Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr.2-571-875/2011, iškeltoje pagal D. K. ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-571-875/2011 priimtą 2011-05-06 sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodo, kad nepateikė atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį todėl, kad jį pavedė advokatė Genė Leigienė, su kuria atsakovas susitarė dėl atstovavimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal D. K. ieškinį. Atsakovas teigia sumokėjęs advokatei 300,00 Lt už atstovavimą, tačiau advokatė apie bylos eigą jo neinformavo, jo interesų teisme neatstovavo ir atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Atsiliepimo į ieškinį kopiją atsakovas nurodo iš advokatės gavęs tik tuomet, kai ėmė aiškintis susidariusios padėties priežastis. Nurodytas aplinkybes atsakovas laiko svarbiomis nedalyvavimo civilinės bylos procese priežastimis. Ginčydamas sprendimo už akių materialinį teisinį pagrįstumą atsakovas nurodo, kad iš ieškovo skolinosi mažesnę sumą, nei nurodyta 2009-09-07 paskolos raštelyje, o pasiskolintus pinigus yra grąžinęs ieškovui, dalį jų sumokėdamas jam asmeniškai, o dalį – per ieškovo motiną, nes taip nurodęs pats ieškovas. Kaip pinigų grąžinimo įrodymą atsakovas nurodo jo turimus diktofonu padarytus pokalbio įrašus su ieškovo motina ir prideda CD-R laikmeną, kurioje esą fiksuoti pokalbių įrašų fragmentai, galintys patvirtinti jo nurodomas aplinkybes apie skolos grąžinimą.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Būtent šiuo procesiniu pagrindu buvo priimtas sprendimas už akių, kurį prašoma panaikinti. CPK 288 straipsnio 4 dalį aiškinat sąsajoje su minėta norma, darytina išvada, kad šioje byloje sprendimas už akių gali būti naikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės tik esant abiems šioms sąlygoms: i) konstatavus, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ii) jo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime Nr.35/03-11/06 yra išaiškinęs, jog CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Taigi teismas gali panaikinti savo priimtą sprendimą už akių, kai jam pateikiami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nurodytos svarbos įrodymai, net ir tuo atveju, jei atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbių priežasčių. Kadangi atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir paminėti, bet nepateikti jas galintys patvirtinti įrodymai be išlygų nepatvirtina, jog sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos atsakovo teisės, tai atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galėtų būti patenkintas tik esant abiems aukščiau aptartoms CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms.

Priimdamas sprendimą už akių, kaip numatyta CPK 285 straipsnio 2 dalyje, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Tokia civilinio proceso įstatymo nuostata pagrindžia sprendimo už akių instituto tikslą – užtikrinti civilinio proceso koncentracijos principo, įtvirtinto CPK 7 straipsnyje, realumą. Tačiau kartu šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, suteikiama procesinė galimybė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti argumentus ir įrodymus, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovas šią jam suteiktą procesinę galimybę išnaudojo netinkamai. Visų pirma teismas pažymi, kad atsakovas klaidino teismą teigdamas, jog sprendime už akių nepagrįstai nurodoma, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, nes jis nėra savo parašu patvirtinęs teismo jam siunčiamų procesinių dokumentų gavimo fakto, o tokių dokumentų jam niekas nėra įteikęs. Todėl atsakovui esą nebuvo žinoma apie ieškovo pretenzijas ir teisme iškeltą civilinę bylą. Šiuos atsakovo argumentus teismas išsamiai įvertino ir paneigė 2011-06-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-987-875/2011, išnagrinėjus atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr.2-571-875/2011.

Teismo patenkintas ieškovo reikalavimas grindžiamas rašytiniu įrodymu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalyse paskolos sutarčiai keliamus rašytinės formos reikalavimus. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Tačiau šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Atsakovas nors ir teigia, kad gavo iš ieškovo (paskolos davėjo) ženkliai mažesnę sumą už nurodytąją 2009-09-07 paskolos raštelyje, tačiau išskyrus paaiškinimus nepateikė jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų. Atsakovas teigia, kad dalį paskolos yra grąžinęs betarpiškai ieškovui, bet nenurodo ir nepateikia visiškai jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

Be to, atsakovas teigia, kad dalį paskolos yra grąžinęs ieškovui per jo motiną, nes taip daryti nurodė pats ieškovas. Įrodymų, kad ieškovas būtų liepęs atsakovui grąžinti skolą, pinigus perduodant per ieškovo motiną, atsakovas nepateikė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo motina, net jei ir būtų gavusi pinigus iš atsakovo, veikė kaip ieškovo atstovė, turinti teisę priimti prievolės įvykdymą. CK 6.44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauną visą įvykdymą iš to asmens. Atsakovas nepateikė nei įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas (kreditorius) patvirtina įvykdymą, nei įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas faktiškai gavo visą įvykdymą iš savo motinos. Kaip savo paaiškinimus pagrindžiantį įrodymą atsakovas nurodė tik diktofonu padarytą pokalbio su ieškovo motina garso įrašą, kurio viso teismui nepateikė. Perklausius atsakovo pateiktą CD-R laikmenoje *.mp3 formate įrašytą fragmentą, joks garsas negirdimas. Taigi jokie tinkamo prievolės pagal paskolos raštelį įvykdymo įrodymai teismui nepateikti. Galiausiai, pats ieškinys reiškia, kad net ir tuo atveju, jei pinigai buvo perduodami ieškovo motinai, ieškovas vis tiek nepripažįsta tokio pinigų perdavimo tinkamu prievolės įvykdymu. Tokiu atveju atsakovas gali savo teises ginti pareikšdamas ieškinį be teisėto pagrindo pinigus gavusiai ieškovo motinai, o naikinti sprendimą už akių nėra jokio reikalo ir pagrindo, numatyto CPK 288 straipsnio 4 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 6 dalimi teismas

nutaria:

Netenkinti atsakovo pareiškimo dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-05-06 sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.