Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-218-986/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-17
Bylos Nr.
1-218-986/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32836-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Kaltinamasis
R. Č.
Nukentėjusysis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-218-986/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32836-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.9.10.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.2.; 2.12.2.8. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 17 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei I. B., kaltinamajam R. Č., jo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, nukentėjusiajam J. B., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. birželio 30 d. apie 13.30 val., N. Č. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. B. į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą kaktoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. birželio 30 d. apie 13.30 val., N. Č. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, grasino nužudyti J. B., ir realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais „papjausiu", rankoje laikydamas peilį nukreipė jį į nukentėjusįjį J. B., taip šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. Č. kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017-06-30 apie pietus, būdamas neblaivus, apsipykęs su J. B., jam tyčia sudavė kumščiu į galvą, o po to pasiėmęs peilį, nukreipęs jį į J. B., stovėdamas kitoje stalo pusėje, grąsino jį papjauti. Dėl padarytų veikų visiškai prisipažįsta, galisi, pasižada ateityje daugiau taip nebesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka išvardinti: Tarnybinis pranešimas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (b. l. 11); Liudytojo apklausto, vėliau nukentėjusiuoju pripažinto J. B. apklausos protokolai (b. l. 13- 14, 43- 44, 47- 48, 51), Liudytojos N. Č. apklausos protokolas (b. l. 65- 66), Tarnybiniai pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 19- 20, 21- 22), Pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 23), Tarnybinis pranešimas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos iškvietimo elektroninio įrenginio skyrimo (b. l. 24), iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. (smurtas artimoje aplinkoje); Apžiūros protokolas (b. l. 26 -33), VĮ Registrų centro išrašas (b. l. 34- 35); Pranešimas bendrajam pagalbos centrui (b. l. 36- 39); Tarnybinė ataskaita (b. l. 40), Specialisto išvada (b. l. 58), kurioje konstatuota, kad J. B. padaryta poodinė kraujosruva kaktoje. Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant kumštimi 2017-06-30, ji padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. J. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o po padarytos kraujosruvos J. B. turėjo jausti fizinį skausmą; Apžiūros protokolas (b. l. 72- 75), Neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitas (b. l. 81).

Įrodymų vertinimas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Be to šis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino tyčia sudavę vieną smūgį J. B. į veidą. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, patvirtina ir nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, byloje esanti specialisto išvada. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamasis suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad smūgio sudavimas nukentėjusiajam kumščiu į galvą, sukels jam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Be to kaltinamasis iš karto po panaudoto smurto, pasiėmęs peilį, pagrasino papjauti nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusiajam, ką tik iš kaltinamojo patyrusiam fizinį smurtą, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti. Kaltinamasis aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai- grasinimas peiliu nukentėjusiajam, kaltinamojo elgesio priešistorė (nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į galvą), patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Bendrąja prasme toks kaltinamojo elgesys atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą, be to, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo padarytus nusikaltimus sieja idealioji nusikaltimų sutaptis, nes jie sekė vienas paskui kitą per labai trumpą laiko tarpą, padarytos tomis pačiomis aplinkybėmis, esant vieningai tyčiai.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad padarė nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas.

R. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė- nusikaltimai padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriuo prašoma kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti remiantis BK 38 str., nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius. Prokurorė pateiktam prašymui neprieštaravo. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kurios vertinamos kaip nesunkūs nusikaltimai, jas sieja idealioji sutaptis, susitaikė su nukentėjusiuoju, civilinis ieškinys nereiškiamas, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę–jis neteistas (teistas prieš 20 metų už vengimą mokėti išlaikymą vaikams, teistumas išnykęs, b. l. 134 ), administracine tvarka nebaustas (b. l. 141), turi sveikatos problemų (b. l. 144), pasižada daugiau nenusikalsti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, tai, kad nukentėjęs yra jo motinos sugyventinis, aplinkybę, kad nukentėjęs ir kaltininkas ilgą laiką gyvena kartu ir tarp jų faktiškai susiklostę šeiminiai santykiai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2017-06-30, 14.30 val., ir paleistas 2017-07-02, 11.30 val. (b. l. 86- 89). Paleidus į laisvę kaltinamąjį jam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108- 110). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio nėra.

Pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302- 307 str., 432 str. 1 d.,

nusprendžia:

R. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą– 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, grąžinti J. B..

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas