Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos išieškotojos Kredito unijos „Panevėžio regiono taupomoji kasa“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuotiems asmenims skolininkui – J. J., R. J., antstoliui E. S., į bylą įtraukiant suinteresuotu asmeniu A. Š. bei instituciją, išvadai pateikti – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai (b. l . 42).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodo, kad neprieštarauja pareiškimui.

Antstolis E. S. teismui pateikė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio E. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notarės V. J. 2016 m. rugpjūčio 11 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą dėl 19 867,49 Eur pareiškėjos naudai nesumokėtos vekselio sumos ir 8 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. J. (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2, 3, 14). 2016 m. spalio 28 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), areštuotos skolininko sutuoktinės R. J. turtinės teisės į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atpirkimą, pagal 2016 m. kovo 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 62-64). Areštavus skolininko sutuoktinės turtines teises į nekilnojamąjį daiktą, antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 70).

Jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis), t. y. skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.73 straipsnio 3 dalis).

Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.89 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, apsprendžia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Dalies nustatymo tvarka nepriklauso nuo skolininko santykio su kitu bendraturčiu, ar tai būtų sutuoktinis, ar kitas fizinis asmuo.

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas J. J. ir R. J. yra sutuoktiniai (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 68), todėl preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo. Suinteresuoti asmenys J. J. ir R. J. atsiliepime nurodo, kad atpirkimo teisė į turtą savo prigimtimi nėra daloma, todėl negali būti padalinta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas turi būti atmestas. Teismas, pabrėžia, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, yra taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą (2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, kaip šiuo atveju mano suinteresuoti asmenys, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra vykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Byloje nėra duomenų, kad skolininko prievolė kreditorei Kredito unijai „Panevėžio regiono taupomoji kasa“ pagal savo pobūdį būtų asmeninė, bei, kad skolininko turimo turto užtenka patenkinti visus turimų kreditorių reikalavimus (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, 4.89 straipsnis). Įstatymas suteikia galimybę išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši prezumpcija taikoma, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokio įstatyme numatyto pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, nepateikta ir nėra jokių duomenų apie tai, kad turtinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, tenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis turtinės teisės į nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atpirkimą pagal 2016 m. kovo 8 d. sutartį.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui E. S. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.