Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 241 straipsnio 1 dalyje ir 241 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

– pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuoni) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

– pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimt) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir L. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į L. R. paskirtą bausmę įskaitytas laikotarpis jo išbūtas kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. sausio 25 d.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, tai yra nuo 2023 m. sausio 25 d.

L. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta panaikinti šią kardomąją priemonę.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 281,67 eurų išlaidų priteisimo iš L. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis L. R. apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas realų terminuotą laisvės atėmimą pakeisti į gydymąsi reabilitacijos centre. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas nuteistojo L. R. apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis L. R. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jas tinkamai kvalifikavo pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingą bausmę.

7. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis L. R. nurodė, jog skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kurią reikia gydyti reabilitacijos centre. Nuteistojo teigimu, skyrus realią laisvės atėmimo bausmę jis vėl pateks į aplinką, kurioje neturės galimybės atsisakyti nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

8.1. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo L. R. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų BK 241 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

8.3. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas L. R. bausmių rūšis ir dydžius, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padaryti du tyčiniai baigti nusikaltimai, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalys). Taip pat surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, nėra teigiama bei paneigia galimybę mažinti paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teistumas L. R. nėra pirmasis – iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų įvykdymą jis buvo teistas keturis kartus. Nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis L. R. pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, drausminėmis nuobaudomis baustas tris kartus, skatintas nebuvo, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 67–38, 69, 74–88). Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis L. R. bausmės atlikimo daro naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti L. R., už jo padarytas nusikalstamas veikas, paskyrus kitą bausmės rūsį, ar sumažinus paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

8.4. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. R. linkęs elgtis impulsyviai, neįvertindamas savo elgesio pasekmių. Nuteistasis stokoja priimti apgalvotus, tikslingus bei atsakingus sprendimus, jis išlieka susikoncentravęs ties savo poreikiais, jų patenkinimu, asmeniniu patyrimu, stokoja išsamesnio situacijų analizavimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nededa jokių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Aptartų duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines L. R. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistojo atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, kuriuo jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, be to, jo atžvilgiu šiuo metu teismuose nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, ir tai akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

8. Dėl L. R. prašymo paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į gydymąsi reabilitacijos ligų centre, pažymėtina, kad teismas bausmes skiria tokias, kokios numatytos inkriminuotų nusikaltimų sankcijose. Gydymasis reabilitacijos ligų centre, kaip bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė, BK nenumatyta, todėl skirti L. R. jo prašomą gydymą nuo priklausomybės nėra ir teisinio pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 91 straipsnio, reglamentuojančio atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymą, 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigos administracija privalo vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatindama nuteistuosius atsisakyti vartoti tabako gaminius, alkoholį ir narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, ir užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų, o 3 dalyje nurodyta, kad priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 29 d. Nr. V-1994/1R-442 patvirtintas Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja pagalbos suteikimą nuteistiesiems, kurie turi priklausomybes psichoaktyviosioms medžiagoms. Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą nuteistasis L. R. turi visas galimybes keiptis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu, kad jam būtų paskirtas gydymas nuo priklausomybės ir psichoaktyviųjų medžiagų.

9. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę L. R., padarytų nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, pavojingumą įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra išsamiai motyvuotas. Esant šioms aplinkybėms keisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.