Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Iš pareiškėjos teismui pateiktų dokumentų teismas nustatė, jog nuosavybės teisės J. M. buvo atkurtos Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 9 d. potvarkiu Nr. 563V, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2744, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. sausio 21 d, sprendimu Nr. 2.4-01-5596 ir NŽT 2012 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 49S-583. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu J. M. pripažinta neveiksnia, o jos globėja ir turto administratore paskirta T. K., kuri tęsė nuosavybės atkūrimo J. M. procedūrą, kuri buvo baigta skundžiamu NŽT 2012 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 49S-583 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. M.“. Šio sprendimo per įstatymu nustatytą terminą J. M. globėja T. K. neskundė. Taigi, teismas darė išvadą, kad J. M. tinkamai pareiškė savo valią dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo ir nuosavybės teisių atkūrimas įstatymų nustatyta tvarka buvo baigtas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad J. M. paveldėtojai neturi teisės iš naujo pradėti nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Teismas nurodė, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jos prašymą atnaujinti apskundimo terminą atmetė.

II.

Pareiškėja tvirtina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta objektyviai neįvertinus visų nurodytų aplinkybių. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės pakartotoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kurios, pareiškėjos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos nurodomas aplinkybės, jų nevertino ir neaptarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 49S-583 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. M.“.

ABTĮ 33 straipsnis, reglamentuojantis skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminus, nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (1 dalis). ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pagal 2013 m. rugsėjo 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (b. l. 33) paveldėjo 1/8 dalį turto – kompensacijos pinigais už 0,9839 ha žemės sklypą (pagrindas – NŽT 2012 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. 49S-583 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. M.“ ir 2012 m. lapkričio 16 d. NŽT pažyma Nr. 49PAŽI-197 dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės). Šiame liudijame tiksliai ir konkrečiai buvo įvardintas NŽT sprendimas, kurį pareiškėja ir ginčija šioje administracinėje byloje, bei daromos prielaidos apie šio sprendimo turinį – t. y. aplinkybes, jog J. M. buvo išmokėta kompensacija pinigais už žemės sklypą, į kurį jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apie ginčijamą sprendimą – jo egzistavimą – pareiškėjai tapo žinomą gavus 2013 m. rugsėjo 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartyje detaliai neanalizavo pareiškėjos nurodomų aplinkybių, apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi nuo tada, kai pareiškėja kreipėsi į jos atstovo J. K. kontorą su prašymu atstovauti jos interesus ir 2015 m. sausio 2 d. sudarė Atstovavimo sutartį (b. l. 32). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai apie ginčijamą atsakovo sprendimą (jo egzistavimą) tapo žinoma gavus 2013 m. rugsėjo 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, tačiau iki pat 2015 m. sausio mėnesio, t. y. daugiau nei vienerius metus, pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog apgintų savo galbūt pažeistas teises. Pareiškėja skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios pagrįstų pernelyg ilgą delsimą nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. sausio mėnesio, kol pareiškėja nusprendė imtis aktyvių veiksmų, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises.

Akcentuotina, kad asmuo, manantis, jog jo teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus. Toks pareiškėjos neveiklumas, koks yra nustatytas šioje byloje, t. y. nesiėmimas aktyvių veiksmų, gavus 2013 m. rugsėjo 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir delsimas iki 2015 m. sausio mėnesio, iki kol buvo kreiptasi dėl atstovavimo, teisėjų kolegijos vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjos praleisto termino kreiptis į teismą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilnius apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.