Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

atsakovų atstovams advokatei Viktorijai Čivilytei - Gylienei, advokatui Vytautui Zabielai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. D., K. P., G. B. apeliacinį skundą, atsakovo M. N. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos iš įpėdinių priteisimo, patirtų išlaidų atlyginimo pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovams I. D., K. P., G. B., M. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, konstatuodamas, kad ieškovė L. V. nepraleido CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesio termino pareikšti reikalavimus teisme mirusio G. B. įpėdiniams dėl priteistų 20530 Lt išlaidų atlyginimo, nustatydamas, kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų nupirko buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės baldus ir įrangą už 14000 Lt, šio buto įrengimui išleido 6529,81 Lt ir tokiu būdu pagerino atsakovų paveldimą turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) (CPK 176-185 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovų I. D., G. B. ir K. P., M. N. solidariai priteista ieškovei L. V. 20530 Lt buto pagerinimo išlaidų ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos, panaikintina ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovų ieškovei solidariai priteista 11044 Lt skolos ir palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos, paliktina galioti nepakeista, nes ši sprendimo dalis neapskųsta apeliaciniais skundais, byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str., nenustatytos aplinkybės, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų peržengti atsakovų apeliacinio skundo ribas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Pagal CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 str. 4 d. teismas gali pratęsti nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Iš CK 5.63 str. formuluotės matyti, kad įstatyme nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios teisės normos negalima aiškinti taip, kad nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka. Pagal CK 5.63 str. 4 d. teismui suteikta diskrecijos teisė pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, bet ne pakeisti šio termino skaičiavimo pradžią, kuri aiškiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Taigi nagrinėjamoje byloje CK 5.63 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo G. B. mirties (duomenys neskelbtini), o ne nuo tada, kai paaiškėjo visi G. B. paveldėtojai (CK 5.3 str.). CK 5.63 str. 1 d. nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006). CK 5.63 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių praleistas procedūrinis terminas atnaujinamas teismo CPK XXXVIII skyriaus 576-578 str. nustatyta tvarka padavus ir išnagrinėjus pareiškimą, o ieškinio senaties taikymo klausimas yra išsprendžiamas teisme sprendžiant ieškinį. Pagrindas procedūriniam terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, kurias pareiškėjas turi nurodyti pareiškime (CPK 576 str. 1 d., CK 5.63 str. 4 d.). Pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, kurias kreditorius turi nurodyti teismui, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 2 d.), ir kreditoriui tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai tvirtina, kad ieškovė, nepraleidusi trijų mėnesių termino informavo paveldėtojus apie G. B. skolą pagal konkrečią paskolos sutartį, tačiau neinformavo apie kitas jo skolas. Ieškovė reikalavimą dėl 33523,95 Lt buto įrengimo išlaidų priteisimo iš G. B. paveldėtojų pareiškė teisme 2009-02-25, t. y. praleidusi trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškovė apie šią skolą neinformavo paveldėtojų tiesiogiai ar per notarą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė laiku pareiškė paveldėtojams reikalavimus apie 33523,95 Lt skolą ir nenagrinėjo klausimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Atsakovai byloje prašė taikyti ieškinio senatį, o ieškovė prašė terminą pratęsti. Įvertinus šalių nurodytus argumentus pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui dėl praleisto termino pareikšti kreditoriams reikalavimą dėl skolos už buto pagerinimą, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovė trijų mėnesių terminą pareikšti minėtą reikalavimą G. B. įpėdiniams praleido dėl svarbių priežasčių ir dėl to terminas turi būti pratęstas. CK 5.63 str. 4 d. teismui suteikta teisė pratęsti palikėjo kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, CK nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Ieškovė L. V. patikslintuose ieškiniuose nurodė, kad notaras jai neišaiškino, jog pareiškime dėl kreditorinių reikalavimų įpėdiniams būtina nurodyti reikalavimus pilna apimtimi, ji nėra teisininkė, ieškinio pateikimo dieną` nebuvo žinomi visi palikimą priėmę įpėdiniai – atsakovai, nes M. N. priėmė palikimą tik 2009-02-13. 2009-04-14 parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl faktinės santuokos pripažinimo, bet jos reikalavimas buvo atmestas (b. l. 177). Ieškovė byloje buvo pateikusi įrodymą, kad ji nuo 2008-07-01 iki 2008-07-14 buvo nedarbinga (b. l. 159). Šios aplinkybės nepripažintinos svarbiomis, dėl kurių ieškovė per tris mėnesius teisme nepareiškė reikalavimų G. B. turto paveldėtojams dėl buto pagerinimo išlaidų, nes ieškovei turėjo būti žinoma, kad asmens turtą paveldėti gali tik sutuoktinė, kuri įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistravusi santuoką su G. B. (CK 3.7, 5.13 str.), ieškovė sirgo iki 2008-07-14. Be to, tai nesutrukdė pareikšti pretenzijas dėl skolos pagal paskolos sutartį atlyginimo. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovė, reikšdama pretenzijas dėl skolos pagal paskolos sutartį, negalėjo išsiaiškinti, ar ji turi pareikšti pretenzijas ir dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo ir atitinkamai tokia pat tvarka pareikšti tokias pretenzijas. Dėl to pripažintini pagrįstais atsakovų argumentai, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą pareikšti ieškinį dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo iš G. B. turto paveldėtojų ne dėl svarbių priežasčių. Nenustačius svarbių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas, šis terminas neatnaujintinas. Taip pat sutiktina su atsakovų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo priteista 20530 Lt buto pagerinimų išlaidų suma (14000 Lt už virtuvės baldus ir įrangą, 6529,81 (6530) Lt už statybines medžiagas) nėra patvirtinta įrodymais, kad virtuvės baldai ir įranga, ieškovės nurodytos statybinės medžiagos buvo nupirktos už asmenines ieškovės lėšas, kad kvituose ir kituose apmokėjimo dokumentuose nurodytos statybinės medžiagos buvo panaudotos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įrengti (CPK 176-185 str.).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kada teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003). Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikintas tik tada, kai kasatorius įrodo, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išvada dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskirtai nebūtų galima pripažinti faktų nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004). Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Įvertinus atsakovų argumentus, kuriais jie grindžia, kad ieškovė byloje neįrodė ir byloje nebuvo pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad ieškovė už savo asmenines lėšas nupirko virtuvės baldus ir įrangą, nupirko statybines medžiagas ir tos medžiagos buvo panaudotos įrengiant G. B. ir I. D. butą, ir byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos įrodymais.

Savo reikalavimus dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo iš G. B. įpėdinių ieškovė L. V. grindė tuo, kad ji su mirusiu G. B. nuo 2004-06-08 gyveno kaip pora pareiškėjos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, 2006-10-01 pradėjo gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė prisidėjo prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo, gerinimo, įrengimo (b. l. 183-186). Ieškovė aplinkybes, kad pirko virtuvės baldus ir įrangą, statybines medžiagas, įrodinėjo PVM sąskaita – faktūra GRV Nr.(duomenys neskelbtini) medžiagų pirkimo kvitais, užsakymo lapais, liudytojų P. P., M. D. parodymais (b. l. 186). Liudytojas P. P. parodė, kad butas, esatis (duomenys neskelbtini), buvo įrenginėjamas nuo 2006 m. vidurio iki 2007 m. pabaigos (b. l. 227). Iš ieškovės L. V. paaiškinimų matyti, kad tuo metu, kai buvo įrenginėjamas minėtas butas, jai buvo žinoma, kad G. B. yra susituokęs, kad jo žmona I. D. yra laidavusi, kai butas buvo perkamas (b. l. 222). Byloje buvo pateikta ieškovės L. V. ir G. B. 2006-11-22 sudaryta rašytinė paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė L. V. paskolino G. B. 10000 Lt, o G. B. įsipareigojo iki 2008-12-31 paskolą ieškovei grąžinti, kas mėnesį mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo paskolos sumos likučio. Taip pat sutarties šalys susitarė, kad jeigu G. B. laiku negrąžins paskolos, tai jis mokės 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, delspinigių mokėjimas neatleidžia paskolos gavėjo nuo palūkanų mokėjimo (b. l. 6-7). Ieškovė nurodė, kad G. B. tie 10000 Lt buvo reikalingi tuo metu, kai jis užsakinėjo laiptus iš Panevėžio firmos (b. l. 221). Byloje pateikti duomenys, kad G. B. buvo paėmęs paskolą iš banko. G. B. ir ieškovės surašyta paskolos sutartis, surašyta tuo metu, kai G. B. įrenginėjo butą, tvirtina, kad butas buvo įrenginėjamas G. B. lėšomis. Be to, paskolos sutartyje, kuri surašyta 2006-11-22, t. y. ieškovės nurodomu laikotarpiu, kai ji su G. B. gyveno kartu, kaip šeima, nurodyti skirtingi adresai, t. y. nurodyta, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), o G. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių nekilnojamojo turto (butų) pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad ieškovė 2006-07-25 pirkimo – pardavimo sutartimi už 214 571 Lt įsigijo nebaigto statyti, baigtumas 85 proc., buto, esančio (duomenys neskelbtini), 5/6 dalis, o ieškovės dukra V. V. – 1/6 dalį, o 2006-09-06 pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 251 000 Lt (b. l. 75-83, 93-99). Iš 2007-01-23 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad ieškovė savo gyvenamąją vietą nuo 2007-01-16 buvo deklaravusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 156). Byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė 2005-09-05 būstui pirkti paėmė 6000 Lt, paskolą, 2006-07-25 paskolos suma buvo padidinta. Iš šių įrodymų akivaizdu, kad ieškovė, įsigijusi nebaigtą statyti butą, turėjo jį baigti statyti ir įrengti. 2009-05-28 teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įrenginėjamas nuo 2006 m. pradžios ir įrengtas rugsėjo mėn. pabaigoje, spalio 1 d. ten jau gyveno, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. pradžios. Ieškovė nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), įrenginėjo jos dukros vaiko tėvas, kuris yra statybininkas, tačiau byloje neteikė jokių įrodymų apie butui įrengti panaudotas statybines medžiagas. Įvertinus šiuos ieškovės paaiškinimus, liudytojo P. P. parodymus apie tai, kad butas, esatis (duomenys neskelbtini), buvo įrenginėjamas nuo 2006 m. vidurio iki 2007 m. pabaigos (b. l. 227), tai, kad ieškovė byloje neteikė įrodymų, kas ir už kokius pinigus pirko statybines medžiagas įrenginėjant jos butą, darytina išvada, kad ieškovė įrenginėjo savo butą ir tuo pačiu metu buvo įrenginėjamas G. B. ir jo sutuoktinei priklausantis butas. Ieškovės pateiktuose 2006 m. antros pusės prekių ir medžiagų įsigijimo kvituose, kuriais ji grindė aplinkybes, kad pagal šiuos kvitus įgijo medžiagas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įrengti, nėra nurodyta tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad kvituose nurodytos prekės ir medžiagos buvo panaudotos ne jos buto įrengimui. Ieškovė byloje pateikė kvitus, kurie išrašyti tuo metu, kai buvo įrenginėjamas ir jos butas. Kvitai taip pat nepatvirtina, kad už įsigytas prekes apmokėjo ieškovė iš savo asmeninių lėšų. Liudytojas P. P. parodė, kad jis atlikinėjo ginčo bute apdailos darbus, t. y. dažė, perklojo grindis, įrengė palanges. Smulkesnių daiktų pirkti važiuodavo su ieškove (b. l. 227-228), tačiau liudytojas nenurodė jokių konkrečių ieškovės pirktų daiktų, kurie buvo panaudoti įrenginėjant ginčo butą. Liudytojas M. D. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kvituose nurodytas medžiagas pirko ieškovė iš asmeninių lėšų. Liudytojas M. D. parodė, kad jo manymu ieškovė daugiau užsiėmė remontu, nei G. B., nes ieškovė yra mokytoja ir vasarą nedirba, todėl vadovavo remontui, nuolat ieškovė su savo mašina atveždavo statybines medžiagas (b. l. 228). Tai, kad ieškovė vadovavo remontui ar atveždavo statybines medžiagas, nepatvirtina, kad medžiagos buvo pirktos už ieškovės asmenines lėšas.

Iš ieškovės pateiktos PVM sąskaitos – faktūros GRV Nr.OOO258 matyti, kad ieškovė L. V., kaip pirkėja, R. K. IĮ „Grėvė“ užsakė virtuvės baldų komplektą (4127,13 Lt be PVM), stalą su kėdėmis (1355,93 Lt be PVM), orkaitę, kaitlentę (1794,07 Lt be PVM), integruotą indaplovę (1686,44 Lt be PVM), garų surinktuvą (415,25 Lt be PVM), integruotą šaldytuvą (1093,22 Lt be PVM) „FAGOR“, plautuvę (645,76 Lt be PVM), montavimo darbus (746,61 Lt be PVM) už 14000 Lt. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad prekes gavo L. V. (b. l. 39). Įrodymų, patvirtinančių, jog ši PVM sąskaita – faktūra buvo apmokėta, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien šiuo dokumentu, padarė išvadą, kad 14000 Lt už virtuvės baldus ir įrangą turi būti priteista ieškovei. Vien remiantis PVM sąskaita – faktūra nėra pagrindo pripažinti, kad 14000 Lt sumokėjo ieškovė iš savo asmeninių lėšų R. K. IĮ „Grėvė“. Ieškovė, teigdama, kad ji apmokėjo 14000 Lt, šioje byloje turėjo pateikti tokius įrodymus, tačiau šioje byloje nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui tokių įrodymų nepateikė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovų 14000 Lt už virtuvės baldus ir įrangą. Pažymėtina, kad liudytoja G. S. parodė, jog kartu su G. B. pirko baldus, įrangą (b. l. 226). Be to, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl to, kad ieškovė išsivežė tam tikrus baldus, daiktus. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė išsivežė indaplovę, šaldytuvą, o tokie daiktai yra nurodyti PVM sąskaitoje – faktūroje.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neįrodė, jog prekių ir statybinių medžiagų įsigijimo kvituose nurodytos prekės ir medžiagos buvo nupirktos už asmenines ieškovės lėšas ir panaudotos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įrengti, kad ieškovė nupirko už 14000 Lt virtuvės baldus ir įrangą, atmestini ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovų priteista 20530 Lt, panaikintina ir priteista iš viso 31574 Lt skola sumažintina iki 11044 Lt.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, todėl pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos, t. y. advokato atstovavimo išlaidos sumažintinos iki 218,75 Lt, ieškovei iš atsakovų priteistina po 82,83 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį. Priteistos valstybei iš atsakovų po 11 Lt pašto išlaidų sumos sumažintinos iki 3,87 Lt, priteista iš ieškovės 18 Lt pašto išlaidų suma padidintina iki 46,50 Lt. Pirmosios instancijos teisme atsakovė I. D. sumokėjo 1790 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 256), todėl atsižvelgiant į nepatenkintų ieškovės reikalavimų dalį šiai atsakovei iš ieškovės priteistina 1342,50 Lt advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų (bylinėjimosi išlaidų). Atsakovė I. D. už apeliacinį skundą sumokėjo 615,90 Lt (b. l. 277), 1666 Lt už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 175, 176). Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, todėl vadovaujantis CPK 93 str. atsakovei I. D. iš ieškovės priteistina 615,90 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Prašymas priteisti 1666 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų tenkintinas iš dalies. Atsakovei iš ieškovės priteistina 1000 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos išlaidų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę apeliacinės instancijos teisme, ginčo sumą, į tai, kad pirmosios instancijos teisme dalyvavo tas pats advokatas, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 98 str.).

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 18,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą ieškovei L. V. iš atsakovų I. D., K. P., G. B., M. N. solidariai 31574 Lt skolą sumažinti iki 11044 Lt, priteistas 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 11044 Lt sumos.

Priteistą ieškovei L. V. iš atsakovų I. D., K. P., G. B. po 567 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 218,75 Lt, priteistą iš atsakovo M. N. 740 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 218,75 Lt. Priteisti atsakovei I. D. iš ieškovės L. V. 1342,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti ieškovei L. V. iš atsakovų I. D., K. P., G. B., M. N. po 82,83 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį.

Priteistą valstybei iš atsakovų I. D., K. P., G. B., M. N. po 11 Lt pašto išlaidų sumą sumažinti iki 3,87 Lt, priteistą iš ieškovės L. V. 18 Lt pašto išlaidų sumą padidinti iki 46,50 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. D. iš ieškovės L. V. 615,90 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 1000 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. V. 18,45 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme, kurios yra sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).