Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-03-31 · Civilinė byla Nr. 2-472-528/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-31
Bylos Nr.
2-472-528/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Baškienė
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, O. M.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
A. M.
Civilinė byla Nr.2-472-528/2011Teisminio proceso Nr.2-05-3-22434-2009-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.2;30.10;99.7;116.1;116.11.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.kovo 31d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Jūratei Rudnickytei, dalyvaujant ieškovo atstovei Jolantai Garmuvienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Šeškienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Žukauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir O. M., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl savavališkai pastatyto gyvenamojo namo padarinių šalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą A. M. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališką plytų mūro dviejų aukštų 9,7 x 9,6 m gyvenamąjį namą, esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) (tarp Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių (duomenys neskelbtini) (statytojo teigimu adresas (duomenys neskelbtini))), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti ieškovui pašalinti savavališką plytų mūro dviejų aukštų 9,7 x 9,6 m gyvenamąjį namą, esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) (tarp Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių (duomenys neskelbtini) (statytojo teigimu adresas (duomenys neskelbtini), Kaune)), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. M. (1t. b.l.57-59).

Ieškovo atstovė palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti pilnai. Ieškovo atstovė paaiškino, kad: palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus bei anksčiau posėdžiuose išsakytą nuomonę; surinkti įrodymai patvirtina, kad statytojas A. M., iš kurio reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius, niekuomet ir jokiais pagrindais nevaldė žemės sklypo, kuriame jis ir pasistatė savavališką statinį, kurį ieškovas ir prašo nugriauti; atsakovas negalėjo įgyvendinti statytojo teisių nei pagal nuo 1996 m. įsigaliojusį Statybos įstatymą su pakeitimais, nei dabar galiojantį, nes visą laiką buvo reglamentuojama, jog prieš gaunant statybos leidimą architektui turėjo būti pateikta žemės sklypo skyrimo dokumentai; Statybos įstatymo 28 str. nuostatos, reglamentuojančios galimybę teismui savo sprendimu leisti ar įpareigoti statytoją atlikti tam tikrus veiksmus per nustatytą terminą – teisės aktų nustatyta tvarka parengti dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti taikomas kompleksiškai su Statybos įstatymo 3 str., kuriame nurodytos dvi sąlygos kada gali būti įgyvendinama asmens teisė būti statytoju, t.y. kai statytojas atitinkamais pagrindais valdo žemės sklypą, kuriame yra statomas statinys, ir kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą; jeigu būtų nustatyta, jog atsakovas A. M. atitinkamais įstatymų numatytais pagrindais valdo žemės sklypą, galėtų būti taikomas Statybos įstatymo 28 str. 7d. 1p., tačiau šiuo atveju tokių pagrindų nėra ir iš bylos dokumentų, nekilnojamo turto registro archyvinės bylos akivaizdžiai matyti, kad A. M. gyvenamas namas yra pastatytas valstybinėje žemėje, kuri niekuomet nebuvo suteikta naudotis ar valdyti jam ar jo šeimos arba žmonos šeimos nariams.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas teismo pranešimu, kurį jis atsisakė priimti, o tai prilyginama įteikimui (CPK 124 str. 2d., 133 str. 1d., 1t. b.l.53,56; 2t. b.l.57). Atsiliepimo į ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovas nėra pateikęs, parengiamųjų teismo posėdžių metu, 2010 10 11 teisme gautame pareiškime bei kituose savo raštuose atsakovas nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes namas pradėtas statyti 1986 m., jis eilę metų kreipėsi į valstybines institucijas dėl statybos įteisinimo, bet jam vis buvo liepiama laukti (1t. b.l.34,35,39-41,54,67-69,84-85,141,142).

Atsiliepimas

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė su patikslintu ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atstovė paaiškino, kad: palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją; gali patvirtinti, jog nėra duomenų apie žemės sklypo, ant kurio yra savavališkai pastatytas namas, suteikimą atsakovui ar jo giminaičiams ir pagal pateiktą potvarkį matosi, jog minėtas pastatas yra pastatytas valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypas nėra suformuotas; atsakovas galėtų pretenduoti į žemės sklypą, jei turėtų dokumentus, jog toje vietoje tas sklypas jam buvo suteiktas; jei būtų įteisinti statiniai, atsakovas galėtų formuoti žemės sklypą, tačiau šiai dienai situacija yra tokia, kad statiniai yra savavališki ir neteisėti.

