- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-19
- Bylos Nr.
- 1S-181-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09764-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- T. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo T. M. prašymas dėl bausmių subendrinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-929/2018 T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį (22 nusikalstamos veikos), BK 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendį ir T. M. paskyrė galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1785-908/2019 T. M. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį vienerius metus būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje; per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 7 d.).
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi, iš dalies tenkinus nuteistojo T. M. prašymą dėl bausmių subendrinimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityta bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendį, pakeistą 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, bei šiais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.
4. 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo T. M. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties ir prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi T. M. skundą atsisakyta priimti konstatavus, kad skundas teismui buvo paduotas praleidus įstatyme numatytam terminui, kuris praleistas dėl nuo nuteistojo priklausančių aplinkybių – asmens neatidumo ir nerūpestingumo, todėl negali būti atnaujinamas.
5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi nuteistasis T. M. pateikė skundą aukštesniajam teismui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį ir atnaujino terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarčiai apskųsti.
II. Skundo argumentai ir prašymai
6. Skundu nuteistasis prašo subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu) skirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu) skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme taikant bausmių apėmimą. Subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu skirta bausme apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įskaitant 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu (pakeistu 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu) ir 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu) bei 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu atliktas bausmes.
6.1. Skunde nurodo, kad teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi apsunkino nuteistojo teisinę padėtį, pakeisdamas nuosprendžiu skirtą laisvės apribojimo bausmę į griežtesnę bausmę ? laisvės atėmimą, tokiu būdu pažeidė BK 3 straipsnio 3 dalį. Be to, sunkindamas nuteistojo padėtį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 1 dalimi, teismas privalėjo į teismo posėdį šaukti ir nuteistąjį.
6.2. Pareiškėjas teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą, nežinojo, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme (toliau – LAT) buvo sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio vykdymo sustabdymo, ir priėmė neteisingą sprendimą dėl bausmių subendrinimo. Paaiškėjus, kad LAT 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nesustabdė 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio vykdymo, ir nuteistajam nepranešus apie posėdį BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka buvo suvaržyta jo teisė kreiptis į teismą. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2020 m. sausio 28 d. buvo suimtas, vykdant 2020 m. sausio 13 d. nuosprendį, ir negalėjo teikti paaiškinimų ir naujų faktinių aplinkybių, kurios pasikeitė nagrinėjant prašymą dėl bausmių bendrinimo.
6.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nusikalstama veika (past. ? Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis) padaryta iki pirmojo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu) pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs 3 sunkias nuskalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarytas nuo 2006 m. iki 2009 m., ir 22 nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarytas nuo 2006 m. iki 2013 m. Skiriant bausmę veikos už BK 182 straipsnio 1 dalį apimtos 3 sunkių nusikalstamų veikų ir skirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Todėl, pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju aktualus tik 3 sunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo laikotarpis, t. y. nuo 2006 m. iki 2010 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu) pareiškėjas nuteistas už dvi nesunkias nuskalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šios veikos padarytos nuo 2006 m. iki 2010 m., t. y. tuo pačiu laikotarpiu kaip ir veikos įvykdytos 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu (pakeistu 2020 sausio 13 d. nuosprendžiu), t. y. nuo 2006 m. iki 2013 m.
6.4. Pareiškėjas pabrėžia, kad nurodytos veikos buvo vykdomos vienu laikotarpiu, tačiau priimant 2011 m. liepos 1 d. ir 2013 gruodžio 20 d. nuosprendžius teismai nežinojo apie įvykdytas nusikalstamas veikas, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2012 m. liepos mėnesį dėl veikų įvykdytų iki pirmo nuosprendžio priėmimo, už kurias nuteistas 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu). Tuo tarpu, priimant 2018 m. liepos 30 d. ir 2020 sausio 13 d. nuosprendžius teismai padarė klaidą, kadangi vėlesniu nuosprendžiu skirtą bausmę privalėjo subendrinti su 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu (pakeistu 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu), įskaitant atlikta bausmę.
6.5. 2020 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo T. M. prašymas dėl papildomų duomenų prijungimo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendis (past. ? įsiteisėjo 2020 m. birželio 11 d.), kuriuo skirta 2 metu laisvės atėmimo bausmė. Todėl, remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 9 dalimi, prašo paskirtą bausmę subendrinti visiško apėmimo būdu su bausme paskirta Vilniaus apygardos teismo 2020 sausio 13 d. nuosprendžiu ir skirti galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
6.6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 vasario 7 d. nutartimi turėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę ne keisti į sunkesnę bausmę, o taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, 9 dalį, subendrinti visiško apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu) paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nesunkinant nuteistojo teisinės padėties. Pažymėjo, kad patenkinus pareiškėjo kasacinį skundą dėl 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuris bus nagrinėjamas 2020 m. rugsėjo 14 d., pareiškėjas turėtų nepagrįstai atlikinėti sugriežtinta 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
6.7. Pasak pareiškėjo, būtina subendrinti teismų 2018 m. liepos 30 d. (pakeista 2020 m. sausio 13 d.), 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžius su nesubendrinta ir neįskaityta bausme, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį (pakeista 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu) ir vadovaujantis BK 10, 11 straipsniais, 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 ir 10 dalimis, kadangi yra įvykdyta tęstinė nusikalstama veika laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. (padarytos 34 veikos) skirti tokią bausmę kokia būtų paskirta priimant vieną nuosprendį. Pareiškėjas nurodo, kad tai konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, tačiau nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl atliktos bausmės įskaitymo į galutinę bausmę.
