Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-643-258/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
2A-643-258/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02139-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
Ieškovas
O. P.
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-643-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02139-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1; 3.3.1.18.3.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. P. ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. V. 2000 EUR skolos, 2000 EUR netesybų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2017 m. lapkričio 17 d. sudarė preliminarią sutartį, kuria susitarė sudaryti pagrindinę buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį iki 2017 m. gruodžio 17 d. Ieškovas sumokėjo atsakovei 2000 EUR avansą, tačiau atsakovė persigalvojo ir turtą parduoti atsisakė. Ieškovas taip pat kreipėsi į atsakovę raštu, prašydamas nurodyti, kur ir kada bus vykdomas turto pirkimo – pardavimo sandoris, tačiau atsakovė vengė bendradarbiauti ir turto ieškovui nepardavė.

Atsiliepimas

2. Atsakovė R. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. pripažįsta, kad yra skolinga 2000 EUR skolos (sumokėto avanso). Su likusiais ieškovo pareikštais reikalavimais atsakovė nesutiko. Atsakovė teigė, kad ji nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, tačiau jai nebuvo sudaryta tiesioginė galimybė tai padaryti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės R. V. ieškovo O. P. naudai 2000 EUR, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 2000 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovės atsisakymo pasirašyti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį per susitarimo 5.3 punkte numatytą terminą ir nepatvirtina paties ieškovo bendradarbiavimo ir aktyvių veiksmų, siekiant pasirašyti pagrindinę sutartį.

5. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2017 m. lapkričio 17 d. dalyku esantis nekilnojamasis turtas – butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2011 m. gegužės 26 d. yra areštuotas. Šie duomenys yra vieši. Ieškovas pripažino, jog jam ši aplinkybė buvo žinoma 2017 m. lapkričio 17 d. susitarimo sudarymo metu, tačiau preliminaria sutartimi šalys neaptarė, kokius konkrečius veiksmus privalo atlikti kiekviena šalis tam, kad būtų panaikinti sutarties dalyku esančio nekilnojamojo turto areštai, savininko daiktinių teisių apribojimai, trukdantys sudaryti pagrindinę sutartį. 2017 m. lapkričio 17 d. susitarimo 4.4 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti visas skolas, kurios yra priskaičiuotos už šiam nekilnojamajam turtui ar suteiktus komunalinius patarnavimus, taip pat turėtas teismo ir antstolių vykdymo išlaidas. Minėto susitarimo 4.5 punkte numatyta ir ieškovo kaip pirkėjo teisė sumokėti už buto pardavėją skolas už nurodytą nekilnojamąjį turtą, taip pat teismo, advokato ir kitas išlaidas. Minėto susitarimo 3.2 punktu ieškovas kaip pirkėjas įsipareigojo sumokėti visą buto kainą, sudarančią 37 500 EUR, prieš notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių preliminarioje sutartyje numatytų ieškovo pareigų vykdymą. Teismas pažymėjo, jog ieškovas taip pat buvo pasyvus ir neatliko aktyvių veiksmų, sudarant sąlygas šalims pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį: nesumokėjo atsakovei preliminaraus susitarimo 3.2 punkte numatytos buto kainos, neatliko 4.5 punkte numatytų veiksmų, sumokant buto skolas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas susitarė su notaru dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laiko, per preliminarioje sutartyje numatytą terminą kreipėsi į atsakovę dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar atliko kitus veiksmus, kurie patvirtintų jo siekį ir pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį.

