Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad šeštadienį ryte grįžo namo ir virtuvėje pradėjo gaminti maistą. Tuo metu E. atėjo į virtuvę ir jie pradėjo aiškintis, kaip prižiūrės vaikus kitą savaitę, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Tuo metu, kadangi skuto bulves, rankoje laikė peilį, kurį numetė, tiksliai to momento neprisimena. Tarp jų buvo kažkokie judesiai, laikė E. rankas. Kadangi viskas vyko virtuvėje, pavojingoje vietoje, nenorėjo, kad įvyktų tragedija. Galbūt neapskaičiavo jėgų ir sukėlė E. skausmą, dėl ko nuoširdžiai atsiprašo. E. buvo prie durų ir jis (kaltinamasis) ją ištempė už rankų, nes virtuvėje pavojinga, yra peiliai. Tuo metu, kai buvo neramūs, laikė abi jos rankas, daugiau nieko nedarė. Neprisimena, kad pirma būtų laikęs už kairės rankos. Laikė už abiejų rankų. Neatsimena, kad sugriebė E. už kairės alkūnės, kaip nurodyta kaltinime, ir pradėjo ją purtyti, bet neneigia, kad taip galėjo įvykti. Pripažįsta, kad sukėlė skausmą savo sutuoktinei, gailisi dėl to, ką padarė. Šiuo metu su nukentėjusiąja yra susitaikęs. Dabar su E. bendrauja paprastai, kalbasi, turi du bendrus vaikus. Šiuo metus susitarė skirtis, bet dar neišsiskyrė. Ilgą laiką gyveno kartu, todėl turi daug kartu įgytų materialių dalykų. Iki liepos 31 d. atlyginis nukentėjusiajai 2 000 Eur žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusioji E. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d. apie 13.00 val. bute žodinio konflikto metu, virtuvėje, prie durų slenksčio, sutuoktinis su nenustatyta ranka sugriebė už jos kairės alkūnės ir purtė ją, būdamas arti jos veido. Po to jis sugriebęs už abiejų jos rankų ir tempė ją į kambarį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kambaryje ant sofos sutuoktinis nuavė jai kelnes ir apatines kelnaites, po ko pradėjo su ja lytiškai santykiauti vaginaliniu būdu. Ji nenorėjo su juo lytiškai santykiauti, tačiau lytinio akto metu jam nesipriešino, nes bijojo tolimesnio smurto. Sutuoktinis buvo agresyvus ir su bauginančia veido išraiška. Dėl įvykusio lytinio akto su sutuoktiniu ji pareiškimo nerašys. Jų konflikto vaikai nematė, nes buvo pas močiutę. Su sutuoktiniu pastoviai vyksta konfliktai, kai būna dviese. Jis menkina ją dėl šeimos išlaikymo, nes vienas išlaiko šeimą ir vienas oficialiai dirba. Be to, sutuoktinis yra labai pavydus. Dėl jo pavydo kyla konfliktai. Pas medikus nesikreipė ir nesikreips. Anksčiau smurto atvejų šeimoje yra buvę dėl tų pačių priežasčių, policija buvo kviesta, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje pareikš civilinį ieškinį dėl jai padarytos moralinės žalos (1 t., b. l. 51-54). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad santykiai su M. G. buvo geri maždaug iki 2010 m., kai M. pirmą kartą jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kurio metu labai stipriai ją nustūmė ir ji krito atbula į lovos kampą. Dėl to buvo kviečiami policijos pareigūnai, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Po to įvykio M. jos atsiprašė ir žadėjo, kad tai daugiau nepasikartos. Nuo 2010 m. iki 2023 m. lapkričio 25 d. policijos pareigūnai kviečiami nebuvo, tačiau iš M. nuolat jautė psichologinį smurtą, nes pradėjo ją pravardžiuoti, negerbia jos kaip moters, kaip žmogaus, kuri turi teisę į poilsį, bendravimą su kitais žmonėmis. Kartas nuo karto sutuoktinis ją stumdavo ir purtydavo. Taip išėjo, kad jau senokai juos sieja tik bendri vaikai ir finansiniai įsipareigojimai. M. G. vaikus labai myli, prižiūri, moka už vieno vaiko privačią mokyklą, vaikų būrelius. Dėl 2023 m. lapkričio 25 d. įvykio davė išsamius parodymus. Žodinio konflikto metu M. G. pradžioje ranka sugriebė už jos kairės alkūnės ir purtė, būdamas arti jos veido. Po to sugriebė už abiejų jos rankų ir suspaudęs laikė, o po to nutempė ją į kambarį. Dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertina 3 balais iš 10. 2023 m. lapkričio 27 d. buvo nuvykusi į Teismo medicinos tarnybą, kur ją apžiūrėjo ekspertas. Ekspertai ant rankų ir ant užpakalio pastebėjo mėlynes. Mėlynė ant užpakalio galėjo atsirasti lytinio akto metu. Šio įvykio metu ji patyrė didelį stresą, pradėjo drebėti, buvo sunku kvėpuoti. Išsigando, todėl paprašė atvykusius policijos pareigūnus iškviesti jai greitąją. Atvykusi medikė ją apžiūrėjo ir davė raminančių vaistų. Kūno sužalojimų nenustatė. Į kitus medikus nesikreipė. Po įvykio ji, skambindama į BPC, norėjo gauti konsultaciją, į ką gali kreiptis dėl teisinės pagalbos dėl skyrybų, norėjo sužinoti kokį nors kontaktą. Tačiau pokalbio metu buvo nutarta iškviesti policijos pareigūnus. Šiuo metu norėtų, kad M. G. neliestų jos fiziškai, nenaudotų fizinės jėgos jos atžvilgiu, nešantažuotų savo skolomis, kurias jis paėmė vienas, bet kaip sutuoktiniai turi grąžinti kartu. Neatmeta galimybės susitaikyti, jei pastarasis atsiprašys, pripažins savo kaltę ir įsipareigos jos neliesti (1 t., b. l. 55-57).

Liudytoja M. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d., dirbdama kartu su Vilniaus apskrities VPK RV 4 skyriaus tyrėju E. Š., apie 14.20 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pranešėjos vyras M. G. išnaudojo seksualiai. Atvykus nurodytu adresu, bute jau buvo kitas policijos ekipažas V1782, kurie reaguoja į įvykius, bet pradėti ikiteisminių tyrimų negali. Bute buvo pranešėja E. G., kuri buvo apsiverkusi, susijaudinusi. Pastaroji paaiškino, kad tarp jos ir vyro M. G. įvyko žodinis konfliktas dėl skyrybų, pavydo ir galimų išdavysčių. Konflikto metu jos vyras, sugriebęs ją už kairės rankos alkūnės, ją purtė, būdamas arti jos veido, o vėliau sugriebęs ją už abiejų rankų nutempė į kambarį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kažkokių kūno sužalojimų ant pranešėjos nesimatė. E. G. paaiškino, kad nutempęs ją į kambarį vyras su ją turėjo lytinių santykių. E. G. papildė, kad dėl lytinių santykių su vyru pareiškimo nerašys. Į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, nes E. G. atrodė labai susijaudinusi. Ji paaiškino kad po konflikto išgėrė buteliuką valerijono. GMP darbuotojai apžiūrėjo E. G., tačiau jokių sužalojimų neužfiksavo. Pranešėja į ligoninę vykti atsisakė. E. G. pasakojo, kad vaikų tuo metu bute nebuvo, kad jos vyras labai rūpinasi vaikais, juos išlaiko, tačiau sakė, kad su vyru gyventi toliau nenori, nori pradėti skyrybų procesą, klausinėjo, kas jai dėl to gali suteikti teisinę pagalbą. Dėl teisinės pagalbos E. G. klausė jų tik užėjus į butą. Bendraujant su E. G., pastaroji minėjo, kad anksčiau lankėsi pas psichologą konsultacijų dėl didelio streso ir panikos. Jiems būnant bute, namo sugrįžo ir M. G., kurį ekipažas V1782 pristatė į savo tarnybinį automobilį. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus su nukentėjusiąja E. G., sulaikytas M. G. buvo persodintas į jų tarnybinį automobilį ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS sulaikymo patalpas. Su M. G. bendravo E. Š. (1 t., b. l. 70-73).

2023 m. lapkričio 25 d. pareiškime E. G. nurodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d. apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, virtuvėje, prie durų slenksčio, jos sutuoktinis M. G., (duomenys neskelbtini), su ranka sugriebė už jos kairės alkūnės ir purtė ją, būdamas arti jos veido. Po to jis sugriebė už abiejų jos rankų ir tempė ją į kambarį. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 1-3).

Iš 2023 m. lapkričio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūra pradedama stovint automobilių stovėjimo aikštelėje, veidu atsisukus į namą. Butas yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo aukšte. Į butą patenkama pro bendro naudojimo laiptinę, kurios butų numeracija yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Į laiptinę patenkama pro rudos spalvos metalines duris. Patekus į laiptinę ir laiptais užkilus į (duomenys neskelbtini) aukštą, kairėje pusėje matomos rudos spalvos šarvo durys, virš kurių matomas skaičius (duomenys neskelbtini), apžiūros metu durys yra atrakintos. Pro duris patenkama į buto koridoriaus patalpą. Koridoriuje ant grindų matomi sudėti įvairūs daiktai, drabužiai. Koridoriuje prie dešinės sienos matoma baltos spalvos medinė lentyna su įvairiais drabužiais ant jos, baltos spalvos medinė spinta, rūbų kabykla. Koridoriuje prie kairės sienos matoma baltos spalvos medinė spinta, už spintos matomas praėjimas į virtuvės patalpą, šiek tiek toliau - praėjimas į svetainės patalpą Nr. 1. Koridoriaus gale kairėje - miegamojo patalpa Nr. 1, koridoriaus gale dešinėje - miegamojo patalpa Nr. 2. Į virtuvės patalpą patenkama pro medines duris, apžiūros metu jos atidarytos. Virtuvės patalpoje prie kairės sienos matomas žalsvos spalvos virtuvinis komplektas su indais ant jo, prie dešinės sienos - pilkos spalvos šaldytuvas, medinis šviesios spalvos valgomasis stalas, kėdės. Svetainės patalpoje prie sienos, esančios durų kairėje, matoma baltos spalvos medinė lentyna, rudos spalvos pianinas, baltos spalvos medinė lentyna. Svetainės patalpos kairėje pusėje matomas medinis pilkos spalvos stalas, už jo medinis baltos spalvos langas. Svetainės patalpoje prie galinės sienos matoma šviesios spalvos lova-kampas. Prie dešinės sienos matomas paukščio narvas, vaikiška karstyklė su pakabinta juodos spalvos bokso kriauše. Miegamojo patalpoje Nr. 1 prie kairės sienos matoma rūbų kabykla su rūbais ant jos, prie dešinės sienos matoma baltos spalvos medinė lentyna, šalia jos ant grindų matomas čiužinys su patalyne ant jo. Miegamojo patalpoje Nr. 2 durų kairėje matoma pilkos spalvos dviaukštė lova, prie kairės sienos rudos spalvos medinė spinta, rudos spalvos medinis rašomasis stalas su kompiuteriu ant jo, prie dešinės sienos matoma rudos spalvos medinė komoda. Visame bute konflikto ar girtavimo požymių nestebima, vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Objektų ar pėdsakų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, niekas nepaimta (1 t., b. l. 24-38).

2023 m. lapkričio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose ir dešiniame sėdmenyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais-bukais daiktais, atitinka apie 1-3 parų laikotarpį. Sužalojimai atitinka nežymių sveikatos sutrikdymo mastą. Fizinį skausmą nurodyti gali tik pati nukentėjusioji. Odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose galėjo būti padarytos dviem trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose galėjo būti padarytos 2-3 trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti žalojusį objektą ar patikslinti įvykio aplinkybes. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiosios kūno padėties (1 t., b. l. 66-67).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad skambučio ID (duomenys neskelbtini), skambučio data ir laikas – 2023 m. lapkričio 25 d. 13.11 val., pranešėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 03:05 min. Girdėti, kaip BPC operatorė kalba su moterimi, prisistačiusia E. G., kuri klausia, ar gali patarti, kur kreiptis moteriai dėl psichologinio ir fizinio smurto ir dėl pagalbos, nurodo, kad reikia teisininko konsultacijos. Operatorė paaiškina, kad esant smurtui, psichologiniam, ar bet kokiam kitam, pranešti 112, tuomet moteris nurodo, kad kviečia pareigūnus, nurodo adresą – (duomenys neskelbtini), į klausimą, kada ir koks buvo smurtas, atsako, kad jis vyksta ištisai, buvo dabar pat, prieš 10 min. operatorei paprašius pasakyti smurtautojo vardą, nurodo, kad M. G., greitoji nereikalinga, „fizinis toks buvo minimalus“, ne sumušimas, bet pasinaudojimas (1 t., b. l. 76-79).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti 2023 m. lapkričio 25 d. policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kūno kamerų vaizdo įrašai.

1) Vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20231125-132912UTC+0200“, trukmė 18:00 min. Kamera fiksuoja, kaip policijos pareigūnai užeina į butą. Bute yra moteris, nukentėjusioji E. G., kuri paaiškina, kad vaikų namuose nėra, jie nieko nematė, medikų nereikia, stengėsi, kad nesimatytų, kad kažkas vyko, jis yra jos vyras, dabar išėjęs. Į pareigūnės klausimą E. G. atsako, kad pastoviai yra psichologinis smurtas, ji labai seniai nori skyrybų, bet jis geruoju nenori. Pastoviai gąsdina, jie turi finansinių problemų, jis buvo pasiėmęs kažkada kreditus, jos neklausė, ar reikia. Nurodo, kad šiandien buvo eilinis ginčas, kilęs dėl pavydo, visokių dalykų, pastovus psichologinis spaudimas, gąsdinimas. Buvo barnis kaip visada, aiškinimasis santykių, pavydas, scenos ir po to. Nurodo, kad jis nemušė, bet stumdė, laikė. Buvo laikymas, spaudimas, bet toks atsargus, nežino, ar yra mėlynės. Po to bandė jį atstūminėti nuo savęs. Paaiškina, kad jam pasakė, jog paskambins į policiją ir jis išėjo, nes ruošėsi vaikų pasiimti, klausia, ar pareigūnai gali patarti kokių teisinių paslaugų. E. G. paaiškina, kad jai medikų nereikia, kad ji jam pasidavė. Vėl pradeda pasakoti, kad jie gyvena kaip šeima, vaidina, kad gyvena kaip šeima, nes jis nenori skyrybų, kad ji stovi biržoje, kad jai reikia kokio nors teisininko, kad bando mokėti kreditus už būstą. Klausia, ar nėra nemokama teisinė, advokato pagalba. Aiškinasi dėl skyrybų, kreditų. Kad jokių santykių nėra virš metų, kad tiesiog kartu gyvena, tvarkosi dėl vaikų. E. G. skambina vyrui, paaiškina, kad iškvietė policiją ir kad pastarasis vaikus nuvežtų pas močiutę, o namo grįžtų be vaikų.

2) Vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20231125-150358UTC+0200“, trukmė 15:00 min. Kamera fiksuoja, kad į butą užeina kiti policijos pareigūnai, kurie kambaryje bendrauja su nukentėjusiąja E. G.. Paklausus, kokiu tikslu buvo kviečiami policijos pareigūnai, E. G. nurodė, kad dėl piktnaudžiavimo, kad nežino kaip tai pavadinti, nes susiduria pirmą kartą. Nurodo, kad šiandien kvietė policiją dėl agresyvaus vyro elgesio, iš pradžių buvo barnis garsiai, dėl visokių dalykų, daugiau dėl pavydo, dėl skyrybų, kurių taip ir negalima organizuoti, paskui truputėlį pasistumdymas vyko. Toliau atsakydama į policijos pareigūno klausimus E. G. paaiškina, kad jis ją stūmė, po ko spaudė, kad stūmė vienas kitą. Kad jai buvo sukeltas fizinis skausmą, bet ne taip stipriai, kad kažkas matytųsi. Kad pristūmė ją tiek kambario, čia. Tikslinant aplinkybes, E. G. nurodo, kad nežino, ar prie sienos, ar ne prie sienos, kad jie buvo šiame kambaryje, kad buvo makalynė kažkokia, negali atgamint, jis jai nesudavė, jos nemušė, jis spaudė, laikė. Tada ji jam norėjo suduoti, nežino, ar pavyko. Ir įvyko aktas, jeigu tai taip galima pasakyti. Nurodo pareigūnams, kodėl jai reikalinga teisinė pagalba. Toliau aiškinasi, kur šiuo metu yra vaikai, sako, kad tėtis jis geras. Pareigūnas paaiškina, kad jos vyras bus laikinai sulaikytas, kad į butą atvažiuos ekspertai apžiūrėti įvykio vietą, ir kad jai reikės važiuoti apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus. E. G. klausia, ar jį pasodins, sako, kad viskas gavosi sąlyginai švelniai, pradeda sakyti, kad jis kaip tėvas yra labai geras, kad kas išlaikys vaikus.

3) Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20231125-150406UTC+0200“, kamera fiksuoja, tą pati vaizdą, kaip ir vaizdo įraše „PSS-20231125-150358UTC+0200“, tik kito policijos pareigūno body kamera.

4) Vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20231125-142332UTC+0200“, trukmė 13 min. Kamera fiksuoja, kad policijos pareigūnai bute toliau bendrauja su E. G., kuri paaiškina, kad su vyru gyvena ilgai, nesutaria pusantrų metu. Į butą ateina vyras, tamsių plaukų. Pagal bylos aplinkybes tai - M. G.. Policijos pareigūnas nurodo pastarajam pasikalbėti atskirai, išeina į laiptinę. Pareigūnui paklausus, kas nutiko, M. G. atsako, kad konfliktas kilo dėl to, kad ji nenorėjo paimti vaikų iš mokyklos, nurodo, kad pas juos nuolat tema apie skyrybas, gyvena kartu daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, beveik (duomenys neskelbtini) metų gyvena atskirai. Nurodo, kad viską jis daro, ji nepadeda. Nurodo, kad ji mušė jį, jis prie jos nesikabinėjo, ji kabinėjosi. Ji kažką planavo, plovė galvą, šypsojosi, pati jį išsikvietė, pati padarė, po to klausia jo, ar pasirašys, pasakė jai, kad skyrybas pasirašys. Ji pati pasakė, jis tuoj paskambinsi į policiją, pasakysi, kad jis ją išprievartavo.

5) Vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20231125-154131UTC+0200“, trukmė 6:11 min. Kamera fiksuoja, kad policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje laikino sulaikymo vietoje sėdi M. G. Į pareigūno klausimą, ar šiandien buvo seksualinis ryšys, atsako, kad buvo, pati jį pakvietė. Aiškinamasis kaip vyko lytinis aktas. Parodo į gerklę ir aiškina, kad ji virtuvėje jį specialiai laikė už gerklės, kad Šeškinės poliklinikoje yra duomenys. Kartojo, kad jis nieko nedarė, kad viską pradėjo žmona ir viską pati padarė specialiai. Kad vėliau jam pasakė, kad iškvies policiją, dėl to, kad jis ją išžagino (1 t., b. l. 82-92).

2024 m. vasario 7 d. atliktos akistatos tarp M. G. ir E. G. metu, uždavus klausimą, kokiomis aplinkybėmis 2023 m. lapkričio 25 d. konflikto metu padaryti kūno sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, E. G. atsakė, kad žodinio konflikto metu, kuris vyko virtuvėje, M. sugriebė ranka, nepamena kokia, galimai kaire, už vienos rankos virš alkūnės. Kai bandė išsilaisvinti, M. abiem rankom sugriebė už abiejų rankų, šiek tiek virš alkūnių, paėmė tiesiai, tuo metu jis stovėjo priešais. Sugriebęs už rankų, purtė. Tuo metu jautė fizinį skausmą 3 balų iš 10. 2023 m. lapkričio 27 d. ant rankų, kur buvo sugriebęs M., pamatė mėlynes. Bandė išsilaisvinti, sugriebti M. G. už kaklo, tačiau nepavyko. Po kiek laiko M., laikydamas ją už rankų šiek tiek virš alkūnės, nutempė iš virtuvės į buto koridorių, kur ir toliau vyko žodinis konfliktas. M. ir toliau laikė, o ji, bandydama išsilaisvinti, pakėlė koją, norėdama suduoti smūgį M. tarp kojų. Mano, kad smūgio nesudavė, nes M., toliau laikydamas už rankų, pradėjo tempti į kambarį. Tuo metu M. nieko nesakė, o tik stipriau sugriebė rankas. Prisimena, kad pasakė M. G., jog kvies policiją, pastarasis atsakė kviesti. Kraujosruvos dešiniame sėdmenyje galėjo atsirasti lytinio akto metu, nes prieš tai jis tik stipriai laikė už rankų, laikydamas purtė, kitų veiksmų nebuvo. Odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti, kai ji, stovėdama prie durų staktos, bandė ištraukti savo rankas iš M. rankų. Dėl šio įvykio patyrė didelį stresą. Iki 2023 m. lapkričio 25 d. M. ir anksčiau naudojo fizinį smurtą prieš ją.

M. G. patvirtino, kad tarp jų vyko žodinis konfliktas virtuvėje, kurio metu E. pirma rankomis sugriebė jam už megztinio atlapų. Tada jis abejomis rankomis sugriebė E. už rankų alkūnių srityje. Kur tiksliai, pasakyti negali. Tuo metu stovėjo vienas prieš kitą. Laikydamas už rankų, nustūmė E. į koridorių, kur dar laikė sugriebęs ją už rankų. Tuo metu tarp jų ir toliau vyko žodinis konfliktas. Po kiek laiko E. paleido, jis grįžo į virtuvę, o E. nuėjo kažkur. Ar tuo metu, kai laikė E. už rankų, pastaroji galėjo jausti fizinį skausmą, pasakyti negali, nežino. Po kiek laiko E. grįžo į virtuvę ir tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Tačiau tai buvo tik žodinis konfliktas. Daugiau E. už rankų sugriebęs nebuvo. Pripažino, kad konflikto metu laikė E. už rankų, tačiau nelaiko save kaltu, nes fizinio skausmo nesukėlė, jo veiksmai buvo gynybiniai.

E. G., į klausimą, ar pripažįsta, kad konflikto pradinėje stadijoje suėmė M. už kaklo, atsakė, kad tai nebuvo pirmas fizinio kontakto žingsnis. Pirmas buvo iš M. pusės. Buvo paėmusi M. kaire ranka jam už kaklo iš dešinės pusės. Tuo metu jį suėmė ir stūmė nuo savęs, tai buvo gynybos gestas.

E. G. į klausimą, ar rankų judėjimo laisvė nebuvo apribota, atsakė, kad tai nereiškia, kad laisvė judėti nebuvo apribota. Nežino, ar jai pavyko pilnai ištrūkti iš jo laikymo būtent tos rankos. Bet kad pilnai ją paleistų, to nebuvo.

E. G. į klausimą, ar M. sugriebė už rankų iš viršaus, ar iš apačios, atsakė, kad negali šito tiksliai pasakyti, nes nežiūrėjo, tiesiog juto spaudimą, mano, kad buvo įvairiai.

E. G. į klausimą, ar buvo apsirengusi konflikto metu ir kaip, atsakė, kad buvo apsirengusi pižama, t. y. pižaminės kelnės ir kažkoks viršus. Abu nurodė liekantys prie savo parodymų (1 t., b. l. 150-152).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad M. G. sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamasis pripažino tyčia sugriebęs nukentėjusiąją už abiejų rankų ir laikęs suspaudęs, o taip pat ištempė už rankų pastarąją iš virtuvės. Nors kaltinamasis teigė visų aplinkybių nepamenantis, neginčijo ir tos aplinkybės, kad tyčia sugriebė už kairės sutuoktinės alkūnės bei pradėjo ją purtyti. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. lapkričio 25 d., apie 13 val. bute žodinio konflikto metu, virtuvėje, prie durų slenksčio, sutuoktinis su nenustatyta ranka sugriebė už jos kairės alkūnės ir purtė ją, būdamas arti jos veido, po to sugriebė už abiejų jos rankų, suspaudęs laikė, tada tempė ją į kambarį, dėl ko pajuto fizinį skausmą, taip pat liudytojos M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pagal gautą pranešimą atvykus į įvykio vietą E. G. paaiškino, kad konflikto metu jos vyras, sugriebęs ją už kairės rankos alkūnės, ją purtė, būdamas arti jos veido, o vėliau sugriebęs ją už abiejų rankų nutempė į kambarį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina BPC pranešimo bei pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji kviečia pagalbą dėl patirto smurto, atvykusiems pareigūnams pasakoja, kad buvo barnis, jos nemušė, bet stumdėsi, laikė, spaudė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad E. G. nustatyti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Anot specialisto, sužalojimai galėjo būti padaryti 1-3 parų laikotarpyje, keliais trauminiais poveikiais.

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad M. G. mušdamas nežymiai sužalojo nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto su pastarąją metu tyčia rankomis sugriebė savo žmoną už kairės alkūnės ir pradėjo purtyti, tada tyčia rankomis sugriebė E. G. už abiejų rankų ir laikė suspaudęs, o po to tyčia prieš E. G. valią nutempė ją į kambarį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Aukščiau aptartus veiksmus M. G. padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę, taigi jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl ko kaltinamasis negalėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – asmuo nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tais pačiais pagrindais. M. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę dėl šios veikos visiškai pripažino, gailisi. Taigi, asmuo atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Kaip matyti iš teismui pateikto susitaikymo protokolo, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitarė dėl žalos sumos ir atlyginimo tvarkos, t. y. susitarė, kad M. G. atlygins E. G. 2 000 Eur sumą dėl jai padarytos neturtinės žalos, ją sumokant iki 2024 m. liepos 31 d. visą sumą arba dvejomis lygiomis dalimis. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad su kaltinamuoju susitarė dėl kitokios nei prašoma civiliniame ieškinyje neturtinės žalos sumos, ieškinio reikalavimą sumažino. Teismui pateiktas susitarimas, iš kurio taip pat matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, tą pastarieji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Taigi, nustatytos antra ir trečia sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte.

Pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra viena iš esminių būtinų, lemiamų sąlygų, kuriai esant asmeniui gali būti taikomas aptariamas institutas. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintina tai, kad kaltinamasis yra neteistas, kaltę visiškai pripažino, apgailestavo dėl savo elgesio, įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusiajai. M. G. yra baustas administracine tvarka, visos paskirtos baudos sumokėtos, yra dirbantis. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis, kaltinamasis privalės stengtis gyventi pagal nusistovėjusias visuomenėje taisykles, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nes priešingu atveju, jam gali tekti atsakyti už šias nusikalstamas veikas ir atlikti bausmę. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamosios priemonės, įskaitant ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose

Šiame straipsnyje numatytos bendrosios baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo sąlygos, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju skiriant asmeniui įpareigojimus, teismas privalo įvertinti ir specialiąsias šių priemonių skyrimui reikšmingas sąlygas, kurios nustatomos atitinkamame BK IX skyriaus straipsnyje, tokiu būdu įvertinant, už kokio pobūdžio nusikalstamas veikas tikslinga jas skirti (2022 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-339-360/2022).

BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Vis tik pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo prerogatyva, privalomo šios priemonės taikymo įstatymas nenumato. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę E. G., taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas. Sprendžiant dėl šios poveikio priemonės taikymo tikslingumo, įvertintina tai, kad kaltinamasis nei karto neteistas, savo elgesį dėl aptariamos veikos padarymo įvertino kritiškai, gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiąja. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, o taip pat ir pačios veikos pobūdį, veiksmų intensyvumą, sukeltas pasekmes nukentėjusiajai, teismas sprendžia, kad skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, yra netikslinga.

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t, b. l. 116-119), paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, 6 punktu, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 375 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

Nustatyta, kad 2024 m. kovo 8 d. sprendimu E. G. teikiama antrinė teisinė pagalba, paskirta advokatė Daiva Dereškevičienė (1 t., b. l. 182-185). Šiuo atveju, advokatė D. Dereškevičienė atstovavo nukentėjusiąją bylos nagrinėjimo teisme metu, nors byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vyko trys teisiamieji posėdžiai, buvo pateiktas civilinis ieškinys. Iš pateiktos pažymos matyti, kad su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos sudaro 375 Eur, šią sumą pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. G., vadovaujantis BK 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atleisti, M. G. ir nukentėjusiajai E. G. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2024 m. birželio 14 d. susitarimą susitaikyti, pasirašytą tarp kaltinamojo M. G. ir nukentėjusiosios E. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: M. G. įsipareigoja teismui priėmus sprendimą ir patvirtinus susitaikymą, tačiau ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 31 d., sumokėti 2 000 Eur sumą nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti, iki nurodytos dienos sumokant ją visą arba lygiomis dalimis.

Procesą dėl nukentėjusiosios E. G. civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtinto susitarimo nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

M. G. taikomą kartomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo M. G. 375 Eur advokato išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. G..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.