Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-05-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-1469-723/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-19
Bylos Nr.
e2YT-1469-723/2016
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00895-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Pareiškėjas
H. J.
Suinteresuotas asmuo
A. P., R. P., D. P., A. P., atstovaujamam VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-1469-723/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00895-2016-3Procesinio sprendimo kategorija:2.4.1.1; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1; 3.2.4.9.2;3.2.4.9.3.1; 3.2.6.4; 3.4.4.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,dalyvaujant pareiškėjai H. J., jos atstovui adv. pad. Artūrui Melisiakui,

suinteresuoto asmens A. P. atstovo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atstovei Jurgitai Pukienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., D. P., A. P., atstovaujamam VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja H. J. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sesers M. P. nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą: ½ dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Rudamina, Vilniaus r. sav., su statiniais – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti nuo 2006-04-24 pagal CK 5.51 str. 1 d.

Pareiškime nurodė, kad 2006 m. balandžio 24 d. mirė jos sesuo M. P., turėjusi nuosavybės teise nurodytą nekilnojamąjį turtą. Paveldėjimo byla pradėta nebuvo, nes niekas iš paveldėjimo teisę pirmąja eile turinčių įpėdinių nesikreipė dėl paveldėjimo pagal įstatymą. M. P. turėjo tris vaikus. Jai mirus liko du nepilnamečiai vaikai, iš kurių D. P. šešis mėnesius po motinos mirties buvo nepilnametis, o jo globėja tuo metu buvo pareiškėja. A. P. yra nepilnametis iki šiol. Jo globa buvo paskirta pareiškėjai, tačiau vėliau perduota VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. D. P. iki pilnametystės gyveno su pareiškėja, o tada išvyko į Ukrainą. Jo adresas pareiškėjai nežinomas. Nuo pat sesers mirties pareiškėja ½ dalimi namo su statiniais, kurių pusė priklauso pareiškėjai pagal išgales rūpinosi kaip savo ir faktiškai paveldėjo. Kadangi yra mirusiosios sesuo, t.y. antros eilės įpėdinė, nesikreipus dėl paveldėjimo pirmosios eilės įpėdiniams, turi teisę į sesers turto paveldėjimą.

Suinteresuotas asmuo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad 2006 m. balandžio 24 d. mirus A. P. motinai M. P., vaiko laikinąja globėja buvo paskirta pareiškėja, kuri tapo įstatymine vaiko atstove, t.y. 2006 m. liepos 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2070-494/2006, pareiškėja buvo paskirta D. P. ir A. P. nuolatine globėja (rūpintoja). 2015 m. gegužės 5 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu atleisti ją nuo globėjos pareigų, nes ji nesugeba susitvarkyti su vaiku. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-(1)-936, nepilnamečio A. P. laikinuoju globėju paskirti VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. 2015 m. gruodžio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4686-855/2015 pareiškėja buvo atleista nuo nepilnamečio A. P. globėjos pareigų ir nuolatiniu vaiko globėju (rūpintoju) paskirtas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Laikotarpiu nuo 2006-07-25 iki 2015-12-07, kol pareiškėja buvo A. P. nuolatine globėja, vaikas dėl savo amžiaus buvo neveiksnus ir visus sandorius turėjo teisę sudaryti tik pareiškėja. Vadovaujantis CK 5.56 str. už nepilnamečius vaikus D. P. ir A. P. jų mirusios motinos palikimą privalėjo priimti pareiškėja. Pareiškėja, pažeisdama savo kaip globėjos pareigas, nustatytu laiku nepilnamečių vaikų vardu nepriėmė jiems priklausiusio mirusios motinos palikimo. Laikytina, kad pareiškėja neįgyvendino savo, kaip globėjo pareigų, t.y. veikė priešingai globotinių interesams. Atkreipė dėmesį, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad buvo name įstatyti pareiškime minimi langai, kad pareiškėja yra atlikusi nors vieną mokėjimą už langus, kad ji mokėjo už paveldimos dalies komunalines išlaidas, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie komunalinių išlaidų mokėjimus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad inspekcija iki 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. P. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nepradėta.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos M. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo M. P. turto priėmimą valdyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja H. J. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad numirė sesuo. Palikėjos sūnus Dmitrijus dabar Ukrainoje, Ruslanas kalėjime sėdi jau apie dešimt metų. Nežino, kodėl to nenurodė pareiškime. Sakė apie tai atstovui. Namas griūna. 2006 m. šiame name gyveno A. P., R. P. ir D. P. su motina M. P.. Pareiškėja taip pat gyveno šiame name. Po mirties ji tapo vaikų globėja. Supranta globėjo teises ir pareigas. Nežino, kad globėjas turi pareigą kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą. Pati nesikreipė dėl palikimo. Ką galėjo, tą darė. Visiems vaikams nusispjauti ant šito namo. D. P. globėja ji buvo kažkur pusę metų. Su juo dėl palikimo nekalbėjo. Galvojo, kad jis susitvarkys, viską padarys, bet buvo atvirkščiai. Kai tapo pilnamečiais, tai patys sakė, kad reikia pasikalbėti, nes nori parduoti ir niekas ten negyvens.

