Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Kęstučio Maitušio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VMI 2014-10-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 042627, jame nurodė, kad T. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino nustatytos tvarkos išmokant atlyginimą jį įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. T. J. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012-11-12 iki 2014-09-01 kas mėnesį 20–25 dienomis darbuotojams mokėjo į apskaitą neįtrauktą atlyginimą, iš viso: T. T. – 14 000,00 Lt, E. K. – 13 800,00 Lt, A. M. – 3900,00Lt, A. K. – 4600,00 Lt, Kęstučiui Abelkiui - 3200,00 Lt, ir tokiais veiksmais, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ str. 3 d.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Kęstutis Maitušis prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, jog penkių liudytojų – T. T., E. K., A. M., A. K., K. A. – rašytiniai paaiškinimai nesutampa su duotaisiais teismo posėdyje, tačiau 2014-12-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarime nurodytos apytikslės sumos, neįvardijant konkrečių mėnesių, nors Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai duotuose paaiškinimuose daugelis buvusių darbuotojų nurodė gautas į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio sumas kas mėnesį. Š. K. rajono apylinkės teismo išsakytas argumentas nelaikytinas pagrįstu nutraukiant administracinę teiseną – netikslus išmokėtos sumos įvardijimas teismo posėdyje nepaneigia padaryto pažeidimo fakto.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atlikto operatyvaus patikrinimo metu net penki darbuotojai patvirtino gavę į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį. UAB (duomenys neskelbtini) dirba 24 darbuotojai. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog vidutinis darbuotojų atlyginimas siekia 1445,40 Lt (417 Eur), tačiau panašią veiklą vykdantys Lietuvos Respublikos ūkio subjektai nurodo priskaitantys 648 Eur darbo užmokestį. Taigi, apelianto nuomone, kyla pagrįsta abejonė dėl į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimo, nes statybos sektoriuje šalies bendrovės nurodo priskaitančios daug didesnį darbo užmokestį. Neadekvatų darbo užmokesčio mokėjimo, palyginti su atliekamomis darbo funkcijomis, faktą nurodė ir apklausti darbuotojai. Apeliantas toliau teigia, kad apylinkės teismas vertino, jog darbuotojai T. T. ir E. K. buvo atleisti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. Tačiau pažymėtina, jog darbuotojai nurodė, jog konfliktas kilo po to, kai nesutapo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo T. J. ir darbuotojų požiūriai į darbo apmokėjimą.

Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino bylos įrodymus, neištyrė visų bylos aplinkybių, nesivadovavo įstatymu. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų pripažinti T. J. padarius administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad apelianto teiginiai, jog apylinkės teismo nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, jog penkių liudytojų – T. T., E. K. A. M., A. K., K. A. – rašytiniai paaiškinimai nesutampa su duotaisiais teismo posėdyje, tačiau 2014-12-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarime nurodytos apytikslės sumos, neįvardijant konkrečių mėnesių, yra netikslūs. Apylinkės teismas konstatavo tik liudytojo A. M. parodymų nenuoseklumą. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad netikslus išmokėtos sumos įvardijimas teismo posėdyje savaime nepaneigia padaryto pažeidimo fakto, tačiau pabrėžia, kad ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atlikto operatyvaus patikrinimo metu net penki darbuotojai patvirtino gavę į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą, išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas privalo būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1196/2011; 2010-07-30 nutartis administracinėje byloje N575-1449/2010; 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.). Be to, administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad buvęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas jokia prasme nelaikytinas priklausomu nuo administracinėn atsakomybėn patraukto T. J.. Liudytojas G. J. paaiškino, kad visą darbo atlygį gaudavo per banko kortelę, taip pat tai, kad brigadoje, kurioje jis dirbo, buvo dešimt žmonių ir visiems atlyginimas buvo mokamas per banką.

Taip pat konstatuotina, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog vidutinis darbuotojų atlyginimas siekia 417 Eur, tačiau panašią veiklą vykdantys Lietuvos Respublikos ūkio subjektai nurodo priskaitantys 648 Eur darbo užmokestį, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, nes statybos sektoriuje šalies bendrovės nurodo priskaitančios daug didesnį darbo užmokestį, vertintinos kaip prielaidos, kurių negalima laikyti tiesioginiais įrodymais, kuriais turi būti grindžiamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str., padarymo.

Apelianto teiginiai, kad apylinkės teismas vertino, jog darbuotojai T. T. ir E. K. buvo atleisti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., tačiau konfliktas kilo po to, kai nesutapo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo T. J. ir darbuotojų požiūriai į darbo apmokėjimą, neatitinka liudytojo T. T. parodymų, duotų administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. T. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) išėjo, nes rado geresnį darbą (b. l. 62). Pastebėtina, kad liudytojas E. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad iš darbo išėjo, nes jam nepatiko „ta tvarka“, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis iš darbo buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. ir pats pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad neatėjo į darbą, ir tai, kad jis atleidimo pagrindo neginčijo, šio liudytojo duotais parodymais apylinkės teismas nesivadovavo pagrįstai.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.