Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-417/2012

Teisėja Z. Romanovaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. I. gynėjos advokatės A. Kostiuk apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. I. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d.(2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01) ir nuteistas 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.

Iš D. I. D. K. (D. K.) priteisti 2208,30 Lt turtinei žalai, 5000 Lt neturtinei žalai bei 5012 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006-11-19, apie 00.30 val., viešoje vietoje, „duomenys neskelbtini”, esančiame duomenys neskelbtini, šokių aikštelėje, tarpusavio konflikto metu, spyrė du kartus O. A. (K.) į pilvą, o šalia buvusiam D. K. norint išsiaiškinti su D. I., dėl kokių priežasčių buvo sumušta O. A. (K.), pastarasis kumščiu smogė D. K. į veidą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006-11-19, apie 01.30 val., lauke, prie naktinio klubo „duomenys neskelbtini ”, jis, eidamas paskui D. K., spyrė nukentėjusiajam į kojas bei, jam nugriuvus ant žemės, ne mažiau keturis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas D. K. galvos ir veido sumušimą su muštinėmis žaizdomis viršugalvyje, pakaušyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip D. I. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliantės įsitikinimu, kadangi, besitęsiant konfliktui, muštinės tarp D. I. ir D. K. įvyko lauke, pačių muštinių niekas nematė, tad viešoji tvarka nebuvo pažeista, visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo realiai sutrikdytos. Tai buvo ne viešosios tvarkos pažeidimas, o asmeninių santykių aiškinimasis, peraugęs į muštines ir tokie veiksmai kvalifikuojami pagal pasekmes, t.y. pagal padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį. Pažymi, kad D. K. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir tokie veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 1 d.

Pažymi, jog teismas išnagrinėjo civilinį ieškinį ir priteisė visą reikalaujamą sumą, bet neatsižvelgė į D. K. veiksmų neteisėtumą, kurie pasireiškė jo provokuojančiais veiksmais. Nors teismas ir sumažino prašomos neturtinės žalos dydį, manytina, kad mažintina ir rando panaikinimo galimų išlaidų suma. Gydytoja nurodė tik preliminariai procedūrų skaičių ir kainą, bet neatlikus nurodytų procedūrų ir nepatyrus realių išlaidų, nėra pagrindo laikyti įrodyta, kad turtinės žalos dydis sudaro 2000 Lt. Be to, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų- 5012 Lt dydžio prieisimo klausimą, teismas padarė išvada, kad išlaidos yra pagrįstos ir realios. Teismas. įvertinęs, kad D. I. dirba užsienyje ir gauna nuo 6000 iki 8000 Lt nusprendė, kad jis turi visiškai atlyginti nukentėjusiajam atstovavimo išlaidas. Su tokia teismo nuomone negalima sutikti, nes D. I. dirba ir faktiškai gyvena su šeima kitoje valstybėje ir išlaiko savo nedarbingą žmoną ir mažametį vaiką. Jis turi nemažas išlaidas, susijusias su gyvenamojo ploto nuoma bei dviejų nedarbingų šeimos narių išlaikymu. Į tai visiškai neatsižvelgta. Be to, didžioji dalys atstovavimo išlaidų susijusios su skundų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo rašymu, kas nėra atstovavimas teisme ir ikiteisminis tyrimas buvo nutraukiamas ne dėl D. I.. Tokie buvo ikiteisminio tyrimo kontroliuojančio prokuroro sprendimai, už kuriuos D. I. nėra atsakingas. Kadangi civilinis ieškinys išspręstas neteisingai, toje dalyje nuosprendis keistinas ir sumažinama priteistos žalos suma.

Prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašo nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. I. gynėjos advokatės A. Kostiuk apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo apeliantės skunde nurodytais motyvais, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, apylinkės teismas teisingai kvalifikavo D. I. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkami kvalifikuotos D. I. veikos nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai aprašyti nuteistojo D. I. veiksmai ir išsamiai argumentuota, kad jie atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties požymius, įvertinant visą nusikaltimo prieš D. K. eigą, o būtent jo pradžią ir pabaigą.

BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Tačiau pažymėtina ir tai, jog BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus veiksmas“. Tuo tarpu BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymį „mušimas, sukėlęs žmogui fizinį skausmą“. Taigi atsakomybę už padarytą veiką numato abi baudžiamojo įstatymo normos. Tačiau nagrinėjamuoju atveju, įvertinus, kad konfliktas tarp nuteistojo bei nukentėjusiojo ir jo aplinkos žmonių prasidėjo naktinio klubo „Metelica“ šokių aikštelėje, tęsėsi naktinio klubo rūbinėje ir pasibaigė jo prieigose, darytina išvada, kad nuteistojo veiksmai prieš D. K. lauke buvo nusikaltimo numatyto BK 284 str. 1 d. tęsinys, sudėtinė dalis, nors, kaip atskiri šie veiksmai, patys savaime ir galėtų būti vertintini pagal BK 140 str. 1 d. Tokią išvadą teisėjų kolegijai pagrįstai leidžia daryti faktiniai bylos duomenys- nukentėjusiųjų O. K., D. K., liudytojų V. S., J. B., J. S., M. L., T. S., V. B. parodymai, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Vertinant nuteistojo nei nukentėjusiojo D. K. veiksmų eigą, iš paminėtųjų liudytojų parodymų aiškiai matyti, kad būtent D. I. buvo konflikto šokių aikštelėje pradininkas, o kai konfliktas persikėlė į klubo rūbinės prieigas, nukentėjusįjį D. K. išeiti į lauką pasikalbėti kvietė nuteistasis. Būtent D. I. su draugais laukė nukentėjusiojo lauke ir, kai nukentėjusysis išėjo iš klubo, nuteistais prie jo priėjo ir uždėjęs šiam ranką ant nugaros, nusivedė jį už pastato kampo, kur vos už kelių minčių gulintį ant grindinio be sąmonės aptiko M. L., M. S.. Tuo tarpu liudytojo T. S. parodymai, kad prie kasų atbėgęs jaunuolis pasakė, jog lauke yra sumuštas žmogus, aiškiai parodo, jog D. I. veiksmai sukėlė aplinkinių emocijas, sujudimą, sąmyšį. Todėl šiuo konkrečiu atveju negalima sutikti su gynėjos pozicija, kad konfliktas tarp D. I. ir D. K. rūbinėje pasibaigė, o muštynės lauke tarsi sudaro naujo nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėtį. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijos įsitikinimu D. I. veiksmai atlikti 2006- 11- 19 naktį prieš nukentėjusiuosius O. K. ir D. K. kvalifikuotini pagal BK 284 str. 1 d. sudėtį teisingai. Šiuo atveju D. I. smurtas prieš nukentėjusįjį lauke tebuvo sudėtinė nusikaltimo numatyto BK 284 str. 1 d., dalis. Taigi susidūrus su BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. normų konkurencija, taikytina bendra visumą numatanti norma- BK 284 str. 1 d., nes ji atitinka visos D. I. padaryto sveikos požymius.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad būtent D. K. veiksmai buvo provokuojantys bei nulėmę nuteistojo neteisėtus veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien nukentėjusiojo reakcija į nuteistojo smurtą prieš O. K. bei prieš jį patį, neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusysis pats kaltas dėl neadekvataus D. I. elgesio, ar juolab, jį išprovokavo. Faktinės bylos aplinkybės neabejotinai rodo, kad konflikto pradininkas bei savo aktyviai veiksmais siekė, kad konfliktas nesibaigtų, buvo būtent D. I.. Ne nukentėjusysis D. I. užkliuvo šokių aikštelėje, ne nukentėjusysis vystė tolimesnį konfliktą naktinio klubo rūbinėje ir ne nukentėjusysis pasitelkęs draugų kompaniją D. I. laukė lauke, kad pratęsti aiškinimąsi dėl kažkokio tai nepatikusio D. I. elgesio. Visų paminėtųjų veiksmų autorius, buvo pats D. I. ir tik jo paties apsisprendimas buvo kada liautis konfliktuoti su klubo lankytojais ir su jam neįtikusiais asmenimis, vartojant smurtą, išsiaiškinti santykius. Tačiau akivaizdu, kad apsvaigimas nuo alkoholio lėmė neadekvačią reakciją, tiek į šalia šokusios merginos pastabą dėl jos sesers stumdymo, tiek ir į nukentėjusiojo D. K. reakciją dėl nuteistojo skurto prieš merginą- O. A..

Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 33/07 (03), D. K. buvo padarytas galvos ir veido sumušimas su muštinėmis žaizdomis viršugalvio, pakaušio srityse, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, muštinė žaizda lūpoje. Dėl šių sužalojimų D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 159-160).

BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, nukentėjusysis pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame gydytoja J. Č. nurodė, jog įvykio metu patirtos traumos - apatinės lūpos srityje atsiradusio rando panaikinimas kainuotų 2000 Lt. Gydymo kaina įvertinta specialisto – gydytojo, todėl teisėjų kolegija nuomone, rando gydymo ir panaikinimo kaina yra reali, ji nėra per didelė, kad leistų abejoti, jog nukentėjusysis nepagrįstai siekia pasipelnyti nuteistojo sąskaita. Abejoti gydytojo įvertinusio procedūros kainą suinteresuotumu pakenkti nuteistajam, nėra teisinio pagrindo, todėl laikytina, kad 2000 Lt turtinė žala yra reali ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.

Tuo tarpu vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl priteistų bylinėjimo išlaidų- 5012 Lt, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės pozicija, kad vien todėl, kad didžioji šių išlaidų dalis susijusi su skundų dėl ikiteisminio tyrimo eigos rašymu, pateikimu, negalima teigti, kad tai yra bylinėjimosi išlaidos.

Baudžiamosios teisės teorijoje išskiriamos šios baudžiamojo proceso stadijos: ikiteisminis tyrimas, bylų procesas pirmosios instancijos teisme, apeliacinis procesas, nuosprendžių ir nutarčių vykdymas, kasacinis procesas. Taigi ikiteisminis tyrimas yra pirmoji stadija. Tuo tarpu nukentėjusysis yra baudžiamojo proceso subjektas, kuriam įstatymų leidėjas suteikia atitinkamas procesines teises. Viena iš jų baudžiamajame procese pasinaudoti advokato pagalbą. Kokią konkrečiai pagalba, įstatymų leidėjas nedetalizuoja, tačiau ir nenumato išlygų, kad nukentėjusiajam ikiteisminiame tyrime negali naudotis advokato paslaugomis procesinių dokumentų, kaip šiuo atveju, skundų dėl ikiteisminio tyrimo eigos, surašymo ir( ar) pateikimo. Todėl šiuo atveju, nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija- nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 5012 Lt- pripažintini proceso išlaidomis, nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kadangi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas advokatas byloje už suteiktas teisines paslaugas pateikė pinigų- 1000 Lt- priėmimo kvitas, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš nuteistojo D. I. D. K. naudai priteistinos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. I. gynėjos advokatės A. Kostiuk apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš D. I. D. K. naudai 1000 Lt turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.