- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-339-360/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37935-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Advokatai
- Marija Saveljeva
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, T. S. gynėjai advokatei Saulenai Gasiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungės) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Bronislavo Razmos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-08-26 nuosprendžio, kuriuo T. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiąja R. Š., baudžiamoji byla jam nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-08-26 nuosprendžiu nustatyta, kad T. S. 2021-10-30, apie 5.00 val., bute (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje savo sugyventinės R. Š. atžvilgiu, tyčia sudavė jai du kartus kumščiu į veidą, pataikydamas į kairiąją akį ir kairįjį skruostą, taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. Š..
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungės) apeliaciniu skundu prašoma nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 - 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją išklausant per 9 mėnesius.
Šalies argumentai
2.1. Nurodo, kad nėra faktinio pagrindo daryti išvadą dėl visiško T. S. prisipažinimo padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Asmuo, nors paskelbus kaltinimą ir nurodė, kad pripažįsta kaltę, tačiau iš jo parodymų teisme turinio matyti, kad 2022-03-03 teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad nežino ar daužė nukentėjusiąją, vėliau atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad mano, kad sudavė netyčia jai su ranka ar su delnu ir nurodė, kad tai gavosi kaip gynyba ir sudavė netyčia. Tokios asmens pozicijos kaltės pripažinimu laikyti nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmiausia, pasisakytina dėl asmens tyčios smurtauti šeimos nario atžvilgiu. Byloje nekyla ginčo, kad 2021-10-31, nakties metu, faktiškai paryčiais tarp T. S. ir nukentėjusiosios - jo sugyventinės R. Š., kilo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusioji į galimą jos vyro netinkamą elgesį šeimoje reagavo emocionaliai, jam dėl to priekaištavo, jį stūmė į krūtinę. Taip pat nekyla ginčo ir dėl to, kad šio konflikto metu T. S. sudavė nukentėjusiajai į veidą, tačiau, pastarojo teigimu, sudavė delnu, netyčia, gindamasis, vėliau pripažino, kad sudavė du kartus, tačiau netyčia, nematė, kad tiesiai į veidą suduoda. Tokia nuteistojo pozicija prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems duomenims. Nukentėjusioji nuo pat tyrimo pradžios nurodė, kad nuteistasis jai sudavė du kartus kumščiu, smūgiai buvo stiprūs, vienas po kito, iškart, nuo smūgių ji prarado pusiausvyrą ir nukrito, išsigando smurto. Šiuos duomenis patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymai, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, bei paties nuteistojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, iš baudžiamojoje byloje esančių objektyvių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad T. S. tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę R. Š., su kuria gyvena kaip šeima neįregistravus santuokos (partnerystės) ir veda bendrą ūkį, jokios gynybinės situacijos nebuvo, T. S. smurtą panaudojo tyčia spontaniškai kilusio tarpusavio konflikto metu, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, to asmuo nepripažįsta. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad T. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, atvirkščiai, jis ne tik neigė savo kaltę dėl tam tikrų veiksmų, bet ir neteisingai nurodė faktines aplinkybes (neigė, kad smūgiavo tyčia, kumščiu, stipriai, teigė, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis). Taigi tokia asmens pozicija ir pateikiamas savo veiksmų vertinimas prisipažinimu BK 38 straipsnio l dalies l punkto prasme negali būti laikomas. Pažymėtina ir tai, kad išklausius 2022-06-03 teisiamojo posėdžio metu duotus T. S. parodymus, nukentėjusiosios R. Š. parodymus, pats teismas, nagrinėjantis bylą, nusprendė pranešdamas proceso dalyviams, kad byloje negalimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes turi būti pašalinti visi prieštaravimai.