reikmėms ir buities sąlygų gerinimui, t. y. faktiškai mažindami turto dalį, kuri bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo atveju atitektų pirminiams kreditoriams, 2011-12-15 sandoriu pareiškėjai pažeidė pirminių kreditorių interesus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, bylas nagrinėjant ginčo teisenos tvarka pareiga paneigti Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas tenka sandorį sudariusioms šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Pareiškėjai byloje nepaneigė Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtintos jų nesąžiningumo, sudarant 2011-12-15 paskolos sutartį, prezumpcijos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai D. R. ir J. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - iškelti pareiškėjams bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jie elgėsi nesąžiningai. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 6 str. 1 d. nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. numatytų pagrindų. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi kreditoriaus Nordea bankas atžvilgiu dėl to, kad prieš penkerius metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos 2008-06-05 pateiktoje paraiškoje kreditui gauti nepažymėjo turintys skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjai tą dieną, kai pildė paraišką kreditui gauti jokių skolinių įsipareigojimų neturėjo. Sandoris su Ričardu ir I. G. sudarytas po paraiškos kreditoriui Nordea bankas užpildymo, įvertinus galimybes grąžinti kreditus. Pareiškėjų galimybes grąžinti kreditus vertino ir pats Nordea bankas. Teismas neanalizavo, ar būtent su kreditoriumi Nordea bankas sudarytas sandoris buvo jų nemokumo priežastis. Pagrindinė jų nemokumo priežastis yra sudaryti sandoriai su kreditoriais Inga ir R. G. ir šių sandorių aplinkybės. Pareiškėjai iš šių asmenų įsigijo nekokybišką nekilnojamąjį turtą, tikėdamiesi jų sąžiningumu, pasirašė paskolos sutartį, netinkamai apibrėždami sutarties sąlygas. Pareiškėjai buvo sąžiningi kreditoriaus Nordea bankas atžvilgiu, vykdė įsipareigojimus. Ne dėl pareiškėjų nesąžiningų veiksmų jie tapo nemokūs. Pareiškėjams vykdant įsipareigojimus kreditoriui Nordea bankas pagal gaunamas pajamas jiems neliko lėšų pragyvenimui, jie buvo priversti imti paskolas iš kitų fizinių asmenų. Dėl pasikeitusios ekonominės situacijos sumažėjo jų pajamos. Nupirkus iš Ričardo ir I. G. nekilnojamąjį turtą, reikėjo lėšų jį pritaikyti, kad būtų galima išgyventi. Dėl to buvo priversti inicijuoti teismo procesus, dėl ko taip pat patyrė išlaidas. Pareiškėjai skolinosi pinigus iš fizinių asmenų, kuriems nereikėjo mokėti palūkanų. Dėl šeimoje susiklosčiusios kritinės situacijos viena paskolos sutartis buvo sudaryta su pareiškėjo broliu T. R.. Tuo pareiškėjai nesiekė pažeisti kitų kreditorių interesų, siekė būti sąžiningais. Gyvenimo sąlygas pareiškėjai gerinosi tiek, kiek jų minimaliai reikia gyvenimui. Sudarę nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, visas gautas lėšas pareiškėjai skyrė įsipareigojimams vykdyti kreditoriui Nordea bankas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjai yra nesąžiningai, neteisingai vertino rašytinius įrodymus, teisės aktus, reglamentuojančius šalies nesąžiningumą, FAB įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. nuostatą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi, nes, sudarydami su banku 2008 m. birželio 17 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/06/58 LA bei vėlesnį 2009 m. liepos 20 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 09/07/96SN prie būsto kreditavimo sutarties iki pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pažeidė banko teises, nes nuslėpė savo įsipareigojimus kreditoriams I. G. ir R. G. pagal 2008 m. birželio 12 d. notariškai patvirtintą sutartį Nr. 1-RL-2974. Jeigu bankas būtų žinojęs apie pareiškėjų įsipareigojimus kitiems asmenims dar iki būsto kreditavimo sutarties sudarymo, kredito pareiškėjams nebūtų išdavęs, o sužinojęs apie tai sutarties vykdymo metu, būtų galėjęs įvertinti kylančią riziką ir pareikalauti iš pareiškėjų įsipareigojimų užtikrinimo priemonių arba nutraukti sutartį. Pareiškėjai nemokumo priežastimi nurodo su G. 2008 m. birželio 12 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 1-RL-2974, kuri sudaryta, pažeidžiant banko teises. 