Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. J., J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) B. J. ir E. J. įregistravo santuoką. B. J. ir E. J. santuokoje susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjų, 1992-04-23 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė B. J.. Mirus B. J. nei vienas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į notarą dėl velionio palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) mirė E. J.. Po E. J. mirties į notarą dėl mirusiosios palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjai.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Šiuo atveju pareiškėjai prašo nustatyti juridinius faktus, kad: 1) B. J. ir E. J. bendrąja jungtine nuosavybe valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) E. J. po sutuoktinio B. J. mirties asmeninės nuosavybės teise valdė ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) po B. J. mirties visą jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti, priėmė jo sutuoktinė E. J..

Pagal B. J. ir E. J. nekilnojamojo turto įgijimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Šeimos ir santuokos kodeksą (toliau – SŠK), turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, laikytas bendrąja sutuoktiniu nuosavybe. Sutuoktiniai turėjo lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. (21 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, 2001 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus). Tai, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ir ši prezumpcija galioja iki kol nėra nuginčyta teismine tvarka (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų – sutuoktinio mirtis (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių dalys laikomos lygiomis (SŠK 23 straipsnio 1 dalis).

Taigi B. J. ir E. J. 1992-04-23 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine nuosavybe (nėra duomenų, kad prezumpcija būtų nuginčyta). Kiekvienam jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausė po ½ dalį buto. Mirus B. J. baigėsi ir sutuoktinių turto teisinis rėžimas, tai yra bendroji jungtinė nuosavybė transformavosi į bendrąją dalinę nuosavybę. Vadinasi, po B. J. mirties ½ dalis buto liko E. J., kitą buto dalį įgijo teisę paveldėti B. J. testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atsisako tenkinti pareiškėjų pirmuosius du reikalavimus dėl juridinių faktų nustatymo, kadangi tokie juridiniai faktai yra nustatyti, pareiškėjai turi tai patvirtinančius rašytinius įrodymus ir papildomas juridinių faktų nustatymas šiuo teismo sprendimu nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Dėl palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu. Palikimo atsiradimo laiku, po B. J. mirties, galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. red.) (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis).

Įpėdiniui priėmus palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad E. J. priėmė B. J. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi jų šeimos bute, adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojo šį turtą, mokėjo mokesčius paslaugų teikėjams. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad E. J. po B. J. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. J. po B. J. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.