6.8. Pareiškėjas prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, BK 10, 11 straipsniais, 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 9 ir 10 dalimis, bausmes, paskirtas skirtingais nuosprendžiais, subendrinti visiško apėmimo būdu su 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu (pakeistu 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu) atlikta bausme, įskaityti į paskirtą galutinę subendrintą bausmę su subendrintais 2018 m. liepos 30 d.(pakeistu 2020 m. sausio 13 d.), 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiais ir skirti galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir įskaityti atliktų bausmių dalis pagal 2011 m. liepos 1 d. (pakeista 2013 m. gruodžio 20 d.), 2018 m. liepos 30 d. (pakeista 2020 m. sausio 13 d.), 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžius.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo T. M. skundu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi, konstatuoja, kad nuteistojo skundas yra nepagrįstas, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BK įtvirtintų bausmių bendrinimo taisyklių, todėl tenkinti skundą nėra teisinio pagrindo.
9. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl žemesnės instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo T. M. prašymas dėl bausmių bendrinimo, vertina tik šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumų, šiuo atveju įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl naujai paskirtų nuteistajam bausmių bendrinimo, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas, todėl apeliaciniame skunde pateikti nauji nuteistojo prašymai subendrinti teismų paskirtas bausmes peržengia skundo ribas ir šiuo atveju teismo paliekami nenagrinėti.
10. T. M. 2020 m. sausio 22 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas subendrinti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu) skirtą bausmę su bausme skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu bei paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi, iš dalies tenkinus nuteistojo prašymą, jam pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendį (pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu) paskirtos bausmės buvo subendrintos ir T. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Į bausmę įskaityta bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendį, pakeistą 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, bei šiais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.
12. Remiantis teismui pateikta bylos medžiaga T. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 26 d., t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio priėmimo.
13. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal analogiškas taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teismas paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo ir subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį.
14. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.
15. Remiantis bylos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, jog T. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio priėmimo, bei tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu) T. M. buvo nuteistas už sunkių (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir nesunkių (BK 182 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu T. M. buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) padarymą. Taigi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, kadangi jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną kategoriją (nesunkus – sunkus nusikaltimai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir minėtais nuosprendžiais skirtas bausmes subendrino jas apimant, t. y. skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog kai taikomas bausmių apėmimas, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 2 dalis), taigi nuteistasis skunde nepagrįstai nurodo, kad bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes buvo pabloginta nuteistojo teisinė padėtis, kadangi nagrinėjamu atveju nuteistajam skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą nėra jokio teisinio pagrindo. Pabrėžtina, kad teismai bendrindami bausmes vadovaujasi baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis dėl bausmių bendrinimo ir bausmių įskaitymo į paskirtą bausmę nepriklausomai nuo nuteistojo valios.
16. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose (BPK 347 straipsnis). Šiuo atveju taikoma BPK 362 straipsnio 4 dalis, kuri numato, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.
17. BPK 362 straipsnio 5 dalis numato, jog kai nurodytiems klausimams spręsti teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Kita vertus, pareiškėjo skunde nurodoma BPK 362 straipsnio 1 dalis taikoma tiesiogiai teisės normoje nurodytiems klausimams, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek nagrinėjamas teikimas, tiek skundas aukštesniajam teismui dėl apylinkės teismo nutarties buvo paduotas tik apelianto, taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju klausimas, ar teikimas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, yra neaktualus. Taigi įvertinus aptartą teisinį reguliavimą atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog teismas, nagrinėdamas nuteistojo teikimą, privalėjo į teismo posėdį šaukti ir nuteistąjį.
18. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendis yra apskųstas kasacine tvarka, taip pat negalėjo būti kliūtimi priimti skundžiamą teismo nutartį. Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismui nuosprendžiu pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendį. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visiems asmenims, įstaigoms, institucijoms ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad apskųstoji nutartis nesudaro kliūčių kasacinės instancijos teismui priėmus vieną iš procesinių sprendimų, įtvirtintų BPK 382 straipsnyje, esant pagrindui, nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimo klausimą išspręsti iš naujo.
19. Susipažinus su bylos nagrinėjimui pateikta medžiaga, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas su iš esmės analogišku teikimu, t. y. prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi subendrintą bausmę subendrinti ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu), į subendrintą bausmę įskaičius atliktą bausmę pagal minėtą nuosprendį, taikant bausmių apėmimą, laikyti jį atlikusiu laisvės atėmimo bausmę, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir šiuo klausimu yra priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis, kuri yra įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismui priėmus 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, kuria T. M. skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis. Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama, todėl pareiškėjo prašymai bei skundo argumentai pateikti tuo pačiu klausimu ir dėl to paties dalyko nenagrinėjami. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2020 m. sausio 20 d. yra gautas nuteistojo kasacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžių, kuriame, be kita ko, keliamas analogiškas klausimas dėl bausmių bendrinimo ir bausmės, atliktos pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, įskaitymo.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai ir nepažeisdamas BK numatytų bendrinimo taisyklių, subendrino įsiteisėjusius T. M. atžvilgiu priimtus nuosprendžius, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.