2008 m. birželio 12 d. nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad visa kaina yra gauta, dalį lėšų sudaro Nordea bankas kreditas. FAB įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. nėra nustatyta, kad per paskutinius 3 metus turi būti sudarytas nesąžiningas sandoris. Nurodyta norma numato, kad per paskutinius tris metus asmuo turi būti tapęs nemokus dėl nesąžiningų sandorių ar kitų nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningi įsipareigojimai G. ir kitiems fiziniams asmenims tik didino pareiškėjų nemokumą. S. G. naudai priteista 2010-09-06 preliminariu sprendimu. Tai iš esmės lėmė pareiškėjų nemokumą dėl 2008 m. birželio 12 d. sudarytos paskolos sutarties. Pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2013 m. birželio mėn., t. y. nepraėjus 3 metams. Vėlesniais sandoriais pareiškėjai mažino savo mokumą, darė tęstinius pažeidimus Nordea bankas atžvilgiu, pažeidė 2008 m. birželio 17 d. būsto kreditavimo sutarties bendrosios dalies 14.1.2 p., nevykdė pareigos per 10 dienų informuoti raštu banką apie skolinių įsipareigojimų prisiėmimą kitiems kreditoriams didesnei nei 5 000 Lt sumai, nuslėpė savo finansinės padėties pablogėjimą. Šie veiksmai laikytini nesąžiningais. Pareiškėjai neįrodė, kad G. jiems parduotas nekilnojamas turtas buvo su trūkumais, dėl ko jie tapo nemokūs. Pagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjai iš fizinių asmenų pasiskolintus pinigus panaudojo savo asmeninėms reikmėms, nesistengė mažinti įsiskolinimą kreditoriams. Pareiškėjai net nesikreipė į kreditorių su prašymu išdėstyti mokėjimus. Tai rodo, kad jie nesiekia pašalinti nemokumo priežasčių. Asmuo, siekdamas, kad jam būtų iškelta bankroto byla, turi deklaruoti ir įrodyti sąžiningą negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Ši aplinkybė byloje neįrodyta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys I. G. ir R. G. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai neįvertino prasidėjusios ekonominės krizės, nekilnojamojo turto kritimo kainų. Jų teiginys, kad jiems parduotas nekilnojamasis turtas buvo su trūkumais yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjai nedėjo pastangų sumažinti skolas, dar ėmė naujas paskolas ir naudojo savo reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą, remdamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimdamas 2015 m. sausio 9 d. nutartį, kuria panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami pareiškėjų veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. iki 2013 m. birželio 11 d. Pažymėjo, kad į šį laikotarpį patenka tik du teismų vertintini sandoriai – 2011 m. rugsėjo 10 d., kuriuo pareiškėjai pasiskolino iš I. A. 10 000 Lt, ir 2011 m. gruodžio 15 d., kuriuo pareiškėjai pasiskolino iš T. R. (pareiškėjo brolio) 6000 Lt. Kasacinės instancijos teismas nustatė, kad bylą nagrinėję teismai nesprendė, ar vien šių sandorių sudarymas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme laikytinas pakankamu pagrindu atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Kartu konstatavo, kad byloje nenustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriomis remdamasi kasacinio teismo teisėjų kolegija galėtų padaryti teisines išvadas dėl šių sandorių atitikties FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytiems kriterijams.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį pareiškėjai sudarė su CK 6.67 straipsnyje nurodytu asmeniu (pareiškėjo broliu). Kasacinis teismas nurodė, kad nors minėtas sandoris priskirtinas CK 6.67 straipsnyje nurodytiems sandoriams ir dėl to preziumuojamas pareiškėjų nesąžiningumas, tačiau pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą tam, kad CK 6.67 straipsnyje nurodytas sandoris būtų pripažintas sudarančiu pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą, būtina, be kita ko, nustatyti, kad jis pažeidė kreditorių teises; kad tokio sandorio pareiškėjas neprivalėjo sudaryti; kad sandoris padarė įtaką pareiškėjo nemokumui.