Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-306-425/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-19
Bylos Nr.
e2A-306-425/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
E. L.
Civilinė byla Nr. e2A-240-425/2021.Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06077-2020-7.Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-241-839/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 407,99 Eur negrąžinto kredito; 34,33 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo; 23,25 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo; 48,82 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 20,80 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 407,99 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; 20,80 procentų kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 407,99 Eur sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 15,00 Eur žyminio mokesčio bei 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

2. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovui įteikti tinkamai (per darbovietę).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 22 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. L. 407,99 Eur negrąžintą kreditą, 23,25 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2020-04-24, 111,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 542,54 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 3 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas – tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, negrąžino suteikto kredito, dėl ko ieškovė turėjo nutraukti sutartį ir dėl to patyrė nuostolių. Tai sudaro pagrindą iš atsakovo priteisti negrąžintą kreditą, administravimo mokesčio dalį, negautas pajamas bei procesines palūkanas.

5. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, tačiau iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (20,80 proc.), taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2022-03-19. Teismas taip pat darė išvadą, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, kas šiuo atveju sudaro 111,30 Eur. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovės pateiktais duomenimis ir paskaičiavimu iki sutarties nutraukimo (2020-04-24) atsakovas nesumokėjo 34,33 Eur palūkanų. Pagal mokėjimo grafiką iki 2020-04-19 atsakovas turėjo sumokėti 211,51 Eur palūkanų sumą, todėl atėmus nesumokėtą palūkanų sumą, gaunasi atsakovo sumokėta palūkanų suma (211,51 Eur – 34,33 Eur = 177,18 Eur). Taigi, pagal sutartį likusi nesumokėta palūkanų suma – 111,30 Eur (288,48 Eur –177,18 Eur atsakovo sumokėta palūkanų suma), nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma.

6. Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl 20,80 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (407,99 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-03-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo yra nepagrįstas, prieštarauja teisės aktams bei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl negautų pajamų ir priteisti 48, 82 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat priteisti 20,80 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (407,99 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-03-19), o taip pat priteisti 20,80 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (407,99 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-03-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos bei priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

7.1. Nurodo, kad nepaisant to, jog motyvuojamojoje dalyje Teismas pasisakė dėl 34,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, rėmėsi neva priteista suma apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau Sprendimo rezoliucinėje dalyje neišsprendė 34,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo klausimo. Dėl šios priežasties Sprendimas keistinas, priteisiant Apeliantui 34,33 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos.

7.2. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautas pajamas, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu negautas pajamas. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime teismas pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad šiuo atveju ieškovei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.

7.3. Šiuo atveju, atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik dvidešimt vieną įmoką pagal dar galiojusį Sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo dvidešimtosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t.y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 20,80 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (407,99 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Tuo labiau suma, kuri Sutartyje buvo įvirtinta kaip kredito mokestis, kadangi priešingai nei šalys susitarė Sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepamažėjo iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Taip pat Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (48,82 Eur), kurią teismas priteisė, tačiau pritaikė savo skaičiavimo metodus, kadangi ieškinyje ši negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms Sutarties sudarymo metu.

7.4. Apeliantė taip pat vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės teisėtą lūkestį sieja su situacija, kai atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai. Šiuo atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Apeliantės vertinimu, skundžiamame sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių, juo labiau, kad tuo atveju, jei atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 288,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 216,00 Eur Sutarties administravimo mokestį.

7.5. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo ir tai, kad ieškovei nepagrįstai nebuvo priteistos negautos pajamos nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško prievolės įvykdymo, kadangi vien Sutarties termino pabaiga nesąlygoja visų piniginių lėšų grąžinimo ieškovei, o atsakovas ir toliau naudojasi ieškovės turtu.

8. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu, negrąžinto kredito dalimi, šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies bei išvis netenkino ieškovės reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą atitinkamais laikotarpiais nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018-03-19 atsakovas E. L. ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 600,00 Eur kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas sudaryta sutartimi įsipareigojo grąžinti 600,00 Eur kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį – 288,48 Eur palūkanų ir 216,00 Eur administravimo mokesčio, sutartyje numatytais terminais, tai yra iki 2022-03-19 (Sutarties specialiųjų sąlygų duomenys apie kreditą). Atsakovas ieškovei pagal sutartį tekusios piniginės prievolės pilnai nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą, prievolės neįvykdė. 2020-03-03 UAB „BnP Finance“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Naujasis kreditorius išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.

11. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 407,99 Eur negrąžinto kredito; 34,33 Eur mokėjimo palūkanų iki Sutarties nutraukimo; 23,25 Eur administravimo mokesčio iki Sutarties nutraukimo; 48,82 Eur negautų pajamų paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 20,80 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą 407,99 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos; 20,80 procentų kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą 407,99 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 15,00 Eur žyminio mokesčio bei 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

12. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo E. L. 407,99 Eur negrąžinto kredito, 23,25 Eur administravimo mokesčio paskaičiuoto iki 2020-04-24, 111,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 542,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pareikštu apeliaciniu skundu, kaip jau buvo minėta pirmiau, prašo priteisti 34,33 Eur pelno palūkanas, 48,82 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat priteisti 20,80 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (407,99 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-03-19), o taip pat priteisti 20,80 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (407,99 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-03-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei padarytas išvadas, o taip pat ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

14. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išties išdėstyta, jog be kitų sumų yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 34,33 Eur mokėjimo palūkanų iki Sutarties nutraukimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios sumos nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 111,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), kas apima apeliantės nurodomą 34,33 Eur sumą, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime skaičiavo, jog iki 2020-04-19 atsakovo sumokėta palūkanų suma yra 177,18 Eur (211,51 Eur – 34,33 Eur = 177,18 Eur). Taigi, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atskirti pelno palūkanas bei negautą pelną, tačiau toks netikslumas laikytinas formaliu, nedarančiu įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui iš esmės, dėl ko apeliacinės instancijos teismas patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, jog iš atsakovo ieškovės naudai yra priteisiamos 34,33 Eur pelno palūkanos ir 76,97 Eur negautų pajamų (nuostolių) suma

15. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

16. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

17. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo iš viso sumokėti 288,48 Eur palūkanas, o pagal byloje nustatytas aplinkybes, t.y. pačios ieškovės išdėstytą reikalavimą, iki Sutarties nutraukimo dienos atsakovo nesumokėtos palūkanos sudarė 34,33 Eur. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pagal mokėjimo grafiką iki 2020-04-19 atsakovas turėjo sumokėti 211,51 Eur palūkanų sumą, todėl atėmus nesumokėtą palūkanų sumą, gaunasi atsakovo sumokėta palūkanų suma (211,51 Eur – 34,33 Eur = 177,18 Eur). Taigi, pagal Sutartį likusi nesumokėta palūkanų suma – išties yra 111,30 Eur (288,48 Eur –177,18 Eur (atsakovo sumokėta palūkanų suma, įskaitant jau priteistas 34,33 Eur palūkanas), nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu Sutartis būtų tinkamai vykdoma. Taigi apeliacinio skundo reikalavimai dėl didesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iki Sutarties termino pabaigos yra atmetami kaip nepagrįsti, juo labiau, kad ieškovė tokius reikalavimus grindžia išimtinai Sutartyje numatytu palūkanų dydžiu. Kartu pažymėtina tai, jog aplinkybė, kad nutraukus Sutartį, joje numatytas grafikas nebegalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi mokėjimo grafike apskaičiuotomis sumomis, yra atmetami kaip nepagrįsti, juo labiau, kad apeliantė, tvirtindama, jog negautų pajamų apskaičiavimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į keletą šiam klausimui svarbių elementų, iš esmės nenurodė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių konkrečiai apskaičiuoti kitokį negautų pajamų dydį.

20. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 20,80 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat negali būti tenkinamas, kadangi yra nukreiptas į ateitį, o patirtų nuostolių suma ne tik yra sąlyginė, kadangi sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo konkrečiai apskaičiuoti ir įvertinti, ar atsakovas išvis nevykdys sutarties, tačiau ir konkrečiai neapskaičiuojama, kas, pagal pirmiau išdėstytą šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neatitinka negautų pajamų (nuostolių) reglamentavimo.

21. Be to, tenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą, pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, susijusias su negautų pajamų (nuostolių) priteisimo reglamentavimu, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, ieškovės pateikto apeliacinio skundo materialinis reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra netenkinamas, o skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstoma iš naujo atskiriant ir savarankiškai įvardijant pelno palūkanų sumą iš bendros apsiačiuotos negautų pajamų (nuostolių) sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 407,99 Eur (keturis šimtus septynis eurus 99 ct) negrąžinto kredito, 23,25 Eur (dvidešimt tris eurus 25 ct) administravimo mokesčio paskaičiuoto iki 2020-04-24, 34,33 Eur (trisdešimt keturis eurus 33 ct) pelno palūkanų, 76,97 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 97 ct) negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 542,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 EUR (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“Teisėjas Laimantas Misiūnas