Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) atstovui J.A.Grišanovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., jo atstovui advokatui A.Butai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. J., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) r., dirbančio UAB „T&A Idėja“ direktoriumi, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą dėl LR ATPK 41⁴ str. 3d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos AVMI 2014-10-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.042627, kuriame nurodė, kad T. J., būdamas UAB „T&A Idėja“ direktoriumi, neužtikrino nustatytos tvarkos išmokant atlyginimą jį įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Neapskaitytas atlyginimas darbuotojams buvo mokamas kas mėnesį 20-25 dienomis, svaitės diena visada būdavo penktadienis, pinigus atveždavo į darbo vietą direktorius T. J.. Laikotarpiu nuo 2012-11-12 iki 2014-09-01 iš viso bendrovės darbuotojams išmokėjo 39500,00 Lt į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio: T. T. - 14000,00Lt, E. K. – 13800,00Lt, A. M. -3900,00Lt, A. K. -4600,00Lt ir K. A. -3200,00Lt. T. J., būdamas UAB „T&A Idėja“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12str. 1d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41⁴ str. 3d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Paaiškino, kad atlyginimų vokeliuose nėra mokėjęs, nes atlyginimai darbuotojams mokami per banką. Paaiškino, kad įmonėje grynų pinigų nėra, viskas vyksta per bankinius pavedimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas prašė bylą T. J. atžvilgiu nutraukti, nes byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo atliktas pažeidimas, o tarp apklaustų liudytojų yra tam tikrų neatitikimų. Nurodė, kad nebuvo nustatytos jokios į apskaitą neįtrauktos pajamos, nebuvo nustatyta jokių buhalterinių pažeidimų, o tarp darbdavio ir atleistų darbuotojų buvo kilęs konfliktas. Nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose nesant tiesioginių įrodymų negalima pripažinti asmenį padarius pažeidimą.

Liudytojas A. M. nurodė, kad yra buvęs darbuotojas, o iš darbo išėjo, nes rado geriau apmokamą darbą. Paaiškino, kad jam atlyginimas buvo mokamas į kortelę 1200,00 Lt ir 1000,00 Lt vokelyje. Nurodė, kad pinigus atveždavo pats direktorius, o jiems išdalindavo brigadininkas K., yra mokėjęs ir Arnoldas. Paaiškino, kad jie trise įsidarbino ir trise visi kartu išėjo, o šiuo metu verčiasi individualia veikla.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad yra buvęs darbuotojas, o iš įmonės išėjo, nes pradėjo mažėti atlyginimas. Paaiškino, kad jis buvo brigadininkas, todėl direktorius pinigus jam paduodavo, o jis išdalindavo visiems darbininkams po lygiai bei jis, kaip brigadininkas, pasiimdavo 200,00 Lt daugiau. Jo atlyginimas į kortelę buvo apie 1200,00 Lt, o visa kitą gaudavo vokeliuose, viso jo atlyginimas buvo apie 2500,00 Lt. Paaiškino, kad jie atėjo trise kartu dirbti ir jau žinojo, kad dalis bus mokama vokeliuose. Jis kartu atėjo dirbti su M. ir A. ir visi trise kartu tą pačią dieną nutraukė darbo sutartis, nes buvo susiradę kitą darbą, o šiuo metu verčiasi pagal verslo liudijimą ir stovi darbo biržoje, nes tai pigiau įsigyti verslo liudijimą.

Liudytojas K. A. taip pat nurodė, kad jis yra buvęs darbuotojas ir iš įmonės išėjo dėl pasiūlyto didesnio atlyginimo. Paaiškino, kad dalį atlyginimo jam pervesdavo į kortelę, tai yra 1200,00 Lt, o kitą dalį į rankas, pinigus atveždavo direktorius, o išdalindavo A. K.. Mano, kad jie nepilnai buvo įvertinti pagal padarytus darbus, todėl ir nutarė nutraukti darbo sutartį. Paaiškino, kad šiuo metu dirba pagal patentą statybose. Paaiškino, kad sudarant sutartį buvo sutarta, kad gaus apie 2000,00 Lt ir susitarė, kad dalis bus mokama vokeliuose.

Liudytojas T. T. nurodė, kad jis yra buvęs darbuotojas ir įmonėje dirbo apie metus laiko. Dalį atlyginimo apie 1200,00-1300,00 Lt jis gaudavo per banką į kortelę, o kitą dalį - 1000,00Lt į rankas. Pinigus atveždavo direktorius, o mokėdavo brigadininkas Mantas. Nurodė, kad jis vokeliuose dalį atlyginimo pradėjo gauti nuo antro mėnesio. Paaiškino, kad jis išėjo iš darbo, nes buvo susiradęs geresnį darbą, tačiau jis šiuo metu yra bedarbis. Jam išeinant iš darbo sakė, kad turės atidirbti, tačiau jis nesutiko ir neatvyko, o tik atvežė darbo rūbus, tačiau jam vis tiek nuskaičiavo už darbo rūbus, todėl jis supyko ir kreipėsi į mokesčių inspekciją, o po to jam į sąskaitą pravedė pinigus, jo darbo užmokestis buvo apie 2000,00 Lt. Atleidimo pagrindo neginčijo.

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra buvęs darbuotojas, dirbo nuo 2013-11 iki 2014-09. Jis išėjo, nes jam liepė išeiti atostogų ir liepė dirbti, o jis nesutiko, todėl jį atleido. Paaiškino, kad į kortelę gaudavo apie 1200,00 Lt, o likusius 1000,00Lt grynais. Paaiškino, kad pinigus atveždavo pats direktorius ir paduodavo Mantui, kuris ir padalindavo. Nurodė, kad atleidimo už pravaikštą jis neskundė.

Liudytojas G. J. nurodė, kad yra buvęs darbuotojas, įmonėje dirbo 19 mėnesių, o iš darbo išėjo dėl žmonos sveikatos bei dėl to, kad persikėlė objektas ir jam nepatiko važinėtis. Paaiškino, kad visą darbo atlygį gaudavo per banko kortelę. Nurodė, kad jo dirbtoje brigadoje buvo dešimt žmonių ir visiems atlyginimas mokamas buvo per banką. Gaudavo minimalų atlyginimą.

Liudytojas K. P. nurodė, kad yra darbuotojas ir įmonėje dirba nuo 2010m. Nurodė, kad atlyginimas jam mokamas per banką nuo 1000,00Lt iki 1200,00Lt. Nurodė, kad jam nėra tekę girdėti, kad atlyginimas kam būtų mokamas vokeliuose.

Institucijos surašiusios protokolą atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad įmonėje buvo mokamas atlyginimas neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, nes tai patvirtino apklausti penki liudytojai. Prašė skirti sankcijos ribose numatytą nuobaudą už padarytą pažeidimą. Paaiškino, kad liudytojų rašytiniai paaiškinimai sutampa, nes jie atsakymus rašė į pateiktus analogiškus klausimus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra 2014-10-09 Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.FR1043-8720, nustatyta, kad buvo atliktas UAB „T&A Idėja“ patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad įmonė verčiasi gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai ir inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė atliekant patikrinimą vykdė tris užsakymus pagal tris rangos sutartis, taip pat nustatyta, kad užsakovai su bendrove atsiskaito tik bankiniais pavedimais ir bendrovė grynųjų pinigų kasoje neturi, o atlyginimai darbuotojams vedami per banką (b.l. 7-8). Pateiktoje operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad pagal pateiktus rašytinius dirbusių įmonėje darbuotojų paaiškinimus nustatyta, kad T. T. buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokesti nuo 2013m. gegužės iki 2014m. rugsėjo 14000,00 Lt sumai, E. K. už laikotarpį nuo 2012m. gruodžio mėn. iki 2014m. rugsėjo mėn. -13800,00 Lt, A. M. už laikotarpį nuo 2014-05-05 iki 2014-09-08- 3900,00Lt, A. K., už laikotarpį nuo 2014-05-05 iki 2014-09-08 buvo išmokėtas neapskaitytas 4600,00 Lt atlyginimas, o K. A. už laikotarpį nuo 2014-05-12 iki 2014-09-08 išmokėtas 3200,00Lt neapskaitytas darbo užmokestis. Patekti atlyginimo žiniaraščiai patvirtina, kad 2014m. rugsėjo mėn. E. K. buvo išmokėtas 1175,91 Lt darbo užmokestis, T. T. - 415,01 Lt, A. K. - 522,12 Lt, A. M. - 517,04 Lt, o K. A. - 506,24 Lt (b.l. 14), 2014m. rugpjūčio mėnesį E. K. buvo išmokėtas 1202,70 Lt darbo užmokestis, T. T. – 818,80 Lt, A. K. -822,40 Lt, A. M.- 857,70 Lt, o K. A. išmokėtas 837,40 Lt darbo užmokestis (b.l. 15), o liepos mėnesį šiems darbuotojams buvo išmokėti sekančio dydžio darbo užmokesčiai: E. K. -1365,80 Lt atlyginimas, T. T. - 1365,80 Lt, A. K. - 1376,95 Lt, A. M. - 1410,80 Lt, o K. A. - 1391,95 Lt darbo užmokestis (b.l. 16). A. K. UAB „T&A Idėja“ dirbo nuo 2014-05-05 pagal terminuotą darbo sutartį Nr.95 darbininku, mokant minimalų valandinį darbo užmokestį bei kompensuojant už darbą lauko sąlygomis pagal LR Vyriausybės nutarimą. Darbo sutartis su A. K. buvo nutraukta 2014-09-08 jo paties prašymu pagal LR DK 127str. 1d. (b.l. 36-39). E. K. UAB „T&A Idėja“ dirbo darbininku pagal 2012-11-11 darbo sutartį Nr.63 laikotarpiu nuo 2012-11-12 iki 2014-09-30 (b.l. 40-44). E. K. 2014-09-29 buvo pateikęs prašymą jį atleisti iš darbo nuo 2014-09-26, kadangi neatidirbo 14 dienų, darbo sutartis su juo nutraukta pagal LR DK 136str. 3d. 2p. už šiurkštų darbo pažeidimą. Teismo posėdžio metu E. K. neneigė, kad jam buvo žinoma, jog jis turi atidirbti 14 dienų, tačiau jis nebeatėjo į darbą, taip pat pripažino, kad jis atleidimo pagrindo neginčijo. T. T. UAB „T&A Idėja“ dirbo darbininku pagal 2013-05-17 darbo sutartį Nr.76 laikotarpiu nuo 2013-05-20 iki 2014-09-24 (b.l. 45-49). 2014-09-23 buvo pateikęs prašymą jį atleisti iš darbo nuo 2014-09-23, tačiau jo prašymą buvo nutarta tenkinti ir atleisti jį tik nuo 2014-10-10, kadangi jis neatėjo į darbą, darbo sutartis su juo nutraukta pagal LR DK 136str. 3d. 2p. už šiurkštų darbo pažeidimą. T. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad atleidimo pagrindo nėra apskundęs. K. A. dirbo UAB „T&A Idėja“ darbininku pagal 2013-05-09 darbo sutartį Nr.98 nuo 2014-05-12, mokant minimalų valandinį darbo užmokestį bei kompensuojant už darbą lauko sąlygomis pagal LR Vyriausybės nutarimą. Darbo sutartis su K. A. buvo nutraukta 2014-09-08 jo paties prašymu pagal LR DK 127str. 1d. (b.l. 50-53). A. M. dirbo UAB „T&A Idėja“ darbininku pagal 2013-04-30 darbo sutartį Nr.96 nuo 2014-05-05, mokant minimalų valandinį darbo užmokestį bei kompensuojant už darbą lauko sąlygomis pagal LR Vyriausybės nutarimą. Darbo sutartis su A. M. buvo nutraukta 2014-09-08 jo paties prašymu pagal LR DK 127str. 1d. (b.l. 54-57).

LR ATPK 41⁴str. 3d. numato atsakomybę už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

LR ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius LR ATPK 41⁴str. 3d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas privalo būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1196/2011; 2010-07-30 nutartis administracinėje byloje N575-1449/2010; 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal LR ATPK 41⁴ str. 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31str. 1d. bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

LR ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų T. J. kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

Įvertinus liudytojų parodymus ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas, yra liudytojų T. T., E. K., A. M., A. K. ir K. A. rašytiniai paaiškinimai bei jų teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie ne visai sutampa su jų rašytiniais paaiškiniamis. Teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus daro išvadą, kad jie nėra nuoseklūs, nes pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jiems į kortelę buvo pervedamas atlyginimas pagal darbo sutartį, o į papildomai mokama grynais tam tikros pinigų sumos nurodytos jų rašytiniuose paaiškinmuose. Tai yra A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad gegužės mėnesį gavo grynais 1200,00Lt darbo užmokestį, birželio mėn. - 1300,00Lt, o liepos mėnesį - 1400,00L, už kuriuos jis niekur nepasirašė. Teismo posėdžio metu A. M., kaip ir kiti liudytojai, jau nurodė, kad jiems buvo mokamas į kortelę apie 1200,00 Lt darbo užmokestis, o „vokelyje“ - 1000,00 Lt. Pateikti atlyginimo žiniaraščiai patvirtina, kad 2014m. rugsėjo mėn. A. M. buvo išmokėtas 517,04 Lt darbo užmokestis, (b.l. 14), 2014m. rugpjūčio mėnesį A. M. išmokėtas 857,70 Lt darbo užmokestis, o (b.l. 15), o liepos mėnesį - 1410,80 Lt darbo užmokestis, tai yra A. M. nurodytos sumos, kokias jam darbdavys pervesdavo į kortelę, ir pagal pateiktus žiniaraščius nesutampa, kas tik kelia pagrįstų abejonių dėl šio liudytojo parodymų, be to, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad ne į kortelę atlyginimo gaudavo 1000,00 Lt, o rašytiniame paaiškinime jo nurodytos gaunamos grynais darbo užmokesčio sumos yra nurodytos kitokios. Be to, liudytojai A. M., A. K. ir K. A. nurodė, kad jie visi trys kartu įsidarbino ir iš darbo išėjo kartu dėl to, kad pradėjo mažėti jų atlyginimas, tačiau vertinant pagal jų duotus rašytinius paaiškinimus, jų atlyginimas nuo jų įdarbinimo tik didėjo, be to, liudytojas K. A. patvirtino, kad jie išėjo, nes manė, kad jų darbas yra per mažai vertinamas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad T. T. ir E. K. iš darbo buvo atleisti už pravaikštas, tai yra pagal LR DK 136str. 3d. 2p., ir patys teismo posėdžio metu pripažino, kad jie neatėjo į darbą, nors jų buvo prašyta atidirbti kurį laiką po prašymo nutraukti darbo sutartį pateikimo, ir tai, kad jie atleidimo pagrindo neginčijo, šių liudytojų duotus parodymus teismas vertina kritiškai. Byloje buvo apklaustas kaip liudytojas ir buvęs darbuotojas G. J., kuris nurodė, kad jam dirbant atlyginimas buvo vedamas tik per banką į kortelę, analogiškas aplinkybes nurodė ir kitas liudytojas, kuris iš šiuo metu dirba, tai yra K. P., teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Liudytoja D. N. nurodė, kad ji dirba Klaipėdos AVMI ir buvo gautas pranešimas, kad įmonėje atlyginimas mokamas vokeliuose. Nuvykus patikrinti įmonės buhalteriniai dokumentai buvo tvarkingi. Siekiant patikrinti informaciją buvo kviečiami atleisti darbuotojai ir apklausti, kurie patvirtino dėl to ir buvo surašytas protokolas. Patvirtino, kad paties fakto, iš kur imami pinigai, nenustatė. Iš teismui pateiktos operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad išvada, jog darbuotojams mokamas nepaskaitytas darbo užmokestis, padaryta tik iš apklaustų A. M., A. K., K. A., T. T. ir E. K. paaiškinimų. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų) byloje nėra. Be to, pateiktoje operatyvinio patikrinimo pažymoje taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu bendrovė vykdė tris užsakymus pagal tris rangos sutartis, užsakovai su bendrove atsiskaito tik bankiniais pavedimais ir bendrovė grynųjų pinigų kasoje neturi, o atlyginimai darbuotojams vedami per banką. Tai yra pagal atlikto operatyvaus patikrinimo duomenis nenustatyta, kad įmonėje būtų grynųjų pinigų, iš kurių, kaip teigia liudytojai būtų galima mokėti neapskaitytą darbo užmokestį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradžios neigė padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41⁴ str. 3 d., t.y. mokėjęs su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, jo parodymai nuo pat pradžių buvo vienodi, nuoseklūs, teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo.

Taigi teismui visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neįrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41⁴ str. 3 d., įvykis ir sudėtis, nes byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytiems darbuotojoms išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį. Administracinio teisės pažeidimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą T. J. pagal LR ATPK 41⁴ str. 3d., nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.