- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2S-1492-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00529-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo, suinteresuoti asmenys I. M., Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) pareiškimu dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo dalį (c. b. Nr. 2-3442-805/2018), kurioje I. M. laikinai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) , ir I. M., gimusio (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu ir neterminuotai apriboti motinos valdžią jų atžvilgiu. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei teismo išlaidas, priteisti iš I. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjai dešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
3. Teismas konstatavo, jog VTAS pareiškimas neatitiko įstatymo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80, 111 ir 135, 403 – 404 straipsniuose.
4. Teismas sprendė, kad pareiškėja neišskyrė konkretaus pagrindo (ų) iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nurodyto baigtinio sąrašo ir nepateikė toms aplinkybėms pagrįsti įrodymų.
5. Teismas sprendė, kad VTAS nenurodė ir nepasisakė dėl teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimu I. M. paskirtų įpareigojimų atlikimo termino, kuris baigėsi tik 2021 m. liepos 26 d.
6. Nurodė, kad dėl pareiškėjos nurodomų normų, įtvirtintų CK 3.183 straipsnio 5 dalyje, socialinių paslaugų teikimo laikas I. M. dar nebuvo pasibaigęs.
7. Sprendė, kad pareiškėja prie pareiškimo nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti apie I. M. vaikų priežiūrą, domėjimąsi jais ir/ar lankymą globos įstaigoje, duomenų apie šeimą, jos sudėtį, suinteresuoto asmens dorovines-asmenines savybes, turtinę padėtį, darbo vietą, o jos nesant, registraciją Užimtumo tarnyboje, gaunamas išmokas, sveikatos būklę, teistumus, administracinius nusižengimus, įrodymus iš seniūnijos, kaimynų ar aplinkinių gyventojų, charakterizuojančius I. M., duomenis ar neįrašyta psichiatro – narkologo įskaitoje, apie žalingus įpročius, socialinių darbuotojų išvadą apie šeimos buities sąlygas, buities tyrimo aktą, duomenis apie vaiko teisių pažeidimus, jeigu tokių buvo nustatyta, atvejo vadybą ir pan., kas yra svarbu ir aktualu keičiant laikiną motinos valdžios apribojimą neterminuotu.
8. Teismas sprendė, jog pareiškėja pareiškimo rezoliucinėje dalyje nenurodė ir asmens ar vaikų globos (rūpybos) įstaigos, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, procesinį dokumentą patenkinus, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu VTAS prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nevertino aplinkybės, jog tėvų valdžios apribojimo pirmasis sprendimas yra priiimtas jau 2018 m. spalio 25 d. ir nuo šio laiko vaikams nustatyta nuolatinė globa. Tokiu būdu vaikai beveik trejus metus (neskaitant laikinosios globos laikotarpio) gyvena nuolatinėje globoje institucijoje, jie motinos nepažįsta, o ir pati motina nededa pastangų ir nekeičia situacijos, kad vaikai grįžtų į šeimą (aplinkybes patvirtina pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas pareiškimas). Nesutvarkius mažamečių teisinio statuso ir neterminuotai neapribojus motinos valdžios, jie negali būti įvaikinami ir gyventi namų aplinkoje bei turėti biologinę šeimą, kas labiausiai atitiktų interesus susidariusioje situacijoje.
9.2. Teismas, priimdamas nutartį netinkamai vertino terminus, nurodydamas, jog paslaugų teikimo terminas nėra pasibaigęs. Nurodo, jog planuojamas atvejo vadybos posėdžio datas Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras nustato preliminariai ir koreguoja pagal poreikį, atvejo vadybos posėdžio data numatoma pagal faktinę situaciją ir ją nustato centras, o ne VTAS. Taigi, Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras, įvertinęs faktinę situaciją, atsižvelgęs į prioritetiniais laikomus mažamečių interesus, priėmė sprendimą ir suorganizavo posėdį anksčiau ir jo metu visų dalyvavusių specialistų bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo formos pakeitimo.
9.3. VTAS, teikdamas pareiškimą, detaliai ir konkrečiai įvardijo tris CK 3.180 straipsnyje esančius pagrindus, kuriais grindė savo pareiškimą, t. y. motina daro žalingą įtaką nepilnamečių vaikų vystymuisi, vengia atlikti savo pareigas vaikams, nesirūpina vaikais. Pažymėtina ir tai, jog tiek 2021 m. gegužės 26 d. Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro pateiktame plane (pateikiama informacija apie šeimai taikytą atvejo vadybos procesą, kitokia forma rašytinių įrodymų pateikti nebuvo galimybės, nes jų nėra), tiek 2021 m. birželio 21 d. Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro rašte Nr. S-115 rašte pažymėta, jog motina su vaikais nebendrauja, neaplanko jų, neskambina ir nesidomi jais, nemoka jiems išlaikymo, vaikai motinos nepažįsta.
