Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui M. Z. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nėra gauta pranešimų apie netinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame trijų kambarių su holu bute, butas erdvus, tvarkingas, yra reikalingi baldai, vaikai turi atskirus kambarius, kurie atitinka vaikų poreikius. D. Z. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, o E. Z. – lopšelį darželį (duomenys neskelbtini). Atsakovas vaikams teikia išlaikymą po 70 Eur per mėnesį. Prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaikų interesus ir yra pakankamas kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus. Atsakovas su vaikais bendrauja, ginčų dėl bendravimo su vaikais šiuo metu tarp tėvų nekyla.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai ieškovė paaiškino, jog bandė santuoką išsaugoti, tačiau gyventi kartu nebegali, nes su atsakovu ginčijasi, pykstasi, nesusikalba, santuokinio gyvenimo negyvena jau tris metus, skyrium gyvena nuo 2019 m. spalio mėnesio. Vaikai gyvena su ja, nuomojasi būstą, už nuomą moka 200,00 Eur ir papildomai moka komunalinius mokesčius. Vaikai būrelių nelanko, specialių poreikių neturi. Atsakovas kiekvienam vaikui moka po 70,00 Eur išlaikymą, jos gaunamos pajamos kintamos, apie 450,00 Eur, jos išlaidos sudaro buto nuoma 200,00 Eur, komunaliniai patarnavimai (vanduo, vandens pašildymas, dujos, elektra) apie 100,00 Eur, kreditorinių įsipareigojimų neturi, kitų išlaikytinių neturi. Ginčų dėl atsakovo bendravimo su vaikais nekyla, leidžia atsakovui maksimaliai bendrauti, vaikai nori bendrauti su tėvu, nėra būtinybės nustatyti bendravimo tvarkos. Dalintino turto neturi. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, sprendime nenurodant faktų dėl sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. Z., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. Z.. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis kintamas, per mėnesį vidutiniškai apie 530,66 Eur. Ieškovė kiekvieną mėnesį iš valstybės gauna po 60,00 Eur už kiekvieną vaiką. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis kintamas, laikotarpiu nuo 2020-01 iki 2020-06 gavo 3586,14 Eur, t. y. per mėnesį vidutiniškai apie 597,69 Eur.

VĮ „Registrų centro“ duomenimis ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos teritorijoje, neturi. VĮ „Regitra“ duomenis ieškovės ir atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.

Iš ieškovės ir atsakovo teiktų paaiškinimų bei bylos medžiagos, nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2019 m. spalio mėnesio, bendro ūkio nebeveda, per teismo nustatytą terminą šalims susitaikyti nepavyko, abi šalys patvirtino, jog nebėra jokių galimybių išsaugoti santuoką. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi, todėl panaikintinas santuokos apskaitos įrašas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 2, 3 d.).

Ieškovė prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės. Taip pat šalys prašo, jog sprendime nebūtų nurodyti faktai, patvirtinantys šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

CK 3.63 straipsnyje numatyta, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, šalių paaiškinimus bei prašymus pateiktus posėdžio metu, konstatuotina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 str.).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Iš santuokos liudijimo nustatyta, jog ieškovės ikisantuokinė pavardė buvo „P.“, santuokinė pavardė „Z.“, atsakovo – „Zopelis“. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę „P.“. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė „P.“, o atsakovui – „Z.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Ieškovė neprašo išlaikymo, atsakovas taip pat neprašo išlaikymo. Kadangi šalys yra sveikos ir darbingo amžiaus, abi dirba bei gauna pajamas, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas (CK 3.72 str. 1 d.).

Dėl turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką turi būti padalintas santuokoje įgytas turtas. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos nutraukimo metu šalys bendro nekilnojamojo bei kilnojamojo registruotino turto neturi.

Dėl prievolių kreditoriams padalijimo

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 str., CPK 382 str. 1 d. 5 p.).

Ieškovė ir atsakovas nurodė, jog santuokos metu bendrų bei asmeninių prievolių neįgijo (CPK 178 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovui nuo 2019 m. spalio mėnesio pradėjus gyventi skyrium nuo ieškovės, šalių abu nepilnamečiai vaikai liko gyventi kartu su motina – ieškove ir šiuo metu su ja gyvena, ieškovė suteikia tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis. Šalių vaikų buitinės materialinės gyvenimo sąlygos yra geros, ieškovė užtikrina vaikams fizinius poreikius, saugią aplinką. Atsakovas sutinka, jog vaikai po santuokos nutraukimo liktų gyventi su motina. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus, duomenų, jog ieškovė netinkamai augina bei rūpinasi vaikais nėra gauta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai vaikų atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, vaikus ir ieškovę sieja tvirtas psichologinis ir emocinis ryšys, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, tai, jog atsakovas sutinka, jog vaikai gyventų su motina, darytina išvada, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų D. Z. ir E. Z. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 str., CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos.

Teismas nurodo, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1–3 d.). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė nurodė, jog atsakovui leidžia maksimaliai bendrauti su vaikais, ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra, todėl nėra būtinybės nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos. Atsakovas patvirtino, jog ginčo dėl jo bendravimo su vaikais nėra ir neprašo, jog būtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka, patvirtinto, jog ieškovė leidžia maksimaliai bendrauti su vaikais. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas bendrauja su vaikais šalių susitarimu sutarta tvarka ir laiku.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės. Nurodo, jog per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga skirti apie 300,00 Eur. Atsakovas nesutinka su išlaikymo dydžiu ir teigia, jog ieškovė neišleidžia vaikų išlaikymui prašomos sumos, kiekvieno vaiko išlaikymui gali mokėti po 90,00 Eur, be to valstybė dar skiria po 60,00 Eur, todėl vaiko išlaikymui pakanka 240,00 Eur.

CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 607,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 447,23 Eur. Tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis šalių vaikai yra 10 ir 4 metų amžiaus, mergaitė mokosi mokykloje, o berniukas lanko darželį. Ieškovė yra pateikusi vaiko poreikių paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog vaikams maistui per mėnesį išleidžia apie 100,00 Eur, aprangai, avalynei apie 312,00 Eur, 30,00 Eur vaistams, sūnui - 50,00 Eur už darželį, dukrai skiria 30,00 Eur mokyklai ir ugdymo priemonėms. Ieškovė posėdžio metu nurodė, jog būstą nuomojasi, moka 200 Eur nuomą, taip pat apie 100,00 Eur patarnavimams, todėl kiekvienam vaikui tenkanti išlaidų būstui dalis sudaro 100,00 Eur.

Analizuojant ieškovės nurodytus nepilnamečių vaikų poreikius, atsakovas iš esmės sutiko su nurodytų poreikių sudėtimi, iš dalies sutiko su nurodytais jiems reikalingų sumų dydžiais, tačiau nesutiko, jog kiekvienam vaikui per mėnesį reikalinga po 156 Eur rūbams bei avalynei, mano, jog pakankama suma per mėnesį – 50,00 Eur. Atsakovas sutinka nepilnamečiams vaikams mokėti po 90,00 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, teigia, jog vieno vaiko išlaikymui pakanka 240,00 Eur, t. y. abu tėvai skiria po 90,00 Eur ir dar valstybė skiria po 60,00 Eur.

Sutiktina, jog šalių vaikams gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriau žinomi vaikų poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaikų poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta ir užtikrinti visus vaikų tiek būtinuosius (maistui, vaistams, drabužiams ir pan.), tiek papildomus poreikius (lavinimui, pramogoms ir pan.).

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau ieškovė neįrodė, jog vaikui per mėnesį būtina skirti 156,00 Eur rūbams bei avalynei, teismo vertinimų tokio suma yra per didelė ir nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismo vertinimu kitos ieškovės nurodytos sumos yra būtinos, jog būtų patenkinti minimalūs vaikų poreikiai, jų dydžiai yra protingi. Taip pat svarbu pažymėti, jog šalių vaikams valstybės yra mokama po 60,00 Eur išmoka, kuri skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti ir jos tikslas taip pat palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaiką, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaiko poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų, o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai.

Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių.

Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus pripažintina, kad ieškovės nurodytos vieno vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis. Teismas, įvertinęs vaikų amžių, tokio amžiaus vaikų galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, jog vaikai neturi sveikatos problemų, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 300,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių vaikų amžių ir pakankama tenkinti ne tik minimalius būtinuosius poreikius – maistui, aprangai, būstui, higienai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimui ar tobulinimui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, atsižvelgus į perspektyvoje vis sparčiau augančių vaikų, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vaikų poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi, kitų išlaikytinių neturi, sveikatos problemų neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi, komunaliniams patarnavimams, už internetą bei telefono ryšio paslaugas per mėnesį išleidžia apie 100,00 Eur.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Ieškovė dirba, su vaikais gyvena nuomojame bute, už nuomą kiekvieną mėnesį moka po 200,00 Eur ir apie 100,00 Eur už komunalinius patarnavimus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys jaunos, darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, šalių gaunamas pajamas vienodos, bet akivaizdu, jog ieškovės išlaidos didesnės nei atsakovo, nes atsakovui nereikia mokėti už buto nuomą, be to jis gyvena vienas, todėl už komunalinius patarnavimus moka mažiau nei ieškovė gyvendama su vaikais. Teismas nurodo, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Pažymėtina ir tai, jog ieškovei ir taip tenka didesnė našta išlaikant abu vaikus, suteikiant jiems gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Atsižvelgiant į vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, įvertinus valstybės kiekvienam vaikui mokamos išmokos dydį, tai jog šalys turi išlaikyti du vaikus, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų kiekvienam vaikui skirti išlaikymui po 120,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2019-12-13 iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 120,00 Eur dydžio išlaikymu bei valstybės skiriama 60,00 Eur suma yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek abiejų vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Nepilnamečiams vaikams priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimą – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovę byloje atstovavo advokatas, kurį paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. Ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistina 140,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Ieškinys tenkintas 80 procentų, todėl iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t. y. 423,72 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą, padarytą (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaityta ieškovės R. Z. (ikisantuokinė pavardė P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: R. Z. ikisantuokinę pavardę „P.“, M. Z. – „Z.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina R. Z..

Nustatyti, jog atsakovas M. Z. su nepilnamečiais vaikais D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja geranoriškai tėvų susitarimu ir šalių sutarta tvarka ir laiku.

Priteisti iš atsakovo M. Z. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, ir nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma, periodinėmis išmokomis indeksuojama kas metus Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo M. Z. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, ir nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma, periodinėmis išmokomis indeksuojama kas metus Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaikams D. Z. ir E. Z. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti R. Z..

Priteisti iš atsakovo M. Z. 140,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. Z. 423,72 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, valstybei. Sumokėti į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per vieną dieną išsiųsti santuokos įrašą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.