- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- 2YT-7472-1085/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02724-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Brigita Palubinskienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02017, suinteresuoti asmenys antstolis Regimantas Budreika, A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. S18-16364 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ ir 2018 m. gruodžio 21 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S18-16360 bei tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02017.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-472-528/2011 patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo A. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališką plytų mūro dviejų aukštų 9,7x9,6 m. gyvenamąjį namą, esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o šio teismo sprendimo laiku neįvykdžius – leido Inspekcijai šį statinį nugriauti, išieškant iš A. M. patirtas išlaidas. Teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2011 m. balandžio 30 d. Priverstinį vykdymą atliko antstolis Regimantas Budreika, namas, kuris turėjo pagal teismo sprendimą būti nugriautas, 2013 m. gegužės 23 d. buvo nugriautas priverstinai, statybvietė sutvarkyta, statybinės atliekos iš statybvietės pašalintos. Priverstinai vykdydama teismo sprendimą, Inspekcija už atliktus namo griovimo darbus UAB „Vaidva“ sumokėjo 29 222,86 Eur (100 900,69 Lt). Antstolis 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. S17-13537 informavo Inspekciją, kad iš skolininko A. M. reikalinga išieškoti ir grąžinti išieškotojui 30 681,16 Eur sumokėtų vykdymo išlaidų ir patirtų griovimo darbų išlaidų. Inspekcija 2018 m. spalio 11 d. paklausimu Nr. D-14310 paprašė antstolio suteikti informaciją apie priverstinio vykdymo eigą vykdomojoje byloje, tačiau kaip atsakymą į šį paklausimą 2019 m. sausio 2 d. gavo antstolio 2018 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. S18-16364 “Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ ir 2018 m. gruodžio 21 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S18-16360 ir vykdomąjį raštą. Mano, kad antstolis neturėjo pareigos, nustatęs, kad tam tikru momentu skolininkas neturi lėšų, surašyti išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymu vykdomąjį raštą grąžinti inspekcijai. Patvarkymo sukeltos pasekmės neproporcingos ir neadekvačios, kadangi Inspekcija neatsisakė, neatsisako ir neatsisakys išieškojimo į 30 681,16 Eur sumokėtų vykdymo išlaidų ir patirtų griovimo darbų išlaidų.
Antstolis Regimantas Budreika 2019 m. vasario 13 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Patvarkyme nurodė, jog skolininkas A. M. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Jis yra nurodęs antstoliui, jog registruotus laiškus antstolis jam siųstų į Klaipėdos centrinį paštą, Liepų g. 16, Klaipėda, iki pareikalavimo. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nes namas, kuriame jis norėjo gyventi, buvo nugriautas vykdant paminėtą vykdomąjį raštą, pagal išduotą teismo sprendimą tenkinant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį. A. M. yra išsiskyręs nuo 2003 metų, nėra jokių pajamų, išskyrus 122,00 Eur gaunamą socialinę pašalpą. CPK 739 straipsnio 6 punktas draudžia atlikti išieškojimo veiksmus iš tokių išmokų. A. M. neturi registruotino turto, kito turto nerasta. Antstolis neturi duomenų, jog A. M. būtų kur nors dirbęs nuo 2012 m. sausio 1 d., o jo atžvilgiu yra vykdomi ir kiti išieškojimai. Jis ilgą laiką nemokėjo vaikams išlaikymo, kas 2015 m. liepos 28 d. sudarė 8040,30 Eur skolos. Išlaikymo išieškojimas yra pirmos eilės, todėl A. M. pradėjus gauti kokias nors pajamas, pirmiausia bus išieškoma išlaikymo skolos padengimui. Todėl skolininkui ir įsidarbinus, išieškojimas šioje byloje neturėtų prasmės. Kadangi nėra jokios galimybės išieškoti iš A. M., todėl ir buvo surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui dėl 30 681,16 Eur sumos išieškojimo.
Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Pažymėtina, jog CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtina, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui tais atvejais, kuomet skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu.
Pasisakydamas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, kuomet nustatoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).
Iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Regimantas Budreika vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02017 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-472-528/2011, kuriuo patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo A. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališką plytų mūro dviejų aukštų 9,7x9,6 m. gyvenamąjį namą, esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) ne, ir sutvarkyti statybvietę, o šio teismo sprendimo laiku neįvykdžius – leido Inspekcijai šį statinį nugriauti, išieškant iš A. M. patirtas išlaidas (vyk. b. l. 302). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 10 d. aktu Nr. 4D-1666-(15.19) konstatuota, kad yra nugriautas priverstinai namas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-472-528/2012, statybvietė sutvarkyta, statybinės atliekos iš statybvietės pašalintos (vyk. b. l. 106-107). Priverstinai vykdydama teismo sprendimą, Inspekcija už atliktus namo griovimo darbus UAB „Vaidva“ pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (serija VAA Nr. 0003636) sumokėjo 29 222,86 Eur (100 900,69 Lt) (vyk. b. l. 108). Antstolis 2017 m. spalio 5 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S17-14031 ir 2017 m. spalio 6 d. patvarkymą Nr. S-17-85-9662 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ (vyk. b. l. 279, 285), tačiau 2017 m. spalio 30 d. patvarkymu Nr. S17-15042 (vyk. b. l. 286) „Dėl vykdymo veiksmų“ pastaruosius savo sprendimus panaikino ir nurodė, kad „vykdomasis raštas Nr. 2-472-528/2012 yra įvykdytas tik dalinai, t. y. vykdomajame rašte nurodytas statinys nugriautas ir statybvietės sutvarkyta, tačiau nėra išieškotos patirtos išlaidos“ bei atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0085/12/02017 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. M. sumoje 30 681,16 Eur, išieškotojo Inspekcijos naudai ( vyk. b. l. 286). Tačiau šioje byloje ginčijamu 2018 m. gruodžio 21 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S18-16360 (vyk. b. l. 301) antstolis nustatė, kad iš skolininko A. M. išieškoti vykdymo išlaidas sumoje 30 681,16 Eur nėra galimybės (vyk. b. l. 301) ir 2018 m. gruodžio 21 d. patvarkymu Nr. S18-16364 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0085/12/02017 ir dalinai įvykdytą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-472-528/2012 kartu su vykdymo išlaidų išieškojimo negalimumo aktu nutarė grąžinti išieškotojui (vyk. b. l. 304).
Kaip matyti iš ginčijamo antstolio patvarkymo, išieškojimą skolininko atžvilgiu nutarta užbaigti vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustatančius, jog vykdomasis dokumentas yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų. Iš 2018 m. gruodžio 21 d. išieškojimo negalimumo akto Nr. S18-16360 matyti, jog antstolis nustatė, jog skolininkas nedirba, vienintelės jo gaunamos pajamos yra socialinė pašalpa, kurią moka Palangos miesto savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyrius, ir iš kurios išieškojimas negalimas vadovaujantis CPK 739 straipsnio nuostatomis. Taip pat nustatyta, kad skolininkas registruotino turto neturi, piniginių lėšų bankuose nerasta, kito likvidaus turto nerasta, skolininko pajamų, iš kurių galima vykdyti išieškojimą, nenustatyta. Tačiau iš vykdomosios bylos Nr. 0085/12/02017 duomenų matyti, jog paskutinį kartą LR Nekilnojamojo turto registre skolininko A. M. duomenys buvo tikrinti 2017 m. liepos 12 d. (vyk. b. l. 266), o LR Kelių transporto priemonių registre – 2017 m. liepos 18 d. (vyk. b. l. 265). Teismo vertinimu, antstolis, priimdamas 2018 m. gruodžio 21 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S18-16360, kuriuo pagrindu priėmė ir byloje ginčijamą 2018 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. S18-16364 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, negalėjo priimti sprendimų vadovaudamasis senais, ginčijamų aktų priėmimo metu nepatikrintais, t. y. pusantrų metų senumo duomenimis, kurie per tokį ilgą laiko tarpą galėjo ir pasikeisti.
Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, jog vykdomosios bylos duomenys leidžia spręsti, kad antstolis nesiėmė visų įmanomų priemonių skolininko kilnojamajam ir/ar nekilnojamajam turtui rasti. Be to, pažymėtina, jog nors skolininkas šiuo metu nedirba ir neturi jokių pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, tačiau tai nereiškia, kad tokių pajamų skolininkas neturės ateityje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išieškojimas gali būti vykdomas ne tik iš skolininko darbo užmokesčio, bet ir iš jam prilygintų pajamų, kaip antai iš senatvės pensijos, o įvertinus skolininko amžių (šiais metais sukaks 64 m.), akivaizdu, jog jo socialinis statusas greitai gali pakisti ir, vadovaujantis LR Socialinio draudimo pensijų įstatymu, skolininkas įgis teisę į senatvės pensiją, į kurią taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 739 straipsnis). Be to, neatmetama galimybė, jog skolininkas gali įgyti kilnojamojo/ nekilnojamojo turto ir kitu būtu (pvz. atsiradus paveldėjimo santykiams). Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Teismo manymu, esant nurodytoms aplinkybėms, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui ir vykdomosios bylos užbaigimas neatitinka proceso ekonomiškumo, tikslingumo principų, pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Priešingai, jei nebūtų patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, pageidaujantis, kad ir toliau būtų vykdomas vykdomasis dokumentas, būtų priverstas iš naujo kreiptis į antstolį, o tai prieštarautų pirmiau nurodytiems principams. Todėl, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareiškėjos skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 - 513 straipsniais, 290 – 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų tenkinti: panaikinti 2018 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. S18-16364 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ ir 2018 m. gruodžio 21 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S18-16360 bei įpareigoti tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02017.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.