Tretysis asmuo O. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota teismo pranešimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos (CPK 124 str. 1d., 1t. b.l.134; 2t. b.l.50). Atsiliepimo į patikslintą ieškinį tretysis asmuo O. M. nėra pateikusi, 2010 10 04 parengiamajame posėdyje ir 2010 10 22 teisme gautame prašyme-paaiškinime nurodo, kad: su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes nugriovus namą su dukromis neturėtų kur gyventi; su buvusiu sutuoktiniu – atsakovu A. M. statė namą sklype, kuriame nuo 1967 m. gyveno jos motina A. J., o tas 12-14 arų žemės sklypas niekam nepriklausė ir su mama jie juo naudojosi, mokėjo mokesčius, ten buvo ir jos mamos savavališka statyba, brolio A. S. savavališka statyba, kurias mama ir brolis įteisino, o jiems neleido įteisinti namo, nes jos pavardė kita; motina tik pernai išsipirko 4 arus iš 14 arų žemės, nes tik tiek leido; kažkiek žemės išsipirko ir jos brolis, o kitą žemę padarė valstybės fondine žeme; su atsakovu pastatė namą neturėdami jokių leidimų, nes jų niekur negavo, nors žinojo, kad tokio leidimo reikia; name įvestas vanduo, kanalizacija, tai šiuos dokumentus turi, o jokių kitų dokumentų ji neturi ir per 20 metų jų neturėjo; namas buvo statytas santuokos metu, visi dokumentai, susiję su namo statyba yra atsakovo žinioje; buvęs sutuoktinis A. M. paliko netvarkytus namo dokumentus; prašo leisti įteisinti savavališkai pastatytą namą ir leisti išsipirkti žemės sklypą (1t. b.l.128-131,147-150).

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė su ieškiniu sutinka. Atstovė paaiškino, kad: atsakovui sklypas nebuvo skirtas, jis jo nevaldo nuosavybės teise ar kita įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagal įstatymus atsakovas neturi teisės jo išsipirkti; esant savavališkiems statiniams ir nesant žemės suteikimo pagrindo, nėra pagrindo duoti statybos leidimą; dėl statybos įstatymo ir įpareigojimų pagal jį, tai gaunasi užburtas ratas, nes neįteisinus žemės, statinių įteisinti negalima, o žemės išsipirkti atsakovas neturi teisės, nes ji jam nebuvo skirta.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad: 2009 06 08 atsakovas A. M. kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu pripažinti tinkamu naudoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog statyba buvo pradėta 1987 m. savavališkai, statybos darbai atlikti ūkio būdu (1t. b.l.8); 2009 06 12 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė savavališkos statybos aktą Nr.SA-13, kuriame nustatyta, jog: statytojas A. M. savavališkai vykdo statybos darbus – ūkio būdu savavališkai stato 2a. plytų mūro gyvenamąjį namą 9,7x9,6 m valstybinėje žemėje; savininko teigimu adresas (duomenys neskelbtini); statinio statybos rūšis – naujo statinio statyba; statinio kategorija - neypatingas statinys; statybos leidimo bei žemės nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų nėra, statytojas su šia statyba susijusių dokumentų nepateikė (1t. b.l.9,10); 2009 06 12 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė statybos sustabdymo aktą Nr.SU-9, kuriuo pareikalauta tuoj pat sustabdyti bet kokius 2a. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (savininko teigimu 8A) statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti (1t. b.l.11,12); 2009 06 19 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas raštu Nr.11-786 atsakovui nurodė, kad netenkina jo prašymo dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti ir nurodė, jog pradeda šios savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą bei registruota siunta išsiuntė 2009 06 12 savavališkos statybos aktą Nr.SA-13 ir statybos sustabdymo aktą Nr.SU-9, kurie įteikti A. M. /taip nurodyta/ (1t. b.l.13,24); 2009 07 13 Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr.V-398 dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini), pašalinimo pareikalavo iš statytojo A. M. savo lėšomis iki 2009 09 28 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), savavališkai statomą gyvenamąjį namą, informavo apie teisę skųsti šį įsakymą bei tai, jog neįvykdžius reikalavimo iki nustatyto termino bus kreiptasi į teismą, o registruotas laiškas A. M. įteiktas asmeniškai (1t. b.l.14,25); Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2009 