- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- 1-12-231/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00186-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Civilinis ieškovas
- A. N., E. D.
- Kaltinamasis
- E. L.
- Advokatai
- Laima Razvickienė, Vladislav Latušinskij, Valentinas Baltrūnas
sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei, Marijonai Jankauskienei, Jolitai Mastebrockienei,
E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, aukštojo išsimokslinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), projektavimo veiklos vadovas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo su žmonės viena buvo sužalotas, o būtent 2011 m. kovo 26 d. apie 21.41 val., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 37 km. 218.70 m. vairuodamas automobilį ,,Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas apie 101 km/h greičiu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, viršijo leistiną šioje kelio atkarpoje greitį, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeisdamas KET 9 p., 125 p., 133 p., 136.1 p. reikalavimus, kur susidūrė su automobiliu ,,Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. N., dėl šių veiksmų įvykusio eismo įvykio metu automobilio ,,Audi A6”, vairuotojas J. N. ir keleivė O. D. žuvo įvykio vietoje, o automobilio ,,Audi A6” keleivei A. N., padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis E. L. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-03-26 apie 20.18 val. jis savo automobiliu „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pats vairavo, išvažiavo iš Alytaus. Jis važiavo keliu Varėna-Vilnius link Vilniaus, kartu su juo važiavo jo žmona K. L., kuri sėdėjo šalia jo, vaikais-dukra ir sūnumi, kurie sėdėjo automobilio gale vaikiškuose kėdutėse. Jis vairavo blaivas, važiavo ramiai. Paros laikas buvo tamsus, bet matomumas buvo geras, jis važiavo 92 km/val. greičiu, kelias kuriuo važiavo jam buvo gerai žinomas, nes dažnai šiuo keliu važiuodavo. Bevažiuojant, privažiavo išvažiavimo į tiesiąją, kelias buvo tiesus, gal šiek ties nukreiptas į dešinę važiuojant jo kryptimi link Vilniaus. Važiuodamas stebėjo kelią, priešais jo automobilių nebuvo, o priešpriešiais prieš 150-200 metrų atstumu važiavo keturi automobiliai, tris automobiliai važiavo vienas paskui kito, o ketvirtas automobilis artėjo prie jų. Važiuodamas apsidairė, pažiūrėjo į prietaisų skydelį, po to į galinį ir šoninį veidrodėlį, ir kai pažiūrėjo į priekį, jau pravažiavęs lengvą kelio lankstą į dešinę, prieš 50 metrų atstumu pamatė, kad į jo eismo juostą įvažiuoja priešpriešiais važiuojantis automobilis, įjungęs ilgąsias žibintų šviesas, kurios jį apakino, ir tuo metu jis nuspaudė automobilio stabdžio pedalą ir pajuto smūgį, dar spėjo išgirsti, kaip žmona suklykė ir sušuko „Degam, trauk vaikus“. Jis nesupratęs kas vyksta, nes viskas įvyko labai greitai, kartu su žmona iššoko iš automobilio ir ištraukė savo vaikus iš kėdučių. Tada pribėgęs prie sudaužyto automobilio pamatė ant žemės paguldytą negyvą moterį, kita moteris vaikščiojo šalia, pačiame automobilyje girdėjosi aimanuojančio vyro balsas. Vyras buvo prispaustas automobilyje ir jo negalima buvo ištraukti, jis paskambino policijai, bet jam pranešė, kad apie eismo įvykį kažkas jau pranešė. E. L. nurodė, kad jo važiavimo kryptimi buvo šukės per kelio vidurį, šukės buvo ant ašinės linijos ir kiek į kairę nuo ašinės linijos, nuo jo automobilio buvo į kairę besitęsiantis šukių išsibarstymas. Kitą diena su tėvu patys darė eismo įvykio nuotraukas. Dėl šio eismo įvykio kaltinamasis savo kaltės nė kiek neįžiūri. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jis negali būti kaltas dėl įvykio, bet tik iš žmogiškos pusės jis jautėsi šiek tiek kaltas, nes techniškai jis negalėjo išvengti susidūrimo, nors norėjo sukti į dešinę, bet nebuvo tam laiko. E. L. buvo nuvažiavęs į eismo įvykio metu žuvusiųjų laidotuves, nuvežė vainiką. Jokios žalos niekam neatlygino, nors kalbėjosi su A. N., laukė kiek apmokės draudimas, o kiek gal būt jis, tačiau dabar su pareikštais ieškiniais visiškai nesutinka, nes dėl eismo įvykio nekaltas. Prašo jį išteisinti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N., parodė, kad nurodytą data apie 21.40 val. ji važiavo su savu vyru J. N., kuris vairavo automobilį „Audi A6“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos teta O. D. Ji sėdėjo šalia vyro priekyje ir kalbėjo telefonu su broliu, o teta sėdėjo gale už vyro. Vyras važiavo apie 80 km/val. greičiu, nes niekas greitai nevažinėjo, kelyje mašinų buvo nedaug, pravažiuojant ties Madžiūnų kaimą, prieš jų automobilį ir už jų važiavo automobiliai, kelias ties tos vietos suko nedideliu ilgu lanku. Staiga ji pamatė, kad tiesiai į juos važiuoja priešais važiavęs automobilis, vyras dar spėjo paspausti signalą ir pasuko dešiniau, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir ji pajuto smūgį, nuo kurio jai atrodė, kad jų automobilis verčiasi per stogą, automobilį nuo smūgio lyg nubloškė atgal, o paskui jų kelio pusėje į kelkraštį, automobilio bagažinė buvo įsmigusi į griovį. Sėdėdama šalia vyro, matė, kad priešpriešiais važiuojančio automobilio greitis buvo žymiai didesnis nei jų, tai sprendė pagal artėjančias šviesas link jų bei įvykusį smūgį. Išlipusi iš automobilio bandė traukti tetą, bet nepajėgė, tada kažkas jai padėjo, tada puolė prie vyro, kuris labai dejavo, nes buvo prispaustas automobilyje. Vyras ir teta žuvo eismo įvykio vietoje.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. taip pat parodė, kad šio eismo įvykio metu ji buvo sužalota, po mėnesio jai operavo dvylikapirštę žarną, kurį įvykio metu jai įtrūko, tačiau gydytojai iš karto po eismo įvykio to nepastebėjo. Vartojo daug vaistų, ir tik vėliau ją operavo. Dėl vyro žūties sutriko sveikata, vartojo raminančių vaistų, ji neteko didelės paramos gyvenime, nes vyras buvo labai geras, rūpestingas šeimoje, daug padėdavo, anūkas neteko savo senelio, todėl pinigai yra sunku įvertinti tą netektį. Nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti jai turtinę žalą 2523 Lt, 95684 Lt neturtinę žalą ir 5000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad draudimo bendrovė sutinka jai atlyginti 25543,95 Lt , tačiau kitų išlaidų, tokių kaip išlaidos už gedulingus pietus po mėnesio ir po metų, kapo paruošimą, gėlių sodinimą, neatlygina, todėl prašo juos priteisti iš kaltinamojo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. D. parodė, kad jis yra žuvusiosios O. D. sūnus. Eismo įvykio metu jis buvo išvykęs darbo reikalais į Angliją. Apie įvykį sužinojo iš giminaičių, telefonu pranešė, kad žuvo mama, todėl jis patyręs didelį šoką, iškarto išskrido namo į Lietuvą. Dėl mamos žūties patyrė didelį stresą, juolab kad prieš metus iki mamos žūties palaidojo savo tėvą, tai buvo didelis smūgis. Mamai jis buvo vienintelis sūnus, tarpusavyje santykiai buvo labai geri, dažnai lankėsi aplankydavo savo motiną. Prašo priteisti iš kaltinamojo 500000 Lt neturtinės žalos ir 4303,69 Lt turtinės žalos-laidojimo išlaidų. E. D. nurodė, kad kaltinamasis neatsiprašė, net jam nepaskambino, dėl ko jam buvo labai skaudu.
