Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Zita Romanovaite, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, gynejai advokatei Alisai Kostiuk, nukentejusiesiems O. K. ir D. K. (D. K.), pastarojo atstovui advokatui Gintautui Daugelai, vertejai Virginijai Narmontaitei, teismo posedyje išnagrinejusi baudžiamaja byla, kurioje D. I. (D. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedes, vidurinio išsilavinimo, dirbantis APS „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju Danijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dali (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija, isigaliojusi 2003-05-01),

Aprašomoji dalis

nustate:

D. I. pažeide viešaja tvarka.

Jis, budamas apsvaiges nuo alkoholio, 2006-11-19, apie 00.30 val., viešoje vietoje, naktiniame klube „Metelica”, esanciame Taikos pr. 105, Klaipedoje, šokiu aikšteleje, tarpusavio konflikto metu, spyre du kartus O. A. (K.) i pilva, o šalia buvusiam D. K. norint išsiaiškinti su D. I., del kokiu priežasciu buvo sumušta O. A. (K.), pastarasis kumšciu smoge D. K. i veida. Tesdamas nusikalstama veika, 2006-11-19, apie 01.30 val., lauke, prie naktinio klubo „Metelica”, jis, eidamas paskui D. K., spyre nukentejusiajam i kojas bei, jam nugriuvus ant žemes, ne mažiau keturis kartus spyre i ivairias kuno vietas, tuo padarydamas D. K. galvos ir veido sumušima su muštinemis žaizdomis viršugalvio, pakaušio srityse, poodines kraujosruvas abieju akiu vokuose, nosies nugareleje, muštine žaizda apatineje lupoje, kas atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma. Tokiu budu D. I. ižuliais veiksmais demonstravo nepagarba nukentejusiesiems ir aplinkiniams bei sutrikde visuomenes rimti ir tvarka.

Kaltinamasis D. I. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2006 m. lapkricio men. iš 17 dienos i 18 diena klube „Metelica“ su draugais švente gimtadieni, šoko, vartojo alkoholinius gerimus. Šokdamas šokiu aikšteleje jis netycia užkliuvo už O. K.. Tuo metu jis jos nepažinojo. Jie netycia vienas kita pastume, jis jos atsipraše. Tada O. K. agresyviai ji pastume, jis pastume ja ir kilo sumaištis. Jis O. K. i pilva nespyre, pastume ja su koja. Susistumdymas buvo trumpas. Tada apsaugos darbuotojas ji išvede i koridoriu. Jam bunat koridoriuje, prie jo su paraudusia akimi priejo jo dabartine žmona. Jam bekalbant su apsaugos darbuotoju, pajuto smugi. Atsisukes pamate stovinti nukentejusiji, todel pastarajam sudave i nosi, po ko nukentejusiajam eme begti kraujas. Koridoriuje buvo ir daugiau žmoniu. Nukentejusiji koridoriuje jis mate pirma karta, šokiu aikšteleje jo nemate ir jam nespyre. Tada apsaugos darbuotojai liepe jiems eiti lauk iš klubo. Jam bunant lauke, išejo nukentejusiojo draugas M. L. ir pasake, kad nukentejusysis tuoj išeis, praše jo palaukti. Jis pats buvo nieko prieš viska išsiaiškinti. Kai D. K. išejo, jie nuejo už klubo kampo, kad niekas nematytu, ir pradejo muštis. Einant už kampo D. K. jis i kojas nespyre. Už kampo abu susigrume, pargriuvo ant žemes, grumesi. Kiek jis sudave smugiu nukentejusiajam, nežino, galimai mušantis pataike jam i veida, todel pripažista sužalojes nukentejusiji D. K.. Atsistojes gulincio D. K. jis nesparde, ant galvos jam nešokinejo. Kiek pamena, atbeges D. K. draugas mušesi kartu su juo (D. I.). Netrukus atvyko policija, jis nuo policijos pareigunu nebego, su jais bendravo.

Nukentejusioji O. K. (mergautine pavarde A.) parode, kad jai su draugais bunat klube „Metelica“ ir šokant šokiu aikšteleje, kaltinamasis pora kartu užkliuvo už jos seses, todel ji gražiuoju pastarojo papraše liautis stumdyti jos sese. Tada ji nuo kaltinamojo gavo smugi i pilva, po ko ji nukrito ant žemes. Po smugio žmones šokiu aikšteleje išsiskirste. Atsikelusi norejo prieiti prie kaltinamojo, taciau ir vel gavo nuo jo smugi. Ji, gavusi smugi nuo kaltinamojo, pasijuto bejege, jai buvo geda, kaltinamojo tuomet ji dar nepažinojo. Kai noredamas viska išsiaiškinti priejo D. K., pastarasis taip pat nuo kaltinamojo gavo smugi. Po to priejo apsaugos darbuotojas ir jie išsiskirste. Ji su draugais nuejo prie savo staliuko. Prisimena, jog veliau kaltinamasis D. K. koridoriuje smoge per kojas, po ko šis nugriuvo. Po to D. K. su kaltinamuoju aiškintis santykiu išejo i lauka. Kai klubo darbuotoja jos ir jos draugiu papraše išeiti iš klubo, lauke jos buvo užpultos, ji gavo smugi per galva ir nugriuvo, o N. P. buteliu buvo praskelta galva. Prisimena, jog ligonineje D. K. atrode baisiai, nosis buvo ištinusi, paakiai pamele. Po ivykio nukentejusysis skundesi skausmais, negalejo naktimis užmigti.

Nukentejusysis D. K. (D. K.) parode, kad jam bunat klube ir šokiu aikšteleje su draugemis šokant ratu, D. I. O. K. spyre i pilva. Pastarajai nuo spyrio nugriuvus ant grindinio ir bandant atsistoti, D. I. jai spyre dar karta. Jis, noredamas ja užstoti, nuo kaltinamojo gavo smugi per veida, po ko jam pradejo iš nosies begti kraujas. Kai D. I. nuejo i koridoriu, jis nuejo iš paskos, noredamas viska išsiaiškinti. D. I. ant jo šauke, kviete i lauka aiškintis. Jis jam atsake, jog nenori problemu. Jam nuejus i tualeta ir nusiprausus kruvina veida, nes iš nosies bego kraujas, apsaugos darbuotojas jam liepe palikti kluba. Išeidamas iš klubo jis paskambino savo draugui M. L. ir papraše, kad pastarasis prieitu prie klubo, kad padetu apsiginti, jei lauke jo lauks D. I. ir jo draugai. Išejes i kiema pamate M. L.. Lauke taip pat buvo ir D. I.. Kartu su D. I. jis nuejo už klubo kampo, taciau nemane, kad eina muštis. Tada jis nuo D. I. gavo smugi per kojas ir krisdamas susitrenke galva. Po to pasipyle smugiai, o po triju smugiu jis prarado samone, atsipeikejo tik ligonineje. Ji gulinti mate M. L., kuris nuo jo nustume D. I. ir eme su pastaruoju muštis. Ligonineje jam buvo diagnozuoti paviršutiniai galvos sužalojimai, iki šiol jis jaucia galvos skausmus, ivykio metu jo veidas buvo subjaurotas. Iki ivykio kaltinamojo jis nepažinojo.

Liudytoja V. S. (mergautine pavarde A.) parode, kad šokant šokiu aikšteleje, kaltinamasis jai stumdesi iš šono. Ji jam pora kartu pasake, kad jis butu atsargesnis, taciau jis ja pastume ir trecia karta. Ji apie tai pasake sesei. Tada jos sesuo kaltinamaji ispejo, kad jis nesistumdytu, taciau pati gavo smugi, pargriuvo ir nuciuože apie viena metra. Kai bande stotis, vel gavo smugi. Kaltinamasis jos sesei sudave du kartus, tai mate ir D. K., kuris taip pat gavo smugi. Kaltinamasis buvo neblaivus, agresyvus ir vartojo keiksmažodžius. Išejus iš klubo laukan, viena iš jos draugiu gavo su buteliu per galva. Konflikto tarp D. K. ir D. I. lauke ji nemate, taciau žino, jog nukentejusiajam buvo praskelta lupa, pamelusios akys. D. K. jai pats sake, jog ji sužalojo D. I..

Liudytoja J. B. parode, kad jai su V. S., O. A. (K.) ir N. P. bunant klube „Metelica“, prie ju prisijunge D. K.. Jiems bešokant, D. I. pastume V. S., o po to, kai buvo ispetas, O. A. (K.) sudave i pilva. Nuo smugio ji nukrito. Megindamas aiškintis, D. K. nuo D. I. gavo i veida. Apsaugai paprašius ju išeiti i koridoriu, jame D. K. susimuše su D. I., mušesi kumšciais. Apsaugos darbuotojai juos išskyre. Grižus prie staliuko, D. K. pasake, jog išvažiuoja namo. Prieš tai ji D. K. buvo palydejusi i tualeta nusiprausti veido, kadangi iš nosies jam bego kraujas. Jai su draugem išeinant iš klubo, D. I. kompanija jas eme mušti su alaus buteliais. Kas vyko lauke tarp D. K. ir D. I., ji nemate.

Liudytoja J. S. (mergautine pavarde B.) parode, kad klube priejusi prie pažistamo D. K. pastebejo, jog jo megztinis (marškineliai) kruvinas, o V. S. tuo metu verke. V. S. jai papasakojo, kad D. K. gavo i nosi, nes norejo užstoti paneles. D. K. minejo, jog ji užpuoles vaikinas kviete ji i lauka pasikalbeti, todel jis prie klubo pasikviete M. L.. Po kurio laiko, maždaug po 20 min. – 30 min., ji išejusi i lauka už klubo kampo išgirdo triukšma, o nuejusi pažiureti pamate, kad D. K. guli ant nugaros be samones. Kaltinamasis tuo metu kalbejosi su M. L., mate, kaip D. I. ji pastume. Kai ji pribego, kaltinamasis iš ivykio vietos pabego. Po ivykio D. K. tapo nedrasus, pasikeite psichologiškai.

Liudytoja M. S. parode, kad su J. B. ivykio metu buvo naktiniame klube, taciau konflikto nemate, kadangi iš antro naktinio klubo aukšto šokiu aikštele nera matoma. J. B. jai pasakojo, jog klube sutiko pažistama vaikina su sukruvintais drabužiais. Kai jos nuejo i rubine, ji ir pati pamate vaikina su sukruvintais rubais. Išejusios i lauka jos išgirdo šauksmus už klubo kampo, o nuejusios pažiureti, pamate sužalota vaikina. I ivykio vieta buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba.

Liudytojas M. L. parode, kad 2006 metu, lapkricio menesi, tikslios datos nepamena, nakties metu atejo i naktini kluba „Metelica“. Budamas klube, D. K. nemate. Iš klubo išejo jau po vidurnakcio. Einant namo, jam kažkas paskambino i mobilu telefona ir pasake, kad klube „Metelica“ buvo sumuštas D. K. ir jis negali išeiti iš klubo, nes ji sumušes asmuo ir jo draugai laukia kieme prie klubo. Jis nieko nelaukdamas grižo i kluba. Klubo vestibiulyje pamate kruvinu veidu D. K., taip pat buvo kruvinas ir jo šviesios spalvos megztinis ar bliuzonas. Palikes D. K. vestibiulyje, išejo i kiema parukyti. Kieme stovejo jaunuoliu grupe, kaip suprato, tai buvo tie patys jaunuoliai, kurie lauke išeinancio D. K.. Priejes prie jaunuoliu paklause, kodel jie muša viena. Tuo metu vienas iš ju pasake: „tu ka, jo advokatas“. Pokalbis baigesi tuo, kad D. K. turi viska išsiaiškinti vienas ant vieno. Tuo metu iš klubo išejo D. K., prie kurio priejo vienas iš kieme buvusios grupes jaunuoliu. Jis priejo prie D. K. ir uždejes ranka ant nugaros bei pasakydamas: „einam pasišnekesim“, kartu su D. K., šiek tiek atsilikes, nuejo už klubo „Metelica“ kampo. D. K. už kampo ejo ne savo noru. Paskui juos nubego jis ir kieme buve jaunuoliai. Jis už pastato kampo buvo maždaug po triju sekundžiu ir pamate ant šaligatvio nugara gulinti D. K., o D. I. koja iš viršaus ne mažiau tris kartus smoge jam i veida. Kaip jam pasirode, D. K. tuo metu jau buvo prarades samone. Jis pribego prie D. I., ji nustume nuo D. K. ir abu susimuše. Kiek mate, D. K. daugiau niekas nemuše, tik D. I.. Kol jis mušesi su D. I., atvažiavo policijos pareigunai, kurie juos išskyre, taip pat atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba, kuri D. K. išveže i ligonine.

Liudytojas D. B. (D. B.) parode, kad ivykio metu su kaltinamuoju ir kitais savo draugais buvo klube „Metelica“, taciau kas vyko klube, jis nemate. Kas vyko už klubo kampo, jis taip nemate, galimai, kaltinamasis su nukentejusiuoju ejo muštis vienas prieš viena. Kai atvyko policija, kaltinamasis ir nukentejusysis vienas kitam paspaude rankas.

Liudytojas V. I. (V. I.) parode, kad 2006 m. dirbo saugos tarnyboje UAB „Falkc security“ apsaugos darbuotoju. 2006-11-19, nakties metu, jis buvo nuvykes i naktini kluba „Metelica“, taciau del kokiu priežasciu ir kas ji kviete, nepamena. Ar jis su kolega turejo suteikti pagalba nukentejusiajam, nepamena, taciau jo asmeniškai joks naktinio klubo klientas ta karta pagalbos nepraše. Kiek pamena, du jaunuoliai norejo išsiaiškinti viska vienas ant vieno ir aiškintis jie nuejo už naktinio klubo pastato kampo, todel kas vyko tarp ju toliau, jis nemate.

Liudytojas T. S. parode, kad 2006-11-19, po vidurnakcio, eidamas i sale pamate šokiu aikšteleje besigrumiancius du jaunuolius. Priejes prie jaunuoliu juos išskyre, vienam iš ju iš nosies bego kraujas. Kadangi abu jaunuoliai buvo labai isiaudrine, i pagalba jam atejo kolegos V. B. ir V. N. ir abu jaunuolius iš sales atsivede i foje prie rubines. Kadangi jaunuoliai ir foje nenusiramino, jis prilaike prie sienos jaunuoli sumušta nosimi, o V. B. ir V. N. prilaike antraji jaunuoli bei pasake, kad pasiimtu iš rubines savo rubus ir eitu lauk. Taciau jie vis tiek nenusiramino, bande vienas prie kito prieiti. Prie vieno iš jaunuolio priejo grupe asmenu ir jam apsivilkus, V. B. su V. N. ji išstume pro duris lauk. Kadangi antrajam jaunuoliui iš nosies bego kraujas, jis ji palydejo iki tualeto, kur jis apsiprause veida ir sugrižo i sale. Prabuves apie dešimt minuciu, jis taip pat buvo paprašytas iš klubo išeiti. Maždaug po penkiu minuciu, jam bunant prie kasu, atbego klubo lankytojas ir pasake, kad kieme už klubo kampo vyksta muštynes. Jis išbego i kiema ir už pastato kampo pamate, kad atvažiuoja policijos pareigunai, taip pat atvyko dar keli saugos tarnybos ekipažai. Ant šaligatvio jis pamate gulinti jaunuoli, kuri jis lydejo i tualeta nusiprausti. Jaunuolis buvo sumuštu veidu, visas kruvinas. Antrasis jaunuolis sedejo ant žemes maždaug 6 metru atstumu nuo sumuštojo. Priejus policijos pareigunams prie sumuštojo, pastarasis paaiškino, kad jokiu pretenziju del sumušimo niekam neturis. Po to atvyko greitoji medicinos pagalba ir sumuštasis jaunuolis buvo išvežtas i ligonine.

Liudytojas V. B. parode, kad 2006 m. klube „Metelica“ dirbo apsaugos darbuotoju. Po to, kai tarp klubo lankytoju ivyko susistumdymas, agresyvesniesiems buvo pasiulyta palikti patalpas, vaikinai buvo išvaryti laukan. Nukentejusiajam D. K. buvo sužalota nosis, jam buvo pasiulyta pagalba. Nukentejusysis butu buves nuvežtas, kur reikia, taciau jis pagalbos atsisake, buvo išgeres, pilnas adrenalino. Jis D. K. perspejo, kad lauke jo laukia ne vienas. Lauke kaltinamasis su nukentejusiuoju ejo už kampo, nukentejusysis ejo noriai. Visa kompanija ejo iš paskos. Nors jis tuo tarpu buvo klubo viduje, viska mate pro duru langeli.

Iš specialisto išvados Nr. G 33/07 (03) matyti, kad D. K. buvo padarytas galvos ir veido sumušimas su muštinemis žaizdomis viršugalvio, pakaušio srityse, poodinemis kraujosruvomis abieju akiu vokuose, nosies nugareleje, muštine žaizda lupoje. Del šiu sužalojimu D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 159-160).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolo matyti, kad nukentejusysis D. K. atpažino D. I. kaip asmeni, kuris naktinio klubo „Metelica“ šokiu aikšteleje spyre O. K. (A.) i pilva, jam smoge viena karta i nosi, o lauke jam spyre i koja bei gulinti sparde kojomis i galva (1 t., b.l. 153-154).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolo matyti, jog O. K. (A.) atpažino D. I. kaip asmeni, kuris naktinio klubo „Metelica“ šokiu aikšteleje pastume jos sese, jai spyre i pilva, mate prie jo kruvinu veidu stovinti D. K., po ko mate D. I. prie rubines, kur, vartodamas necenzurinius žodžius, kviete D. K. išeiti i lauka (1 t., b.l. 172-173).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolo matyti, kad N. P. atpažino D. I. kaip asmeni, kuris naktinio klubo „Metelica“ šokiu aikšteleje stumdesi su D. K., veliau, rubineje vartodamas necenzurinius žodžius, vel buvo „prisikabines“ prie D. K. (1 t., b.l. 182-183).

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentejusiojo D. K. ir D. I. akistatos metu abu pasiliko prie savo parodymu (2 t., b.l. 121-122).

Iš akistatos protokolo matyti, kad O. K. (A.) ir D. I. akistatos metu abu pasiliko prie savo parodymu (2 t., b.l. 133-136).

Iš akistatos protokolo matyti, kad J. B. ir D. I. akistatos metu abu pasiliko prie savo parodymu (2 t., b.l. 125-128).

Iš akistatos protokolo matyti, kad V. S. (A.) ir D. I. akistatos metu abu pasiliko prie savo parodymu (2 t., b.l. 129-132).

Nors kaltinamasis D. I. savo kalte pripažino tik iš dalies, pripažindamas nukentejusiajam D. K. padarytus sužalojimus, taciau nepripažindamas to, kad šokiu aikšteleje du kartus spyre O. K. (A.) i pilva, bei to, kad lauke, eidamas paskui D. K., spyre pastarajam i kojas, o jam nugriuvus ant žemes - ne mažiau keturis kartus spyre i ivairias kuno vietas, kaltinamojo kalte irodyta nukentejusiuju O. K. bei D. K. parodymais, teisiamojo posedžio metu apklaustu liudytoju parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolais, akistatos protokolais bei kita surinkta ir teisiamojo posedžio metu ištirta bylos medžiaga.

Kaltinamojo D. I. parodymai, kad jis nukentejusiajai O. K. i pilvo sriti nespyre, o tik koja ja pastume, paneigti nukentejusiosios O. K. parodymais, kuriuos patvirtina tiesiogiai smugius maciusiu nukentejusiojo D. K. bei liudytoju V. S. ir J. B. parodymai. Netiketi tokiais nukentejusiuju bei liudytoju parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie iki ivykio kaltinamojo nepažinojo ir apkalbeti ji neturi pagrindo.

Tiek nukentejusioji O. K., tiek nukentejusysis D. K., tiek liudytoja V. S. parode, kad O. K. kaltinamasis D. I. šokiu aikšteleje i pilva spyre du kartus. Kad nukentejusiajai O. K. šokiu aikšteleje buvo spirta, o ne stumteleta, kaip tvirtina kaltinamasis, patvirtina aplinkybe, jog nukentejusioji O. K. nuo smugiu pargriuvo ant žemes. Kaip parode liudytoja V. S., nukentejusioji O. K. po smugio net „nuciuože“ apie viena metra.

Kaltinamojo D. I. parodymus, kad šokiu aikšteleje nukentejusiojo D. K. jis nemate, o jam sudave koridoriuje tik po to, kai kalbedamas su apsaugos darbuotoju pajuto smugi ir atsisukes pamate stovinti nukentejusiji, paneigia nukentejusiuju O. K. ir D. K. bei liudytoju V. S. ir J. B. parodymai, kurie ivykio metu buvo šokiu aikšteleje ir tiesiogiai mate, kaip D. I. kumšciu smoge D. K. i veida. Tokius nukentejusiuju bei minetu liudytoju parodymus pavirtina ir liudytojo – apsaugos darbuotojo T. S. parodymai, jog pamates šokiu aikšteleje besigrumiancius du jaunuolius, priejo ir juos išskyre, vienam iš ju iš nosies bego kraujas.

Nenustatyta, kad kaltinamojo D. I. ižulius veiksmus šokiu aikšteleje nukentejusiuju atžvilgiu butu išprovokave patys nukentejusieji. Teismas neabejoja, kad kaltinamasis D. I. O. K. i pilva spyre po to, kai ši jo papraše buti atsargesniu ir nestumdyti jos seses, o D. K. sudave i veida po to, kai šis norejo išsiaiškinti, kodel D. I. merginos atžvilgiu pavartojo fizini smurta. Liudytoja J. S., kuri tiesiogiai nors ir nemate ivykio, teismo posedžio metu patvirtino, jog, kaip jai nurode V. S., D. K. i nosi gavo todel, kad norejo užstoti paneles.

Aptartu irodymu pagrindu teismas pripažista irodyta, kad kaltinamasis D. I. naktinio klubo „Metelica” šokiu aikšteleje spyre du kartus O. K. i pilva, o šalia buvusiam D. K. norint išsiaiškinti su D. I., del kokiu priežasciu buvo sumušta O. K., pastarasis kumšciu smoge D. K. i veida.

Liudytojo V. B. parodymai, kad D. K. buvo pilnas adrenalino, veržesi išsiaiškinti santykius su kaltinamuoju, paneigti ne tik nukentejusiojo parodymais, jog jis nemane, kad su D. I. už klubo kampo eina muštis, bet ir liudytojos J. B. parodymais, jog D. K. sakesi važiuosias namo, apie jokias muštynes nukentejusysis kartu su juo buvusioms merginoms neminejo.Kiti liudytojai , stebeje ivyki, jokio D. K. veržimosi , kaip prielaidos muštynems, nenurode, o liudytojas M. L. parode, kad D. K. už kampo ejo ne savo noru.

Kaltinamojo parodymai, kad jis lauke eidamas paskui nukentejusiji pastarajam i kojas nespyre ir atsistojes gulincio D. K. nesparde, paneigti nukentejusiojo D. K. parodymais, jog eidamas priekyje pajuto smugi per kojas, jam nukritus, pasipyle smugiai ir po triju smugiu jis prarado samone. Netiketi tokiais nukentejusiojo D. K. parodymais nera pagrindo, nes jo parodymus patvirtina ne tik specialisto išvada, liudijanti apie sužalojimu pobudi ir ju atsiradimo laika bei padarymo mechanizma, bet ir liudytojo M. L. parodymai, kuris tiesiogiai mate kaltinamojo veiksmus, t.y. kaip D. I. koja iš viršaus keleta kartu smoge nukentejusiajam i veida. Kaltinamojo D. I. parodymai vertintini kritiškai, laikytini jo pasirinktu gynybos nuo pareikšto kaltinimo budu, siekiant išvengti atsakomybes.

Nors kaltinamasis D. I. teisiamojo posedžio metu savo veiksmus grinde tuo, jog buvo išprovokuotas, taciau tokiu jo parodymu bylos nepatvirtino. Priešingai, tiek nukentejusieji, tiek liudytojai patvirtino, jog konflikta inicijavo kaltinamasis. Kaltinamasis fizini smurta naudojo fiziškai silpnesnio žmogaus – merginos atžvilgiu, be to, fizini smurta naudojo net ir tuo metu, kai nukentejusysis D. K. lauke jau buvo nugriuves ant žemes. Byloje nera duomenu, kad nukentejusieji savo veiksmais realiai ir akivaizdžiai pavojingai kesinosi i kaltinamojo D. I. gyvybe ar sveikata, nera duomenu, kad nukentejusieji pirmieji prieš kaltinamaji butu panaudoje fizini smurta. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentejusiuosius buvo gana intensyvus, jo veiksmai buvo agresyvus. Kaltinamasis, o ne nukentejusieji, perženge leistino elgesio ribas, o jo veiksmai tapo nusikalstami.

Kaltinamasis fizini smurta nukentejusiuju atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, kadangi laikoma, jog viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teise lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Teismo posedžio metu tiek nukentejusieji, tiek liudytojai patvirtino, jog konflikta bei kaltinamojo D. I. suduotus smugius šokiu aikšteleje bei už naktinio klubo kampo mate ir pašaliniai asmenys.

Teismu praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenes tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmeni buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkšciai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmoniu poilsis ar darbas, padaryta žymi materialine žala, sutrikdyta normali imoniu ar istaigu veikla, žmonems sukeltas didelis išgastis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Akivaizdu, jog tarp kaltinamojo D. I. ir nukentejusiuju ivykes konfliktas sutrikde aplinkiniu žmoniu poilsi, jie pasijuto nesaugiai. Del konflikto buvo kviesta apsauga, policijos pareigunai, greitoji medicinos pagalba. Tai negincijamai patvirtina, jog kaltinamojo D. I. veiksmai sutrikde visuomenes rimti ir tvarka.

Smugio sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmoniu minioje reiškia ižulius veiksmus ir nepagarba aplinkiniams (kasacine nutartis Nr. 2K-652/2007). Nustatyta, jog kaltinamasis nukentejusiajai O. K. du kartus spyre i pilva, o šalia buvusiam D. K. kumšciu smoge i veida, po to lauke, prie naktinio klubo, eidamas spyre nukentejusiajam i kojas, o jam nugriuvus - ne mažiau keturis kartus spyre i ivairias kuno vietas, t.y. nustatyta, kad buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentejusiuju kuno nelieciamumas. Taigi kaltinamasis atliko veiksmus (spyre i pilva, smoge i veida, spyre i kojas, spyre i ivairias kuno vietas), kurie laikytini ižuliais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. I. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudeti.

Veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b papunktis ir 2 punktas numate, jog asmeniui, padariusiam nusikalstama veika, negali buti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praeje penkeri metai, kai padarytas nesunkus tycinis nusikaltimas, ir asmuo nesislepe nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadare naujos nusikalstamos veikos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu nusikalstama veika padares asmuo pasislepe nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuria asmuo sulaikomas arba kuria jis pats atvyksta ir prisipažista padares nusikaltima.

Nustatyta, jog kaltinamasis D. I. nusikalstama veika (nesunku tycini nusikaltima) padare 2006-11-19, todel apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priemimo senatis butu suejusi 2011-11-19. Taciau iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis D. I. nuo ikiteisminio tyrimo buvo pasislepes, jo atžvilgiu 2011-05-16 (2 t., b.l. 145) priimta nutartis del jo paieškos paskelbimo, todel apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties eiga sustojo. Kadangi D. I. buvo pasislepes nuo ikiteisminio tyrimo ir sulaikytas tik 2011-06-29 (2 t., b.l. 148, 149), laikytina, jog apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties terminas D. I. atžvilgiu iki šiol nera suejes.

Kaltinamojo D. I. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe – nusikalstama veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausme, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais, atsižvelgiama i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, kaltinamojo asmenybe, atsakomybe sunkinancia aplinkybe bei i atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima.

Kaltinamasis D. I. padare viena nusikalstama veika, priskiriama nesunkiu nusikaltimu kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis yra jauno amžiaus, anksciau neteistas, nusikalto pirma karta, dirba, turi šeima. Taciau D. I. savo kalte pripažino tik iš dalies, kas rodo, jog savo veiksmu nevertina kritiškai, žalos nukentejusiajam D. K. neatlygino ir nesieme veiksmu ja sumažinti. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. I., kaip pirma karta teisiamam už nesunku tycini nusikaltima, paskyrus su laisves atemimu nesusijusia bausme – bauda (Lietuvos Respublikos BK 55 str.).

Kadangi veikos padarymo metu 1 MGL dydžio suma buvo lygi 125 Lt, bausme skirtina vadovaujantis veikos padarymo metu galiojanciais istatymais.

Nukentejusysis D. K. pareiške ir palaike civilini ieškini del 2208,30 Lt turtines žalos, 20 000 neturtines žalos bei 5012 Lt atstovavimo išlaidu atlyginimo.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilini ieškini.

Savo civilini ieškini del turtines žalos nukentejusysis D. K. motyvavo tuo, jog ivykio metu buvo sugadinti jo marškineliai, kuriuos vertina 70 Lt (atskaicius susidevejima). Be to, po ivykio jis lankesi pas gydytojus, ju konsultacija kainavo 138,30 Lt, o ivykio metu patirtos traumos – apatines lupos srityje atsiradusio rando, anot gydytojos J. C., panaikinimui butinas gydymas, kurio kaina – 2000 Lt.

Teisiamojo posedžio metu liudytojai J. S., M. S. ir M. L. patvirtino, jog nukentejusiojo rubai ivykio metu buvo sutepti krauju. Teismas nukentejusiojo D. K. 70 Lt civilini ieškini del ivykio metu sugadintu marškineliu (atskaicius susidevejima) laiko protingu ir pagristu, todel ši suma priteistina iš kaltinamojo. Be to, nukentejusiojo prašomos priteisti jo patirtos išlaidos - 138,30 Lt už konsultacijas pas gydytojus taip pat laikytinos pagristomis, kadangi jas patvirtina byloje esantys kvitai (3 t., b.l. 38, 40). Akivaizdu, jog nukentejusiajam D. K. išliko ivykio metu patirtu sužalojimu pedsakas - randas, del kurio nukentejusysis patiria diskomforta. Nukentejusysis pateike išraša iš medicininiu dokumentu (3 t., b.l. 39), kuriame gydytoja J. C. nurode, jog ivykio metu patirtos traumos - apatines lupos srityje atsiradusio rando panaikinimas kainuotu 2000 Lt. Gydymo kaina ivertinta specialisto – gydytojo, teismo nuomone, rando gydymo ir panaikinimo kaina nera tokia didele, kad taptu didele finansine našta kaltinamajam, todel ši 2000 Lt suma nukentejusiajam priteistina iš kaltinamojo D. I..

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsni neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai, kas šioje byloje yra negincijamai nustatyta. Svarbiu kriterijumi, nulemianciu fiziniu bei dvasiniu kanciu bei ju piniginio ivertinimo masta, teismas laiko sveikatos sužalojimo laipsni bei patirtos traumos pobudi, del sveikatos sužalojimo atsiradusius neturtinius padarinius.

Civilini ieškini del 20 000 Lt neturtines žalos nukentejusysis D. K. motyvavo tuo, jog del D. I. elgesio jis patyre daugybinius sužalojimus, po pastarojo suduotu smugiu buvo prarades samone, D. I. ji sužalojo taip, kad iki šiol yra išlikes ir matomas randas, gana dažnai jam skauda galva, ko iki sužalojimo nebuvo, jaucia nuovargi. Jis nuolat prisimena pažeminima, kuri patyre tada, kai matant aplinkiniams D. I. iš pasalu trenke jam per kojas, tiesiog užšoko ant galvos. Kaltinamasis jo neatsipraše, jam teko ilgus metus kovoti, kad kaltininkas už savo veiksmus butu nubaustas, o tai sutrikde jo asmenini bei šeimos gyvenima. D. I. elgesys iki šiol jam kelia baime ir nerima. Be to, jis dvasiškai išgyvena girdedamas, jog D. I. bei jo aplinkiniai iš jo (A. K.) ir jo išgyvenimu pasišaipo.

Teismas neabejoja, kad nukentejusysis D. K. del kaltinamojo veiksmu patyre didelius skausmus, dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas kitu asmenu akivaizdoje, iki šiol jaucia baime ir nerima, pablogejo jos psichologine busena, o del išlikusio rando jaucia diskomforta. Kad po ivykio pasikeite nukentejusiojo elgesys ir ivykis ji paveike psichologiškai, teisiamojo posedžio metu patvirtino ir nukentejusiojo draugai – O. K. bei J. S.. Taciau teismas laiko, jog neturtine 20 000 Lt žala, atsižvelgiant i Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentejusiojo bei kaltinamojo interesu pusiausvyra, sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir i formuojama Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika, yra aiškiai per didele, todel mažintina. Spresdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti byloje dydžio klausima, teismas atsižvelgia ne tik i nukentejusiojo patirta emocine trauma, dvasinius išgyvenimus, sukretimus, bet i kaltinamojo kalte, jo turtine padeti bei kitas, turincias reikšmes bylai, aplinkybes. Sutinkamai su Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota praktika, nustatant neturtines žalos dydi ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijais, D. K. ieškinys del neturtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jo naudai priteistina 5000 Lt dydžio suma priteisiant iš kaltinamojo D. I..

Nukentejusysis D. K. taip pat prašo priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas bylos nagrinejimo policijoje, prokuraturoje ir teismo metu, nurode, jog išlaidos advokatu paslaugoms sudaro 5012 Lt.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, jog pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Teismas, atsižvelgdamas i nuteistojo turtine padeti, gali šiu išlaidu kaltinamajam nepriteisti ar ju dydi sumažinti.

Iš teismui pateiktu dokumentu matyti, kad nukentejusysis D. K. už atstovavima bei kitas teisines paslaugas savo atstovams – advokatams iš viso sumokejo 5012 Lt (3 t., b.l. 41-47). Atsižvelgiant i bylos tyrimo ir nagrinejimo trukme, i tai, kad nukentejusiojo atstovai teike konsultacijas, renge procesinius dokumentus, susipažino su byla, dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posedžiuose, teismas laiko, kad nukentejusiojo D. K. turetos išlaidos atstovo pagalbai apmoketi yra pagristos ir realios. Be to, teismui nepateikta duomenu, kad kaltinamojo D. I. finansine padetis butu sunki, priešingai, jis pats nurode, jog dirba užsieninio kompanijoje, per menesi gauna nuo 6000 Lt iki 8000 Lt atlyginimo (3 t., b.l. 57 – antra puse), todel teismas laiko, jog kaltinamasis privalo visiškai atlyginti nukentejusiajam jo patirtas atstovavimo išlaidas, kadangi jas nukentejusysis patyre siekdamas apginti istatymo saugomas vertybes - savo teises, laisves ir interesus, i kuriuos kaltinamasis pasikesino. Nukentejusiojo patirtos atstovavimo išlaidos – 5012 Lt pripažintinos proceso išlaidomis ir visiškai priteistinos iš kaltinamojo D. I. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Daiktas (dokumentas), turintis reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti – kompaktinis diskas, esantis baudžiamojoje byloje (2 t., b.l. 83), nuosprendžiui isiteisejus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

D. I. (D. I.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dali ir paskirti jam bausme - 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.

Kardomaja priemone – ipareigojima periodiškai registruotis policijos istaigoje, nuosprendžiui isiteisejus, panaikinti.

Priteisti iš D. I. D. K. (D. K.) 2208,30 Lt turtinei žalai, 5000 Lt neturtinei žalai bei 5012 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daikta (dokumenta), turinti reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti – kompaktini diska, esanti baudžiamojoje byloje (2 t., b.l. 83), nuosprendžiui isiteisejus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui, skunda paduodant Klaipedos miesto apylinkes teisme.