12 03 rašte Nr.5Ž-271-(13.14) nurodo, kad teritorija adresu (duomenys neskelbtini), kurioje A. M. savavališkai vykdydamas statybos darbus pastatė gyvenamąjį namą, yra valstybinė žemė, žemės sklypas šiuo adresu nesuformuotas ir nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruotos, šioje vietoje A. M. žemės sklypas gyvenamojo namo statybai nustatyta tvarka nebuvo suteiktas (1t. b.l.22,23); atsakovas A. M. ir tretysis asmuo O. M. yra išsituokę 2003 03 19 (1t. b.l.145); iš namų valdos (duomenys neskelbtini) tvarkymo byloje Nr.21577 (83 lapai) esančių žemės sklypo planų, B. B. firmos „Librana“ 2006 03 16 akto, civilinėje byloje esančių planų, VĮ Registrų centro namų valdos techninės apskaitos bylos (inventorinis Nr.14434) matyti, kad atsakovo A. M. statomas namas nėra A. J., kuriai 1992 06 09 buvo leista teisiškai registruoti savavališkai pastatytus statinius (dabar savininkė A. S.), ir A. S. nuosavybės teise priklausančio sklypo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) (bylos Nr.21577 l.10-12,47,71; 2t. b.l.29,41-45,60,61); pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus informaciją: duomenų sistemoje nėra informacijos apie rengiamą ar jau parengtą žemės sklypo (teritorijos) adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo teritorijų planavimo dokumentą; pagal patvirtintą Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą su ginču susijęs žemės sklypas (teritorija) prie (duomenys neskelbtini), yra pažymėta kaip gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos); Urbanistikos skyriaus archyve ir Statybos leidimų skyriuje (pagal šio skyriaus pateiktą informaciją) projekto ar išduoto statybos leidimo gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini) nėra (2t. b.l.25-45).

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra naujo daikto pagaminimas, taigi, ir naujo statinio pastatymas (CK 4.47 str. 4p.). Statinių statybas reglamentuoja specialus įstatymas – Statybos įstatymas, kuris nustato, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, o statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą – naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju toks dokumentas yra leidimas statyti naują statinį /anksčiau statybos leidimas/ (Statybos įstatymo 3 str., 12 str. 1d. 4p., 23 str. 1d. 1p.). Leidimui statyti naują statinį gauti turi būti pateiktas prašymas, statybos projektas, o jei reikia, tai ir kiti dokumentai (Statybos įstatymo 12 str. 1d. 3p., 23 str. 7d.). Be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, statyba draudžiama (Statybos įstatymo 23 str. 28d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, gavę duomenis apie savavališką statybą, 2009 06 12 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros specialistai surašė savavališkos statybos aktą Nr.SA-13 dėl atsakovo A. M. savavališkai vykdomos statybos, A. M. teigimu (duomenys neskelbtini), bei statybos sustabdymo aktą Nr.SU-9, atsakovas šių aktų, o taip pat 2009 07 13 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.V-398, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas pašalinti savo lėšomis savavališkos statybos padarinius, neskundė, tie aktai nėra panaikinti (1t. b.l.9-12,14). Minėtuose aktuose atsakovas A. M. nurodomas statytoju ir jis to neneigia, o teismui adresuotuose savo raštuose pripažįsta buvęs statytoju – pastatęs naują gyvenamąjį namą, neturint nei statybą leidžiančio dokumento, nei statinio projekto, nei bet kokio dokumento, patvirtinančio jo teisę valdyti ar naudoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (atsakovo teigimu (duomenys neskelbtini)), kuriame pastatytas minėtas gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini) 178, 185 str., Statybos įstatymo 2 str. 17p., 1t. b.l.34,35,39-41,67-69,141,142). Tai, kad ginčo namo statybos metu reikėjo turėti statybos leidimą, bet atsakovas jo neturėjo, parengiamajame posėdyje pripažino ir atsakovo buvusi sutuoktinė - tretysis asmuo O. M. ((duomenys neskelbtini) str., 1t. b.l.129,145,148). Statinio statyba neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto leidimo ar kai šis dokumentas jau yra netekęs galios, arba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikoma savavališka statinio statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71d.). Šiuo atveju, nesant statybą leidžiančio dokumento, taip pat statinio projekto, atsakovo statinys yra akivaizdžiai savavališkas (Statybos įstatymo 2 str. 71p., (duomenys neskelbtini) 178, 185 str.). Atsakovo įvairiuose raštuose teismui nurodyti, o trečiojo asmens O. M. parengiamajame posėdyje išsakyti, argumentai dėl to, kad jie jau seniai naudojasi žemės sklypu prie namo (duomenys neskelbtini), namas pastatytas O. M. motinai A. J. priklausančiame žemės sklype, o kaimynai neprieštarauja dėl tokio jų naudojimosi tuo žemės sklypu, atmestini, nes: rašytinai įrodymai bei liudytojos V. G. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, akivaizdžiai paneigia, jog atsakovas pastatė namą A. J. priklausančiame sklype, juolab, kad minėtos A. J. naudotas žemės sklypas jai buvo padidintas, atsižvelgiant į jos pasistatytus savavališkus pastatus, kuriuos jai buvo leista įteisinti 1992 m. (namų valdos (duomenys neskelbtini), tvarkymo byla Nr.21577, Registrų centro namų valdos techninės apskaitos byla (inventorinis Nr.14434), 2t. b.l.60,61); atsakovo veiksmai – savavališkas namo pastatymas nesudaro teisinio pagrindo atsakovui valdyti bei naudoti jam nesuteiktą ir nuosavybės teise neįgytą žemės sklypą, pažeidžia įstatymų bei poįstatyminių aktų nuostatas bei teisėto žemės savininko – valstybės interesus, o iš neteisės teisė neatsiranda ((duomenys neskelbtini) 178, 185str., 1t. b.l.22, 149,150); teismui pateikti trečiojo asmens O. M. rašytiniai paaiškinimai su įvairių asmenų neprieštaravimais bei sutikimais atsakovui įteisinti savavališkai pastatytą statinį laikytini neturinčiais jokios esminės reikšmės šiai bylai, nes minėtiems asmenims žemės sklypas, ant kurio pastatytas savavališkas statinys, jokiomis teisėmis nepriklauso, be to, įstatymai nenumato teisės kaimynų sutikimu įteisinti savavališką statybą valstybei priklausančioje žemėje ((duomenys neskelbtini) str.). Atsakovo argumentai dėl to, jog namą jis pradėjo statyti 1987 m. ir savavališkos statybos bei statybos sustabdymo aktų surašymo metu namas jau buvo pastatytas, atmestini, nes statyba laikoma baigta, kai patvirtinama statybos užbaigimo deklaracija /anksčiau statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas/ (Statybos įstatymo 24 str. 2d., STR 1.11.01.2010 Statybos užbaigimas. 35.3., 36.1.p.). Kai statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (CK 4.103 str. 1d.). Pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, o jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu, tai yra dabar galiojantys įstatymai ((duomenys neskelbtini) str.). Nuo 2010 10 01 galiojanti Statybos įstatymo redakcija, reglamentuojanti savavališkos statybos padarinių šalinimą, numato teismo teisę leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 28 str. 7d.). Nors atsakovas A. M. 2009 06 08 buvo kreipęsis į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu pripažinti tinkamu naudoti jo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu Statybos įstatymas ir kiti įstatymai nenumatė tokios galimybės, o įrodymų, jog atsakovas po 2010 10 01 (t.y. įsigaliojus dabartinei Statybos įstatymo redakcijai) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, teismui nepateikta, ieškovo atstovė nurodė tokios informacijos iš Kauno miesto savivaldybės administracijos negavę, o Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus pateikta informacija tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina (2010 07 02 įstatymo Nr.XI-992 24 str. 4d., 1t. b.l.8; 2t. b.l.25-41). Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 05 29 sprendimu Nr.T-242, su kilusiu ginču susijęs žemės sklypas (teritorija) prie (duomenys neskelbtini) g., pažymėta kaip gyvenamosios (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) teritorijos, todėl gyvenamojo namo statyba iš esmės yra galima, tačiau atsakovas pagal Statybos įstatymą (dabar ir anksčiau galiojusias redakcijas) neturi teisės būti statytoju, o statybą leidžiančio dokumento procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju, tai yra nevaldo nuosavybės teise arba neturi teisės valdyti ir naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypo, kuriame statomas statinys, taigi, tai reiškia, kad nėra pagrindo atsakovui leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją gauti statybą leidžiantį dokumentą (CPK 3 str. 1d., 177, 178 str., Statybos įstatymo 3 str. 2d. 1p., 23 str. 23d., 28 str. 7d.). Be to, šiuo atveju vertinant atsakovo sąžiningumą, konstatuotina, jog statydamas ginčo namą atsakovas nebuvo sąžiningas, nes jis žinojo, jog leidimai ir projektai namo statybai yra reikalingi, o žemės sklypas, kuriame statė namą, nepriklauso jam ar jo šeimos nariams nuosavybės ar kita teise, todėl toks atsakovo elgesys teisinėje valstybėje netoleruotinas ir negali būti pateisinamas asmens naivumu ar jo turtine situacija, nes tai skatintų ir kitus asmenis pažeidinėti galiojančius įstatymus ir taip bandyti įgyti jiems nepriklausančias teises (CPK 3 str. 1d., 177, 185 str.). Kadangi savavališkas namo statymas statytojui – atsakovui A. M. jokia teise nepriklausančiame žemės sklype nesukuria jam jokių daiktinių teisių į tą žemės sklypą, tai pripažintina, jog turi būti atkurta iki savavališkos statybos buvusi padėtis, o savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami, įpareigojant statytoją – atsakovą A. M. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis (CK 4.103 str. 3d., Statybos įstatymo 2 str. 17p., 178, 185 str., Statybos įstatymo 28 str. 7d. 2p.). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas - atsakovas A. M. kaip statytojas įpareigotinas savo lėšomis per ieškovo prašomą terminą – 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką plytų mūro dviejų aukštų 9,7 x 9,6 m gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (tarp Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių (duomenys neskelbtini) (statytojo teigimu adresas (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti statybvietę, juolab, kad be jokio projekto ar kitos statybinės projektinės dokumentacijos pastatytas gyvenamasis namas gali kelti realią grėsmę ne tik jame, bet ir šalia jo būnančių žmonių gyvybei bei sveikatai dėl jo neatitikimo esminiams statinio reikalavimams – mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo ar kt. (CK 4.103 str., (duomenys neskelbtini) 178, 185 str., Statybos įstatymo 2 str. 71d., 3, 4, 12, 23 str., 28 str. 4,7,8d.). Per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdžius, ieškovui leistina pašalinti savavališką plytų mūro dviejų aukštų 9,7 x 9,6 m gyvenamąjį namą, esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) (tarp Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių (duomenys neskelbtini) (statytojo teigimu adresas (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. M. (CK 4.103 str. 3d., Statybos įstatymo 28 str. 9d., CPK 273 str. 1d.). Statybinės medžiagos, likusios statinį nugriovus, yra atsakovo kaip statytojo nuosavybė (CK 4.103 str. 3d., Statybos įstatymo 28 str. 11d.).

Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant ieškinį, tai tenkinus patikslintą ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinas 131,-Lt žyminis mokestis ir 111,61 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str. 1d. 2p., 83 str. 1d. 5p., 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1d., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270, 273 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą A. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališką plytų mūro dviejų aukštų 9,7 x 9,6 m gyvenamąjį namą, esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) (tarp Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių (duomenys neskelbtini) ir 10, Kaune (statytojo teigimu adresas (duomenys neskelbtini), Kaune)), ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui A. M. (a.k(duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (įmonės kodas 288600210) turi teisę pašalinti savavališką plytų mūro dviejų aukštų 9,7 x 9,6 m gyvenamąjį namą, esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) (tarp Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių (duomenys neskelbtini) (statytojo teigimu adresas (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. M. (a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 131,-Lt (vieno šimto trisdešimt vieno lito) žyminį mokestį ir 111,61 Lt (vieno šimto vienuolikos litų 63 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Baškienė