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad T. S. įtariamas vieno nesunkaus, turinčio visuomeninę reikšmę, nusikaltimo padarymu, praeityje nėra teistas, dirbantis, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, iki nusikalstamos veikos padarymo - 2019 - 2021 metų laikotarpiu - 11 kartų baustas administracine tvarka už padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu (šiurkštūs KET pažeidimai) ir kitais pažeidimais. Tai patvirtina Administracinių nusižengimų registro duomenys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai visiškai nevertino šių duomenų, o vertino tik T. S. charakterizuojančius duomenis nuosprendžio priėmimo dienai, nurodydamas, kad nuosprendžio priėmimo dienai jis turi tik dvi galiojančias administracines nuobaudas, administraciniai nusižengimai, už kuriuos jis yra trauktas atsakomybėn įsiteisėjusiais sprendimais administracinio nusižengimo bylose, galimai padaryti ne jo, nes nukentėjusioji pripažino, kad taip pat naudojosi T. S. automobiliu ir už jos padarytus nusižengimus buvo traukiamas atsakomybėn T. S.. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad tokius paaiškinimus apie administracinius nusižengimus, už kuriuos atsakomybėn yra patrauktas T. S., nukentėjusioji - jo sugyventinė, galėjo duoti siekdama palengvinti jai artimo žmogaus - sugyventinio teisinę padėtį. Priešingai nei padarė išvadą teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepriklausomai nuo administracinių nusižengimų padarymo laiko, pobūdžio ir administracinių nuobaudų galiojimo, tai apibūdina T. S. asmenybę ir elgesį praeityje, kurie ypač svarbūs vertinant, ar jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroro vertinimu, administracinių nusižengimų gausa, T. S. kaltės nepripažinimas, priešingai nei tai įvertino teismas, rodo T. S. polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms ir suteikia pagrindo išvadai, kad T. S. galimai padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis ir kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog aukščiau paminėtos aplinkybės, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nėra pagrindo manyti, kad T. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys panašių naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio l dalies 4 punktas). Tokiu būdu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai įvertino bylos aplinkybes, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje ir, kad ją padarė T. S., tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nėra nustatytos visos tam būtinos sąlygos, nesant asmens prisipažinimo, nesant pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. S. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta, priskiriama nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas iki nusikaltimo padarymo. T. S. turi gyvenamąją vietą, gyvena kaip šeima su nukentėjusiąja, dirbantis. Su nukentėjusiąja R. Š. pastarasis susitaikė, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus atitiks laisvės apribojimo bausmės T. S. paskyrimas, jos dydį nustatant artimą minimaliam ir įpareigojant T. S. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmė atlikimo laiką nustatytu laiku būti namuose jei tai nesusiję su darbu, nevaitoti psichiką veikiančių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nesprendė klausimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo T. S.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino T. S. padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau nesvarstė ir nepagrįstai nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Siekiant teigiamai paveikti T. S. ir jį sulaikyti nuo analogiško pobūdžio naujų nusikaltimų darymo ateityje, tikslinga jam skirti Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl neskiria T. S. prokuroro prašomos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (T. S. smurtavo prieš savo sugyventinę). Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Prokuroro vertinimu, paskyrus T. S. interesus tenkinančią bausmę ir kartu su ja neskiriant BK 72² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, T. S. gali susiformuoti nebaudžiamumo jausmas bei jis, manydamas, jog dėl jo smurtinių veiksmų nekils rimtesnių teisinių pasekmių, gali toliau bandyti smurtauti prieš nukentėjusiąją. Be to, paskyrus tik vieną iš švelniausių Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių, taip pat nebus kiek įmanoma maksimaliau užkardyta analogiškos veikos, turinčios visuomeninę reikšmę, padarymo tikimybė ateityje.
3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto T. S. ir nukentėjusiosios R. Š. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti.
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto T. S. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su BK 38 straipsnio nuostatų taikymu T. S., motyvuojant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atleido T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nėra nustatytos visos tam būtinos sąlygos, nesant asmens prisipažinimo, nesant pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų.
6. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, prokuroro apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
7. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.
8. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nors paskelbus kaltinimą T. S., jis nurodė, kad pripažįsta kaltę, tačiau iš jo parodymų teisme turinio matyti, kad 2022-03-03 teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad nežino, ar daužė nukentėjusiąją, vėliau atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad mano, kad sudavė netyčia jai su ranka ar su delnu ir nurodė, kad tai gavosi kaip gynyba ir sudavė netyčia ir tokios asmens pozicijos kaltės pripažinimu laikyti nėra jokio teisinio pagrindo. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, jog procese T. S. esminių nusikalstamos veikos aplinkybių neneigė, pripažino konflikto su nukentėjusiąja metu du kartus sudavęs jai į veidą, jog byloje užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai atsirado ne dėl kieno kito, o dėl jo veiksmų ir taip nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. T. S. nėra teisės specialistas, apklausiamas teisiamajame posėdyje pasakojo buityje susiklosčiusią situaciją tarp jo ir nukentėjusiosios. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad konfliktas, kuris baigėsi R. Š. sužalojimu, prasidėjo būtent dėl pastarosios, nukentėjusioji ne tik žodžiu, bet ir veiksmais veikė prieš T. S. (buvo arši, daužė pastarajam į krūtinę, veidą, pastūmė, nereagavo į T. S. raminimus, T. S. jai trenkė, kai jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas). Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, T. S. paaiškinimai teisiamajame posėdyje, kad sudavė gindamasis, netyčia, nevertinami kaip kaltės neigimas, o situacijos apibūdinimas, jog jo nusikalstami veiksmai buvo išprovokuoti nukentėjusiosios taip pat netinkamo elgesio, kas buvo netgi pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ar nukentėjusiajai buvo suduota ranka, ar delnu iš esmės kaltininko veikos vertinimo nepakeičia, kadangi jis pripažįsta sužalojęs nukentėjusiąją ir sukėlęs jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad T. S. pozicija kaltės pripažinimu nelaikytina, priešingai, kolegijos vertinimu T. S. savo kaltę dėl inkriminuotos veikos procese pripažino.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad prokuroro vertinimu, administracinių nusižengimų gausa rodo T. S. polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms ir suteikia pagrindo išvadai, kad T. S. galimai padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, todėl nėra pagrindo manyti, kad T. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys panašių naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio l dalies 4 punktas). Kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, jog dauguma T. S. padarytų nusižengimų susiję su KET reikalavimų nesilaikymu, nevertinami kaip itin šiurkštūs (važiavimas su pasibaigusia technine apžiūra, naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant, kelių mokesčio nesumokėjimas, greičio viršijimas), kaip pastebėta skundžiamame nuosprendyje, likusios galioti yra dvi administracinės nuobaudos. T. S. nusižengimai nesusiję nei su smurtu, nei su neatsakingu alkoholio vartojimu, todėl, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tai, jog T. S. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, nepaneigia skundžiamo nuosprendžio išvados, jog yra pagrindas manyti, kad T. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmuo neteistas, gerai charakterizuojamas, dalyvauja vietinės bendruomenės veikloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygą.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nesprendė klausimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo T. S., nepagrįstai nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
11. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, tame tarpe ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, rūšys. BK 67 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių, kurios galimai taisomai veiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sąrašas, kurio 9 punkte numatyta priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šiame straipsnyje numatytos bendrosios baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo sąlygos, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju skiriant asmeniui įpareigojimus, teismas privalo įvertinti ir specialiąsias šių priemonių skyrimui reikšmingas sąlygas, kurios nustatomos atitinkamame BK IX skyriaus straipsnyje, tokiu būdu įvertinant, už kokio pobūdžio nusikalstamas veikas tikslinga jas skirti. Nagrinėjamu atveju, BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – skyrimo sąlygos imperatyviai nustatytos BK 72² straipsnyje. Pažymėtina, kad asmuo gali būti įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tuo atveju, kai jis padarė nusikalstamą veiką artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad išties T. S.fizinį smurtą naudojo prieš savo sugyventinę – nukentėjusiąją R. Š.. Vis dėlto, pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo prerogatyva ir įstatymas imperatyviai nenumato privalomo šios priemonės skyrimo. Įvertintina, kad T. S. praeityje neteistas, nusikalstama veika padaryta ir dėl provokuojančio nukentėjusiosios elgesio, nors ne kartą baustas administracine tvarka, galiojančios nuobaudos 2, T. S. savo elgesį vertina kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė šios baudžiamojo poveikio priemonės kaip šiuo konkrečiu atveju netikslingos, kadangi T. S. smurtinis nusikalstamas elgesys nėra sisteminis. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
13. Apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-10-25 pažyma, kurioje prašoma priteisti valstybei iš T. S. 100 Eur už advokatės Marijos Saveljevos antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos nepriteistinos, kadangi apeliacinės instancijos teisme T. S. atstovavo kita, jo pasirinkta advokatė.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungės) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Bronislavo Razmos apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą netenkinti.