Pareiškėjos atstovas adv. pad. A. M. nurodė, kad palikimo priėmimą lėmė toks atvejis, kai nėra jokio judėjimo iš asmenų, kurie turi tokią teisę priimti palikimą. Namas, kurio dalis yra palikimo objektas, gali žūti, jei nebus priimtas ir tvarkomas. Tikslas tikrai nėra užvaldyti kažkieno turtą. Du iš vaikų yra pilnamečiai, gali pareikšti patys reikalavimus dėl palikimo. Nepilnamečio vaiko globėjai institucija nereiškia reikalavimų dėl palikimo.

Suinteresuoto asmens A. P. atstovo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atstovė J. P. su pareiškimu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Nurodė, kad mirus A. P. motinai, vaikui buvo nustatyta globa ir globėja buvo paskirta pareiškėja H. J., kuri tapo įstatymine vaiko atstove. Pareiškėja pagal CK 5.56 str. už nepilnamečius vaikus Dmitrij ir A. P. mirusios motinos M. P. palikimą privalėjo priimti vaikų vardu, bet to nepadarė. Pareiškėja neatliko savo, kaip globėjos, pareigų. Pareiškimo tenkinimas pažeistų nepilnamečių vaikų interesą. Centras yra pasirengęs teikti dokumentus teismui dėl palikimo paskyrimo A. P.. Su globotiniu apie tai, kad jam priklauso namo dalis, kalbėjosi.

Kiti suinteresuoti asmenys, jų atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant((duomenys neskelbtini)247str.).

Pareiškimas atmestinas.

Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra M. P. mirties diena, t.y. 2006-04-24 (CK 5.3 str.).

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad palikėjos M. P. nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos į ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-8026-2018, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-8026-2020, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-8026-2030, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-8026-2041, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-8026-2052, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-8026-2063, esančių Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Rudaminos k., (duomenys neskelbtini). Palikėja M. P. turėjo tris vaikus: D. P., gim. 1988-12-08, R. P., gim. 1987-12-25, A. P., gim. 2002-06-23,t.y.palikimo atsiradimo dienai buvo trys pirmos eilės įpėdiniai,kurie liko gyventi tame pačiame name po motinos mirties.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006‑07‑25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2070-494/2006 likusiems be tėvų priežiūros D. P. ir A. P. nustatė nuolatinę globą (rūpybą) ir jų globėja (rūpintoja) bei turto administratore nusprendė paskirti pareiškėją H. J., taip pat nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su globėja (rūpintoja).Kadangi gyvenamoji vieta buvo ta pati,tai reiškia,kad vaikai liko gyventi toje pat gyvenamoje vietoje,kaip ir iki motinos mirties.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4686-855/2015 nuspręsta atleisti H. J. nuo nepilnamečio A. P., gim. 2002-06-23, globėjos pareigų, paskirti nepilnamečio A. P. nuolatiniu globėju (rūpintoju) VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinį centrą“.