Liudytoja K. L. parodė, kad 2011-03-26 apie 20.20 val. kartu su vyru ir dviem vaikais išvažiavo automobiliu Audi A4, kurį vairavo vyras, iš Alytaus. Buvo gražus vakaras, giedra, kelio danga sausa. Ji sėdėjo šalia vyro priekinėje keleivio sėdynėje, o už jos ant užpakalinės sėdynės pritaikytoje vaiko kėdutėje sėdėjo dukra, o vyrui už nugaros sūnus. Duktė miegojo, o sūnus žaidė. Ji kelio visiškai nestebėjo, žiūrėjo pro langą ir staiga pajuto smūgį, sprogimą, išsiskleidė oro pagalvė, pasipylė dūmai ir jų automobilis sustojo. Ji iššoko iš automobilio, ištraukė vaikus, jai pasiūlė su vaikais pavežti namo, ir ji su vaikais išvažiavo, nes vaikai buvo labai išsigandę, verkė. Įvykio aplinkybių ji nežino, tik vyras pasakojo, kad jį apakino priešpriešiais atvažiuojantis automobilis.
Liudytojas M. S., parodė, kad nei kaltinamojo nei nukentėjusiųjų nepažįsta. 2011 metų pavasarį jis važiavo automobiliu „Nissan Almera“ kartu su žmona, kuri sėdėjo galinėje sėdynėje ir anūku, kuris sėdėjo priekinėje sėdynėje, iš Vilniaus paskui žuvusiojo automobilio. Važiavo dar keli automobiliai, todėl aplenkti tą automobilį buvo galimybės nes iš priekio matėsi automobilio žibintai. Jis važiavo apie 80-90 km/h greičiu N. iš paskos, apie 50 metru atstumu nuo jo automobilio. Kelio matomumas buvo geras, važiuojant ties Madžiūnų priekyje buvo nedidelis posūkis į kairę , pamatė, kad priešpriešiais važiuojantis automobilis išvažiavęs iš to posūkio, nesuka dešiniau, o važiuoja tiesiai į priešais važiuojantį automobilį, tada jis stabdė savo automobilį, išsuko vairą į dešinę, ir kažkaip pravažiavo ir sustojo kelkraštyje, o tie automobiliai pradėjo suktis, priekyje važiavęs automobilis :Audi“ sustojo kelkraštyje, galu įvažiavęs į griovį. Priėjęs prie automobilio, pamatė viduje ant galinės sėdynės ten gulinčią moterį, prie vairo sėdėjo vyriškis, kuris buvo prispaustas, o dar viena moteris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, kuri pasakė, kad yra gyva. Jis padėjo moteriškei išlipti iš automobilio, vyriškio ištraukti nepavyko, nes jis buvo prispaustas. Nurodė, kad priešais jo važiuojantis automobilis važiavo kuo arčiau dešinio krašto, greitis jo buvo mažesnis, susidūrimo vietoje buvo nestaigus posūkis, pagal jo važiavimo kryptį tas posūkis šiek tiek kairiau, o priešpriešiais važiavęs automobilis turėjo sukti dešiniau, bet jis nedarė jokio posūkio, važiavo tiesiai, dėl to ir įvyko automobilių susidūrimas. Kaltinamojo automobilis stovėjo galu įvažiavęs į šalikelę, bet kitoje kelio pusėje, jo važiavimo kryptimi, jis buvo nuvažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies.
Liudytoja Č. S. parodė, kad įvykis įvyko 2011 metų kovo mėnesį, apie kovo 26 dieną, tuo metu ji su vyru ir anūku automobiliu „Nissan Almera“ važiavo iš Vilniaus į Alytų per Valkininkus. Ji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, priekyje nedideliu greičiu apie 50 metru atstumu važiavo automobilis , toje vietoje buvo nedidelis posūkis, tada ji staiga pamatė, kaip priekyje virto automobilis, vyras vos išsuko vairą ir pravažiavęs tarp dviejų susidūrusių automobilių, sustojo už įvykio vietos. Vyras iškarto išlipo iš automobilio ir nuėjo prie nukentėjusiųjų, o ji skambino pagalbos telefonu. Po to matė stovinčią moterį su vaikais, kurią privažiavęs automobilis išsivežė, o kaltinamasis sakė „Esu kaltas“.
Liudytojas E. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, gerai įvykio datos neprisimena, bet daugiau nei prieš vienerius metus pavasarį, vakare žuvusio N. duktė pranešė, kad tėvams važiuojant iš Vilniaus į Druskininkus, įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo tėvai. Tada jis su žmona automobiliu nuvažiavo į įvykio vietą, kur pamatė N. automobilį, stovintį griovyje, o gaisrininkai pjaustė automobilį, kad ištraukti iš automobilio vairuotoją. Įvykio vietoje matė N. sūnų, N. jam papasakojo, kad jie su vyru ir dar viena keleive važiavo iš Vilniaus į Druskininkus, važiuojant pamatė priešpriešiais atvažiuojančio automobilio šviesas, ir jos vyras tada sušuko: „Ką jis čia daro“ ir tada buvo smūgis. Liudytojas parodė, kad įvykio vietoje matė ir kaltinamąjį, kuris priėjęs prie A. N. atsiprašinėjo, girdėjo kaip jis sakė, jog yra kaltas, aiškino, kad prieš susidūrimą buvo nusisukęs į automobilio gale sėdinčius vaikus, o atsisukus įvyko smūgis. Įvykio vietoje matėsi kad šukės, išbėgę skysčiai gulėjo kelio pusėje, važiuojant iš Vilniaus į Druskininkus, buvo likusios automobilio Audi A4 slydimo žymės, kurios prasidėjo nuo juostos važiuojant iš Vilniaus į Druskininkus ir tęsėsi iki Audi A4 automobilio, todėl galima spręsti, kad susidūrimas įvyko toje eismo juostoje, kuria važiavo automobilis Audi A6.
Liudytoja J. S. parodė, kad dirba Trakų rajono PK Viešosios prevencijos skyriaus tyrėja. Prisimena, kad buvo išvykusį į eismo įvykį prie Madziūnų, braižė eismo įvykio vietos schemą, kuri buvo pateikta pasirašyti kaltinamajam, nes paprastai taip yra daroma, taip pat buvo fotografuojama. Kaltinamasis jokių pastabų ir prieštaravimų eismo įvykio vietos schemos sudarymui, nepateikė. Kitos eismo įvykio schemos ji nesudarinėjo. Eismo įvykio schemoje buvo užfiksuoti dalyvavę automobiliai, ir kiti buvę toje vietoje pėdsakai.
Liudytoja J. M. dirba Trakų rajono PK tyrėja, papildomai buvo nuvykusi apžiūrėti eismo įvykio vietą ir pastebėjo pėdsakus, kelyje buvo išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą važiuojant iš Varėnos į Vilnių ir tai buvo užfiksuota. Taip pat važiavo į stovėjimo aikštelę papildomai apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, kurie buvo fotografuojami, užfiksuoti visi automobilių apgadinimai, automobilių padangos, reikalingi autotechniniam tyrimui atlikti. Į papildomą apžiūrą vyko su kriminalinės policijos specialistu A. B., nes tiriant bylą paprastai papildomai nuvykstama į įvykio vietą, kad žinoti situaciją, kelio išdėstymą, ženklus, buvo sudaryta įvykio schema, kurioje buvo užfiksuota tai, ką ji rado kelyje. 2011-03-26 eismo įvykio vietos schemoje nurodytas atstumas 218,70 m, o 211-03-29 eismo įvykio vietos schemoje 124 m, skiriasi todėl, kadangi matuota ne nuo to paties taško. Liudytoja nurodė, kad apklausos metu kaltinamasis nebuvo pateikęs jokių prašymų, jo parodymai buvo užfiksuoti jo apklausos protokole, prijungti prie bylos nuotraukas jis neprašė. Nurodė, kad atlikus eismo įvykio autotechninį tyrimą, buvo aiški susidūrimo vieta ir kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo automobilio išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, todėl papildomai kitų liudytojų neapklausinėjo. Kaltinamasis savo kaltės pilnai nepripažino, sakė , kad jį apakino ir jis nesuvaldė automobilio,
Liudytojas V. D. parodė, kad nelabai prisimenu šio įvykio detalių, tačiau prisimena, kad įvykio metu žuvo žmonės. Į įvykio vietą vyko kartu su pareigūnu K. N. ir tyrėja, kuri braižė eismo įvykio schemą, o jie padėjo matuoti. Nurodė, kad 2011-03-26 protokole užfiksuoti duomenys yra teisingi.
Liudytojas K. N. davė parodymus analogiškus V.D. parodymams.
Civilinio atsakovo draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“(dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas) pateikė teismui atsiliepimą ir rašytinį pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2011 m. kovo 26 d. eismo įvykio metu transporto priemonės AUDI A4 n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) nuostatomis, buvo apdrausta draudimo bendrovėje UADB „ERGO Lietuva" (dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas). Tai patvirtinančios draudimo sutarties Nr. 02- 1371915. Minimo įstatymo 11 str. nurodo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 EUR (8.632,00 Lt.) dėl neturtinės žalos padarymo) bei 500 000 EUR dėl žalos turtui. Todėl atsižvelgiant į draudimo sutarties Nr. 02-1371915 suteikiamą draudimo apsaugą, konstatuotina, kad draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atsakomybė dėl nukentėjusiems civiliniams ieškovams padarytos neturtinės žalos yra 2500 EUR ribose.
Nurodė, kad eismo įvykyje nukentėjusio asmens bei ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos pranešimų pagrindu UADB „ERGO Lietuva" buvo pradėta draudžiamojo įvykio administravimo procedūra.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, taigi ir atsakomybės dėl sukeltų pasekmių, o LR TPVCAPD įstatymo 19 str. 2 d. numato, kad jei žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, draudimo išmokos šiuo metu nėra išmokėtos, tačiau draudžiamojo įvykio administravimo metu buvo surinkta dalis draudimo išmokų išmokėjimui reikšmingos informacijos, kuria remiantis šiuo metu yra apskaičiuotos sekančios draudimo išmokos: A. N. - atsižvelgiant į sutuoktinio J. N. netektį, bei aplinkybę, jog 2011 m. kovo 26 d. eismo įvykio metu žuvo dar vienas asmuo, yra apskaičiuota 50 proc. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numatytos neturtinės žalos draudimo išmokos sumos t.y. 4.316,00 Lt. neturtinės žalos draudimo išmoka;
Dėl sutuoktinio J. N. mirties, pagal pateiktus tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus, atskaičius savivaldybės mokamą 1.040,00 Lt. laidojimo pašalpą (LR CK 6.291 str. 2 d.), yra apskaičiuota 12.814,24 Lt. laidojimo bei kapavietės įrengimo draudimo išmoka;
Civilinis atsakovas nurodė, kad remiantis Lietuvos teismų praktika, išlaidos keturnedėliams, metinėms ir kitiems paminėjimams, nelaikomos būtinomis laidojimo išlaidomis bei nepriteisiamos, todėl 149,00 Lt. už kapo paruošimą bei 150,00 Lt už kapo papuošimą Mirusiųjų dienos proga, 400 Lt. už gelių sodinimą kape, 800.00 Lt. gedulingiems pietums po mėnesio, 1.024,00 Lt. gedulingus pietus po metų atlyginamos nebus.
Nurodė, kad pagal nukentėjusiosios pateiktus, tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus, būtų kompensuojamos visos 182,71 Lt. gydymo išlaidos bei 39,95 Lt. negautos pajamos.
Dėl transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimo yra apskaičiuota 7.631.00 Lt. draudimo išmoka bei būtų atlyginamos šios transporto priemonės 600,00 Lt. techninės pagalbos išlaidos. Nurodė, kad iš viso sutinka sumokėti 25.543,95 Lt draudimo išmoką.
Taip pat civilinis atsakovas nurodė, kad kiti dėl eismo įvykio nukentėję asmenys į draudiką nėra kreipęsi. Prašo civilinius ieškinius tenkinti tik šiame pranešime nurodytomis apimtimis.
2011-10-25 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3197/11 (01) nurodoma, kad A. N. kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu .( b.l. I- tomas, 110-111).
2011-03-28 gautoje Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 429/11(01) nurodyta, kad O. D. mirties priežastis buvo kūno sumušimas, pasireiškęs kaktos kairės pusės odos nubrozdinimas, kaktos kairės pusės gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruva, kairės akies viršutinio voko muštine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, smakro kairės pusės odos nubrozdinimu, dešinės pusės III-X –o, kairės pusės II-IX šonkaulių lūžiais, krūtinės aortos nusileidžiančiosios dalies plyšimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva, kairio blauzdikaulio viršutinio trečdalio skeveldriniu lūžimu, tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu (1200 ml skysto kraujo kairėje krūtin plėvės ertmėje, kraujo išsiliejimas į tarpuplaučio minkštuosius audinius), ūmia vidaus organų mažakraujyste. Šoku (netolygus kraujo pasiskirstymas inkstuose).( b.l. I- tomas, 85-91 ).
2011-03-28 gautoje Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 426/11(01) nurodyta, kad J. N. mirties priežastis buvo kūno sumušimas, pasireiškusio poodinės kraujosruvomis nosyje, šlaunyse, odos nubrozdinimas veide, kojose, muštinėmis žaizdomis kairėje šlaunyje: kepenų plyšimu: kraujosruva dešinio inksto riebalinėje kapsulėje: dešiniųjų II-VI ir XXI šonkaulių viengubais lūžiais: stuburo krūtinės juosmeninės dalies lūžiu krūtinkaulio lūžiu, gaktinės sąvaržos ir dešinės kryžmeninės-klubakaulio jungties prasiskyrimais su apylinkėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose“ dešinės blauzdos kaulų lūžiais su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose. J. N. kraujyje etilo alkoholio nerasta.( b.l. tomas, 74-82 ).
2011-03-26 22.07-22.55 val. surašytame įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje ir fotolentelėje užfiksuota, kelias Vilnius-Varėna–Gardinas 37 km. 218,70 m. dešinėje pusėje, nuvažiavęs nuo kelio griovyje stovį automobilis „AUDI A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio dešinėje pusėje, prie galinių durelių, ant žolės, guli uždengtas moters O. D. lavonas. Atidengus paklotą, matyti, jog lavonas yra su viršutiniais drabužiais guli kojomis į automobilį „AUDI A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galvą į laukus. Ant lavono galvos (plaukuotoje dalyje) matosi kraujo žymės. Lavonas po apžiūros išvežtas į Vilniaus miesto lavoninę. Automobilio kairėje pusėje apie 2 m. nuo automobilio vairuotojo durelių, ant žolės guli vyro J. N. lavonas. Ant lavono veido matyti nubrozdinimai ir kraujas. Automobilis „AUDI A6“ stovi nuokalnėje, automobilis yra apgadintas, prie automobilio priekio guli nuo automobilio atlūžusios priekinės apdailos detalės , matosi gulinčios šukės. Nuo kelkraščio pradžios iki automobilio kairės pusės priekinio šono 4 m. Kitoje pagrindinio kelio pusėje , dalinai važiuojamoje dalyje stovi automobilis „AUDI A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio galas stovi ant kelkraščio pradžios, priekių į važiuojamąjį dalį. Nuo automobilio dešinės pusės galinės ašies iki važiuojamosios dalies yra 7,7 m., nuo priekinės ašies 5,8 m.. Nuo automobilio priekio matosi slydimo žymės, kurios yra 1,9 m. pločio. Atstumas tarp automobilių yra 11,4 ir 14,20 m. Prie automobilio „AUDI A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelio dangą susidūrimo vietoje padengtą šukėmis, detalėmis nuo automobilių, skysčio dėmės ( b.l. I- tomas,9-23).
2011-03-26 23.15-00.20 val. apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „AUDI A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilio sudaužytas priekinis bamperis, sudaužytas priekinis stiklas, apgadintas variklio dangtis, apgadintas aušinimo skysčio radiatorius. Išsilieję skysčiai, išmuštas kairės pusės priekinis ratas, apdaužyti priekiniai sparnai, kairės pusės priekinis ir galinės durys. Įšovusios oro pagalvės, sudaužytos dvi priekinės sėdinės, apgadinta salono panelė, deformuotas stogas, deformuotas visas kėbulas (b.l. I- tomas, 24-25 ).
2011-03-26 22..20-23.10 val. apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „AUDI A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaužytas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas, iššliejo tepalai, iššovė dvi oro pagalvės, apgadintas variklis, apgadintas kairės pusės priekinis ratas, duris, sparnas, sudaužyti visi priekiniai žibintai, posūkio žibintas, sugadintas dešinės pusės sparnas, sudaužytas kairės pusės priekinės durys ( b.l. I- tomas, 26-27 ).
2011-09-19 gautoje Teismo ekspertizės specialisto išvadoje Nr. 11-958(11) nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „AUDI A4 Avant“, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. L. veiksmai, nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, kuo arčiau dešinio krašto, o įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. N., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Tai, kad automobilio „AUDI A4 Avant“, vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo, tikėtina, 109 km/h greičiu, viršydamas šiame kelio ruože didžiausią leistiną 90 km/h važiavimo greitį, techniniu požiūriu buvo nepriimtini.( b.l. I- tomas, 93-99).
Iš 2012-05-22 Dr. V.Mitunevičiaus „Impulsana“ specialisto išvados Nr. MV 2012-35 matyti, kad eismo įvykio, 2011-03-26 apie 21.41 val. kelio Vilnius –Varėna –Gardinas 37 km., Trakų r., kurio metu susidūrė automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. L. ir automobilis Audi A6, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. N., mechanizmas detalizuotas tiriamosios dalies 2.4 p. Išvadoje nurodyta, kad esminiai šio eismo įvykio mechanizmo fragmentai tokie :
betarpiškai prieš susidūrimą automobilio Audi A4 Avant vairuotojas važiavo kryptimi link Vilniaus tam skirta eismo juosta apie 84 km/val. greičiu, automobilio vidurys (išilginės simetrijos plokštuma) buvo arti eismo juostos vidurio;betarpiškai prieš susidūrimą automobilio Audi A6 vairuotojas važiavo kryptimi link Varėnos apie 91 km/val. greičiu ir jo vairuojamas automobilis didesne korpuso dalimi buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Tikėtina, kad betarpiškai prieš susidūrimą automobilis Audi A6 judėjo pasisukęs nedideliu kampu į dešinę (t.y. tikėtina, kad šio automobilio vairuotojas baigdamas lenkimo manevrą, suko į dešinę);automobilių Audi A4 Avant ir Audi A6 susidūrimas įvyko kelio pusėje, skirtoje važiuoti link Vilniaus, automobiliams esant tarpusavio padėtyse, kaip tai pavaizduota 7 pav., tai yra susidūrimo vieta - apie 0,80-0,90 m atstumu nuo brūkšninės kelio ženklinimo linijos (kelio skersinių metmenų atžvilgiu) ir apie 6 m. nuo sustojusio po eismo įvykio automobilio Audi A4 Avant užpakalinio dešinio rato matuojant išilgai kelio važiuojamosios dalies link Varėnos.dėl susidūrimo automobilis AUDI A4 AVANT buvo nublokštas į dešinę (pagal jo judėjimo kryptį) ir link Vilniaus apie 6 m ir pasisuko apie 135° kampu prieš laikrodžio rodyklę. Automobilis AUDI A6 po susidūrimo buvo nublokštas [dešinę (pagal jo judėjimo kryptį) šalikelę ir į priekį apie 15 m bei pasisuko apie 150° kampu prieš laikrodžio rodyklę - 9 pav.3. Kadangi automobilio AUDI A4 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmuose nenustatyta prieštaravimo Kelių Eismo Taisyklių reikalavimams ir priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu, tai techniniu požiūriu vertintina, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo J. N. veiksmai, kuris betarpiškai prieš eismo įvykį važiavo priešpriešine eismo juosta (galimai -lenkdamas kitą transporto priemonę) ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu Audi A4 Avant. (t. 2, b.l. 138-163).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-04-30 papildomos teismo autotechninės ekspertizės akto Nr. 11-3212(12)/11-1262(13) išvados matyti :
1.Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Automobilio „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. L., važiuodamas, tikėtina, 101 km/h greičiu, keliu Vilnius - Varėna - Gardinas, kryptimi link Vilniaus, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur automobilio priekinės dalies kairiąja puse (nuo pat kairio krašto iki kairio žibinto vidinio krašto) susidūrė su priešpriešiais mažesniu greičiu (tikėtina, 83 km/h) važiavusio automobilio „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo J. N., priekinės dalies kairiąja puse. Susidūrimo metu tarp automobilio „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono menamos plokštumos ir automobilio „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies menamos plokštumos buvo didelis smailas (artimas stačiam) kampas, atviras į dešinę (žr. automobilio „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptimi). Po susidūrimo automobiliai „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamiesi kryptimi priešinga laikrodžio rodyklių judėjimo krypčiai, slydo į priekį ir į dešinę (jų pirminės judėjimo krypties atžvilgiu), kol sustojo vietose ir padėtyse, užfiksuotose 2011 m. kovo 26 d. autoavarijos vietos schemoje (susidūrimo eigos grafinis vaizdas pateikiamas 12 paveikslėlyje).
2.Automobilių „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint kryptimi link Vilniaus (automobilių „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos tiriamojoje dalyje esančiame 12 paveikslėlyje).
3.Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. L. veiksmai,- priešpriešinio prasilenkimo metu nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, kuo arčiau jos dešinio krašto, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. N.,- techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
4.Automobilis „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pat susidūrimą važiavo, tikėtina, 101 km/h greičiu, o automobilis „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo, tikėtina, 83 km/h greičiu.
Automobilio „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. L. važiavimas prieš eismo įvykį, tikėtina, 101 km/h greičiu, viršijant šiame kelio ruože didžiausią leistiną 90 km/h važiavimo greitį, techniniu požiūriu buvo nepriimtinas.
5.Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. N. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su priešinga kryptimi jo eismo juosta važiavusiu automobiliu „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. L.
Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A4 Avant“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. L., važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse, kuo arčiau jos dešinio krašto, ir neįvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. N.
Tikėtina, kad 6,4 m ilgio pėdsaką, buvusį -kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje (žiūrint automobilio „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptimi link Vilniaus), paliko automobilio „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis kairysis ratas, o pėdsaką, buvusį ant horizontaliojo ženklinimo siauros ištisinės linijos (1.1), paliko automobilio „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinis dešinysis ratas, automobiliui „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po susidūrimo sukantis kryptimi priešinga laikrodžio rodyklių judėjimo krypčiai ir judant į priekį ir iš kairės į dešinę (žr. kryptimi link Vilniaus).Toliau išvardinti pėdsako požymiai, o būtent: pėdsako kraštai buvo išreikšti neaiškiai, pėdsakas buvo vingiuotos kintančio pločio juostos formos (t. y. pradžioje tęsėsi iš dešinės į kairę, po to sąlyginai nežymiai krypo į dešinę, o po tojau didesniu kampu tesėsi iš kairės į dešinę), pėdsakas pradžioje siauresnis negu pabaigoje, pėdsakas yra tamsiai pilkos spalvos, tačiau pėdsako pradžioje atspalvis yra šviesesnis negu pabaigoje, per visą šio pėdsako ilgį esantys šviesesni (asfalto spalvos) dryžiai, kurie su pėdsako kraštais sudaro smailą kampą, o šis kampas per visą pėdsako ilgį yra nevienodas (kinta), leidžia daryti išvadą, kad pėdsakas, buvęs kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje susidarė kelio kryptimi nuo Gardino link Vilniaus.
Anksčiau aprašytas pėdsako pobūdis ir tai, kad šis pėdsakas nėra sudarytas iš tamsiai pilkos spalvos išilginių dryžių, tarp kurių būtų siauresnės šviesesnės (asfalto spalvos) juostelės, leidžia daryti išvadą, kad pėdsakas, buvęs kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje (žr. kelio kryptimi nuo Gardino link Vilniaus) susiformavo po susidūrimo automobiliui „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukantis ir slystant šonu ir, tikėtina, kad šį pėdsaką paliko šio automobilio, susidūrimo metu dehermetizuoto, priekinio kairiojo rato padanga, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad padangos protektoriaus rašto išilginiai dryžiai slydimo pėdsake, slystant padangai be oro slėgio, dėl padangos karkaso deformacijos, negali pasireikšti.
Tikėtina, kad 6,4 m ilgio pėdsaką, buvusį kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje (žiūrint automobilio „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptimi link Vilniaus), paliko automobilio „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis kairysis ratas, automobiliui „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po susidūrimo sukantis kryptimi priešinga laikrodžio rodyklių judėjimo krypčiai ir judant į priekį ir iš kairės į dešinę (žr. kryptimi link Vilniaus).Sprendžiant iš automobilių padėčių po eismo įvykio, eksploatacinių skysčių pėdsako padėties kelio važiuojamojoje dalyje, išsibarsčiusių šukių eismo įvykio vietoje, automobilio „Audi A4 Avant" ratų šoninio slydimo pėdsakų padėties ir atsižvelgiant į transporto priemonių susidūrimo eigos modeliavimo rezultatus, darytina išvada, kad automobilių „Audi A4 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, žiūrint kryptimi link Vilniaus.(t.3, b.l.98-111).
Apklaustas teisme ekspertas Vitalij Matusevič teisme patvirtino 2011-09-19 specialisto išvadą ir nurodė, kad abu automobiliai susidūrė priekinių plokštumų kairiosiomis pusėmis, persidengia maždaug per žibintų pločius, t.y. apie 0,4-0,45 metro. Susidūrimo metu automobilių išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms. Įvykio vietoje užfiksuotos slydimo žymės, nors slydimo žymės nebuvo identifikuotos, t.y nebuvo nurodyta, kuris iš automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, paliko žymes, tačiau dešinė žymė buvo pavaizduota ties automobiliu Audi A4 Avant, taigi buvo padaryta išvada, kad tas žymes paliko būtent tas automobilis. Ekspertas nurodė, kad abiejų automobilių masės yra panašios, todėl darytina išvada, kad automobilis Audi A4 Avant turėjo didesnį judesio kiekį ir atitinkamai greitis buvo didesnis nei automobilio Audi A6, tačiau eismo įvykis įvyko ne dėl greičio viršijimo, o dėl to, kad priešpriešinio prasilenkimo metu automobilis Audi A4 Avant nevažiavo jo važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „AUDI A6“, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.
Ekspertas Vitalij Matusevič, susipažinęs teisme su specialisto V.Mitunevičiaus duotą išvadą dėl eismo įvykio nurodė, kad jis laikosi savo nuomonės ir mano, kad lanko formos pėdsaką paliko Audi A4 Avant priekinio kairio rato padanga, kadangi šis pėdsakas nuotraukose nevienodo pločio, neatitinka spalvos, jame esantys atskiri brūkšniai išsidėstę nelygiagrečiai, keičia kryptį pagal tam tikrą dėsnį, reiškia, pėdsakų formavimosi metu tą pėdsaką palikęs ratas sukosi horizontalioje plokštumoje ir visa tai padeda aiškinti automobilio Audi A4 Avant judėjimą po susidūrimo, kas reiškia, kad šis automobilis sukosi apie vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklę.
Apklaustas teisme specialistas Valentinas Mitunevičius patvirtino savo 2012-05-22 duotą išvadą ir nurodė, kad tyrimas buvo atliktas advokato Valentino Baltrūno prašymu, tyrimui buvo pateiktos baudžiamosios bylos dokumentų kopijos, kurios išvardintos specialisto išvadoje, automobilis Audi A6 apžiūrėtas nebuvo. Buvo papildomai pateiktos eismo įvykio vietos skaitmeninės nuotraukos, kurios E. L. padarė 2011-03-27. Specialistas nurodė, kad pagal 2011-03-26 sudarytą eismo įvykio vietos schemą slydimo žymės, pažymėtos 4 pozicija, negalima priskirti konkrečiai nei vienam automobiliui ir tik galima daryti prielaidą, kad lygtai tie pėdsakai nukreipti link automobilio Audi A4. Nurodė, kad slydimo žymė, kuri buvo užfiksuota 2011-03-29 papildomai apžiūrint įvykio vietą tyrėjos M., ir yra tas pėdsakas, kuris matosi jų sudarytoje fotolentelėje, matosi ir nuotraukose. Nurodė, kad pirminėje apžiūroje negalime spręsti, kaip šis pėdsakas yra išdėstytas. Nurodė, kad šis pėdsakas yra esminis nustatant eismo įvykio mechanizmą. Nurodė, kad atlikus tyrimą, paskaičiavimus, galima teigti, kad automobiliai susidūrė tarpusavio padėtyse, kaip tai pažymėta išvados 12 puslapyje esančiame 7 paveiksle, tai yra susidūrimo vieta laikomas geometrinis centras persidengiančių automobilių siluetų yra maždaug 80-90 cm nuo brūkšinės ašinės kelio ženklinimo linijos, eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Vilniaus.
Nurodė, kad automobiliai iš nustatytos susidūrimo vietos į savo galutines užfiksuotas padėtis tiksliausiai persislenka, kai automobilis Audi A4 greitis susidūrimo metu buvo 84 km/h, o automobilio Audi A6 - 91 km/h.
Ekspertas Granskas teisme patvirtino 2013-04-30 ekspertų I.Gransko ir vyr.eksperto V.Leipaus duotą išvadą.
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas ((LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. L. kaltu dėl 2011-03-26 kelio Vilnius-Varėna –Gardinas 37 kilometre įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo žuvo du žmonės ir vienas sužalotas, kaltu neprisipažino. Jis nurodė, kad 2011-03-26 vakare jis savo automobiliu „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo kartu su žmona ir vaikais keliu Varėna-Vilnius link Vilniaus, kelias buvo tiesus, šiek ties kelio lankas suko į dešinę, matomumas buvo geras. Priekyje automobilių nebuvo, o priešpriešiais važiavo keturi automobiliai, jie stebėjo kelią, beveik pravažiavęs kelio lanką, prieš 50 metrų pamatė, kad vienas priešpriešiais važiuojantis automobilis, įjungęs ilgąsias šviesas, išvažiavo į jo eismo juostą, ir jį apakino, tada jis pradėjo stabdyti ir pajuto smūgį, nuo kurio jo automobilis nubloškė ir jis sustojo. Kaltinamasis teismui aiškino, kad priešpriešiais važiavo keturi automobiliai ir vienas automobilis lenkė kitą, o paskutinis išvažiavo į jo eismo juostą ir tiesiog nespėjo užbaigti lenkimo manevro ir susidūrė su jo vairuojamu automobiliu. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei apklaustų nukentėjusiosios A. N., liudytojų M. S., Č. S. parodymams. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis duodamas parodymus, nurodė, kad buvo apakintas priešais atvažiuojančio automobilio ir negali pasakyti kurioje kelio dalyje įvyko eismo įvykis-automobilių susidūrimas. Liudytojas M. S. teismui parodė, kad jis su žmona važiavo už žuvusiojo J. N. automobilio ir privažiavę tos vietos kai kelias lanku suka į kairę, pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, kuris turėdamas sukti dešiniau važiavo tiesiai į priekyje važiuojantį J. N. automobilį , tada jis stabdė, suko vairą į dešinę, o priešais važiavęs automobilis pradėjo suktis ir sustojo griovyje, o jis pralėkęs taro dviejų automobilių sustojo už įvykio vietos. Nukentėjusioji A. N. nurodė, kad ties Madziūnų, kur keliais suko nedideliu lanku į kairę pagal jų važiavimo kryptį, priešpriešiais važiuojantis automobilis išvažiavo į jų eismo juostą, nuo ko vyras išsigandęs sušuko ir pasuko dešiniau, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Važiavusi kartu nukentėjusioji A. N. teismui patvirtino, jog kaltinamasis išvažiavo į jų eismo juostą. Tokius pat parodymus davė ir M. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo. Kaip parodė liudytoja Trakų PK tyrėja J.M., gavus autotechninės ekspertizės išvadą, eismo įvykio priežastis ir mechanizmais buvo aiškus, todėl papildomai apklausti liudytojus nebuvo tikslo. Nukentėjusiosios A. N. ir liudytojo M. S. parodymus patvirtina ir esantis byloje kelio Vilnius-Varėna-Gardinas kelio 37-38 km. ruožo schema (b.l. 15-17, t. 3), iš kurios matyti, kad kelias iš Vilniaus link Varėnos toje vietoje yra lanku posūkiu į kairę. Kaltinamojo parodymai ir jo iškelta teisme versiją, neva J. N. vairuojamas automobilis išvažiavo į jo eismo juostą, kur ir įvyko susidūrimas vertinama kritiškai ir atmetama, vertinama kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Be to, liudytojas E. B., iškarto atvykęs į įvykio vietą, matė ir girdėjo, kaip kaltinamasis kalbėjo su A. N., jos atsiprašinėjo ir gailėjosi dėl įvykio, sakė, kad trumpai buvo nusisukęs pažiūrėti į vaikus, kurie pasak liudytojos K. L. sėdėjo automobilio gale vaikams skirtose kėdutėse. Apklausti liudytojai davė parodymus, būdami prisaikdinti teisme, netikėti teismas neturi pagrindo, nes tai yra kaip kaltinamajam, taip ir nukentėjusiesiems pašaliniai asmenys, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl duoda objektyvius parodymus. Jų parodymai patvirtinami ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o būtent, 2011-03-26 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, autoavarijos vietos planu bei nuotraukomis (t. 1, b.l. 9-23), iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu automobilių iškritusios detalės yra išsidėstę J. N. automobilio „Audi A6 važiavimo eismo juostoje.
Kaip matyti iš 2011-09-19 eksperto išvados, vairuotojo E. L. veiksmai, nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, kuo arčiau dešinio krašto, o įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. N., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė teismui specialisto V.Mitunevičiaus tyrimo aktą, ir visiškai priešingą išvadą, jog automobiliai susidūrė būtent kaltinamojo važiuojančio automobilio eismo juostoje, tai yra būtent žuvusiojo J. N. vairuojamas automobilis Audi A6 išvažiavo į kaltinamojo vairuojamo automobilio Audi A4 Avant eismo juostą, kur jie ir susidūrė.
Esant byloje priešingoms išvadoms dėl šio eismo įvykio kilimo sąlygų bei eismo įvykio priežasčių, teismas skyrė papildomą ekspertizę, kurios išvada patvirtina ankstesnę 2011-09-19 padarytą išvadą. Šias savo išvadas teisme patvirtino apklausti ekspertai V.Matusevič ir I.Granskas .
Vertinant esančias byloje ekspertų išvadas, teismas priimdamas nuosprendį remiasi eksperto V.Matusevič ir I.Gransko pateiktomis byloje išvadomis, kurios atliktos objektyviai surinkta visa baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau specialisto V.Mitunevičiaus pateiktą išvadą vertina kritiškai, kadangi joje išdėstyti teiginiai ir išvados pateiktos remiantis ištirtomis tik patektos dalies medžiagos kopijomis, neapžiūrėjus automobilio Audi A6, išvada padaryta kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu, pagal išsakytą kaltinamojo versiją, kuri teisme nepasitvirtino ir teismo atmesta, todėl teismas neturi pagrindo remtis V.Mitunevičiaus duota išvada priimdamas teismo nuosprendį. Apklausti teisme V.Matusevič ir I.Granskas ne tik patvirtino savo išvadas, bet ir jas pagrindė atsakydami į procesų dalyvių klausimus.
Tokiu būdu, dėl tokie E. L. parodymai yra atmestini, kadangi jo parodymai yra nevienodi, jis savo parodymuose yra nenuoširdus, jo teismui parodymai prieštarauja ekspertų V.Matusevič ir I.Gransko padarytoms išvadoms, bei apklaustų nukentėjusiosios A. N., liudytojų M. S., Č. S., E. B. parodymams.
Atsižvelgiant į visa tai, bei kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad yra neginčijamai įrodyta, jog kaltinamasis E. L., 2011 m. kovo 26 d. apie 21.41 val., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 37 km. 218.70 m. vairuodamas automobilį ,,Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas apie 101 km/h greičiu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, viršijo leistiną šioje kelio atkarpoje greitį, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeisdamas KET 9 p., 125 p., 133 p., 136.1 p. reikalavimus, kur susidūrė su automobiliu ,,Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. N., dėl šių veiksmų įvykusio eismo įvykio metu automobilio ,,Audi A6”, vairuotojas J. N. ir keleivė O. D. žuvo įvykio vietoje, o automobilio ,,Audi A6” keleivei A. N., padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamojo E. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kadangi jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo du žmonės, vienas sužalotas.
Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 5 d., yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 1 d.).
Pagal BK 16 str. 2 d., nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
Pagal BK 16 str. 3 d., nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis E. L. suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, neregistruotas psichikos sveikatos centre (b.l. 20, t. 2.), yra neteistas (b.l.15, t. 2), baustas administracine tvarka (b.l. 16, t. 2), nusikaltimo padarymo metu dirbo, tačiau jo padaryta veika sukėlė sunkias pasekmes. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltės teisme nepripažino net iš dalies, nesigaili dėl padaryto, per daugiau nei dvejus metus neatlygino nė kiek žalos nė vienam iš nukentėjusiųjų, jų neatsiprašė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nesuvokia jo padarytos veikos pavojingumo. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai E. L. atžvilgiu nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam, vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis, skiriama reali kiek didesnė nei BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 50 str., BVK 90 str., skiriama atlikti atviroje kolonijoje.
Taip pat kaltinamajam taikytinas BK 68 str., uždraudžiant E. L. naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą uždraudimo terminą, atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei jos sukeltas itin sunkias pasekmes.
Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2523 Lt turtinės žalos - už kapo paruošimą-149 Lt, už kapo paruošimą Mirusiųjų dienos proga-150 Lt, už gėlių sodinimą kape-400 Lt, už gedulingus pietus po mėnesio 800 Lt, už gedulingus pietus po metų 1024 Lt, 95684 Lt neturtinės žalos bei 5000 Lt už advokato atstovavimo išlaidų priteisimo. Šias išlaidas patvirtina civilinės ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (2 t.b.l.126-136).
Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis E. D. pareiškė teismui civilinį ieškinį dėl 4303,69 Lt turtinės žalos, kurią sudaro laidotuvių išlaidos, bylinėjimosi išlaidos ir 500000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Šias išlaidas patvirtina civilinio ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (2t.b.l.47-55).
Sutinkamai su CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais šiuo konkrečiu atveju neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas –pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą; tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. R. prieš Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-604/2005).
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis į nukentėjusios ir civilinės ieškovės dvasinius pergyvenimus dėl artimo žmogaus netekties, patirto didelio streso įvykus eismo įvykiui, o A. N. dėl sveikatos suluošinimo, patirtam fiziniam skausmui ir vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, daro išvadą, jog A. N. kaltinamojo nusikalstamais veiksmais yra padaryta 100000 Lt neturtinė žala, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Iš kaltinamojo E. L. priteistinos išlaidos už advokato atstovavimą teisme – 5000 Lt nukentėjusiajai A. N.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – jis dirba, todėl gali atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą; kaltinamasis yra vedęs, turi žmona ir du vaikus, jam su žmona bendrosios nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis E. D. augina du vaikus, jo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tai matyti iš esančių byloje liudijimų kopijų, tokiu būdu E. D. beveik kaip per metus prarado savo artimiausius žmones- tėvus. Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką, į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus gyvybė – svarbą ir atsižvelgiant į nukentėjusiojo E. D. dvasinius pergyvenimus dėl artimo žmogaus netekties, patirtus išgyvenimus, didelio streso bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustato, kad nukentėjusiajam E. D. padaryta 100000,00 Lt neturtinė žala. Teismas konstatuoja, kad prašoma 500000 Lt suma yra per didelė ir neadekvati, todėl kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Kaltinamojo E. L. transporto priemonės “Audi A4 Avant”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakomybė 2010-06-21 buvo apdrausta UADB „Ergo Lietuva“ (t. 1, b.l. 36).
Ši sutartis ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas yra pagrindas civiliniam atsakovui atlyginti automobilio ,,AUDI A4 Avant80 ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo padarytą žalą tretiesiems asmenims, šiuo atveju – civiliniams ieškovams. Draudimo bendrovė ERGO Insurance SE“ prokuroro nutarimu yra pripažintas civiliniu atsakovu. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 2 d numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (įvykiui įvykus nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10) nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 2500000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.
Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo priteistini iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE ir subsidiariai iš kaltinamojo.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 2 d., nustatytas išmokėtinų draudimo sumų ribas, matyti, kad draudimo išmokų nepakanka neturtinei žalai atlyginti, todėl nukentėjusiesiems A. N. ir E. D. skirtumas tarp draudimo atlyginimo ir faktinės neturtinės žalos dydžio priteistinas iš kaltinamojo. Kadangi įstatymu nustatyta 2500 eurų (8632 Lt) draudimo suma neturtinei žalai atlyginti yra nepakankama nei vieno nukentėjusiojo reikalavimui patenkinti, tai tenkinant A. N. ir E. D. ieškinius šioje dalyje, draudimo suma tarp nukentėjusiųjų paskirstoma po lygiai-4316 Lt.
Daiktiniai įrodymai – automobiliai ikiteisminio tyrimo metu grąžinti savininkams.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 5 (penkių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę atviroje kolonijoje.
Bausmės pradžią E. L. skaičiuoti nuo jo suėmimo momento.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., uždrausti E. L. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.
Kardomąją priemonę E. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir E. L. suimti.
Priteisti iš E. L. 4303,69 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus tris litus 69 ct) nukentėjusiajam E. D. nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 95684 Lt (devyniasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje E. D. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti iš E. L. 2523 Lt (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt tris litus) nukentėjusiajai A. N. nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 95684 Lt (devyniasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš E. L. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) už advokato atstovavimą teisme nukentėjusiajai A. N..
Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, įm.kodas 10017013 veiklą Lietuvoje vykdančios per Lietuvos filialą, kodas 302912288, 4316 Lt neturtinės žalos draudimo išmoką, 12814,24 Lt laidojimo bei kapavietės įrengimo draudimo išmoką, 182,71 Lt gydymo išlaidų bei 39,95 Lt negautų pajamų, 7631 Lt draudimo išmoką už sunaikintą transporto priemonę bei 600 Lt techninės pagalbos išlaidų, viso priteisti 25583,90 Lt draudimo išmokos nukentėjusiajai A. N..
Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, įm.kodas 10017013 veiklą Lietuvoje vykdančios per Lietuvos filialą, kodas 302912288, 4316 Lt neturtinės žalos draudimo išmoką, nukentėjusiajam E. D.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu