Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovei V. G., vie­šame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui K. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas K. M. į teismo posėdį neatvyko nors buvo tinkamai informuotas apie jo datą, laiką ir vietą, ieškinio nuorašą yra gavęs ir ieškovės reikalavimą žino, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Ieškinys ten­kintinas.

Iš gimimo liudijimų matyti, kad M. M. ir E. M. yra ieškovės ir at­sa­kovo dukros (b. l. 5-6), o iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005-11-21 ir 2007-07-04 sprendimų matyti, kad mergaitėms iš atsakovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį - M. M. po 125 Lt, o E. M. po 130 Lt, iki jų pilnametystės (b. l. 8-9). Iš pažymų matyti, kad ieškovė iš socialinės paramos skyriaus gauna socialinę pašalpą ir išmoką vaikui (b. l. 10, 53). Iš sprendimų matyti, kas priteistą išlaikymą moka Vaikų išlaikymo fondas (b. l. 12-13). Iš VĮ „Regitra“ pažymų matyti, kad ieškovė turi 1989 m. gamybos automobilį AUDI 80, o atsakovas transporto priemonių neturi (b. l. 15, 29). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise turi ¼ dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 17-20, 30). Iš SODROS pažymos matyti, kad atsakovas nedirba (b. l. 28). Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad šalių vaikus išlaiko viena ieškovė, o atsakovas priteisto išlaikymo neteikia (b. l. 33-34).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba pasikeitę vaiko poreikiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str.). Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Kasacinės nutarys Nr. 3K-3-469/2006; Nr. 3K-3-216/2006; Nr. 3K-3-620/2005). Remiantis šiuo prioritetiniu principu teismų praktikoje laikoma, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priimdamas sprendimą išlaikymo dydžio klausimu, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Kasacinės nutarys 3K-3-1017/2003; Nr. 3K-3-231/2004; Nr. 3K-3-5/2004; Nr. 3K-3-286/2004).

Remiantis ištirtais įrodymais teismas pripažįsta, kad ieškovė turi pagrindą kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi pagrindas tam yra ir ieškovės turtinės padėties pablogėjimas ir padidėję vaikų poreikiai, kurie reikalauja didesnio nei priteistas išlaikymo. Nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau ieškovė taip pat neturi darbo, todėl šiuo atžvilgiu šalių turtinė padėtis iš esmės yra lygiavertė. Vadinasi padidėjus vaikų poreikiams atsakovo turtinė padėtis negali būti pagrindiniu argumentu, kuris pateisintų nepakankamą išlaikymo teikimą vaikams. Be to, vertinant šalių turtinę padėtį turi būti vertinamas ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo sveikata neleistų jam dirbti, kad jis būtų nedarbingas, be to, jis yra jauno amžiaus. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad darbo neturėjimas nėra ta aplinkybė, kuria atsakovas gali pateisinti nepakankamą savo pareigos visapusiškai rūpintis vaikais vykdymą, nes ieškovė, kuri taip pat neturi darbo, išaugusius vaikų poreikius tenkina net ir neturėdama darbo.

Išlaikymo priteisimo metu šalių dukros buvo daug jaunesnės, todėl joms paaugus ir pradėjus lankyti mokymo įstaigą joms išlaikyti reikalingos nuolatinės išlaidos žymiai išaugo. Šios aplinkybės vaiko poreikių padidėjimą leidžia pripažinti iš esmės padidėjusiu ir reikalaujančiu didesnio, nei šiuo metu priteistas, kasmėnesinio išlaikymo. Vadinasi ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą yra visiškai pagrįstas.

Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-620/2005). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį, kuris šiuo metu yra 130 Lt (Gyventojų pajamų garantijų įstatymo 1 straipsnis). Šiuo metu iš atsakovo priteistas išlaikymas vienai dukrai net nesiekia 1 MGL dydžio, o kitai yra tik 1 MGL dydžio. Todėl akivaizdu, kad priteistas išlaidymo dydis abiem vaikams yra neabejotinai per mažas ir turi būti padidintas.

Ieškovė reikšdama savo reikalavimą rėmėsi 600 Lt dydžio vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma, o byloje nustatyta, kad privalėdama išlaikyti dvi dukras ji kas mėnesį iš esmės gauna tik vienam vaikui išlaikyti reikalingą pajamų sumą. Todėl net ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedirba, teismas pripažįsta, kad jis gali ir privalo savo dukrų išlaikymui skirti po 250 Lt kas mėnesį kiekvienai.

Išlaikymas išieškotinas nuo ieškinio padavimo teismui datos (Civi­linio kodekso 3.200 str.).

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p.), todėl tenkinant ieškinį šis mokestis išieškotinas iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 p.) ir sudaro 180 Lt (250 Lt x 2 vaikai x 12 mėn. x 3 %).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų teismui nebuvo pateikta, todėl šiuo sprendimu teismas neturi galimybės jų priteisti.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Padidinti iš atsakovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą dydį iki 250 litų ir priteisti iš atsakovo K. M. išlaikymą nepilnametei dukrai M. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) iki vaiko pilnametystės.

Padidinti iš atsakovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą dydį iki 250 litų ir priteisti iš atsakovo K. M. išlaikymą nepilnametei dukrai E. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) iki vaiko pilnametystės.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti vaikų motinai V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2012 m. gegužės 15 d., ir pavesti jai abiejų dukrų lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. M. 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žy­minio mokesčio valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.