Šalies argumentai

6. Ieškovo siųstas prašymas atsakovei nurodyti, kada ir kur bus sudaryta pagrindinė sutartis, įteiktas atsakovei jau po preliminarioje sutartyje numatyto pagrindinės sutarties pasirašymo termino pabaigos 2018 m. sausio 10 d., ką patvirtina registruotos pašto siuntos paieškos rezultatai. Atsakovės prašymas palaukti dėl pardavimo siųstas SMS žinute 2017 m. lapkričio 14 d., t. y. dar iki preliminarios sutarties pasirašymo, todėl jis nepatvirtina preliminarios sutarties nevykdymo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog bendradarbiavo su atsakove, ėmėsi aktyvių veiksmų ir dėjo pastangas sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-2013-701/2015, suformuotą praktiką dėl preliminarios sutarties šalies kaltės, nesudarius pagrindinės sutarties, toks pat atsakovės neveikimas nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltės dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, nes abi sandorio šalys nesiėmė iniciatyvos ir neatliko veiksmų, patvirtinančių siekį sudaryti pagrindinę sutartį. Tai sudaro pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą dėl baudos (netesybų) priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių preliminarioje sutartyje numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimą. Todėl atsakovės teisė į ieškovo sumokėtą 2000 EUR avansą išnyko, pasibaigus preliminarioje sutartyje numatytam, pagrindinės sutarties sudarymo terminui, t. y. 2017 m. gruodžio 27 d. ir atsakovė privalo minėtą 2000 EUR avansą grąžinti ieškovui, kurio sąskaita jį be pagrindo valdo (CK 6.237 str. 2 d.). Atsakovė geruoju ieškovui sumokėto avanso negrąžina, todėl 2000 EUR priteisiama iš atsakovės ieškovo naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo patenkinti apelianto ieškinį visa apimtimi, t. y. papildomai priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 2 000 Eur netesybas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

8.1. Apelianto ir atsakovės santykiai dėl buto pirkimo-pardavimo nenutrūko. Apeliantas, siekdamas išlaikyti geranoriškumu ir bendradarbiavimu pagrįstus santykius, iniciavo derybų dėl buto pardavimo atnaujinimo. Tačiau atsakovė vėl atsisakė parduoti butą ir net pakėlė kainą nuo 37 500 Eur iki 40 000 Eur. Toks esminės sąlygos keitimas rodo atsakovės vengimą vykdyti sutartį.

8.2. Atsakovė neneigė ir neįrodinėjo, kad nėra kalta dėl sandorio nesudarymo. Atsakovė taip pat neįrodinėjo, kad pats apeliantas yra kaltas dėl sandorio nesudarymo. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo dėl įrodinėjimo ir visą naštą perkėlė apeliantui. Tai lėmė sprendimo neteisėtumą.

8.3. Apeliantas įvykdė esminę preliminariąja sutartimi prisiimtą sąlygą – nedelsdamas sumokėjo 2 000 Eur avansą. Teismas nepagrįstai neįvertino šio apelianto veiksmo kaip rimto ketinimo ir noro sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį.

8.4. Teismas teisingai pastebėjo, kad apeliantas turėjo teisę sumokėti išlaidas už atsakovę, kad butui būtų nuimtas areštas. Tačiau tai buvo apelianto teisė, bet ne pareiga. Atsakovė, gavusi avansą galėjo jį panaudoti skolų sumokėjimui. Atsakovė turėjo užtikrinti areštų butui nuėmimą.

8.5. Apeliantas buto kainą buvo pasirengęs mokėti esant užtikrintam notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui (atvykus pas notarą). Atsakovei taip ir neatvykus pas notarą apeliantas neturėjo pagrindo mokėti visą buto kainą. Todėl tai negali būti laikoma vengimu sudaryti pagrindinį sandorį.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė privalėjo jam organizuoti buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Pagal preliminarios sutarties sąlygas būtent ieškovas privalėjo iki sutarties sudarymo sumokėti buto kainą ir padengti notarinės sutarties sudarymo išlaidas. Atsakovei susidaro įspūdis, kad ieškovas siekė pasinaudoti atsakovės nesupratimu dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovės buto rinkos kaina 50 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

4. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus savo elektroninį laiško foto kopiją, pirkimo-pardavimo sutarties projektą.

5. Atsakovė 2019-04-24 pateikė prašymą ir naujus įrodymus – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimą dėl R. V. darbingumo lygio.

6. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, kodėl iškilo būtinybė rašytinius įrodymus teikti apeliacinės instancijos teismui. Be to, susipažinus su pateiktais įrodymais, spręstina, jog jie nėra susiję su nagrinėjamu ginču, nes šioje byloje sprendžiamas klausiamas dėl kieno kaltės nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis preliminarioje sutartyje nustatytu terminu. Nauji šalių susitarimai šiai bylai nėra aktualūs, tuo labiau, kad jie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl jos darbingumo lygio nustatymo taip pat nėra susiję su nagrinėjama byla. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šalių pateiktus rašytinius įrodymus atsisako priimti.

Dėl apeliacinio skundo

7. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad šalys buvo sudarę išankstinį susitarimą dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Taip pat nėra ginčo dėl to, jog pagal šį susitarimą ieškovas atsakovei sumokėjo 2 000 EUR avansą, kuris, nesudarius buto pirkimo-pardavimo sutarties turi būti grąžintas ieškovui.

8. Ginčas byloje kilo dėl išankstiniame susitarime dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo šalių sulygtų 2 000 EUR netesybų. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovei atsisakius sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, ji netesybas taip pat privalo sumokėti ieškovui, atsakovė su ieškovu nesutinka. Šalys nurodo skirtingas pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo priežastis, ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos pateiktą įrodymų vertinimą.

9. Pagal preliminarios sutarties 4.1 p. ir 4 .2 p. šalys susitarė, jog pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pasirašyta per 40 d. nuo susitarimo sudarymo dienos. Susitarimas sudarytas 2017-11-17, todėl sutartis turėjo būti sudaryta iki 2017-12-27. Bylos duomenimis, 2017-12-19 ieškovas parašė atsakovei SMS žinutę dėl pagrindinės sutarties sudarymo teiraudamasis dėl atsakovei patogaus vietos ir laiko sutarčiai sudaryti. Byloje nepateikta, duomenų, įrodančių kad atsakovė atsakė į šią SMS žinutę, ar nors kartą per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti parodė iniciatyvą dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pažymėtina, jog susirašinėjimas dėl buto pirkimo-pardavimo SMS žinutėmis atsakovei buvo priimtinas, nes ji dar iki išankstinio susitarimo sudarymo SMS žinute kreipėsi į ieškovą prašydama palaukti dėl išankstinio susitarimo pasirašymo. Byloje taip pat pateiktas ieškovo registruotu laišku išsiųstas pranešimas 2017-12-20 atsakovei, kuris buvo įteiktas 2018-01-10 Vilniaus 41-ojo pašto skyriuje atsakovei asmeniškai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė, gavusi ieškovo laišką, nors ir pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, susiekė su ieškovu dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo.

10. Šalių sulygtoje preliminarios sutarties 5.3 p. įtvirtinta, kad pardavėjas, atsisakęs įvykdyti susitarimo sąlygas, t. y. pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, per nurodytą sutartyje terminą, kitai šaliai grąžina dvigubą avansinį mokėjimą per 1 d. nuo susitarimo nutraukimo. Preliminariosios sutarties 4.4 punkte taip pat įtvirtinta, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti visas skolas, kurios yra priskaičiuotos už šiam nekilnojamam turtui ar suteiktus komunalinius patarnavimus (elektrą, vandenį, šilumos energiją, dujas ir kitus patarnavimus), taip pat turėtas teismo ir antstolio vykdymo išlaidas. Byloje pateiktas VĮ Registrų centras išrašas patvirtina, kad butui taikomi 3 antstolių areštai. Antstolio I. G. atliktame įraše nurodyta, kad leidžiama butą parduoti su sąlyga, kad prieš sudarant sutartį bus įmokėta antstolio nurodyta piniginių lėšų suma. Antstolio R. K. atliktame įraše prie arešto nurodyta, kad antstolis neprieštarauja, jog skolininkė parduos turtą su sąlyga, kad į antstolio depozitinę sąskaitą bus įmokėta 4845,60 Eur suma. Antstolės I. B. atliktame įraše apie areštą, nurodyta, kad antstolė duoda sutikimą parduoti areštuotą butą, sandorio sudarymo dieną į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėjus 1838,52 EUR, areštas bus panaikintas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė kreipėsi į antstolius dėl šių sumų apmokėjimo ar bent dalinai siekė padengė savo skolas (antstolio I. G. įraše nurodyta, kad skola antstoliui turi būti sumokėta iki sandorio sudarymo). Akivaizdu, kad neatlikus preliminarioje sutartyje 4.4 punkte numatytų veiksmų, joks pirkimo-pardavimo sandoris negalėjo įvykti, nes parduoti areštuotą turtą, o šiuo atveju nepadengus visų įsiskolinimų, draudžiama. Tuo pagrindu negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pats pažeidė sutartį nesumokėdamas visos už butą kainos iki notarinės sutarties sudarymo, ypač žinant tą faktą, kad atsakovė į ieškovo pranešimus nereaguoja. Be to, atsakovė pati netiesiogiai pripažįsta, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl jos kaltės, kadangi sutiko grąžinti avansą. Tuo atveju, jei ieškovas būtų atsisakęs vykdyti susitarimo sąlygas, jis neatgautų avansinio mokesčio sumos (Išankstinio susitarimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 5.4 punktas). Be to, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jai žinoma, jog VĮ Registrų centras nurodyta buto kaina 50 000 Eur, todėl ji mano, kad ieškovas pasinaudojo jos nesupratimu dėl pirkimo-pardavimo sąlygų. Tokie atsakovės argumentai atsiliepime į apeliacinį skundą leidžia daryti išvadai, kad atsakovė sąmoningai vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

11. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

12. Kolegija pažymi, kad remiantis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklėmis vertinant pateiktus rašytinius bylos duomenis, jų visumoje, visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas.

14. Kasacinio Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ,,Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

15. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, jog netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Koks netesybų dydis yra tinkamas, turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo atveju reikšmingas aplinkybes ir taikant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą ir leistinas jo taikymo išimtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; kt.).

16. Nagrinėjamu atveju netesybų dydis (2 000 EUR) yra tokio pat dydžio kaip sumokėtas ieškovui avansas pagal išankstinį susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Išankstinio susitarimo nuostatos nėra labai aiškios. Susitarime nurodyta, kad ieškovas turi teisę apmokėti atsakovės skolas už butą, tačiau kokiais atvejais ši nuostata taikoma nėra aišku. Tai galimai iš dalies patvirtina atsakovės argumentus, kad šalys tinkamai nesusitarė dėl buto pardavimo tvarkos ir tai galėjo lemti atsakovės pasyvumą vykdant išankstinio susitarimo sąlygas. Be to, ieškovas nepateikė teismui jokių nuostolius patvirtinančių įrodymų, kad atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį realiai būtų atsiradę kokių neigiamų pasekmių. Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tik nurodė, kad patyrė teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su sutarties sudarymu, taip pat kelionės išlaidų jam važinėjant iš Šiaulių į Vilnių ruošiantis buto pirkimui, tačiau paskaičiavimų į bylą neteikė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų byloje aplinkybių visumą, sprendžia, kad šalių išankstiniu susitarimu sulygtos netesybos yra neproporcingai didelės palyginus su ieškovo sumokėtu avansu, pažeidžia šalių pusiausvyrą, todėl jos mažintinos iki 500 EUR. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 500 EUR netesybų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

18. Pakeitus teismo sprendimą, ieškinys tenkintas 62,50 proc. Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovas patyrė 120 EUR. Tenkinus ieškinį iš dalies ieškovui iš atsakovės priteistina 75 EUR.

19. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (10,50 EUR) pirmosios instancijos teisme perskirstomos iš šalių valstybės naudai, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteisima 6,50 EUR, o iš ieškovo 4 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

20. Bylos duomenimis ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 907 EUR (847 EUR teisinės pagalbos išlaidų ir 60 EUR žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo apeliacinis skundas buvo tenkintas 45,35 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 411,32 EUR jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000 EUR skolos, 500 EUR netesybų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (2500 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,50 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų“

Priteisti iš atsakovės R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 411,32 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rita KisielienėLiuda UckienėTomasVenckus