Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) G. D. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2982-797/2024, kuria buvo tenkintas pareiškėjos A. A. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje dėl teismo patvirtintos taikos sutarties dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas G. D. nesutinka su pareiškėjos prašymu ir Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties priverstinio vykdymo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

9. Pareiškėja A. A. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Šiaulių apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29173-24 nutraukimo ir iš „Messenger“ programėlės abiejų šalių susirašinėjimą dėl išlaikymo mokėjimo, paaiškino, kad iš žinučių turinio matyti, kad vaikų tėvas atsisako bendrauti su sūnumis, nors teisme dievagojosi, kokie jie jam esą svarbūs ir reikalingi.

10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

11. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo esmės

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2982-797/2024, patvirtino nepilnamečių vaikų tėvų A. A. ir G. D. sudarytą taikos sutartį. Patvirtintoje sutartyje buvo susitarta dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pagal sutarties 2 ir 3 punktus atsakovas G. D. nuo 2024 m. birželio 1 d. nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam mokės po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; iki nepilnamečių vaikų pilnametystės jų motina A. A. skiriama vaikų išlaikymui skirtų lėšų administratore.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirąjį skundą, sprendžia, jog apeliantas atskirajame skunde nesuformulavo pagrindo, kuriuo skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį dėl išduoto vykdomojo rašto, ir nenurodė konkretaus reikalavimo. Apeliantas remiasi pavieniais teiginiais, iš kurių nėra aišku, kokiu tikslu apeliantas skundžia minėtą nutartį, kokiais įrodymais grindžia atskirojo skundo motyvus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atmesdamas deklaratyvius apelianto teiginius ir vertindamas atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, pasisako tik dėl nutartyje priimto sprendimo išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties teisėtumo.

15. Teisme 2024 m. lapkričio 21 d. gautas pareiškėjos A. A. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties. Pareiškėja prašyme nurodė, kad apeliantas nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. nemoka ir tuo pažeidžia taikos sutarties sąlygas. Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2024 m. lapkričio 1 d. sudaro 1692 Eur. Iš apelianto atskirajame skunde nurodytų teiginių, apeliacinės instancijos teismas preziumuoja, kad apeliantas tikėtinai su pareiškėjos prašymu nesutinka, nurodydamas, kad liepos 26 d. abu vaikai dėl įtariamo smurto šeimoje buvo paimti iš pareiškėjos šeimos, ir perduoti jo globai. Nurodo, kad sūnus D. mamai buvo grąžintas rugpjūčio 26 d., o H. buvo mamai grąžintas lapkričio 4 d. Visą laiką sąžiningai mokėjo alimentus, todėl negalvojo, kad globojant savo vaikus, reikėjo dar ir alimentus mokėti.

16. Svarbu pažymėti, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma. Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 32–33 punktai).

17. Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka apelianto skundžiama 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 41 punktas).

18. Šiuo atveju apelianto vaikų lėšas uzufrukto teise tvarko jų motina. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų su pareiškėja sutaręs, jog vaikams išlaikymą jis teiks kitomis aplinkybėmis, nei nustatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje. Taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų teismui teikęs prašymą pakeisti teismo patvirtintą taikos sutartį. Aplinkybė, kad nepilnamečiai vaikai, kol vyko ikiteisminis tyrimas gyveno ne su pareiškėja, nepaneigia vaikų tėvo pareigos mokėti taikos sutartimi sutartą ir teismo patvirtintą išlaikymo sumą, kuri indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nors apeliantas nurodo, kad visą laiką teikė išlaikymą, prižiūrėjo ir rūpinosi savo vaikais, tačiau pats apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas atskirąjį skundą nepateikė įrodymų, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikė pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.

19. Akcentuotina, kad esant šalių susitarimui dėl išlaikymo formos pakeitimo, šalys nesikreipė į teismą dėl patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Esant šiai aplinkybei, vertintina, jog apeliantas vienašališkai negalėjo pakeisti taikos sutarties sąlygų ir privalėjo jas vykdyti tokiu būdu, kaip numatyta taikos sutartyje, t. y. teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į vaikų motinos nurodytą sąskaitą nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos iki kol nepilnamečiai vaikai sulauks 18 metų. Pabrėžtina, kad išlaikymo lėšos yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tačiau jomis disponuoja vaikų motina uzufrukto teise, kas reiškia, kad dėl vaikų lėšų panaudojimo sprendžia tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, šalių nepilnamečių vaikų motina (pareiškėja) paskirta vaikų išlaikymui skirtų lėšų administratore, ir ji paskirta vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Esant šiai aplinkybei, apeliantas neturėjo teisėto pagrindo vienašališkai nuspręsti dėl vaikų išlaikymo lėšų pakeitimo.

20. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantas netinkamai vykdė teismo patvirtintos taikos sutarties 2 ir 3 punktus, todėl egzistavo teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

21. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo G. D. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.