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kada pareiškėjai tapo nemokūs ir ar jų nemokumo priežastimi buvo 2011 m. rugsėjo 10 d., ir 2011 m. gruodžio 15 d. pareiškėjų sudaryti sandoriai. Apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjų 2011 m. rugsėjo 10 d., ir 2011 m. gruodžio 15 d. sandorių sudarymas nelėmė pareiškėjų nemokumo, nes byloje esantys duomenys įrodo, kad pareiškėjai jau buvo nemokūs iki šių sandorių sudarymo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iki šių 2011 m. rugsėjo 10 d., ir 2011 m. gruodžio 15 d. sandorių sudarymo pareiškėjų skolinių įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminai suėję, akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25 000 Lt ribą. Tuo tarpu pareiškėjai tuo metu kaip ir šiuo disponuoja nekilnojamuoju turtu – trijų kambarių butu, esančiu adresu Šiaurės pr. 61-5, Kaunas. Pareiškėjos D. R. pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 451 Lt, o pareiškėjo J. R. pajamos kas mėnesį sudaro 1824 Lt, o bendroje sumoje tai sudaro 2275 Lt per mėnesį. Pagal naujausius pateiktus duomenis pareiškėjų pajamos iš esmės yra tos pačios. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad laikotarpiu, kai buvo sudaryti minėti sandoriai, pareiškėjų finansinė padėtis buvo kritinė. Pareiškėjam trūko lėšų ne tik kreditoriams įsiskolinimams padengti, bet ir būtiniausiems poreikiams patenkinti. Kasacinis teismas akcentavo, kad nors teismai nustatė, kad pasiskolintas pinigines lėšas pareiškėjai panaudojo ne įsiskolinimams ankstesniems kreditoriams sumažinti ar įsigyti likvidaus turto, o savo pačių reikmėms ir buities sąlygoms gerinti, šių aplinkybių nepakanka pripažinti, kad tokio sandorio pareiškėjai neprivalėjo sudaryti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjams trūko pinigų net esminiams poreikiams tenkinti, pareiškėjai visu pirma savo gaunamas lėšas skirdavo kreditoriaus Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kreditoriniam reikalavimui dengti, mokėjo komunalinius patarnavimus jų būstui teikiančioms bendrovėms. Šį faktą patvirtina tai, kad bankroto byloje šių asmenų nėra įtraukta į civilinę bylą kreditoriais. Taigi, patenkinus šiuos reikalavimus iš likusios pinigų sumos pareiškėjai siekdavo patenkinti savo būtiniausius poreikius. Būtent dėl šių priežasčių pareiškėjai privalėjo kreiptis dėl finansinės paramos iš artimų žmonių, nes priešingu atveju pareiškėjai nebūtų galėję tenkinti aukščiau paminėtų įsiskolinimų. Byloje nenustatyta, kad pasiskolintas lėšas pareiškėjai naudojo neprotingai. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjai sąžiningai, atsakingai dirbo bei siekė pagerinti savo finansinę padėtį. Tai patvirtina ne tik jau byloje pateikti dokumentai apie pareiškėjų gautas pajamas bei darbovietes, bet ir pačių darbdavių vertinimas. Pareiškėjas J. R. sąžiningai dirbdamas savo darbą užsitarnavo gerą vardą bei pagarbą savo darbovietėje ir buvo apdovanotas (b.l. 100, 4 t.). Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja nuolat dėjo pastangas ieškant naujo geriau apmokamo darbo ir (ar) papildomo pajamų šaltinio. Nustatyta, kad ji siuntė ir siunčia didelį kiekį savo gyvenimo aprašymų (CV) įvairiomis įmonėms bei įstaigoms gauti darbą. Tačiau į darbo pokalbius pareiškėja buvo pakviesta tik keletą kartų, tačiau realaus darbo pasiūlymo gauti iki šiol jai nepavyko. Pareiškėjos teigimu ji ir toliau deda visas pastangas, kad susirastų geriau apmokamą darbą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjų veiksmai sudarant minėtus sandorius turi nesąžiningumo požymių, nes blogina jų turtinę padėtį, tačiau yra nepakankami, kad užkirstų pareiškėjams kelią bankrutuoti. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 d. 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).

Be to, pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ, yra gauti pajamas. Pareiškėjai gauna pajamas, deda pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimas dėl fizinio asmens galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais yra neabejotinai svarbus nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.

Atsižvelgiant į turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, bei trukmę, t.y. jog šių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, taip pat įvertinus pareiškėjų turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, yra pagrindas konstatuoti pareiškėjų nemokumą dar iki 2011 m. rugsėjo 10 d., ir 2011 m. gruodžio 15 d. sandorių ir nenustačius pareiškėjų nesąžiningumo sudarant minėtus sandorius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas pareiškėjams kelti bankroto bylą ( FABĮ 6 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantų priėmimu (CPK 313 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Birutė Jonaitienė