9.4. VTAS pateikė visus rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo pareiškimą, o teismo nustatyti nepateikti duomenys apie šeimą, jos sudėtį, buities sąlygas, pareiškėjos dorovines-asmenines savybes, turtinę padėtį, darbo vietą, o jos nesant, registraciją Užimtumo tarnyboje, gaunamas išmokas, sveikatos būklę, teistumus, administracinius nusižengimus, įrodymus iš seniūnijos, kaimynų ar aplinkinių gyventojų charakterizuojančius pareiškėją, duomenis ar neįrašyta psichiatro-narkologo įskaitoje, apie žalingus įpročius, socialinių darbuotojų išvadą apie šeimos buities sąlygas, buities tyrimo aktą, turėtų būti teikiam I. M., nes šių aplinkybių įrodinėjimo pareigą turi suinteresuotas asmuo I. M..
9.5. VTAS nurodo, jog suinteresuotas asmuo nebaustas administracine tvarka dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai nepilnamečių interesams, suinteresuoto asmens šeimoje nenustatyta vaiko teisių pažeidimų, informacijos apie teistumus neturi galimybės pateikti (pareiškime pats pareiškėjas klaidingai nurodė informaciją apie suinteresuoto asmens baustumų ir teistumų išrašų pateikimą ir šią klaidą būtų paaiškinęs teismo posėdžio metu).
9.6. Nurodo, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą pareiškėjas atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes teikiamas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo. Pareiškimas su priedais atitinka CPK 111 straipsnio dokumentų pateikimo formą, turinį ir pateikimo tvarką bei CPK 135 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.
9.7. VTAS nenurodė asmens ar vaikų globos įstaigos, kurioje tikslinga nustatyti vaiko gyvenamą vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CPK 403 straipsnis), kadangi šis klausimas jau buvo išspręstas, vaikams nustatyta nuolatinė globa 2018 metais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Asmens teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje.
14. Remiantis CPK 408 straipsniu, CK 3.181 straipsnyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu nagrinėjamas ypatingąja teisena. Toks pareiškimas dėl bylos iškėlimo taip pat turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis). Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens teisė kreiptis teismą būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas VTAS kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pakeisti tėvų valdžios apribojimo būdą iš laikino į neterminuotą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos pareiškimas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų, skundžiama nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti apie vaikų priežiūrą, domėjimąsi jais ir/ar lankymą globos įstaigoje, duomenų apie šeimą, jos sudėtį, buities sąlygas, pareiškėjos dorovines – asmenines savybes, turtinę padėtį, darbo vietą, o jos nesant, registraciją Užimtumo tarnyboje, gaunamas išmokas, sveikatos būklę, teistumus, administracinius nusižengimus, įrodymus iš seniūnijos, kaimynų ar aplinkinių gyventojų charakterizuojančius pareiškėją, duomenis ar neįrašyta psichiatro-narkologo įskaitoje, apie žalingus įpročius, socialinių darbuotojų išvadą apie šeimos buities sąlygas, buities tyrimo aktą, duomenis apie vaiko teisių pažeidimus.
17. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis), tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymų pakankamumo klausimą sprendė procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
18. Atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui netaiko nešališkumo procedeat iudex ex officio, iudex iudicet secundum allegata et probata partium reikalavimų, o suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai išspręsti. Aukščiausiasis teismas ne kartą pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šeimos bylose teismas pats sprendžia, kiek ir kokių įrodymų reikia byloje priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tiria ir vertina ne vien tik šalių nurodomus faktus ir pateiktus įrodymus, tačiau ir pats sprendžia dėl byloje teisiškai reikšmingų faktų bei rinktinų įrodymų. Nors šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau objektyviai nesant galimybių įrodyti tam tikras teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas visas abejones turi vertinti vaiko interesų naudai ir priimti vaiko teises ir interesus atitinkantį teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo pareiga būti aktyviam numatyta ir CPK 404 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, jog atsižvelgdamas į prašymo pagrindą, teismas išreikalauja iš atitinkamų institucijų duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius prašyme nurodytas aplinkybes.
19. Pirmosios instancijos teismas nutartyje taip pat nurodė, kad pareiškėja neišskyrė konkretaus pagrindo(ų) iš CK 3.180 straipsnyje nurodyto baigtinio sąrašo, nenurodė pareiškimo rezoliucinėje dalyje ir asmens ar vaikų globos (rūpybos) įstaigos kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą procesinį dokumentą patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nepasisakė dėl 2021 m. vasario 8 d. sprendimu I. M. paskirtų įpareigojimų, kurių atlikimo terminas baigiasi 2021 m. liepos 26 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš VTAS pareiškimo turinio galima suprasti kokiais tėvų valdžios apribojimo pagrindais pareiškėja kreipiasi į teismą, o visas kitas faktines aplinkybes teismas turi galimybę išsiaiškinti ne per trūkumų šalinimo institutą, bet vėlesniuose proceso etapuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja pareiškime nurodė pakankamai duomenų, pridėjo pakankamai įrodymų, leidžiančių priimti pareiškimą nagrinėjimui, o teismo nurodyti pareiškimo trūkumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai.
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.