Tokiu būdu nustatyta, kad 2006-04-24 mirus M. P. du jos sūnūs D. P. ir A. P. dar buvo nepilnamečiai, todėl jų interesus sprendžiant paveldėjimo klausimus turėjo atstovauti globėja (rūpintoja) ir turto administratorė, kuria pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006‑07-25 nutartį paskirta pati pareiškėja H. J..

Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Globėjas (rūpintojas) veikia kaip vaiko įstatyminis atstovas ir jo, kaip ir tėvų, priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių; globėjo (rūpintojo) valdžia vaiko atžvilgiu negali būti priešinga vaiko interesams (Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalis, CK 3.272 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio globos paskirtis – užtikrinti vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą. Globotinio (rūpintinio) turto sąvoka apima ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio globotinio (rūpintinio) interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Nuo tokios veikos neatlikimo vaikai turi būti apsaugoti, nes dėl globėjo veiksmų negali nukentėti nepilnamečio vaiko teisėti interesai. Nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarinę kontorą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo globėjas (rūpintojas) kaip įstatyminis atstovas, tačiau, globėjui (rūpintojui) šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėja H. J., būdama nepilnamečių įpėdinių D. P. ir A. P. globėja (rūpintoja), neįgyvendino jų teisių į paveldimą turtą, paduodama įpėdinių vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo po jų motinos M. P. mirties 2006-04-25. Teisme pareiškėja paaiškino, kad apie tokią pareigą jai, kaip globėjai, nežinojo, todėl ir palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu netvarkė. Toks pareiškėjos pasyvumas ir teisės normų nežinojimas negali būti priežastimi teismui leisti „apeiti“ įstatymo normas,laikyti,kad patys vaikai neįgyvendino savo teisių, ir kartu pažeisti tų pačių nepilnamečių vaikų interesus. Pareiškėja teisme patvirtino, kad iki palikėjos M. P. mirties palikėjos visi trys sūnūs, kurių du buvo nepilnamečiai, gyveno kartu palikėjai nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo, adresu Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Rudaminos k., Statybos g. 13, dalyje. Po motinos mirties A. P. ir D. P. gyvenamoji vieta nesikeitė, nes Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006‑07‑25 nutartimi jų globos (rūpybos) vieta buvo nustatyta kartu su globėja ir rūpintoja H. J. jos gyvenamojoje vietoje, tuo pačiu adresu Statybos g. 13, Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav.. Tai gi, nors nepilnamečių įpėdinių globėja (rūpintoja) neįgyvendino jų teisių į paveldimą turtą, paduodama įpėdinių vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, tačiau nepilnamečiams įpėdiniams faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, yra pagrindo vertinti, kad palikimą jie priėmė faktiškai pradėję turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis), todėl jų teisėti interesai neturi būti pažeidžiami ir privalo būti ginami. Šiuo atveju jie yra pirmosios eilės įpėdiniai (palikėjos vaikai), kurie palikimo per įstatymo numatytą terminą po motinos mirties nepriėmė tik dėl pačios pareiškėjos veiksmų,kuriuos ji privalėdama atlikti neatliko, t.y. pareiškėja pažeisdama jai įstatymu numatytas globėjos (rūpintojos) pareigas nesiėmė jokių veiksmų palikimo nepilnamečių vaikų vardu įforminimui.

Nepilnamečio A. P. įstatyminio atstovo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad centras ketina kreiptis į teismą dėl palikimo A. P. vardu priėmimo. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo (CK 5.11 str. 2 d.).

Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, proceso šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į teisingumo ir sąžiningumo principus(CK 1.5 str.), teismas neturi jokio teisinio pagrindo nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą,kad tik pareiškėja priėmė savo sesers palikimą, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas, pažeidžiantis trečiųjų asmenų-pirmos eilės įpėdinių teises ir teisėtus interesus.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) - 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos H. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti tenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius