Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-11-29 · Civilinė byla Nr. 2S-742-357/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-29
Bylos Nr.
2S-742-357/2011
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00379-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
V. M.
Ieškovas
D. K.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-742-357/2011

Teisėjas N. Masiulis Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00379-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 30.2;116.5.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 29 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. K. teismui pateikė ieškinį (2–3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo V. M. 6000 Lt skolos, 300 Lt palūkanų, 189 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt už advokato paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

Akmenės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu už akių (13–14 b. l.) ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo V. M. ieškovui D. K. 6000 Lt skolą, 300 Lt palūkanas, 189 Lt žyminį mokestį ir 500 Lt už advokato paslaugas.

2011-05-20 Akmenės rajono apylinkės teisme gautas atsakovo V. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (20–21 b. l.), kuriame atsakovas prašė panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-05-06 sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsiliepimas

Akmenės rajono apylinkės teismas 2011-09-27 nutartimi (51–53 b. l.) netenkino atsakovo V. M. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nurodė, jog atsakovas iki surašant atsiliepimą nebuvo sudaręs su advokate atstovavimo sutarties, todėl tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu turėjo rūpintis pats. Bylos šalies negebėjimas tinkamai įgyvendinti savo procesines teises dėl neišmanymo yra subjektyvi ir todėl nesvarbi atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis. Esant sudarytai atstovavimo sutarčiai tektų konstatuoti, kad atsakovo procesinių teisių įgyvendinimu nesirūpino jo atstovė. Tačiau ir vienu ir kitu atveju atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastys nėra svarbios, o atsakovas abiem atvejais turėjo galimybę informuoti teismą apie iškilusias problemas. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas rašytiniu įrodymu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalyse paskolos sutarčiai keliamus rašytinės formos reikalavimus. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CK 6.875 str. 1 d.), tačiau šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Teismas konstatavo, kad atsakovas nors ir teigia, kad gavo iš ieškovo (paskolos davėjo) ženkliai mažesnę sumą už nurodytąją 2009-09-07 paskolos raštelyje, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Atsakovas nepateikė ir įrodymų, įrodančių paskolos dalies sumokėjimą. Be to, atsakovas teigė, kad dalį paskolos yra grąžinęs ieškovui per jo motiną, nes taip daryti nurodė pats ieškovas. Kaip savo paaiškinimus pagrindžiantį įrodymą atsakovas nurodė tik diktofonu padarytą pokalbio su ieškovo motina garso įrašą. Teismas nurodė, kad perklausius atsakovo pateiktą CD-R laikmenoje *.mp3 formate įrašytą fragmentą, joks garsas negirdimas. Teismas konstatavo, kad jokie tinkamo prievolės pagal paskolos raštelį įvykdymo įrodymai teismui nepateikti.

Šalies argumentai

Atsakovas V. M. atskiruoju skundu (57–58 b. l.) prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nutartį ir perduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarstyti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Iš Akmenės rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas nėra suinteresuotas nustatyti teisingumą, nes iš anksto teigia, kad atsakovo elgesys yra klaidinantis ir bet kokie jo paaiškinimai taip pat laikytini nerimtais, todėl ir netenkintinais. Toks požiūris į procesą ir į piliečių teisių apsaugą yra neadekvatus ta prasme, kad negali būti prioritetas atiduotas formalizmui, pvz.: netinkamam procesinių galimybių išnaudojimui, procesinių dokumentų trūkumams ir pan. Prašymas peržiūrėti sprendimą už akių kaip tik ir buvo susijęs su tuo, kad atsakovas galėtų teismui pateikti tuos įrodymus, kuriuos jis turi ir gali pateikti.

2. Teismui buvo pateikti tie įrodymai, kuriuos atsakovas tuo metu turėjo. Pateiktus įrodymus teismas tyrė ir vertino, pažeisdamas proceso kooperacijos principą (CPK 8 str.), rungimosi principą (CPK 12 str.) bei netinkamai taikydamas betarpiškumo principą (CPK 14 str. 1 d.). Pastarasis principas netinkamai taikytas todėl, kad CPK 288 straipsnis nenumato galimybės tirti įrodymus rašytinio proceso tvarka. CPK 220 straipsnyje nurodyta, kad garso įrašai yra tiriami teismo posėdyje ir byloje dalyvaujantys asmenys gali duoti paaiškinimus ar atkreipti teismo dėmesį į bet kurias išgirstas aplinkybes.

3. Teismas išklausė atsakovo pateiktą garso įrašo kopiją ir nurodė, kad joje nebuvo jokių garso įrašų. Tokiu atveju, teismas privalėjo išaiškinti atsakovui pareigą pateikti garso įrašo originalą ir tirti jį. Be to, iškilo būtinybė apklausti svarbią liudytoją. Įstatymas nenumato, kad liudytojų parodymai (kaip įrodymas) teismui būtų perduodami raštu kartu su prašymu peržiūrėti sprendimą. LR CPK 235 str. 5 dalyje numatyta galimybė paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, jei tokio proceso metu bylos aplinkybės gali būti ištirtos išsamiau.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (63 b. l.) ieškovo D. K. atstovas advokatas A. Kruminas prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nutartį. Atsiliepime nurodė, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 metų rugsėjo 27 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-875/2011 yra pagrįsta, teisėta ir nėra jokio juridinio pagrindo ją naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinis procesas įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, kitų paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai (CPK 285-286 str.). Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat visokeriopos teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.). Įstatymas numato galimybę asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustato sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas.

Šiuo atveju atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi nurodyti: 1) aplinkybes, liudijančias atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikimo priežasčių svarbumą, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; 2) aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 287-288 str.). Esant abiem šioms sąlygoms (aplinkybėms), sprendimas už akių gali būti panaikintas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 str. 4 d.).

Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. pranešimu atsakovui V. M. nustatytas 14 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, per kurį jis privalėjo teismui pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį (9 b. l.). Pranešime išaiškintos ir tokio atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Minėtas pranešimas atsakovui V. M. įteiktas 2011 m. kovo 26 d. (12 b. l.). Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per įstatymo nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas V. M. nurodė, kad terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, nes atsiliepimo į ieškinį nesurašė advokatė G. L., žadėjusi tai padaryti. Be to, jis pats bandė susitikti su ieškovu ir apeliuoti į jo sąžinę, nes visus pinigus atsakovas D. K. yra sumokėjęs iki ieškinio padavimo. Savo argumentams pagrįsti atsakovas pateikė Pinigų priėmimo kvitą (37 b. l.), iš kurio matyti, kad jis advokatei sumokėjo 300 Lt. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš kvito turinio neaišku už kokias paslaugas atsakovas sumokėjo advokatei 300 Lt, tačiau sumos dydis suponuoja išvadą, kad jie sumokėti ne už atstovavimą teisme, o už procesinio dokumento surašymą. Įrodymų, kad atsakovas V. M. su advokate buvo pasirašęs atstovavimo sutartį, teismui nepateikta. Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsiliepimas buvo surašytas 2011-03-30, tačiau atsakovas jo nepasirašė, kodėl jis laiku nebuvo pateiktas teismui - neaišku (38 b. l.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas dėl nesvarbių priežasčių. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo tinkamai įteiktas, o atsakovas be pateisinamos priežasties nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo, nors jam ir buvo išaiškinta pareiga nustatytu laiku pateikti šį procesinį dokumentą bei jo nepateikimo teisinės pasekmės. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, susijusių su aplinkybėmis, liudijančiomis atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikimo priežasčių svarbumą ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Todėl teismas konstatuoja, kad šiuo vertinimo aspektu sprendimo už akių priėmimas neprieštarauja CPK nuostatoms.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių panaikinimo padarė išvadą, jog atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios leistų abejoti sprendimo už akių teisėtumu bei nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos šio sprendimo pagrįstumui. Taigi teismas laikėsi nuostatos, jog nėra ir antrosios būtinos sprendimo už akių panaikinimo sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio 4 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais, pažymi, jog analizuojamu atveju bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi ne šalies (atsakovo) pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą.

Teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas pateiktus įrodymus tyrė ir vertino, pažeisdamas proceso kooperacijos, rungimosi ir betarpiškumo principą. Nurodė, kad pastarasis principas netinkamai taikytas todėl, kad CPK 288 straipsnis nenumato galimybės tirti įrodymus rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad LR CPK 288 straipsnio norma, numatanti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, nurodo, kad paduotą pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per 14 dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pasibaigimo dienos (2 dalis). Galimybę išnagrinėti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo žodinio proceso tvarka – minėta teisės norma nenumato.

Teismas nesutinka ir su kitu atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, perklausęs atsakovo pateiktą garso įrašą ir nustatęs, kad jame nėra jokių įrašų, privalėjo atsakovui išaiškinti jo pareigą pateikti garso įrašo originalą ir jį tirti. Be to, iškilo būtinybė apklausti svarbią liudytoją. Pažymėtina, kad LR CPK 287 straipsnis, reglamentuojantis pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, nurodo kokius duomenis ir įrodymus privalo pateikti asmuo, besikreipiantis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Minėto straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad atsakovas privalo nurodyti tas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Atsakovas V. M. kaip įrodymą, patvirtinantį sprendimo už akių neteisėtumą, pateikė garso įrašą, kurį teismas perklausė ir konstatavo, kad jis yra tuščias, jokio garso jame negirdėti. Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo jį įpareigoti pateikti garso įrašo originalą ir tik tada tirti bei vertinti šį įrodymą. Pažymėtina, kad pareiškimo trūkumai gali būti šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka (LR CPK 287 str. 4 dalis), tačiau tik iki pradedant pareiškimą nagrinėti iš esmės. Vėlesnio įrodymų pateikimo galimybės nenumato teisės normos, reglamentuojančios sprendimo už akių peržiūrėjimą.

Apeliantas nepagrįstai šioje byloje vadovaujasi CPK 220 straipsnio norma, kurioje nurodyta, jog garso įrašai yra tiriami teismo posėdyje ir byloje dalyvaujantys asmenys gali duoti paaiškinimus ar atkreipti teismo dėmesį į bet kurias išgirstas aplinkybes. Minėta straipsnio norma taikoma nagrinėjant bylą iš esmės žodinio proceso tvarka, tuo tarpu pareiškimo dėl sprendimo už akių paržiūrėjimo nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka, kuriame šalių dalyvavimas nenumatytas.

Auksčiau išdėstytais motyvais teismas konstatuoja, kad atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių panaikinimo, tiek atskirajame skunde nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas ir akivaizdžiai neteisingas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, sprendimą už akių pagrindė bylos medžiagą sudarančių duomenų (įrodymų) formaliu įvertinimu. Atsakovas nepaneigė byloje esančiais įrodymais pagrįstų teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 punktu, teismas

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė