Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-04-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-14-914/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
A15.-14-914/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Pažeidėjas
A. B.
Advokatai
Valdas Kairys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15-14-914/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01096-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 16.9.6.; 21.9.9.; 21.9.10.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 24 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B.,jo atstovui advokatui Valdui Kairiui,Šiaulių apskrities VPK atstovui D. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį (2016-03-17 įstatymo Nr. XII-2254 redakcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. buvo kaltinamas, kad 2018 m. sausio 23 d. 10.41 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo nustatyta didesnė kaip 1,5 promilės. Vadovaujantis 2006-05-12 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais) 3 punktu, policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją pristatė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą, kurioje A. B. atsisakė duoti kraują, t. y., vengė neblaivumo nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2018-01-23. Buvo namuose pas tėvus, bet apie 9 val. nuvažiavo į kitą butą pašerti katino. Katino šerti važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pašėręs katiną, grįžo pas tėvus į (duomenys neskelbtini) gatvę. Grįždamas sustojo kieme prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kad nusipirktų alkoholio. Parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra (duomenys neskelbtini) gatvėje už 50-100 m. nuo tėvų namų. Parduotuvėje užtruko 5-10 min. Iki vykstant šerti katino nebuvo vartojęs alkoholio. Parduotuvėje įsigijo litrą alaus ir apie 200-250 g stiprumo spanguolių degtinės. Nusipirkęs alkoholį, sėdo į mašiną ir nuvažiavo į kiemą. Ten sustojo, atsidarė alkoholį ir jį visą suvartojo. Negali tiksliai pasakyti, kiek truko alkoholio vartojimas automobilyje. Degtinės tara liko po priekine sėdyne, o alaus butelis - mašinoje. Atvykę pareigūnai liepė pūsti į alkotesterį, kadangi automobilio nevairavo, tai ir nepūtė. Neatsisakė tikrintis girtumo – jį jam patikrino. Po to, policijos pareigūnai surakino ir nuvežė į priklausomybės ligų centrą, kur prašė duoti kraujo, bet jo nedavė, nes automobilio nevairavo. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai nepastebėjo kitų pašalinių asmenų – nebent mama buvo nusileidusi į kiemą. Mama sakė daryti, ką liepia pareigūnai. Jis taip ir darė.

Liudytojas M. R. teisme parodė, kad įvykis įvyko šių metų sausio 23 d. Ėjo link parduotuvės ir pastebėjo, kaip minėtas asmuo svirduliuodamas stovi prie raudonos spalvos automobilio ir bando atrakinti jo dureles. Galvojo, kad jei kai išeis iš parduotuvės, tas žmogus dar bus prie automobilio, tai stebės, ką jis daro. Išėjęs iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad pilietis jau sėdi automobilyje, o praeidamas pro šalį pamatė, kad užvedimo spynelėje yra įkišti automobilio užvedimo rakteliai. Paėjęs toliau stebėjo, kokie bus asmens veiksmai. Maždaug po 5 min. automobilis užsikūrė, įsijungė šviesas, pradėjo judėti. Tuo metu paskambino į pagalbos centrą 112, paaiškino situaciją ir stebėjo tolimesnius veiksmus. Paskui sujungė su Šiaulių policijos budėtojų dalimi ir pasakė, kad automobilis pradėjo judėti. Pagalvojo, kad jei automobilis išvažiuos į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvę, kur vaikšto žmonės su vaikais, gali būti nemalonios pasekmės. Pranešė telefonu policijai, kad pabandys automobilį stabdyti, nes tuo metu ėjo pėsčiomis. Automobilis manevravo po aikštelę, o po to pradėjo judėti link (duomenys neskelbtini) gatvės kiemų. Laukė, kol atvyks policijos ekipažas. Kol atvyko policijos ekipažas, žmogus su automobiliu pavažiavęs 200-300 m kito namo kieme sustojo. Vairuotojas sėdėjo automobilyje, neišlipo. Kai atvyko policijos pareigūnai, jiems nurodė automobilį ir kur jis nuvažiavo. Asmens įsėdimo į automobilį momento nematė, bet kai jis pradėjo važiuoti, jo nepaleido iš akių. Į pagalbos centrą skambino vieną kartą, o paskui paskambino į Šiaulių apskrities VPK budėtojų dalį. Kai pirmą kartą skambino 112, tai tada automobilis buvo užsikūręs ir po truputį pradėjo judėti aikštelėje prie konteinerių. Antrą kartą skambino į budėtojų dalį tada, kai automobilis apsisuko ir pradėjo judėti į priekį. Tada turėjo išsisaugojęs budėtojų telefono numerį, nes prieš tai jie jam skambino. Nuo automobilio nuvažiavimo į kiemą iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo apie 5-15 min. Kai matė automobilio raktelius įkištus į automobilio spynelę, tai tada automobilyje buvo vienas asmuo. Nematė, ką veikė vairuotojas tas 5-15 min., kol atvyko policijos pareigūnai, nes buvo toliau nuo to automobilio ir jį stebėjo. Prie automobilio priėjo kartu su pareigūnais, stovėjo pareigūnams už nugaros, todėl jų pokalbį ir bendravimą su vairuotoju matė. Matėsi, kad vairuotojas svirduliavo. Policijos pareigūnai prašė vairuotojo tikrintis blaivumą, bet vairuotojas gynėsi, kad nevažiavo automobiliu. Iš pradžių kai vairuotojas sėdėjo automobilyje, tai pareigūnams nesipriešino, o truputį priešinosi, kai jį sodino į tarnybinį automobilį. Labai agresyvus asmuo nebuvo, tik jis vartojo necenzūrinius žodžius, kurių dabar neprisimena. Prie policijos pareigūnų parašė pranešimą, kaip viskas vyko. Paaiškinimą rašė, kai policijos pareigūnai priėjo prie vairuotojo ir patys įsitikino. Tada vienas pareigūnas pasiliko prie automobilio, o kitas - davė popieriaus lapus, kad parašytų paaiškinimą. Po to pareigūnai vairuotoją įsisodino į tarnybinį automobilį ir jį išsivežė. Neprisimena, ar buvo nustatinėjamas asmens girtumas vietoje, o kad jis buvo nustatytas, sužinojo iš tyrėjos. Kai rašė paaiškinimą, tai buvo į kiemą išėjusi vairuotojo mama. Girdėjo, kad ji sakė, jog nusives sūnų į namus, nieko baisaus nėra, o daugiau pokalbio nesiklausė, nes išvyko namo. Asmuo nesugebėjo atrakinti automobilio, nes labai svirduliavo. Yra ne vieną vairuotoją sulaikęs, tenka matyti, kaip atrodo apsvaigęs nuo alkoholio žmogus ir kaip atrodo apsvaigęs nuo narkotikų žmogus. Šis asmuo labai svirduliavo ir tai matėsi iš tolo. Kad jis įsėstų į automobilį – nematė, o tik matė, kad svirduliuoja ir bando atrakinti automobilį. Svirduliuojantį asmenį matė 5 m atstumu, kai praėjo pro šalį. Žodinio kontakto tuo metu su juo nebuvo. Parduotuvėje užtruko 5-10 min., kol nupirko to, ko reikėjo žmonai į ligoninę. Į bendrąjį pagalbos centrą dėl neblaivaus vairuotojo skambino 10.21 – 10.23 val., kai jau buvo apsipirkęs parduotuvėje, nes tada pamatė automobilio raktelius spynelėje. Parduotuvėje to asmens nematė. Pareigūnai atvyko apie 10.41 val. Yra įsitikinęs, kad asmuo buvo neblaivus, nes jis svirduliavo, o paskui kai su policijos pareigūnais buvo priėjęs prie pat automobilio durelių, tai jautėsi alkoholio kvapas. Kai ėjo pro šalį pro automobilį, tai nuo jo iki jo buvo apie 5 m atstumas, todėl nejautė sklindančio alkoholio kvapo, bet asmuo labai svirduliavo ir ilgai bandė atrakinti automobilį. Su vairuotoju nėra pažįstamas – įvykio dieną matė pirmą kartą.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip liudytojas M. R. kartu su pareigūnais nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) ir parodė kuriuo taku atėjo, paaiškino, kad atėjo takeliu link automobilių stovėjimo aikštelės prie (duomenys neskelbtini) namo, kurioje stovėjo eilė konteinerių, eidamas takeliu pastebėjo vyrą, kuris stovėjo šalia automobilio Mitsubishi Colt, raudonos spalvos, parodė kurioje vietoje stovėjo automobilis Mitsubishi Colt ir paaiškino, kad prie automobilio stovėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris bandė pataikyti rakteliu į automobilio durelių spynelę iš vairuotojo pusės. M. R. paaiškino, kad automobilis stovėjo galu į ten stovinčius konteinerius, parodė pro kur nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią apie 50 metrų atstumu nuo ten stovėjusio automobilio Mitsubishi Colt. M. R. parodė kokiu keliu ėjo iki parduotuvės, ten M. R. nurodė, kad užtruko apie 5-10 minučių, po to parodė kelią, kuriuo grįžo atgal prie automobilio Mitsubishi Colt, M. R. parodė iš kokio atstumo pastebėjo, kad prieš tai prie automobilio Mitsubishi Colt stovėjęs akivaizdžiai neblaivus vyras jau sėdi automobilyje vairuotojo pusėje ir paaiškino, kad iškart suprato, kad vyras galimai ruošiasi važiuoti automobiliu būdamas neblaivus, todėl priėjo arčiau automobilio ir pamatė, kad vyras buvo įkišęs automobilio raktelį į užvedimo spynelę, tačiau matė, kad vairuotojo rankos buvo laisvos. Jis jokių alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų nelaikė, nevartojo. M. R. parodė ir paaiškino, kad nenorėdamas sukelti vairuotojui įtarimo paėjo toliau, eidamas pro ten stovinčius konteinerius paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir informavo apie galimai neblaivų vairuotoją, M. R. parodė, kurioje vietoje atsistojo ir iš kurios vietos stebėjo automobilį Mitsubishi Colt ir paaiškino, kad šioje vietoje pastovėjo apie 5-10 min. ir pamatė, kaip automobilis Mitsubishi Colt pradėjo judėti iš lėto, paaiškino, kad pamatęs judantį automobilį Mitsubishi Colt iškart paskambino į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budinčiųjų dalį ir informavo, kad automobilis pradėjo judėti, parodė iš kur stebėjo automobilį ir paaiškino, kad stovėdamas šioje vietoje matė, kaip automobilio Mitsubishi Colt vairuotojas bandė apsisukti prie ten stovinčių konteinerių, stumdėsi apie 10 minučių, tačiau jam nepavyko ir jis pradėjo stumtis atbuline eiga automobilį į keliuką link jo. M. R. supratęs, kad vyras gali išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę pro kitą keliuką sparčiu žingsniu ėjo link automobilio Mitsubishi Colt, kuris atsistūmęs galu nuvažiavo į priekį pro (duomenys neskelbtini) namą Šiauliuose, link (duomenys neskelbtini) namo Šiauliuose. M. R. parodė iš kur stebėjo važiuojantį automobilį Mitsubishi Colt ir paaiškino, kad automobiliui važiuojant per kiemus į priekį jis paėjo į priekį ir parodė iš kurios vietos stebėjo važiuojantį Mitsubishi Colt automobilį, parodė, kad Mitsubishi Colt automobilį stebėjo iš šios vietos, tuo pačiu stebėdamas iš kitos pusės įvažiavimą, nes laukė atvykstančių pareigūnų, matė, kad automobilio Mitsubishi Colt variklis dirbo, automobilio gabaritai švietė. M. R. parodė, kurioje vietoje sulaukė pareigūnų ir atvykus pareigūnams paaiškino visą situaciją, tada kartu su pareigūnais atėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kuriame parodė, kurioje vietoje buvo pastatytas automobilis Mitsubishi Colt, automobilis stovėjo priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Liudytojas paaiškino, kad visą laiką stebint automobilį Mitsubishi Colt prie jo niekas nebuvo priėjęs, iš jo niekas neišlipo, niekas neįlipo (b. l. 47-48).

Liudytojas J. B. teisme parodė, kad įvykis įvyko šių arba praeitų metų žiemą dienos metu pietiniame rajone (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu dirbo su kolega Š. J. ir gavo pranešimą, kad galimai neblaivus vairuotojas važiuoja arba ruošiasi važiuoti. Tiksliai negali pasakyti, per kiek laiko atvažiavo į įvykio vietą gavę pranešimą. Į tokius B kategorijos pranešimus turi sureaguoti per 20 min., o šiuo atveju užtruko gal 10 min. Jei gavę pranešimą būtų kitame miesto gale, tai į pranešimą reaguotų arčiau esantis ekipažas. Įvykio vietoje pasitiko pranešėjas, kurio pavardės neprisimena. Jis pasitiko tarp kiemų prie konteinerių, kur prieš tai stovėjo automobilis, kurio vairuotojas galimai buvo neblaivus. Pranešėjas nurodė, kur nuvažiavo tas automobilis, t. y., kad jis nuvažiavo į gretimo daugiabučio namo kiemą. Nuvažiavo į nurodytą vietą ir su kolega priėjo prie nurodyto automobilio. Už automobilio vairo sėdėjo asmuo. Pradarius vairuotojo dureles, asmuo nelabai orientavosi aplinkoje, bandė sukti spynelėje esantį automobilio raktelį, bet kadangi buvo įjungta pavara su bėgiu, tai sukant raktelį automobilis šoktelėjo į priekį. Tuomet buvo ištrauktas raktelis, tačiau neprisimena, ar tai padarė pats asmuo, ar jie. Bendravo su asmeniu ir kažkuriuo momentu jis buvo pradėjęs elgtis šiek tiek agresyviai. Asmenį išlaipino iš automobilio, jam paaiškino, kad užrakintų automobilį, bet nežino, ar jis tai padarė. Vedant prie automobilio, asmuo elgėsi šiek tiek agresyviai, mojavo rankomis, šaukė, bet neprisimena ką, buvo piktybiškai nusiteikęs, bendravo pakeltu tonu, todėl uždėjo jam antrankius. Kai asmuo nusiramino, prašė nuimti antrankius, ką jie ir padarė. Tuo tarpu kolega paėmė paaiškinimą iš pranešėjo, kuris matė, kaip nurodytas asmuo vairavo automobilį. Asmeniui buvo nustatinėjamas neblaivumas, buvo nustatytas virš pusantros promilės girtumas, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Neprisimena, kuris iš jų nustatinėjo jo girtumą – gal kolega. Nustatę asmens girtumą, duoda jiems pasirašyti į knygą. Jei šiuo atveju asmuo atsisakė pasirašyti, tai jis ir nepasirašė. Neprisimena, ar buvo patvirtintas asmens atsisakymas pasirašyti. Alkotesterio duomenys į registracijos knygą įrašomi ranka, knyga yra prie alkotesterio, ją turi automobilyje. Neprisimena, ar iš karto po asmens neblaivumo nustatymo buvo atspausdinta neblaivumo pažyma. Visi alkotesteriai turi pažymos atspausdinimo funkciją. Alkotesterio duomenys yra fiksuojami ir išsaugojami įrenginio atmintyje. Pranešė budėtojui, kad reikės kito ekipažo, kuris pasaugotų automobilį, o jie kartu su vairuotoju nuvažiavo į ligoninę paimti kraujo, tačiau jis atsisakė duoti kraujo. Neprisimena, ar jis aiškino, kodėl atsisako duoti kraujo. Neprisimena, ar aiškino asmeniui, kas jam gresia už atsisakymą duoti kraujo. Įvykio vietoje prie jų buvo atėjusi asmens mama arba žmona, kažkoks pokalbis su ja vyko, bet neprisimena koks. Iš pradžių asmuo nenorėjo tikrintis neblaivumo alkotesteriu, tai ta moteris jį kalbino pūsti ir pasitikrinti blaivumą. Tarp jų ir vairuotojo vyko pokalbis, bet neprisimena, apie ką kalbėjo. Neprisimena, ar asmuo aiškino kokias nors įvykio aplinkybes. Neprisimena, ar sakė, kodėl nenori tikrintis blaivumo alkotesteriu. Asmens automobilį dalinai apžiūrėjo, bet neprisimena, ar jame rado alkoholio. Neprisimena, ar kolega apžiūrėjo tą automobilį. Šis įvykis įvyko prieš beveik metus laiko, todėl ne visas aplinkybes prisimena.

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-01-23 dirbant su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu Š. J. ekipaže „S-1834” apie 10.29 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas ROIK: 0118000038674, kad daugiabučių namų kieme, galimai neblaivus vyras, kuris eidamas svirduliavo, dabar sėdi prie automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, rakteliai užvedimo spynelėje, tačiau automobilis šiuo metu neužvestas. Pranešėjas palauks ir informuos, jei pradės važiuoti. Jiems vykstant nurodytu adresu, per radijo ryšį iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo informaciją, kad minėtas asmuo pradėjo važiuoti ir važiuoja į kito daugiabučio namo kiemą. 10.41 val. atvykus į nurodytą vietą juos pasitiko pranešėjas M. R., kuris parodė kur ką tik su automobiliu nuvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Privažiavę prie minėto „Mitsubishi“ automobilio išlipo ir priėjo prie automobilio vairo sėdėjusio asmens. Vairuotojo vietoje sėdėjo ir iš užvedimo spynelės automobilio raktelius bandė ištraukti A. B. (asmenybė nustatyta iš pateikto vairuotojo pažymėjimo. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei bandydamas ištraukti automobilio raktelius iš užvedimo spynelės, jis raktelį pasuko ir automobilis su įjungta pavara pajudėjo į priekį. Jiems bendraujant su A. B., šis iš pradžių teigė, kad nevairavo automobilio, paskui aiškino, kad ką tik pastatė automobilį, tačiau, alkoholinius gėrimus vartojo po vairavimo. Asmens paklausus kada šis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, šis teigė, kad vakar, t. y. 2018-01-22, vėliau aiškino, kad gėrė ne per seniausiai grįžęs į namus. Kolega Š. J. A. B. paklausė, ar šis 15 min. laikotarpiu valgė ar vartojo alkoholinius gėrimus. Vyras paaiškino, kad gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau kiek seniau. Pasiūlius asmeniui atlikti neblaivumo nustatymo testą, pirštu paliesti nosį, asmuo testą atlikti atsisakė. Kadangi su kolega paties vairavimo fakto nematė, todėl pranešėjas M. R., kuris matė kaip A. B. vairavo automobilį, parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nepaleisdamas šio automobilio iš savo matomumo zonos jį stebėjo iki kol atvyko policijos pareigūnai ir nuėjo bendrauti su automobilio vairuotoju. Turint raštišką parodymą, kad asmuo vairavo automobilį, jį vedėsi iki jų tarnybinio automobilio ir šis pradėjo elgtis agresyviai ir jo judesiai tapo impulsyvūs, todėl prie tarnybinio automobilio asmeniui buvo panaudota specialioji priemonė - antrankiai. Galiausiai asmeniui sutikus pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, jam alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0128, patikros sertifikato Nr. 0712803, patikra galioja iki 2018-06-04, patikrinimo testo Nr. 2162, buvo patikrintas blaivumas. 2018-01-23.11.15 val. nustatytas 2,40 prom. girtumas. Asmuo atsisakė duoti kraujo mėginį (b. l. 8-9).

Liudytojas Š. J. teisme parodė, kad įvykis įvyko šių metų sausio 23 d. šviesiu paros metu prieš pietus. Tada dirbo su kolega J. B.. Gavo pranešimą, kad galimai neblaivus asmuo ruošiasi važiuoti automobiliu. Vėliau, jau vykstant į įvykio vietą, gavo patikslintą budėtojo nurodymą, kad tas vairuotojas jau vairuoja automobilį, t. y., kad iš vieno kiemo pervažiavo į kitą vietą, kiemą. Nuo gauto pranešimo į įvykio vietą atvyko per 10 min. Šis įvykis buvo C kategorijos, kadangi buvo gautas pranešimas, jog galimai neblaivus vairuotojas ruošiasi važiuoti automobiliu, tai į šį pranešimą turėjo sureaguoti per valandą laiko. Įvykio vietoje pasitiko pranešėjas ir nurodė, kuria kryptimi nuvažiavo automobilis, bei rankos gestu parodė, kur jis stovi. Buvo parodytas raudonos spalvos nedidelis „automobiliukas“. Pranešėjas rodė, kokia trajektorija važiavo automobilis. Sakė, kad automobilis stovėjo prie konteinerių ir takeliu nuvažiavo link 34-o ar 36-o namo. Automobilis pavažiavo apie 200 m. Pranešėjas nurodė, jog akivaizdžiai neblaivus vairuotojas automobiliu nuvažiavo į kitą kiemą. Tada tarnybiniu automobiliu privažiavo prie to automobilio, išlipo, priėjo prie vairuotojo pusės ir pastebėjo sėdintį asmenį. Matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus. Pradarė automobilio dureles ir paklausė, ar jis vairavo automobilį. Iš pradžių asmuo tai neigė, teigdamas, jog šiuo metu jis automobilio nevairavo. Paklausus, kaip čia atsidūrė automobilis, buvo pasakyta, jog jis čia stovi nuo vakar. Paskui sakė, kad tėtis šiandien jį atvarė ir pastatė. Paklausė pranešėjo, ar apie tą asmenį buvo pranešta, tai jis patvirtino, jog šis asmuo vairavo automobilį, nurodė, kad jo nebuvo paleidęs iš akių – iš matomumo zonos. Pranešėjas teigė, kad tas asmuo automobiliu atvažiavo į tą vietą ir dar iš jo nebuvo išlipęs. Klausė pranešėjo, ar parašys raštu paaiškinimą apie įvykį, tai jis sutiko, todėl gavo raštišką paaiškinimą. Asmenį, kurį rado sėdintį prie automobilio vairo, nusivedė į tarnybinį automobilį, pasodino ant galinės sėdynės ir su raštišku pranešėjo paaiškinimu davė nurodymą asmeniui pūsti į alkotesterį. Praėjo gal pusvalandis, kol asmuo sutiko pūsti į alkotesterį, nes per tą laiko vyko įkalbinėjimas. Iš pradžių asmuo sakė, kad nepūs į alkotesterį, nes nevairavo automobilio. Nežino, kas pasikeitė, kad jis sutiko pūsti į alkotesterį. Į įvykio vietą buvo atėjusi moteris, kuri prisistatė kaip asmens mama, ji klausė, ką padarė jos sūnus. Tai moteriai pasakė, jog žmogus matė, kaip jos sūnus vairavo automobilį, būdamas galimai neblaivus. Asmeniui buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas. Apie neblaivumą pranešė budėtojui ir gavo nurodymą asmenį vežti į gydymą įstaigą kraujo mėginiui paimti. Sulaukė kito policijos ekipažo, kuris pasiliko saugoti automobilio, o jie išvyko į gydymo įstaigą. Gydytojas apžiūrėjo asmenį, jam atlikinėjo testus, bet ne visus juos sutiko atlikti. Gydytojas seselėms nurodė paimti asmens kraujo mėginį ir paklausė to asmens, ar sutiks duoti kraujo mėginį. Asmuo nesutiko duoti kraujo mėginio ir jis nebuvo paimtas. Asmuo nenurodė priežasties, kodėl nesutinka duoti kraujo mėginio, tačiau jis nesutiko jo duoti, o per prievartą kraujas neimamas. Neturi asmenų įkalbinėti duoti kraujo, tai kitaip ir nėra išaiškinama atsakomybė už atsisakymą. Įvykio vietoje prašė asmens, kuris sėdėjo už automobilio vairo, pateikti vairuotojo pažymėjimą arba asmens tapatybės kortelę ir prašė ištraukti raktelius iš spynelės. Tuo metu asmuo bandė ištraukti raktelį, bet buvo įjungta pavara, tai traukdamas raktelį suktelėjo starterį ir automobilis šiek tiek pajudėjo iš vietos bei staigiai sustojo. Asmeniui nurodė, kodėl atvyko. Sakė jam, kad yra žmogus, kuris matė, jog jis yra galimai neblaivus ir vairavo automobilį. Asmuo neigė vairavimo faktą esant neblaiviam. Prieš išvažiuojant į gydymo įstaigą, automobilio neapžiūrėjo, o tik bendraujant žvilgtelėjo į sėdynes dėl draudžiamų daiktų. Tyrimui reikalingų daiktų automobilyje nepastebėjo. Nežino, ar sausio 27 d. buvo sulaikę kokį nors neblaivų vairuotoją, bet yra „įstrigę“, kad apie sausio 23 d. buvo sulaikę. Vidutiniškai per 2 mėn. vieną kartą sulaiko neblaivų vairuotoją ir susipažinus su medžiagomis galėtų plačiau papasakoti apie tuos įvykius. Prieš eidamas šiandien į teismo posėdį, nesusipažino su jokia medžiaga, tik pagal šaukime nurodytą ROIK numerį pamatė, koks yra straipsnis. Jokių kitų esminių dalykų, paaiškinimų ar kitų dokumentų nematė. Jis tikrino asmens neblaivumą. Kai buvo nustatytas asmens neblaivumas, davė asmeniui pasirašyti į alkotesterio knygą, kur yra įtraukiami „pūtimai“, kurie viršija 0. Alkotesterio duomenų pažyma nebėra spausdinama, todėl duomenis surašė ranka į knygą. Gali atspausdinti tas pažymas, bet to dabar daryti nebereikia.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad dokumentas surašytas jo raštu, tačiau jame išdėstyto įvykio neprisimena. Jei asmeniui buvo nuotaikų kaita, tai galima spręsti, jog jis buvo dėl kažko susijaudinęs. Pagal tai, kas surašyta medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, mano, žmogus buvo neblaivus. Tai teigti galima jau vien dėl to, kad jis atsisakė daryti mėginius ir duoti kraujo, nes jei būna viskas gerai, tai paprastai žmonės to neatsisako. Kai pas asmenį yra netvirta eisena, jis nepaeina tiesiai, tai yra neblaivaus žmogaus vaikščiojimas. Taip pat yra paryškinta gestikuliacija. Pagal bendrą vaizdą, jo nuomone, šis asmuo buvo ryškiai neblaivus ar apsvaigęs. Greičiau jis buvo apsvaigęs, nes neblaivus tai būtų išgėręs alkoholio, bet jis galėjo būti išgėręs ir medikamentų. Iš to, kas parašyta medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, asmeniui galėjo būti ne mažiau nei vidutinis neblaivumo laipsnis, t. y. galėjo būti atitinkantis vidutinį neblaivumo laipsnį. Kad žmogus nepaeitų tiesiai, tai žmogus turi būti pakankamai nemažai išgėręs. Kiekvienas žmogus reaguoja į promiles skirtingai. Yra praktikoje turėjęs atvejį, kai moteris testus atliko tobulai, o pagal kraują buvo sunkaus girtumo laipsnio. Vyrai sunkiau reaguoja į alkoholį. Mano, šiuo atveju asmuo buvo ne mažiau kaip vidutinio girtumo laipsnio. Kad asmuo buvo ne mažiau nei vidutinio girtumo laipsnio, nustatė taip, kaip ir kiekvienas asmuo nustato girtumą neblaiviems žmonėms gatvėje. Kai žmogus yra labai neblaivus, tai nereiškia, kad jis stovėtų ar eitų, nes tokiu atveju jis šlitiniuoja. Jei žmogus nepaeina tiesia linija, tai jis turi būti pakankamai nemažai išgėręs. Jei jis yra vangokas, jam yra nuotaikų kaita, apsiašarojęs, tai rodo girtumo požymį. Gali būti, kad asmuo gali apsiašaroti ir nuo kitų priežasčių nei girtumas, tačiau vangoku žmogus netampa dėl kitų priežasčių. Be to, neblaivumą rodė asmens artikuliacija, nesklandi kalba. Jei asmuo būtų viską padaręs, tik nebūtų davęs kraujo, tai būtų galėjęs parašyti, kad jis yra apsvaigęs, nes į tuos dalykus žiūri labai atsargiai – jau geriau mažiau diagnozuoti nei daug. Neprisimena, ar šis asmuo iš karto atsisakė atlikti mėginius ir duoti kraujo, ar iš pradžių jis ką nors darė, tačiau iš to, kas parašyta medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, galima manyti, kad asmuo iš pradžių bandė daryti mėginius, bet pamatė, jog nepavyksta, tai toliau atsisakė juos daryti.

Liudytoja O. B. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2018 m. žiema. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su vyru. Įvykio metu sūnus A. B. gyveno kartu su jais, nes jo žmona mirė. Ryte jis atsikėlė ir važiavo katino pašerti į butą, kur žmona mirė, o vėliau sugrįžo, nes matė jo automobilį per langą, o dar vėliau pastebėjo, kad buvo atvažiavęs policijos automobilis. Ji išėjo į kiemą, nes norėjo sužinoti, kodėl ten vyksta konfliktas. Policijos pareigūnai liepė jam lipti iš automobilio, bet jis nelipo, liepė pūsti į alkotesterį, tačiau jis nepūtė. Ji liepė sūnui pūsti, tačiau jis to nedarė, todėl buvo policijos pareigūnų sulaikytas. Ji liepė sūnui pūsti, nes manė, kad jis nėra girtas. Kai mirė žmona, jis vartojo alkoholį. Ryte sūnus išvažiavo blaivus.

Liudytojas M. M. teisme parodė, kad formino įvykį pagal BK 281 str. 7 d., kai asmuo galimai neblaivus vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvykus į įvykio vietą, automobilio savininko ten nebebuvo, nes jis patrulių ekipažo buvo išvežtas kraujo paėmimui. Į įvykio vietą atvyko vienas. Pagal budinčio nurodymą atvyko į įvykio vietą, kur laukė patrulių ekipažas, o kitas ekipažas jau buvo asmenį nuvežęs į gydymo įstaigą kraujo paėmimui. Patruliai perdavė pirminę informaciją ir paliko jį automobilio apžiūrai bei jo nutempimui į aikštelę. Automobilį užplombavo ir grįžo į policijos komisariatą forminti kitų procesinių dokumentų. Paprastai įvykio vietoje yra apžiūrimas automobilis, jis nufotografuojamas iš visų pusių, nufotografuojamas automobilio vidus, aprašo, kas jame yra ir ką mato, pildomas transporto priemonės aprašas, jo techninė būklė. Yra transporto priemonės aprašas, kur akcentuojama techninė būklė, sugadinimai, o įvykio vietos apžiūros protokole yra fiksuojami apgadinimai ir tai, ką mato salone. Automobilis buvo fotografuotas, aprašytas, apžiūrėtas jo vidus ir jame palikti daiktai. Neprisimena, ar nuotraukoje matomą stiklinę lietė. Stengiasi visus daiktus fiksuoti nuotraukose. Automobilio apžiūra vyksta priklausomai nuo įvykio, bet dažniausiai patruliai apžiūri, ar nėra draudžiamų daiktų. Jei mato, kad gali būti draudžiamų daiktų, tai kviečia ir kinologus, bet ne kiekvienu atveju. Paprastai stengiamės kuo detaliau ir kuo kruopščiau apžiūrėti automobilius. 15-ame bylos lape matosi kamštelis, bet jis nepaminėtas įvykio apžiūros protokole, tai turbūt jo ir neužrašė.

Šiaulių apskrities VPK atstovas D. M. teisme parodė, kad kai ikiteisminio tyrimo metu iš A. B. buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas iki kol buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, asmuo galėjo vairuoti, tik negalėjo to vairuotojo pažymėjimo pateikti tikrinančiam pareigūnui, todėl tokiu atveju būtų taikoma atsakomybė už dokumento neturėjimą su savimi. Nuo 2017-01-01 laikinas leidimas vairuoti neberašomas. Alkotesterių pažymos/kvitai taip pat nebespausdinami. Byloje pateikti testų rezultatai yra iš alkotesterio atminties.

Ekspertas R. O. teisme parodė, kad yra teismo medicinos ekspertas aukštojo medicininio išsilavinimo. Remiantis literatūros duomenimis, alkoholiui patekus į organizmą per skrandį pirmas etapas yra - alkoholio rezorbcija į organizmą, t. y. laikas, per kurį alkoholis iš skrandžio patenka į žarnyną. Alkoholio rezorbcija prasideda jau burnos gleivinėje. Todėl nuo burnos gleivinės, skrandžio, žarnyno alkoholis patenka į organizmą, kraujotaką, o paskui priklausomai nuo gėrimų koncentracijos yra laikas, per kurį pasiekiama maksimali suvartoto alkoholio koncentracija. T. y. kiek nuo išgerto alkoholio kiekio jo koncentracija susidaro organizme. Naujausiais literatūros duomenimis paprastai per 40-60 min. nuo alkoholio suvartojimo koncentracija pasiekia maksimumą. Pasiekus maksimumą organizme, prasideda jo šalinimas arba eliminacija iš organizmo. Paprastai iš organizmo yra keli šalinimo keliai: fermentinė sistema, kuri yra kepenyse ir pagrindinis fermentas yra alkoholinė dehidrogenazė, kuri skaldo alkoholį iki anglies dioksido ir vandens, taip pat yra šlapimo sistema ir iškvepiamasis oras. 80-90 procentų alkoholio paprastai pasišalina skaldant fermentą. Literatūriškai yra nustatyta, kad suaugusio vyro organizme per valandą metabolizuojasi arba suskyla, esant ramybės būsenoje, 0,12-0,15 promilių per valandą. Žmogaus kūno masė yra tiesiogiai susijusi su alkoholio koncentracijos gradientu arba išraiška organizme. Kuo didesnis kūno svoris, tai tuo daugiau yra skysčių-kraujo, tai reiškia, kad esant tam pačiam suvartotam alkoholio kiekiui, susidaro mažesnė koncentracija. Literatūros duomenimis esant vyresnio amžiaus žmonėms, fermentų aktyvumas mažėja, bet visi tie dalykai yra labai individualūs. Be to, labai svarbią reikšmę turi fermentų gebėjimas skaidyti alkoholį. Emocinė būklė – stresas taip pat turi įtaką, nes esant stresui sutrinka kraujotakos greičiai ir iš organizmo alkoholis pasišalina lėčiau ir tada koncentracija pasiekti maksimumą gali ne per valandą laiko, o daugiau. Tai viskas individualizuota ir priklauso nuo kiekvieno individo. Literatūros duomenimis nurodoma, kad vieninteliu atveju, kai yra atliekamas sunkus fizinis darbas arba esant labai žemai temperatūrai, alkoholio kiekio skilimas nurodomas 0,20-0,25 promilės per valandą. Tai yra maksimalios vertės. Skrandyje esantis maistas taip pat turį įtaką alkoholio koncentracijai. Alkoholio koncentracijai įtakos turi ne ūgis, bet kūno masė. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo suvartojo beveik litrą alkoholio: alaus 6 procentų stiprumo ir 250 ml stipraus alkoholio 40 laipsnių stiprumo, o viskas yra pervedama į šimtaprocentinį alkoholį, tai išgėrus tokį kiekį, asmuo suvartojo 160 gr absoliutaus alkoholio. Kadangi pagal bylos duomenis nuo 10.40 val. iki 11.15 val. praėjo 35 min., tai maksimalus kiekis alkoholio negalėjo pilnai rezorbuotis, nors asmuo buvo nevalgęs, o nevalgiusiam organizme alkoholio rezorbcija yra daug greitesnė. T. y. alkoholis greičiau rezorbuojasi nei nurodoma literatūros duomenimis. Tačiau po maksimalios rezorbcijos, t. y. po valandos, suvartojus minėtą kiekį alkoholio, galėjo susidaryti nuo 2,29 promilių iki 2,35 promilių organizme. Bet kadangi yra rezorbcijos laikas apytikslis, o rezorbcijos greitis nėra įvardintas minutėmis, tai tikėtina, kad tas kiekis nebuvo toks pasiektas. Todėl turėjo būti nuo 1,20 promilių iki 1,45-1,50 promilių koncentracija kraujyje. O šiuo atveju, kadangi yra trumpesnis laikas, tai maksimumas turbūt negalėjo būti pasiekiamas ir turėjo būti šiek tiek mažesnis nei turėjo atsirasti per valandą laiko. Rezorbcijos greitį reikia vertinti kritiškai, nes asmuo nurodė, jog jis buvo nevalgęs, todėl rezorbcija galėjo būti greitesnė nei paprastai, nes tuščiame skrandyje jį greičiau pasisavina, tačiau kokios vertės – atsakyti negali. Alkoholis organizme, jo pavartojus, atsiranda ir, pasiekus maksimalią rezorbciją arba įsisavinimą organizme, jis beveik prilygsta alkotesterio nurodytoms vertėms. Ar galėjo taip būti šiuo atveju – atsakyti negali, tačiau pagal pateiktus duomenis tikimybiškai alkoholio kiekis turėjo būti mažesnis nei buvo nustatyta. Padidintas kraujospūdis rodo, kad yra greitesnė kraujo apytaka, o tai reiškia, jog alkoholis greičiau rezorbuojasi, tai tada vertė krypsta į didesnę dalį. Pats apsvaigimo faktas nėra tik alkoholio koncentracija organizme, nes gali būti skrandžio ir žarnyno ligos, kurios gali predisponuoti tam tikram koncentracijos atsiradimo organizme pokyčiui. Kraujospūdis įtaką turi, bet kaip ji išreikšta skaitmenine forma - pasakyti negali. Jei yra padidėjęs kraujo tekėjimo greitis, tai alkoholis į organizmą patenka greičiau. Literatūros duomenyse nėra kategoriškai suformuluota – tai yra duomenys, kurie stebimi žmonių populiacijoje. Yra tik skirtumai skaičiavimuose tarp moterų ir vyrų, kūno masės. Pateikė teorinius skaičiavimus – tai yra literatūros duomenys, nes patvirtintos metodikos, kuria vadovaujantis galėtų pateikti išvadą, nėra. Nuo alkoholio suvartojimo iki testavimo alkotesteriu laikas yra svarbesnis nei iki pareigūnų atvykimo. Jei asmuo alkoholį suvartojo laikotarpiu 10.30 – 10.40 val., tai laikas nuo alkoholio suvartojimo iki testavimo prasitęsia 13 min. Kadangi maksimumas pasiekiamas per valandą, tai iki pareigūnų atvykimo praėjo apie 48 min., tokiu atveju alkoholio vertė kraujyje yra didesnė. Tada alkoholio vertė kraujyje artėja prie maksimalių įsisavinimo ribų, t. y. artėja prie 2,29-2,35 promilių. Negali komentuoti, kiek asmuo galėjo įpūsti į alkotesterį, nes komentuoja tik alkoholio kiekį kraujyje. Šiuo atveju asmens kraujyje galėjo susidaryti artimos vertės 2,29-2,35 promilėms. Iškvėptame ore alkoholio koncentracijos vertės skiriasi nuo alkoholio koncentracijos kraujyje, jos yra netolygios, nes tai yra du skirtingi tyrimo metodai. Alkoholis alkotesterio pagalba nustatomas iškvepiamajame ore, kur yra koreliacija, kur koeficientai įvesti, patikrinti ir teisingi. Tačiau koreliacija tarp dviejų skirtingų nustatymo metodų negali būti vienoda. Net tuo pačiu prietaisu matuojant tą patį daiktą negali būti vienodos vertės. Paklaidos tarp tų dviejų metodų negali pasakyti. Alkotesteris turi savo paklaidą 0,017 procentų. Policijos pareigūnai naudoja metrologiškai patikrintas priemones, o sertifikate yra nurodytos paklaidos, t. y. kiekvienam prietaisui nurodyta paklaida, o ne visiems alkotesteriams bendrai. Rezultatai priklauso nuo to, kada yra imamas kraujas: ar rezorbcijos, ar eliminacijos fazėje. Policijos pareigūnai asmenis testuoja iš karto, sulaikymo ar sustabdymo vietoje, o kraujas yra imamas po kažkiek laiko, t. y. valandos bėgyje, todėl gal ir atsiranda skirtumai tarp alkotesterio parodymų ir alkoholio kiekio kraujyje. Alkotesterio parodymų negali komentuoti, todėl neatsakys, ar šiuo atveju 45 min. bėgyje asmeniui galėjo parodyti 2,4 promiles. Tai yra tikimybinės išvados, literatūriniai duomenys pagal bendrą žmonių populiaciją ir nėra kategoriškai taikomos vienam ar kitam asmeniui. Pagrindinis alkoholio skaidymo mechanizmas yra fermentinė sistema, o ji pas kiekvieną žmogų yra skirtinga. Ir kaip gali skaldyti alkoholį priklauso nuo jo toleravimo, į linkimą vartoti alkoholį, nes labiau linkę į alkoholio vartojimą dar labiau jį toleruoja, todėl pagreitėja alkoholio skaidymas. Kiek žino, alkotesteriu asmuo turi būti testuojamas tada, kai praeina mažiausiai 15 min. nuo paskutinio suvartoto gurkšnio, nes kitu atveju gali išsikreipti alkotesterio duomenis.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 25 nurodyta, kad atvykimo laikas 2018-01-23 11.30 val., apžiūros pradžia 11.40 val. Akte nurodyta, kad veidas paraudęs, eisena netvirta, ant linijos tiesiais nepaeina, kalbos artikuliacija sutrikusi, atsisako daugelio patikrinimų bei duoti kraujo. Tyrimo akte nurodyta, kad apžiūros galima atsisakyti, tačiau tai laikoma vengimu, A. B. buvo supažindintas su šiuo aktu, nes jį pasirašė (b. l. 6).

Iš alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFL-0128 išklotinės matyti, kad tarp daugelio atliktų testų yra ir šio įvykio metu užfiksuoti parodymai – 2018-01-23 11.15 val. 2,40 prom. (b. l. 10).

Patikros sertifikatas alkoholio matuokliui Alcotest 6810 Nr. ARFL-0128 galiojo iki 2018-06-04, patikra atlikta 2017-12-04 (b. l. 92).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. G. 2018-10-20 nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03999-18, nes A. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje. Nutarime nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad A. B. nuo pat pradžių (tiek prie jo priėjusiems pareigūnams, tiek apklausų metu) neigia vairavęs automobilį būdamas neblaivus, nurodydamas, kad sėdėjo stovinčiame automobilyje ir vartojo alkoholinius gėrimus, kol prie jo priėjo policijos pareigūnai ir pareikalavo pasitikrinti girtumą alkotesteriu, išskyrus liudytojo M. R. parodymus, daugiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. B. vairavo automobilį kai jo kraujyje buvo didesnė nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o sėdėdamas automobilyje, kuomet automobilis stovėjo Krymo g. 26 namo kieme alkoholio nevartojo, arba vartojo mažiau, nei iki automobilio vairavimo, pasinaudojus visomis galimybėmis, surinkti nepavyko ir nėra galimybės to padaryti. Įvertinus byloje surinktus duomenis, automobilio vairuotojas A. B., vairuodamas automobilį, galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkte numatytus reikalavimus, nurodančius, jog draudžiama vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nėra galimybės, nustatyti ar tuo metu, kai jis vairavo automobilį, alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo didesnė nei 1,5 promilės ar mažesnė, nes alkoholį jis galėjo vartoti ir po vairavimo, apie 15-20 minučių sėdėdamas automobilyje (tai visiškai paneigta nebuvo), todėl nesant neabejotinų duomenų, kad A. B. automobilį vairavo, kai ko kraujyje buvo nustatyta didesnė nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, automobilio vairuotojo A. B. veiksmai - Kelių eismo taisyklių pažeidimas, draudžiantis vairuoti automobilį neblaiviam, galimai atitinka tik administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ar administracinio nusižengimo, numatytos ANK 427 straipsnio 1 dalyje, požymius (b. l. 30-35).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota. Automobilio salone matyti tuščios talpos įvairūs buteliai, bagažinėje dvi tuščios plastikinės talpos, automobilio salonas netvarkingas (b. l. 41).

Apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, 2018-02-01 gauto iš BPC, apžiūra. M. R. 2018-01-23 10.21 val. pranešė apie galimai neblaivų vyriškį, sėdintį automobilyje, su užvedimo rakteliais spynelėje (b. l. 43).

Apžiūros protokole užfiksuota kompaktinio disko, 2018-03-16 pateikto iš Šiaulių AVPK informatikos ir ryšių skyriaus, apžiūra. 2018-01-23 10.28 val. M. R. nurodo, kad tas asmuo jau užvedė automobilį ir pajudėjo (b. l. 45-46).

Iš baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 01-1-03999-18 (ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nutrauktas) esančios BIRT ataskaitos žiūryklės matyti, kad informacijos gavimo data ir laikas – 2018-01-23 10.23 val., pareigūnų atvykimo laikas - 2018-01-23 10.41 val. (1 t. b. l. 21-25).

Iš alkoholio kiekio matuoklio ARFL-0126 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2018-01-23 14.04 val. A. B. nustatytas 2,69 promilių girtumas. (b.l. 105-107).

Patikros sertifikatas alkoholio matuokliui Alcotest 6810 Nr. ARFL-0126 galiojo iki 2018-01-31, patikra atlikta 2017-07-31 (b. l. 96).

Iš baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 01-1-03999-18 esančio alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad A. B. 2018-01-23 11.15 val. buvo nustatytas 2,40 prom. girtumas (1 t. b. l. 81-83).

Iš baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 01-1-03999-18 esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti diskai iš automobilių. Užfiksuotas pokalbis tarp A. B., jo motinos ir pareigūnų. Pareigūnams paklausus, kada asmuo gėrė, nurodė, kad užvakar, kiek vėliau, kad vakar. Dar nurodo, kad niekur nevairavo, tik pastatė mašiną, o vėliau pareigūnams perklausus, nurodė, kad automobilį atvarė tėvas, o dar vėliau, kad jis pats atvažiavo pastatė mašiną ir viskas (1 t. b. l. 122-137).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad M. R. pranešė apie įvykį 2018-01-23 10.21 val. Išsiųstas policijos ekipažas 2018-01-23 10.29 val., kuris atvyko į įvykio vietą 2018-01-23 10.41 val. (Ikiteisminio tyrimo byla, 1 t., b. l. 21-25)

ANK 422 straipsnio 7 dalyje (2016-03-17 įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui už dvi alternatyvias veikas: už vengimą pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir už alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. A. B. suformuluotas kaltinimas, kad vengė neblaivumo nustatymo. Pažymėtina, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.).

ANK 422 straipsnio 7 dalyje (2016-03-17 įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam nenumatyta.

Nuo 2019 m. balandžio 1 d. ANK 422 straipsnio 7 dalis neteko galios (2019-01-11 įstatymu Nr. XIII-1931).

Motyvuojamoji dalis

Šiuo metu galiojančioje ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Atitinkamai BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šių normų analizė rodo, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitęs Įstatymas nereikalauja neblaivumo patikrinimo konkretaus būdo – nebėra reikalavimo tikrintis neblaivumo kraujyje. Todėl pasikeitus teisiniam šio santykio reglamentavimui, A. B. pareigos duoti kraują nebėra. Tai yra jo teisinę padėtį švelninantis įstatymas (BK 3 str. 2 d.; ANK 3 str. 2 d.). Atitinkamai bylos duomenimis konkrečiu nagrinėjamu atveju A. B. alkotesterio pagalba 2018-01-23 11.15 val. buvo nustatytas neblaivumas - 2,40 prom. (b. l. 10). Taigi pagal dabartinį teisinį reglamentavimą A. B., pasitikrinęs neblaivumą alkotesterio pagalba, negali būti traukiamas atsakomybėn (nei administracinėn, nei baudžiamojon) už vengimą tikrintis neblaivumą, t. y. už atsisakymą duoti kraują.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje (2016-03-17 įstatymo Nr. XII-2254 redakcija), sudėties, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (BK 3 str. 2 d.; ANK 3 str. 2 d., 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p.).

Pažymėtina ir tai, kad teisinis vertinimas dėl A. B. vairavimo esant neblaiviam yra išspręstas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018-10-20 nutarimu. Todėl teismas nevertina minėto nutarimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 636 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį (2016-03-17 įstatymo Nr. XII-2254 redakcija), A. B. nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas Marius Steponaitis